CP v2

Tag: Chorai

  • Palangoje birželio 6–7 dienomis chorų šventė „Su jūra dainuok“: jungtinis koncertas ir eisena

    Birželio 6–7 dienomis Palanga taps Lietuvos chorinės muzikos traukos centru: čia vyks XXI lygių balsų chorų šventė „Su jūra dainuok“. Renginyje laukiami kolektyvai iš skirtingų Lietuvos miestų, o programoje suplanuoti pasirodymai ir kurhauze, ir atvirose kurorto erdvėse.

    Organizatorių teigimu, šventės idėja išlieka ta pati: sujungti chorinę tradiciją su pajūrio atmosfera, kai dainą papildo jūros ošimas. Programą papildo ir instrumentinės muzikos svečiai, todėl dalis kūrinių skambės platesniu, ne vien a cappella formatu.

    Šeštadienio programa Palangoje

    Muzikinis savaitgalis prasidės birželio 6 dieną Palangos kurhauzo koncertų salėje, kur numatyti chorų prisistatymai ir individualios programos. Tai proga išgirsti skirtingų kolektyvų repertuarą ir jų pasirinktą interpretaciją.

    Vėliau šventė persikels į miesto erdves: Grafų Tiškevičių alėja nusidrieks dalyvių eisena, lydima dainų. Dienos kulminacija planuojama kurhauzo terasoje, kur vyks jungtinis koncertas, subursiantis daugiau kaip 250 choristų.

    Sekmadienį dainos skambės ant tilto

    Birželio 7 dieną programa numatyta ir sakralinėje erdvėje, ir vienoje atpažįstamiausių Palangos vietų. Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje bus aukojamos Mišios, kuriose giedos moterų choras „Indraja“.

    Po jų šventė tradiciškai persikels ant Palangos tilto, kur vyks chorų pasirodymas. Šis koncertas dažnai vadinamas vienu laukiamiausių renginio momentų, nes dainavimą natūraliai papildo Baltijos jūros garsai.

    Dalyviai ir instrumentinės muzikos svečiai

    Šventėje numatyti chorai iš įvairių Lietuvos kampelių, tarp jų „Žaisa“ (Kauno rajonas), „Aidas“ (Vilnius), „Lelija“ (Jurbarkas), Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos merginų choras „Pavasaris“, „Mūša“ (Linkuva), „Kanklės“ (Kaunas) ir „Guoba“ (Jonava).

    Renginio šeimininkais įvardijami iniciatoriai: Palangos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Guboja“ ir Jūros šaulių vyrų choras, kuriam vadovauja Rimgaudas Juozapavičius. Organizatoriai akcentuoja, kad šventės koncertai atviri visiems lankytojams ir nemokami.

    Šių metų programoje numatyti ir kviestiniai instrumentalistai: skrabalų virtuozas Regimantas Šilinskas, taip pat muzikantai Saulius Šiaučiulis (klavišiniai), Laimonas Urbikas (saksofonas), Juozas Staniulis (smuikas) ir Edmundas Federavičius (būgnai). Toks derinys, anot organizatorių, leidžia chorinei muzikai skambėti spalvingiau ir patraukliau platesnei auditorijai.

  • Jonavoje Joninių slėnyje skambėjo tarptautinis chorų ir šokių festivalis „Čia mes laimingi“

    Jonavoje Joninių slėnyje skambėjo tarptautinis chorų ir šokių festivalis „Čia mes laimingi“

    Gegužės 30 dieną Jonavoje, Joninių slėnyje, surengtas keturioliktasis tarptautinis chorinės muzikos ir liaudies šokių festivalis „Čia mes laimingi“. Nuo popietės čia skambėjo chorų kūriniai, keitėsi šokių programos, o renginys sutraukė tiek vietos gyventojus, tiek svečius iš kitų miestų.

    Festivalio pradžią tradiciškai pažymėjo dalyvių eisena nuo Jonavos arenos iki Joninių slėnio. Žiūrovus pasitiko Jonavos kultūros centro simbolis jonvabalis Liucijonas, renginį vedė Liudas Mikalauskas, o šventišką toną eisenai ir atidarymui suteikė Panevėžio muzikinio teatro pučiamųjų orkestras „Garsas“, diriguojamas Martyno Bražo.

    Šių metų programoje ryškiai išsiskyrė užsienio kolektyvai, atnešę skirtingų tradicijų ir skambesio spalvų. Scenoje pasirodė Ukrainos vaikų choras „Gloria“, Čekijos folkloro ansamblis „Lučinka“ ir Latvijos mišrus choras „Nāc līdzās!“, kurių pasirodymai pabrėžė festivalio tarptautiškumą ir kultūrinį dialogą.

    Renginio metu dalyvius ir žiūrovus sveikino Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius. Festivalio žinutė rėmėsi bendrystės idėja, o pavadinimas „Čia mes laimingi“ tapo ne tik šūkiu, bet ir aiškiai juntama renginio nuotaika viso vakaro metu.

    Be svečių iš užsienio, Joninių slėnyje pasirodė ir gausus būrys Lietuvos chorų bei liaudiškų šokių kolektyvų iš įvairių šalies miestų, tarp jų iš Ukmergės, Kėdainių, Kauno rajono, Vilniaus, Panevėžio, Kupiškio, Kaišiadorių ir kitur. Programoje chorinės muzikos numerius nuolat keitė šokio pasirodymai, todėl žiūrovai galėjo matyti skirtingų regionų tradicijas ir sceninę interpretaciją.

    Finaliniu akcentu tapo visų festivalio dalyvių kartu atlikta daina „Mūsų dienos kaip šventė“. Organizatoriai padėkojo kolektyvams, vadovams ir žiūrovams, o Jonavos publika palydėjo pasirodymus ilgais aplodismentais, palikdama aiškią žinutę, kad šis renginys mieste tapo laukiamu kultūriniu susitikimu.

    Festivalį organizavo Jonavos kultūros centras, pabrėždamas tęstinumą ir norą kasmet stiprinti chorinės muzikos bei liaudies šokių tradicijas. Joninių slėnis, jau seniai tapęs didžiųjų Jonavos renginių erdve, ir šįkart patvirtino savo vaidmenį kaip vieta, kur susitinka skirtingos kartos, miestai ir šalys.

  • Palangoje – muzikinis savaitgalis Kurhauze: nemokami koncertai ir džiazo finalas

    Palanga paskutinį gegužės savaitgalį kviečia į koncertų ciklą Kurhauze, kuriame susitinka klasika, sakralinė muzika ir džiazas. Per tris dienas numatyti trys skirtingi vakarai, skirti tiek šeimoms, tiek ieškantiems ramesnės kultūrinės alternatyvos kurorte.

    Programa startuoja gegužės 28 dieną 16 valandą jaunųjų pianistų koncertu Muzikos tiltai. Kurhauzo koncertų salėje pasirodys Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos ir Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos mokiniai, o klausytojams renginys bus nemokamas.

    Gegužės 29 dieną 18.30 valandą Palangoje koncertuos Karlo Gustavo motetų choras iš Karlshamno Švedijoje. Kolektyvas, puoselėjantis daugiau nei šimtmečio chorinės muzikos tradiciją, pristatys sakralinės muzikos programą, apimančią skirtingas epochas ir stilistikas.

    Programoje žadami kūriniai nuo Felixo Mendelssohno iki šiuolaikinių autorių, tarp jų ir Vytauto Miškinio. Organizatoriai akcentuoja, kad choras gastroliuoja įvairiose Europos šalyse ir išsiskiria emocionaliu atlikimu bei jautriu erdvių išnaudojimu, o šis koncertas taip pat nemokamas.

    Muzikinį savaitgalį gegužės 30 dieną 18 valandą užbaigs džiazo vakaras, kuriame pasirodys pianistas Egidijus Buožis ir trimitininkas Valerijus Ramoška. Skambės džiazo standartai ir autorinės kompozicijos, o programos ašis – improvizacija ir muzikantų tarpusavio dialogas scenoje.

    Bilietais į džiazo koncertą rūpinasi Bilietai.lt ir Palangos turizmo informacijos centras, o kiti du savaitgalio renginiai lankytojams atviri nemokamai. Kurortas tokiu formatu siūlo aiškią kultūrinę kryptį: per trumpą laiką patirti kelis žanrus ir pasirinkti artimiausią nuo fortepijono klasikos iki gyvo džiazo skambesio.

  • Kauno Dainų slėnyje – Dainų šventė Čia suteka upės: kiek dalyvių ir kas dainuos scenoje?

    Kauno Dainų slėnyje – Dainų šventė Čia suteka upės: kiek dalyvių ir kas dainuos scenoje?

    Dainų šventė sugrįžta į Kauną

    Paskutinį pavasario savaitgalį Kauno Dainų slėnyje vyks moksleivių ir jaunimo dainų bei šokių šventė Čia suteka upės. Organizatoriai skelbia, kad renginys po pertraukos vėl suburs tūkstančius dalyvių ir žiūrovų.

    Ši šventė siejama su ilgamete Lietuvos dainų švenčių tradicija, kurią puoselėja chorai, šokių kolektyvai ir folkloro atlikėjai. Kaunas pabrėžia savo istorinį vaidmenį dainų švenčių judėjime ir kviečia į bendrystę orientuotą renginį.

    „Kaunas – pirmieji ir tikrieji Dainų šventės namai. Dainų šventė visada buvo apie žmones, tradicijas ir tą ypatingą jausmą, kuris suvienija“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Kiek dalyvių ir kokia programa

    Renginio programoje numatytas didelis kolektyvų skaičius: skelbiama, kad pasirodys apie 3 000 dalyvių iš įvairių Lietuvos miestų ir rajonų. Tarp jų – choristai, šokėjai, muzikantai ir folkloro puoselėtojai.

    Kauno savivaldybės pateikiamais duomenimis, šventėje dalyvaus 21 šokių kolektyvas ir 65 chorai. Programoje turėtų skambėti daugiau kaip 30 kūrinių, įskaitant plačiai atpažįstamas lietuviškas dainas, tokias kaip Lietuva brangi ir Kur giria žaliuoja.

    Scenoje – ir žinomi atlikėjai

    Šventę papildys solistų pasirodymai: kartu su kolektyvais scenoje pasirodys Linas Adomaitis, Saulė Adomaitytė, Kristijonas Lučinskas, Faustas Autukas ir Girmantė Vaitkutė. Organizatoriai akcentuoja, kad tokie pasirodymai praplečia tradicinį formatą ir pritraukia platesnę auditoriją.

    Dainų ir šokių švenčių formatas pastaraisiais metais vis dažniau jungia klasikinę chorinę tradiciją ir šiuolaikiškesnius sceninius sprendimus. Tai leidžia išlaikyti tradicijos atpažįstamumą, bet kartu suteikia programai daugiau dinamikos ir įvairovės.

    Organizatoriai nurodo, kad renginys yra nemokamas. Žiūrovai raginami atvykti viešuoju transportu, nes renginio metu planuojama dažnesnė reisų tvarka ir papildomi maršrutai po šventės.

  • Kuršėnuose suskambėjo dainų ir šokių šventė: „Medžių kalba kalba“ subūrė per 3 000 dalyvių

    Kuršėnuose suskambėjo dainų ir šokių šventė: „Medžių kalba kalba“ subūrė per 3 000 dalyvių

    Gegužės 23 dieną Kuršėnuose įvyko Šiaulių regiono dainų ir šokių šventė „Medžių kalba kalba“, sutelkusi daugiau nei 3 000 dalyvių iš įvairių Lietuvos vietovių. Į sceną ir šventines erdves susibūrė chorai, šokėjai, muzikantai bei folkloro kolektyvai.

    Renginyje dalyvavo Pakruojo rajono savivaldybės vicemerė Simona Lipskytė ir savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Renata Budrienė. Organizatorių teigimu, šventė tapo regiono bendrystės ženklu ir proga parodyti kolektyvų pasirengimą bei kūrybinę brandą.

    Pakruojo ir Linkuvos kolektyvai scenoje

    Išskirtine programos dalimi tapo Pakruojo kultūros centro ir Linkuvos kultūros centro kolektyvų pasirodymai. Šventėje dalyvavo šokių kolektyvas „Laja“ (vadovė A. Juciuvienė), folkloro ansamblis „Verdenė“ (vadovė R. Petraitienė) ir liaudiškos muzikos kapela „Čvieks“ (vadovas E. Šlapikas).

    Taip pat pasirodė Pakruojo kultūros centro mišrus choras „Vitražas“ ir Rozalimo mišrus choras „Gaudulė“ (vadovė J. Skorupskienė). Žiūrovai išgirdo Pakruojo Juozo Pakalnio menų mokyklos jaunučių chorą (vadovė I. Tuomienė) bei Linkuvos kultūros centro moterų chorą „Mūša“ (vadovas M. Zubas).

    Daugėlių pušyne – muzika ir bendrystė

    Vakaro kulminacija persikėlė į Daugėlių pušyną, kuris renginio metu virto gyvu susitikimo tašku, jungiančiu tradiciją, sceninę kultūrą ir bendruomeniškumą. Čia skambėjo dainos, sukosi šokėjų rateliai, o žiūrovų reakcijose netrūko jautrių ir pakilių akimirkų.

    Tokio masto regioninės šventės kasmet vis ryškiau atliepia augantį bendruomenių poreikį ne tik išlaikyti dainų ir šokių tradiciją, bet ir ją atnaujinti, pritraukiant įvairaus amžiaus dalyvius. Kuršėnų šventė parodė, kad gyvas kolektyvų judėjimas išlieka stiprus, o kultūrinė bendrystė regionuose turi aiškią ateitį.

    Tekstas parengtas pagal Pakruojo rajono savivaldybės pateiktą informaciją.

  • Kėdainiuose skambėjo „Ave Musica“: Druskininkų kamerinis choras pelnė du sidabro diplomus

    Kėdainiuose, šiemet turinčiuose Lietuvos kultūros sostinės statusą, savaitgalį vyko tarptautinis kamerinių chorų festivalis ir konkursas „Ave Musica“. Į renginį susirinko kolektyvai iš įvairių Lietuvos miestų ir svečiai iš užsienio.

    Festivalio programa apėmė konkursinius pasirodymus, koncertus publikai ir meistriškumo kursus. Tokia struktūra tapo šiuolaikinių chorinių konkursų standartu, kai varžybinė dalis derinama su profesiniu tobulėjimu ir repertuaro sklaida.

    Sėkmingiausiai iš Druskininkų atvykusių kolektyvų pasirodė Druskininkų kultūros centro kamerinis choras „Druskininkai“. Jo vadovaujamas Ingos Vagnoriūtės ir Danui Juškevičiui akompanuojant kolektyvas pelnė du sidabro diplomus mišrių chorų bei sakralinės muzikos kategorijose.

    Konkursinius pasirodymus vertino tarptautinė komisija, kurioje dirbo chorinės muzikos profesionalai iš kelių šalių. Vertinant tokiuose konkursuose paprastai atsižvelgiama į intonacijos tikslumą, ansamblio darną, repertuaro sudėtingumą, interpretaciją ir muzikinę kultūrą scenoje.

    Renginio metu klausytojai taip pat išgirdo užsienio kolektyvus, tarp jų Silezijos kamerinį chorą „Ad Libitum“ iš Lenkijos, Daugpilio Vienybės namų mišrų chorą „Daugava“ iš Latvijos ir vyrų ansamblį „Margalefi“ iš Sakartvelo. Tokie pasirodymai festivaliui suteikė platesnį kontekstą ir leido palyginti skirtingas chorinės tradicijas.

    Organizatorių teigimu, „Ave Musica“ Kėdainiuose tapo viena ryškiausių metų chorinės muzikos stotelių, prisidedančių prie kultūros sostinės programos. Druskininkų choro dvigubas įvertinimas rodo nuoseklų kolektyvo darbą ir kryptingai formuojamą meninį lygį.

  • Šiauliuose paminėtos Stasio Šalkauskio 140-osios metinės: premija, paroda ir koncertas

    Šiauliuose paminėtos Stasio Šalkauskio 140-osios metinės: premija, paroda ir koncertas

    Šiauliuose surengtas Stasio Šalkauskio 140-ųjų gimimo metinių minėjimas, sujungęs akademinę programą, miesto bendruomenę ir muzikinę šventę. Renginyje prisimintas filosofo indėlis į Lietuvos kultūros ir politinės minties tradiciją, o vakaro akcentu tapo Stasio Šalkauskio premijos įteikimas.

    Šventinis vakaras prasidėjo vizualiniu pasakojimu, sukurtu remiantis Ritonės Šalkauskienės knyga „Šalkauskių gyvenimų tėkmė“. Projekcijas lydėjo gyvai atliekama muzika, o įžanginė programa simboliškai kvietė į filosofo laikmetį ir idėjų kontekstą.

    Oficialioje dalyje susirinkusiuosius pasveikino Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, pabrėžęs savos intelektinės tradicijos svarbą valstybei. Jo teigimu, Šalkauskio mintys ir šiandien padeda ieškoti krypties, kai visuomenėje daugėja susiskaldymo ir trumpalaikių sprendimų.

    „Jeigu šalyje nėra krypties, tikėjimo ar tradicijos, kurią žmonės supranta, vadinasi, ta šalis ima vadovautis kitos šalies filosofija“, – sakė Artūras Visockas.

    Stasio Šalkauskio premija įteikta Vilniaus universiteto docentui, daktarui Laurynui Peluričiui. Komisija laureatą išrinko iš septynių kandidatų, išskirdama jo nuoseklius tyrimus apie Šalkauskio palikimą, gebėjimą jį aktualinti šiuolaikinės politinės minties kontekste ir aktyvų dialogą su jaunais žmonėmis.

    Laureatui įteiktas oficialus raštas ir atminimo ženklas, sukurtas menininkų Vilmanto Dambrausko ir Dainiaus Kulnio. Premijos tradicija per pastaruosius metus jau yra sujungusi skirtingų sričių autoritetus, tarp jų minimi Romualdas Ozolas, Leonidas Donskis, Valdas Adamkus ir kiti.

    „Tai unikalus dalykas Lietuvoje taip švęsti humanitarinę kultūrą ir filosofiją, kaip tai daro Šiauliai“, – sakė Laurynas Peluritis.

    Antrąją vakaro dalį vainikavo norvegų kompozitoriaus Olos Gjeilo kūrinys „Sunrise Mass“, lietuviškai dažnai įvardijamas kaip „Saulėtekio mišios“. Scenoje susibūrė Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras Dagilėlis, Šiaulių valstybinis kamerinis choras Polifonija, choras Singakademie Ortenau iš Vokietijos ir Šiaulių simfoninio orkestro „Camerata Solaris“ styginių grupė.

    Dirigentas Remigijus Adomaitis pabrėžė kūrinio dramaturgiją, vedančią klausytojus per keturias dalis, ir vizualizacijų reikšmę perteikiant filosofinę potekstę. Pasak renginio organizatorių, toks menų dialogas natūraliai pratęsia Šalkauskio idėją, kad kultūra yra ne priedas, o visuomenės stuburas.

    Minėjimo dieną vyko ir atminimo pagerbimas Senosiose Šiaulių kapinėse prie filosofo kapo. Į susirinkusiuosius kreipėsi į Šiaulius atvykusi Ritonė Šalkauskienė, raginusi jaunimą ne tik domėtis Šalkauskio biografija, bet ir perimti idėjų atsakomybę šiandienos pasaulyje.

    Jubiliejinę programą papildė parodos atidarymas Venclauskių namuose-muziejuje. Parodoje „Stasys Šalkauskis. Filosofas ir jo pasaulis“ pristatyti iš šeimos archyvų sugrįžę asmeniniai daiktai, tarp jų darbo stalas, disertacija ir laiškai sužadėtinei, leidžiantys pažvelgti į mąstytoją ne tik kaip į viešą intelektualą, bet ir kaip į žmogų.

    Šalkauskis Lietuvos intelektinėje istorijoje siejamas su pastangomis derinti tautinę tapatybę ir europinį modernumą, o jo tekstuose dažnai grįžtama prie ugdymo, moralės, valstybės krypties ir bendruomenės atsakomybės temų. Šiauliuose surengtas minėjimas tapo proga šias idėjas susieti su dabarties klausimais, nuo pilietiškumo ugdymo iki kultūros vaidmens viešajame gyvenime.

    Renginio organizatoriai pabrėžė, kad jubiliejus nėra vien formalus kalendoriaus įvykis: tai bandymas išlaikyti gyvą tradiciją, kuri miestui ir šalies humanitarinei kultūrai suteikia tęstinumą. Pasak jų, Šalkauskio vardas Šiauliuose ir toliau bus siejamas ne tik su atminimu, bet ir su aktualiu pokalbiu apie vertybes.

  • Mišrus choras „Vyturys“ mini 50-metį: jubiliejinis koncertas suburs kelias kartas scenoje

    50 metų bendro skambesio

    Mišrus choras „Vyturys“ 2026 metais mini 50 metų sukaktį ir šią progą pažymi jubiliejiniu koncertu. Renginys skirtas ne tik apžvelgti kolektyvo kelią, bet ir priminti, kaip chorinė muzika keitėsi kartu su bendruomene bei jos balsais.

    Per penkis dešimtmečius choras spėjo užauginti ne vieną dainininkų kartą, todėl jubiliejus natūraliai tampa susitikimu tiems, kurie su „Vyturiu“ sieja dalį savo gyvenimo. Tokie koncertai dažnai telkia buvusius ir esamus narius, o programoje atsiranda kūrinių, menančių skirtingus laikotarpius.

    Ko tikėtis jubiliejuje

    Jubiliejinis koncertas paprastai išsiskiria platesne programa ir dėmesiu choro istorijai: nuo žinomiausių repertuaro kūrinių iki specialiai sukakčiai parinktų aranžuočių. Tai proga išgirsti kolektyvo braižą ir pamatyti, kaip jis kito bėgant metams, išlaikydamas pagrindinę vertybę – bendrą skambesį.

    Chorinė kultūra Lietuvoje išlieka viena stipriausių mėgėjų meno sričių, o ilgaamžiai kolektyvai yra jos stuburas. 50-mečio koncertas tokiame kontekste tampa ne vien švente, bet ir priminimu, kad mėgėjų choras gali būti profesionaliai skambantis, kryptingai dirbantis ir burti bendruomenę.

    Kodėl tai svarbu bendruomenei

    Ilgą laiką gyvuojantis choras dažnai yra daugiau nei kolektyvas – tai socialinis tinklas, kuriame žmonės atranda prasmingą veiklą, sceninę patirtį ir ilgalaikes draugystes. Tokie jubiliejai padeda įvertinti vadovų, koncertmeisterių ir pačių dainininkų indėlį, taip pat paskatina prisijungti naujus narius.

    Jubiliejinis „Vyturio“ koncertas – tai galimybė iš arčiau pažinti choro kelią ir išgirsti, kaip skamba 50 metų patirties sukauptas repertuaras. Renginio detalės, programa ir dalyviai paprastai skelbiami organizatorių informacijoje bei kvietimuose bendruomenei.

  • Iš Alytaus rajono į didžiąją sceną: jaunučių choras „Spindulėlis“ pateko į Dainų šventę

    Iš Alytaus rajono į didžiąją sceną: jaunučių choras „Spindulėlis“ pateko į Dainų šventę

    Jaunučių choras „Spindulėlis“ – vienas naujausių Alytaus rajono meno ir sporto mokyklos kolektyvų – jau spėjo pelnyti svarbų įvertinimą: po atrankinės perklausos jam suteikta teisė dalyvauti 2026 metais vyksiančioje Lietuvos moksleivių dainų šventėje.

    Kolektyvas susikūrė 2025 metų rugsėjį, o intensyvus darbas nuo pat pradžių tapo pagrindine choro kasdienybe. Repeticijose daug dėmesio skiriama įsidainavimo pratimams, muzikiniam raštingumui ir klausai, kad jauni balsai skambėtų kaip vienas.

    „Augti lėtai mes neturėjome laiko, turėjome tikslą“, – sakė choro vadovė, mokytoja metodininkė Laima Zalanskienė.

    Choro vadovės teigimu, nuosekli disciplina ir pasitikėjimas procesu leido greitai pasiekti rezultatų, kurie paprastai ateina tik sukaupus daugiau metų patirties. Perklausose vertinamas ne tik repertuaras, bet ir intonacijos tikslumas, ansambliškumas, dainavimo kultūra bei pasirengimo vientisumas.

    2026 metais Lietuvos moksleivių dainų šventė Laiku. Ratu. Kartu vyks liepos 3–6 dienomis Vilniuje. Tokie renginiai tradiciškai sutelkia tūkstančius moksleivių iš visos šalies ir tampa ne tik meniniu įvykiu, bet ir bendrystės patirtimi, ugdančia sceninę laikyseną, atsakomybę ir komandinį darbą.

    „Spindulėlis“ per mokslo metus spėjo pasirodyti įvairiuose mokyklos ir bendruomenės renginiuose, dalyvauti kūrybiniuose projektuose bei koncertuose. Pasak kolektyvo atstovų, būtent nuolatinis koncertinis gyvenimas padeda vaikams greičiau perprasti scenos taisykles ir užgrūdina prieš svarbiausius pasirodymus.

    Artėjant Dainų šventei, choro laukia dar intensyvesnis pasirengimas: repertuaro šlifavimas, darbas su dinamika ir skambesio spalvomis, o taip pat bendros repeticijos su kitais kolektyvais. Vadovė pabrėžia, kad svarbiausia – išlaikyti vaikų motyvaciją ir dainavimo džiaugsmą, nes būtent tai ir kuria ryškiausią rezultatą scenoje.

    Alytaus rajono meno ir sporto mokyklos jaunučių choras „Spindulėlis“ į Dainų šventę vyksta kaip augantis, bet jau pastebimas kolektyvas, kurio istorija rodo, kad ryškus skambesys gali gimti ir per trumpą laiką, kai yra aiškus tikslas ir kryptingas darbas.

  • Ukmergės meno mokykla švenčia 70-metį: jubiliejinis koncertas Dovana Ukmergei Pilies parke

    Ukmergės meno mokykla mini 70 metų sukaktį ir kviečia į jubiliejinį koncertą Dovana Ukmergei. Renginys vyks 2026 metų gegužės 22 dieną 19.30 valandą Pilies parke Ukmergėje.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tai bus atvira miesto šventė, kurioje muzika sujungs skirtingas kartas. Koncertas suplanuotas po atviru dangumi, todėl dalyviams rekomenduojama įvertinti oro sąlygas ir atvykti šiek tiek anksčiau.

    Kas pasirodys scenoje?

    Koncerte pasirodys Ukmergės meno mokyklos kolektyvai: choras, styginių instrumentų orkestras, mušamųjų instrumentų ansamblis, saksofonininkų kvartetas, akordeonistų ansamblis ir pučiamųjų instrumentų orkestras. Skirtingų sudėčių programa leis išgirsti platų repertuarą – nuo kamerinių skambesių iki didesnės apimties orkestrinių kūrinių.

    Kolektyvams vadovauja Augustina Kerulytė, Daiva Razguvienė, Arnas Mikalkėnas, Nikolajus Kononovas, Greta Dubinskienė, Daumantas Pranckevičius ir Ričardas Kamarauskas. Jubiliejiniuose koncertuose dažnai akcentuojamas mokyklos tęstinumas, todėl tikėtina, kad scenoje atsispindės ir mokyklos istorija bei jos bendruomenės indėlis.

    Svečiai ir vakaro tęsinys

    Renginio svečiai – Panevėžio rajono Šilagalio kultūros centro varinių pučiamųjų instrumentų orkestras Brass Band „Sklepučini“, kuriam vadovauja Vilmantas Vapsva. Varinių pučiamųjų tradicija tokio formato renginiuose paprastai suteikia daugiau dinamikos ir šventiškumo, ypač lauko erdvėse.

    Po koncerto numatyti vakariniai šokiai su orkestrais po atviru dangumi. Organizatoriai kviečia pasilikti ilgiau ir šventę pratęsti neformaliai, taip sukuriant ne tik koncertą, bet ir bendruomenišką miesto vakarą.

    Renginio organizatoriai – Ukmergės rajono savivaldybė ir Ukmergės meno mokykla. Ši sukaktis išryškina meno mokyklų vaidmenį regionuose: jos ne tik ugdo jaunuosius muzikantus, bet ir kuria miestų kultūrinį ritmą per koncertus, festivalius ir bendrus projektus.