CP v2

Tag: Chorinė muzika

  • „Polifonijos“ premjera Šiauliuose: jaunieji kompozitoriai iš naujo prakalbina chorinės klasikos kūrinius

    „Polifonijos“ premjera Šiauliuose: jaunieji kompozitoriai iš naujo prakalbina chorinės klasikos kūrinius

    Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ pristato programą, kurioje gerai pažįstama lietuvių chorinė klasika suskamba šiuolaikiškai. Projektas suburia keturis jaunuosius kompozitorius, kurie perkuria po du kūrinius mišriam chorui, siekdami išlaikyti originalų atpažįstamumą ir kartu pasiūlyti naują skambesio perspektyvą.

    Idėja gimė vykdant Kultūros ministerijos finansuotą trijų koncertų ciklą „Tautą girdi jaunoji karta“. Šio ciklo esmė – suteikti jauniesiems kūrėjams realią profesionalią sceną ir sudaryti sąlygas jų partitūroms tapti ne vien premjeriniu įvykiu, bet ir potencialiai įsitvirtinti choro repertuare.

    Kas ir ką rekomponavo?

    Kompozitorė Ieva Parnarauskaitė pasirinko Stasio Šimkaus Lietuviais esame mes gimę ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio Dainų dainelę. Lukas Butkus ėmėsi Juozo Gudavičiaus Kur giria žaliuoja bei Česlovo Sasnausko Kur bėga Šešupė, ieškodamas, kaip klasikinę medžiagą priartinti prie dabarties klausytojo.

    Dr. Imantas Jonas Šimkus rekomponavo Juozo Naujalio Už Raseinių ant Dubysos ir Lietuva brangi, pabrėždamas atsakomybę, kuri kyla dirbant su kūriniais, tapusiais kultūrinės atminties dalimi. Raimonda Skabeikaitė pasirinko Leono Eremino Birutą ir Teodoro Brazio Aušra, aušra, aušrelė, sąmoningai atsigręždama į mažiau asmeniškai girdėtą medžiagą ir leisdama sau daugiau interpretacinės rizikos.

    Kada klausytojai išgirs rezultatą?

    Partitūras choras gavo balandžio viduryje, o pasirengimas koncertui vyko intensyvių repeticijų ritmu. Programos kulminacija numatyta birželio 5 dieną kamerinėje „Polifonijos“ salėje, kur 18 valandą 30 minučių prasidės koncertas Iš atminties į dabartį.

    Kūriniai skambės diriguojant Linui Balandžiui, o koncerte dalyvaus ir patys kompozitoriai. Jų įžvalgos apie pasirinkimus, kompromisus ir kūrybinius sprendimus turėtų tapti svarbia vakaro dalimi, padedančia klausytojams tiksliau „perskaityti“ rekompozicijų logiką.

    Kodėl šis formatas svarbus?

    Projekto iniciatorius ir vienas idėjos autorių Linas Balandis akcentuoja, kad jauniesiems kompozitoriams dažnai trūksta ilgalaikio matomumo ir galimybių kaupti atliktų kūrinių aplanką. Chorinei kultūrai tai taip pat reikšminga, nes repertuaras plečiasi ne vien naujais originaliais kūriniais, bet ir šiuolaikiškai permąstytais klasikos tekstais, kurie skatina diskusiją apie tradicijos tęstinumą.

    Pasak kūrėjų, didžiausias iššūkis slypi ne tik muzikinėje idėjoje, bet ir praktikoje: kaip sumanymą užrašyti taip, kad jis būtų patogus dirigentui, aiškus chorui ir įgyvendinamas repeticijų procese. Kartu tai tampa proga chorui ir klausytojams patirti platesnę emocinę amplitudę, nes atpažįstama melodika įgauna naują harmoninę, ritminę ar faktūrinę aplinką.

    Kompozitoriai pabrėžia ir dar vieną aspektą: Lietuvoje nemažai naujų kūrinių po premjeros nugula į archyvus ir retai sugrįžta į sceną. Tokie projektai gali tapti tramplinu ilgesniam kūrinių gyvenimui, jei rekompozicijos bus imamos atlikti ir kituose koncertuose, festivaliuose ar edukaciniuose renginiuose.

    „Svarbiausia čia buvo išlaikyti pagarbą originalui ir kartu subtiliai pasiūlyti kitą žvilgsnio kampą į labai gerai pažįstamą muziką“, – sakė dr. Imantas Jonas Šimkus.

    „Projektą inicijavome, nes jaunieji kompozitoriai šalyje gauna per mažai dėmesio, o jų kūrybiškumas gali įnešti inovacijų ir naujų muzikos kalbos raiškų“, – sakė Linas Balandis.

  • Choras „Vyturys“ mini 50-metį Ukmergėje: nuo pirmos repeticijos 1976 metais iki koncertų užsienyje

    Gegužės 15 dieną Ukmergės kultūros centre iškilmingai paminėtas mišraus choro „Vyturys“ 50 metų kūrybinės veiklos jubiliejus. Į šventę susirinko dabartiniai ir buvę choristai, ištikimi klausytojai bei chorinės muzikos bičiuliai.

    Renginyje sveikinimo žodžius tarė Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas, mero patarėja Goda Juzėnaitė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro atstovai ir kolegos iš kitų kolektyvų. Skambėjo ir ilgamečio repertuaro kūriniai, ir naujesnės programos, atspindinčios choro kaitą per dešimtmečius.

    „Jūsų balsai daugybę metų puošia Ukmergės krašto kultūrinį gyvenimą, dovanoja žmonėms jautrias emocijas ir įkvepia bendrystei“, – sakė Darius Varnas.

    Už kūrybinį darbą ir kolektyvo telkimą mero padėkos įteiktos choro meno vadovei ir dirigentei Augustinai Kerulytei bei koncertmeisterei Daliai Stundžienei. Taip pat padėkota ir choristams, kurių nuoseklus darbas, pasak organizatorių, yra pagrindas išlaikyti kolektyvo skambesį ir tradiciją.

    Choro istorija prasidėjo 1976 metais, kai į pirmąją repeticiją pakvietė įkūrėjas ir ilgametis vadovas Antanas Pocius. Nuo tada „Vyturys“ augo per konkursus, festivalius ir koncertus, o sukaupta patirtis leido išlaikyti stabilų meninį lygį bei nuolat atnaujinti repertuarą.

    Per penkis dešimtmečius plėtėsi ir koncertinė geografija: choras pasirodė ne tik įvairiuose Lietuvos miestuose, bet ir užsienyje, tarp jų Estijoje ir Latvijoje. Kolektyvo repertuaras apima harmonizuotas lietuvių liaudies dainas, lietuvių ir užsienio kompozitorių kūrinius, taip pat klasiką, todėl programos dažnai pritaikomos skirtingoms progoms ir auditorijoms.

    Šventės metu prisimintas ir bendruomeniškumo vaidmuo, būdingas chorinei kultūrai Lietuvoje. Tokie kolektyvai regionuose dažnai tampa vietos kultūros ašimi, telkiančia skirtingų kartų žmones ir palaikančia tradiciją, kurią papildo nauji nariai, naujos interpretacijos ir bendri projektai.

    Jubiliejiniame vakare skambėjo ir neseniai iš choro narių susibūrusios kapelos „Vyturys“ atliekamos dainos. Tai tapo dar vienu ženklu, kad per 50 metų susiformavęs branduolys ne tik saugo chorinę tapatybę, bet ir ieško naujų formų, leidžiančių kolektyvui išlikti aktualiam.

  • Mišrus choras „Vyturys“ mini 50-metį: jubiliejinis koncertas suburs kelias kartas scenoje

    50 metų bendro skambesio

    Mišrus choras „Vyturys“ 2026 metais mini 50 metų sukaktį ir šią progą pažymi jubiliejiniu koncertu. Renginys skirtas ne tik apžvelgti kolektyvo kelią, bet ir priminti, kaip chorinė muzika keitėsi kartu su bendruomene bei jos balsais.

    Per penkis dešimtmečius choras spėjo užauginti ne vieną dainininkų kartą, todėl jubiliejus natūraliai tampa susitikimu tiems, kurie su „Vyturiu“ sieja dalį savo gyvenimo. Tokie koncertai dažnai telkia buvusius ir esamus narius, o programoje atsiranda kūrinių, menančių skirtingus laikotarpius.

    Ko tikėtis jubiliejuje

    Jubiliejinis koncertas paprastai išsiskiria platesne programa ir dėmesiu choro istorijai: nuo žinomiausių repertuaro kūrinių iki specialiai sukakčiai parinktų aranžuočių. Tai proga išgirsti kolektyvo braižą ir pamatyti, kaip jis kito bėgant metams, išlaikydamas pagrindinę vertybę – bendrą skambesį.

    Chorinė kultūra Lietuvoje išlieka viena stipriausių mėgėjų meno sričių, o ilgaamžiai kolektyvai yra jos stuburas. 50-mečio koncertas tokiame kontekste tampa ne vien švente, bet ir priminimu, kad mėgėjų choras gali būti profesionaliai skambantis, kryptingai dirbantis ir burti bendruomenę.

    Kodėl tai svarbu bendruomenei

    Ilgą laiką gyvuojantis choras dažnai yra daugiau nei kolektyvas – tai socialinis tinklas, kuriame žmonės atranda prasmingą veiklą, sceninę patirtį ir ilgalaikes draugystes. Tokie jubiliejai padeda įvertinti vadovų, koncertmeisterių ir pačių dainininkų indėlį, taip pat paskatina prisijungti naujus narius.

    Jubiliejinis „Vyturio“ koncertas – tai galimybė iš arčiau pažinti choro kelią ir išgirsti, kaip skamba 50 metų patirties sukauptas repertuaras. Renginio detalės, programa ir dalyviai paprastai skelbiami organizatorių informacijoje bei kvietimuose bendruomenei.

  • Iš Alytaus rajono į didžiąją sceną: jaunučių choras „Spindulėlis“ pateko į Dainų šventę

    Iš Alytaus rajono į didžiąją sceną: jaunučių choras „Spindulėlis“ pateko į Dainų šventę

    Jaunučių choras „Spindulėlis“ – vienas naujausių Alytaus rajono meno ir sporto mokyklos kolektyvų – jau spėjo pelnyti svarbų įvertinimą: po atrankinės perklausos jam suteikta teisė dalyvauti 2026 metais vyksiančioje Lietuvos moksleivių dainų šventėje.

    Kolektyvas susikūrė 2025 metų rugsėjį, o intensyvus darbas nuo pat pradžių tapo pagrindine choro kasdienybe. Repeticijose daug dėmesio skiriama įsidainavimo pratimams, muzikiniam raštingumui ir klausai, kad jauni balsai skambėtų kaip vienas.

    „Augti lėtai mes neturėjome laiko, turėjome tikslą“, – sakė choro vadovė, mokytoja metodininkė Laima Zalanskienė.

    Choro vadovės teigimu, nuosekli disciplina ir pasitikėjimas procesu leido greitai pasiekti rezultatų, kurie paprastai ateina tik sukaupus daugiau metų patirties. Perklausose vertinamas ne tik repertuaras, bet ir intonacijos tikslumas, ansambliškumas, dainavimo kultūra bei pasirengimo vientisumas.

    2026 metais Lietuvos moksleivių dainų šventė Laiku. Ratu. Kartu vyks liepos 3–6 dienomis Vilniuje. Tokie renginiai tradiciškai sutelkia tūkstančius moksleivių iš visos šalies ir tampa ne tik meniniu įvykiu, bet ir bendrystės patirtimi, ugdančia sceninę laikyseną, atsakomybę ir komandinį darbą.

    „Spindulėlis“ per mokslo metus spėjo pasirodyti įvairiuose mokyklos ir bendruomenės renginiuose, dalyvauti kūrybiniuose projektuose bei koncertuose. Pasak kolektyvo atstovų, būtent nuolatinis koncertinis gyvenimas padeda vaikams greičiau perprasti scenos taisykles ir užgrūdina prieš svarbiausius pasirodymus.

    Artėjant Dainų šventei, choro laukia dar intensyvesnis pasirengimas: repertuaro šlifavimas, darbas su dinamika ir skambesio spalvomis, o taip pat bendros repeticijos su kitais kolektyvais. Vadovė pabrėžia, kad svarbiausia – išlaikyti vaikų motyvaciją ir dainavimo džiaugsmą, nes būtent tai ir kuria ryškiausią rezultatą scenoje.

    Alytaus rajono meno ir sporto mokyklos jaunučių choras „Spindulėlis“ į Dainų šventę vyksta kaip augantis, bet jau pastebimas kolektyvas, kurio istorija rodo, kad ryškus skambesys gali gimti ir per trumpą laiką, kai yra aiškus tikslas ir kryptingas darbas.