Tag: Chorai

  • Vilniuje neliko vietų: choras „Momentum“ stebuklo programą Kaune atliks paskutinį kartą

    Po išparduoto vakaro Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje choras „Momentum“ pranešė dar kartą pristatysiantis programą „Kur prasideda stebuklas“ Kaune. Organizatorių teigimu, tai bus paskutinis šios programos atlikimas, todėl klausytojams tai ir paskutinė proga ją išgirsti gyvai.

    Vilniaus koncerte salė buvo pilna, o publika atlikėjus palydėjo ovacijomis atsistojus. Vienu ryškiausių vakaro momentų tapo kompozitoriaus ir dirigento Mantvydo Drūlios kūrinio „Oi toli toli“ premjera, kuri Kaune skambės pirmą kartą.

    Programoje skirtingų autorių muzika jungiama bendra tema apie žmogaus ryšį su praeitimi, artimaisiais ir laiko tėkme. Koncerte numatyti Vaclovo Augustino, Evaldo Aleknos, Mantvydo Drūlios, Imanto Jono Šimkaus ir Donato Zakaro kūriniai, paremti lietuvių poezija ir laiškais.

    Literatūriniai šaltiniai aprėpia Maironio ir Vytauto Mačernio tekstus, taip pat M. K. Čiurlionio laiškus Sofijai ir Oskaro Vaildo eiles.

    „Kūriniai joje pratęsia vienas kito mintį, keičia emocinę kryptį ir paruošia klausytoją tam, kas skambės toliau“, – sakė choro meno vadovas ir vyr. dirigentas dr. Imantas Jonas Šimkus.

    Šiuolaikiniai opusai programoje derinami su chorinės tradicijos atgarsiais, o vienu iš akcentų įvardijamas Romualdo Gražinio harmonizuotos liaudies dainos „Vai ūžia, gaudžia“ atlikimas, skirtas šio dirigento ir pedagogo atminimui.

    Kauno arkivyskupijos Didžiojoje salėje skambesį lydės šiai erdvei pritaikyta šviesų dramaturgija, kuri, kaip skelbiama, keisis kartu su muzikos įtampa ir pauzėmis. Chorui vadovauja dr. Imantas Jonas Šimkus ir Mantvydas Drūlia, koncerto vedėjas – Jurgis Kubilius.

    Paskutinis programos „Kur prasideda stebuklas“ koncertas vyks lapkričio 14 dieną 19 valandą Kauno arkivyskupijos Didžiojoje salėje Kaune. Bilietus platina „Bilietai.lt“.

  • Berlyno katedroje suskambėjo Graikijos ir Vokietijos chorai: vienybės diena virto muzikos dialogu

    Berlyno katedroje suskambėjo Graikijos ir Vokietijos chorai: vienybės diena virto muzikos dialogu

    Koncertas, gimęs iš šventės

    Vokietijos vienybės dienos minėjimas Berlyne šiemet įgavo išskirtinę muzikinę formą: Berlyno katedroje kartu dainavo graikų ir vokiečių jaunimas bei chorai. Idėja buvo paprasta, bet paveiki: šventę paversti bendru kultūriniu veiksmu, kuriame vietos užtenka ir tradicijai, ir europiniam dialogui.

    Šeštadienį, spalio 3 dieną, į katedrą susirinko apie 240 atlikėjų ir dalyvių, o graikų delegaciją sudarė 38 Chijo muzikos mokyklos mokiniai. Jie pasirodė kartu su Berlyno „Sing-Akademie zu Berlin“ chorais ir ansambliais, sukurdamas retą bendros scenos jausmą.

    Programa: nuo Mendelssohno iki graikų autorių

    Koncerte ir pamaldų metu skambėjo įvairių epochų kūriniai: Felixo Mendelssohno, Franciso Poulenco, Benjamino Britteno, Louiso Lewandowskio ir Gustavo Holsto muzika. Greta jų pristatyti ir šiuolaikinės graikų kūrybos akcentai, atskleidę, kaip organiškai skirtingos tradicijos gali sugyventi vienoje programoje.

    Tarp kūrinių minėta Michalio Adamio „Ora kali“ ir Yannio Christou „Messa Latina“ – repertuaras, kuris reikalauja ne tik vokalinės technikos, bet ir kultūrinio jautrumo. Organizatoriai pabrėžė, kad būtent toks derinys ir kuria prasmingą mainų patirtį jauniesiems atlikėjams.

    Žinutė Europai ir atsakas į susipriešinimą

    Berlyno „Sing-Akademie zu Berlin“ meno vadovas Kai-Uwe Jirka, dirigavęs katedroje vykusiam koncertui, pabrėžė, kad pastaraisiais metais šis minėjimas įgijo ir aiškų pilietinį atspalvį. Pasak jo, po pamaldų dalyviai tradiciškai išeina į lauką ir ant katedros laiptų gieda drauge, taip viešoje erdvėje primindami apie bendrystę.

    „Negalime švęsti tik Vokietijos. Kas yra Vokietija be Europos? Ir kas yra Europa be Graikijos“, – sakė Kai-Uwe Jirka.

    Jo teigimu, iniciatyva sustiprėjo po to, kai šalia buvo surengtas radikalios dešinės renginys, o choras nusprendė, kad vieša erdvė turi būti užpildyta ne neapykanta, o muzika. Taip gimė formatas, kuriame dainavimas tampa ir švente, ir aiškia vertybine pozicija.

    Mainai, kurie tęsiasi ne vienerius metus

    Tai ne pirmas graikų ir vokiečių bendras projektas: dar rugpjūtį daugiau nei 50 jaunųjų choristų iš Berlyno savaitę praleido Chijo saloje, kur vyko 10-asis Chijo muzikos festivalis. Ten buvo rengiami koncertai įvairiose salos erdvėse, o programos ašimi tapo abiejų šalių repertuaro pažinimas.

    Berlyno merginų chorą prieš 20 metų įkūrusi dirigentė Friederike Stahmer akcentavo, kad tokie mainai niekada nebūna lengvi iš karto. Skiriasi kalba, muzikinė stilistika, darbo metodai, tačiau būtent per šį procesą jaunuoliai greičiausiai išmoksta klausytis ir priimti kitą kultūrą.

    „Kartu kurdami meną, kartu darydami muziką, jaunuoliai patiria daug gilesnį ryšį nei vien susipažindami“, – sakė Friederike Stahmer.

    Aštuonios dienos Berlyne ir trys koncertai

    Mainų programą kartu įgyvendino Chijo muzikos festivalis ir Berlyno „Sing-Akademie zu Berlin“, o iniciatyvą rėmė Graikijos ir Vokietijos jaunimo fondas. Graikų grupė Berlyne praleido aštuonias dienas ir per šį laiką dalyvavo trijuose koncertuose.

    Patys mokiniai pabrėžė, kad kelionė jiems tapo ne tik muzikiniu, bet ir socialiniu išbandymu: reikėjo prisitaikyti prie kitokios kasdienybės ir repeticijų ritmo, tačiau bendras tikslas suartino labai greitai. Po pamaldų muzikinė šventė persikėlė į lauką, kur iniciatyvoje Sing for Europe chorai ir susirinkę žmonės dainavo kartu, tęsdami vakaro vienybės idėją.

  • Kanklės grįžta su trenksmu: „Kur sakalalis“ sujungs Skriaudžius, chorą ir klasikinį vokalą

    Skriaudžiuose Prienų krašte daugiau nei šimtmetį gyvuojanti kankliavimo tradicija šį rudenį skambės netikėtai: kartu su chorine muzika ir klasikiniu vokalu. Projekto „Skambantys kanklių dialogai“ antroji programa „Kur sakalalis“ bus pristatyta spalio ir lapkričio koncertuose Skriaudžiuose, Prienuose ir Marijampolėje.

    Programoje susitiks Veiverių kultūros ir laisvalaikio centro Skriaudžių ansamblis „Kanklės“, Prienų ir Marijampolės chorai, Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos studentai, jaunųjų vokalistų kvartetas ir kanklininkė Agnė Vaitonė. Organizatorių teigimu, sumanymo tikslas yra parodyti, kaip tradicinės ir koncertinės kanklės gali organiškai įsilieti į platesnį, profesionalios scenos kontekstą.

    Projekto kūrėjai primena, kad pirmasis „Skambančių kanklių dialogų“ koncertas vasarą jau išryškino kanklių galimybes už folkloro ribų, kai tradicija buvo sujungta su šiuolaikine kūryba ir improvizacine estetika. Antrojoje programoje pasirinkta kita kryptis: kanklių skambesys bus derinamas su daugiabalsiu choru ir akademiniu dainavimu, ieškant bendros muzikos kalbos.

    Tradicija, kuri nenutrūko

    Skriaudžių kankliavimo istorija siejama su 1906 metais, kai čia buvo suburtas kanklių ansamblis, laikomas vienu pirmųjų tokio pobūdžio kolektyvų Lietuvoje. Šią liniją šiandien tęsia Skriaudžių ansamblis „Kanklės“, o pats reiškinys Prienų krašte neretai apibūdinamas kaip gyva, bendruomenę telkianti tradicija.

    Per ilgą laiką kankliavimas Skriaudžiuose buvo perduodamas iš kartos į kartą, o tradiciją palaikė ne tik koncertai, bet ir nuosekli praktika šeimose bei vietos kultūriniame gyvenime. Tai svarbu ir platesniame kontekste, nes nematerialaus paveldo išsaugojime esminį vaidmenį atlieka būtent tęstinumas ir aktyvus praktikavimas, o ne vien simbolinis įamžinimas.

    Etninės kultūros globos taryba yra paskelbusi 2026 metus Kanklių metais, taip siekiant atkreipti dėmesį į kanklių reikšmę lietuvių kultūrai ir į iki šiol tęsiamas muzikavimo tradicijas. Tuo pačiu akcentuojama ir tokio paveldo svarba regionams, kuriuose kultūrinis savitumas dažnai laikosi ant bendruomenių iniciatyvų ir vietos kolektyvų.

    Choras ir kanklės vienoje scenoje

    Programoje „Kur sakalalis“ skambės aranžuotos ir chorui pritaikytos lietuvių liaudies dainos, kurias papildys kanklės ir šiuolaikinė harmonija. Projekto sumanymas remiasi idėja, kad tradiciniai instrumentai gali būti ne tik autentiškos kultūros simbolis, bet ir pilnavertis partneris mišriuose, akademiškai parengtuose koncertuose.

    Skriaudžių ansamblio „Kanklės“ vadovė Dalia Venckienė pabrėžia, kad tradicijos gyvybingumą lemia žmonių užsispyrimas ir noras muzikuoti net tada, kai sąlygos būna sudėtingos.

    „Bet visos bėdos ir iššūkiai yra nugalimi, jei noras muzikuoti yra stipresnis“, – sakė D. Venckienė.

    Ji taip pat akcentuoja, kad profesionalumas ir šaknys neturėtų būti supriešinami, nes būtent ryšys su tradicija padeda atlikėjams išlaikyti savitumą. Projekto dalyviai tikisi, kad toks skirtingų mokyklų ir patirčių susitikimas leis klausytojams išgirsti kankles naujai, o regioninę tradiciją priartins prie platesnės auditorijos.

    Kada ir kur vyks koncertai?

    Koncertų ciklas simboliškai prasidės Skriaudžiuose, kur ir gimė ši kankliavimo tradicija. Vėliau programa bus pristatyta Prienuose ir Marijampolėje, įtraukiant vietos chorus ir jaunus profesionalus.

    Pirmasis koncertas vyks spalio 10 dieną Skriaudžių laisvalaikio salėje, antrasis numatytas spalio 24 dieną Prienų kultūros ir laisvalaikio centre, o baigiamasis koncertas vyks lapkričio 14 dieną Marijampolės kultūros centro Dailės galerijoje. Projektą inicijavo Prienų kultūros ir laisvalaikio centras, o finansavimą skiria Lietuvos kultūros taryba ir Prienų rajono savivaldybė.

  • Palangoje birželio 6–7 dienomis chorų šventė „Su jūra dainuok“: jungtinis koncertas ir eisena

    Birželio 6–7 dienomis Palanga taps Lietuvos chorinės muzikos traukos centru: čia vyks XXI lygių balsų chorų šventė „Su jūra dainuok“. Renginyje laukiami kolektyvai iš skirtingų Lietuvos miestų, o programoje suplanuoti pasirodymai ir kurhauze, ir atvirose kurorto erdvėse.

    Organizatorių teigimu, šventės idėja išlieka ta pati: sujungti chorinę tradiciją su pajūrio atmosfera, kai dainą papildo jūros ošimas. Programą papildo ir instrumentinės muzikos svečiai, todėl dalis kūrinių skambės platesniu, ne vien a cappella formatu.

    Šeštadienio programa Palangoje

    Muzikinis savaitgalis prasidės birželio 6 dieną Palangos kurhauzo koncertų salėje, kur numatyti chorų prisistatymai ir individualios programos. Tai proga išgirsti skirtingų kolektyvų repertuarą ir jų pasirinktą interpretaciją.

    Vėliau šventė persikels į miesto erdves: Grafų Tiškevičių alėja nusidrieks dalyvių eisena, lydima dainų. Dienos kulminacija planuojama kurhauzo terasoje, kur vyks jungtinis koncertas, subursiantis daugiau kaip 250 choristų.

    Sekmadienį dainos skambės ant tilto

    Birželio 7 dieną programa numatyta ir sakralinėje erdvėje, ir vienoje atpažįstamiausių Palangos vietų. Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje bus aukojamos Mišios, kuriose giedos moterų choras „Indraja“.

    Po jų šventė tradiciškai persikels ant Palangos tilto, kur vyks chorų pasirodymas. Šis koncertas dažnai vadinamas vienu laukiamiausių renginio momentų, nes dainavimą natūraliai papildo Baltijos jūros garsai.

    Dalyviai ir instrumentinės muzikos svečiai

    Šventėje numatyti chorai iš įvairių Lietuvos kampelių, tarp jų „Žaisa“ (Kauno rajonas), „Aidas“ (Vilnius), „Lelija“ (Jurbarkas), Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos merginų choras „Pavasaris“, „Mūša“ (Linkuva), „Kanklės“ (Kaunas) ir „Guoba“ (Jonava).

    Renginio šeimininkais įvardijami iniciatoriai: Palangos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Guboja“ ir Jūros šaulių vyrų choras, kuriam vadovauja Rimgaudas Juozapavičius. Organizatoriai akcentuoja, kad šventės koncertai atviri visiems lankytojams ir nemokami.

    Šių metų programoje numatyti ir kviestiniai instrumentalistai: skrabalų virtuozas Regimantas Šilinskas, taip pat muzikantai Saulius Šiaučiulis (klavišiniai), Laimonas Urbikas (saksofonas), Juozas Staniulis (smuikas) ir Edmundas Federavičius (būgnai). Toks derinys, anot organizatorių, leidžia chorinei muzikai skambėti spalvingiau ir patraukliau platesnei auditorijai.

  • Jonavoje Joninių slėnyje skambėjo tarptautinis chorų ir šokių festivalis „Čia mes laimingi“

    Jonavoje Joninių slėnyje skambėjo tarptautinis chorų ir šokių festivalis „Čia mes laimingi“

    Gegužės 30 dieną Jonavoje, Joninių slėnyje, surengtas keturioliktasis tarptautinis chorinės muzikos ir liaudies šokių festivalis „Čia mes laimingi“. Nuo popietės čia skambėjo chorų kūriniai, keitėsi šokių programos, o renginys sutraukė tiek vietos gyventojus, tiek svečius iš kitų miestų.

    Festivalio pradžią tradiciškai pažymėjo dalyvių eisena nuo Jonavos arenos iki Joninių slėnio. Žiūrovus pasitiko Jonavos kultūros centro simbolis jonvabalis Liucijonas, renginį vedė Liudas Mikalauskas, o šventišką toną eisenai ir atidarymui suteikė Panevėžio muzikinio teatro pučiamųjų orkestras „Garsas“, diriguojamas Martyno Bražo.

    Šių metų programoje ryškiai išsiskyrė užsienio kolektyvai, atnešę skirtingų tradicijų ir skambesio spalvų. Scenoje pasirodė Ukrainos vaikų choras „Gloria“, Čekijos folkloro ansamblis „Lučinka“ ir Latvijos mišrus choras „Nāc līdzās!“, kurių pasirodymai pabrėžė festivalio tarptautiškumą ir kultūrinį dialogą.

    Renginio metu dalyvius ir žiūrovus sveikino Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius. Festivalio žinutė rėmėsi bendrystės idėja, o pavadinimas „Čia mes laimingi“ tapo ne tik šūkiu, bet ir aiškiai juntama renginio nuotaika viso vakaro metu.

    Be svečių iš užsienio, Joninių slėnyje pasirodė ir gausus būrys Lietuvos chorų bei liaudiškų šokių kolektyvų iš įvairių šalies miestų, tarp jų iš Ukmergės, Kėdainių, Kauno rajono, Vilniaus, Panevėžio, Kupiškio, Kaišiadorių ir kitur. Programoje chorinės muzikos numerius nuolat keitė šokio pasirodymai, todėl žiūrovai galėjo matyti skirtingų regionų tradicijas ir sceninę interpretaciją.

    Finaliniu akcentu tapo visų festivalio dalyvių kartu atlikta daina „Mūsų dienos kaip šventė“. Organizatoriai padėkojo kolektyvams, vadovams ir žiūrovams, o Jonavos publika palydėjo pasirodymus ilgais aplodismentais, palikdama aiškią žinutę, kad šis renginys mieste tapo laukiamu kultūriniu susitikimu.

    Festivalį organizavo Jonavos kultūros centras, pabrėždamas tęstinumą ir norą kasmet stiprinti chorinės muzikos bei liaudies šokių tradicijas. Joninių slėnis, jau seniai tapęs didžiųjų Jonavos renginių erdve, ir šįkart patvirtino savo vaidmenį kaip vieta, kur susitinka skirtingos kartos, miestai ir šalys.

  • Palangoje – muzikinis savaitgalis Kurhauze: nemokami koncertai ir džiazo finalas

    Palanga paskutinį gegužės savaitgalį kviečia į koncertų ciklą Kurhauze, kuriame susitinka klasika, sakralinė muzika ir džiazas. Per tris dienas numatyti trys skirtingi vakarai, skirti tiek šeimoms, tiek ieškantiems ramesnės kultūrinės alternatyvos kurorte.

    Programa startuoja gegužės 28 dieną 16 valandą jaunųjų pianistų koncertu Muzikos tiltai. Kurhauzo koncertų salėje pasirodys Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos ir Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos mokiniai, o klausytojams renginys bus nemokamas.

    Gegužės 29 dieną 18.30 valandą Palangoje koncertuos Karlo Gustavo motetų choras iš Karlshamno Švedijoje. Kolektyvas, puoselėjantis daugiau nei šimtmečio chorinės muzikos tradiciją, pristatys sakralinės muzikos programą, apimančią skirtingas epochas ir stilistikas.

    Programoje žadami kūriniai nuo Felixo Mendelssohno iki šiuolaikinių autorių, tarp jų ir Vytauto Miškinio. Organizatoriai akcentuoja, kad choras gastroliuoja įvairiose Europos šalyse ir išsiskiria emocionaliu atlikimu bei jautriu erdvių išnaudojimu, o šis koncertas taip pat nemokamas.

    Muzikinį savaitgalį gegužės 30 dieną 18 valandą užbaigs džiazo vakaras, kuriame pasirodys pianistas Egidijus Buožis ir trimitininkas Valerijus Ramoška. Skambės džiazo standartai ir autorinės kompozicijos, o programos ašis – improvizacija ir muzikantų tarpusavio dialogas scenoje.

    Bilietais į džiazo koncertą rūpinasi Bilietai.lt ir Palangos turizmo informacijos centras, o kiti du savaitgalio renginiai lankytojams atviri nemokamai. Kurortas tokiu formatu siūlo aiškią kultūrinę kryptį: per trumpą laiką patirti kelis žanrus ir pasirinkti artimiausią nuo fortepijono klasikos iki gyvo džiazo skambesio.

  • Kauno Dainų slėnyje – Dainų šventė Čia suteka upės: kiek dalyvių ir kas dainuos scenoje?

    Kauno Dainų slėnyje – Dainų šventė Čia suteka upės: kiek dalyvių ir kas dainuos scenoje?

    Dainų šventė sugrįžta į Kauną

    Paskutinį pavasario savaitgalį Kauno Dainų slėnyje vyks moksleivių ir jaunimo dainų bei šokių šventė Čia suteka upės. Organizatoriai skelbia, kad renginys po pertraukos vėl suburs tūkstančius dalyvių ir žiūrovų.

    Ši šventė siejama su ilgamete Lietuvos dainų švenčių tradicija, kurią puoselėja chorai, šokių kolektyvai ir folkloro atlikėjai. Kaunas pabrėžia savo istorinį vaidmenį dainų švenčių judėjime ir kviečia į bendrystę orientuotą renginį.

    „Kaunas – pirmieji ir tikrieji Dainų šventės namai. Dainų šventė visada buvo apie žmones, tradicijas ir tą ypatingą jausmą, kuris suvienija“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Kiek dalyvių ir kokia programa

    Renginio programoje numatytas didelis kolektyvų skaičius: skelbiama, kad pasirodys apie 3 000 dalyvių iš įvairių Lietuvos miestų ir rajonų. Tarp jų – choristai, šokėjai, muzikantai ir folkloro puoselėtojai.

    Kauno savivaldybės pateikiamais duomenimis, šventėje dalyvaus 21 šokių kolektyvas ir 65 chorai. Programoje turėtų skambėti daugiau kaip 30 kūrinių, įskaitant plačiai atpažįstamas lietuviškas dainas, tokias kaip Lietuva brangi ir Kur giria žaliuoja.

    Scenoje – ir žinomi atlikėjai

    Šventę papildys solistų pasirodymai: kartu su kolektyvais scenoje pasirodys Linas Adomaitis, Saulė Adomaitytė, Kristijonas Lučinskas, Faustas Autukas ir Girmantė Vaitkutė. Organizatoriai akcentuoja, kad tokie pasirodymai praplečia tradicinį formatą ir pritraukia platesnę auditoriją.

    Dainų ir šokių švenčių formatas pastaraisiais metais vis dažniau jungia klasikinę chorinę tradiciją ir šiuolaikiškesnius sceninius sprendimus. Tai leidžia išlaikyti tradicijos atpažįstamumą, bet kartu suteikia programai daugiau dinamikos ir įvairovės.

    Organizatoriai nurodo, kad renginys yra nemokamas. Žiūrovai raginami atvykti viešuoju transportu, nes renginio metu planuojama dažnesnė reisų tvarka ir papildomi maršrutai po šventės.

  • Kuršėnuose suskambėjo dainų ir šokių šventė: „Medžių kalba kalba“ subūrė per 3 000 dalyvių

    Kuršėnuose suskambėjo dainų ir šokių šventė: „Medžių kalba kalba“ subūrė per 3 000 dalyvių

    Gegužės 23 dieną Kuršėnuose įvyko Šiaulių regiono dainų ir šokių šventė „Medžių kalba kalba“, sutelkusi daugiau nei 3 000 dalyvių iš įvairių Lietuvos vietovių. Į sceną ir šventines erdves susibūrė chorai, šokėjai, muzikantai bei folkloro kolektyvai.

    Renginyje dalyvavo Pakruojo rajono savivaldybės vicemerė Simona Lipskytė ir savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Renata Budrienė. Organizatorių teigimu, šventė tapo regiono bendrystės ženklu ir proga parodyti kolektyvų pasirengimą bei kūrybinę brandą.

    Pakruojo ir Linkuvos kolektyvai scenoje

    Išskirtine programos dalimi tapo Pakruojo kultūros centro ir Linkuvos kultūros centro kolektyvų pasirodymai. Šventėje dalyvavo šokių kolektyvas „Laja“ (vadovė A. Juciuvienė), folkloro ansamblis „Verdenė“ (vadovė R. Petraitienė) ir liaudiškos muzikos kapela „Čvieks“ (vadovas E. Šlapikas).

    Taip pat pasirodė Pakruojo kultūros centro mišrus choras „Vitražas“ ir Rozalimo mišrus choras „Gaudulė“ (vadovė J. Skorupskienė). Žiūrovai išgirdo Pakruojo Juozo Pakalnio menų mokyklos jaunučių chorą (vadovė I. Tuomienė) bei Linkuvos kultūros centro moterų chorą „Mūša“ (vadovas M. Zubas).

    Daugėlių pušyne – muzika ir bendrystė

    Vakaro kulminacija persikėlė į Daugėlių pušyną, kuris renginio metu virto gyvu susitikimo tašku, jungiančiu tradiciją, sceninę kultūrą ir bendruomeniškumą. Čia skambėjo dainos, sukosi šokėjų rateliai, o žiūrovų reakcijose netrūko jautrių ir pakilių akimirkų.

    Tokio masto regioninės šventės kasmet vis ryškiau atliepia augantį bendruomenių poreikį ne tik išlaikyti dainų ir šokių tradiciją, bet ir ją atnaujinti, pritraukiant įvairaus amžiaus dalyvius. Kuršėnų šventė parodė, kad gyvas kolektyvų judėjimas išlieka stiprus, o kultūrinė bendrystė regionuose turi aiškią ateitį.

    Tekstas parengtas pagal Pakruojo rajono savivaldybės pateiktą informaciją.

  • Kėdainiuose skambėjo „Ave Musica“: Druskininkų kamerinis choras pelnė du sidabro diplomus

    Kėdainiuose, šiemet turinčiuose Lietuvos kultūros sostinės statusą, savaitgalį vyko tarptautinis kamerinių chorų festivalis ir konkursas „Ave Musica“. Į renginį susirinko kolektyvai iš įvairių Lietuvos miestų ir svečiai iš užsienio.

    Festivalio programa apėmė konkursinius pasirodymus, koncertus publikai ir meistriškumo kursus. Tokia struktūra tapo šiuolaikinių chorinių konkursų standartu, kai varžybinė dalis derinama su profesiniu tobulėjimu ir repertuaro sklaida.

    Sėkmingiausiai iš Druskininkų atvykusių kolektyvų pasirodė Druskininkų kultūros centro kamerinis choras „Druskininkai“. Jo vadovaujamas Ingos Vagnoriūtės ir Danui Juškevičiui akompanuojant kolektyvas pelnė du sidabro diplomus mišrių chorų bei sakralinės muzikos kategorijose.

    Konkursinius pasirodymus vertino tarptautinė komisija, kurioje dirbo chorinės muzikos profesionalai iš kelių šalių. Vertinant tokiuose konkursuose paprastai atsižvelgiama į intonacijos tikslumą, ansamblio darną, repertuaro sudėtingumą, interpretaciją ir muzikinę kultūrą scenoje.

    Renginio metu klausytojai taip pat išgirdo užsienio kolektyvus, tarp jų Silezijos kamerinį chorą „Ad Libitum“ iš Lenkijos, Daugpilio Vienybės namų mišrų chorą „Daugava“ iš Latvijos ir vyrų ansamblį „Margalefi“ iš Sakartvelo. Tokie pasirodymai festivaliui suteikė platesnį kontekstą ir leido palyginti skirtingas chorinės tradicijas.

    Organizatorių teigimu, „Ave Musica“ Kėdainiuose tapo viena ryškiausių metų chorinės muzikos stotelių, prisidedančių prie kultūros sostinės programos. Druskininkų choro dvigubas įvertinimas rodo nuoseklų kolektyvo darbą ir kryptingai formuojamą meninį lygį.

  • Šiauliuose paminėtos Stasio Šalkauskio 140-osios metinės: premija, paroda ir koncertas

    Šiauliuose paminėtos Stasio Šalkauskio 140-osios metinės: premija, paroda ir koncertas

    Šiauliuose surengtas Stasio Šalkauskio 140-ųjų gimimo metinių minėjimas, sujungęs akademinę programą, miesto bendruomenę ir muzikinę šventę. Renginyje prisimintas filosofo indėlis į Lietuvos kultūros ir politinės minties tradiciją, o vakaro akcentu tapo Stasio Šalkauskio premijos įteikimas.

    Šventinis vakaras prasidėjo vizualiniu pasakojimu, sukurtu remiantis Ritonės Šalkauskienės knyga „Šalkauskių gyvenimų tėkmė“. Projekcijas lydėjo gyvai atliekama muzika, o įžanginė programa simboliškai kvietė į filosofo laikmetį ir idėjų kontekstą.

    Oficialioje dalyje susirinkusiuosius pasveikino Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, pabrėžęs savos intelektinės tradicijos svarbą valstybei. Jo teigimu, Šalkauskio mintys ir šiandien padeda ieškoti krypties, kai visuomenėje daugėja susiskaldymo ir trumpalaikių sprendimų.

    „Jeigu šalyje nėra krypties, tikėjimo ar tradicijos, kurią žmonės supranta, vadinasi, ta šalis ima vadovautis kitos šalies filosofija“, – sakė Artūras Visockas.

    Stasio Šalkauskio premija įteikta Vilniaus universiteto docentui, daktarui Laurynui Peluričiui. Komisija laureatą išrinko iš septynių kandidatų, išskirdama jo nuoseklius tyrimus apie Šalkauskio palikimą, gebėjimą jį aktualinti šiuolaikinės politinės minties kontekste ir aktyvų dialogą su jaunais žmonėmis.

    Laureatui įteiktas oficialus raštas ir atminimo ženklas, sukurtas menininkų Vilmanto Dambrausko ir Dainiaus Kulnio. Premijos tradicija per pastaruosius metus jau yra sujungusi skirtingų sričių autoritetus, tarp jų minimi Romualdas Ozolas, Leonidas Donskis, Valdas Adamkus ir kiti.

    „Tai unikalus dalykas Lietuvoje taip švęsti humanitarinę kultūrą ir filosofiją, kaip tai daro Šiauliai“, – sakė Laurynas Peluritis.

    Antrąją vakaro dalį vainikavo norvegų kompozitoriaus Olos Gjeilo kūrinys „Sunrise Mass“, lietuviškai dažnai įvardijamas kaip „Saulėtekio mišios“. Scenoje susibūrė Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras Dagilėlis, Šiaulių valstybinis kamerinis choras Polifonija, choras Singakademie Ortenau iš Vokietijos ir Šiaulių simfoninio orkestro „Camerata Solaris“ styginių grupė.

    Dirigentas Remigijus Adomaitis pabrėžė kūrinio dramaturgiją, vedančią klausytojus per keturias dalis, ir vizualizacijų reikšmę perteikiant filosofinę potekstę. Pasak renginio organizatorių, toks menų dialogas natūraliai pratęsia Šalkauskio idėją, kad kultūra yra ne priedas, o visuomenės stuburas.

    Minėjimo dieną vyko ir atminimo pagerbimas Senosiose Šiaulių kapinėse prie filosofo kapo. Į susirinkusiuosius kreipėsi į Šiaulius atvykusi Ritonė Šalkauskienė, raginusi jaunimą ne tik domėtis Šalkauskio biografija, bet ir perimti idėjų atsakomybę šiandienos pasaulyje.

    Jubiliejinę programą papildė parodos atidarymas Venclauskių namuose-muziejuje. Parodoje „Stasys Šalkauskis. Filosofas ir jo pasaulis“ pristatyti iš šeimos archyvų sugrįžę asmeniniai daiktai, tarp jų darbo stalas, disertacija ir laiškai sužadėtinei, leidžiantys pažvelgti į mąstytoją ne tik kaip į viešą intelektualą, bet ir kaip į žmogų.

    Šalkauskis Lietuvos intelektinėje istorijoje siejamas su pastangomis derinti tautinę tapatybę ir europinį modernumą, o jo tekstuose dažnai grįžtama prie ugdymo, moralės, valstybės krypties ir bendruomenės atsakomybės temų. Šiauliuose surengtas minėjimas tapo proga šias idėjas susieti su dabarties klausimais, nuo pilietiškumo ugdymo iki kultūros vaidmens viešajame gyvenime.

    Renginio organizatoriai pabrėžė, kad jubiliejus nėra vien formalus kalendoriaus įvykis: tai bandymas išlaikyti gyvą tradiciją, kuri miestui ir šalies humanitarinei kultūrai suteikia tęstinumą. Pasak jų, Šalkauskio vardas Šiauliuose ir toliau bus siejamas ne tik su atminimu, bet ir su aktualiu pokalbiu apie vertybes.