Holivudo aktorė Christina Applegate pranešė gavusi netikėtą žinią: gydytojai esą teigia, kad jai nėra išsėtinės sklerozės diagnozės, kuri buvo minėta anksčiau. Apie tai ji kalbėjo tinklalaidėje „MeSsy“, kurią veda kartu su aktore Jamie-Lynn Sigler.
Applegate viešai pasakojo, kad pirmuosius simptomus pajuto dar 2019 metais filmavimo aikštelėje, kai ėmė prastėti pusiausvyra. Vėliau atsirado didelis nuovargis, tirpimo pojūtis ir tai, kad fizinio krūvio metu ji greičiau išsekdavo.
Pasak aktorės, po daugybės tyrimų jai buvo pasakyta, kad tai atitinka išsėtinės sklerozės vaizdą. Ji taip pat yra minėjusi skausmą, judėjimo sunkumus, šlapimo nelaikymo problemą ir tai, kad laikui bėgant prireikė lazdos, o vėliau ir neįgaliojo vežimėlio.
Visgi naujausia žinia, kaip pati aktorė pabrėžė, neatnešė palengvėjimo, o veikiau sugrąžino į pradžią. Ji sakė, kad dabar vėl tenka ieškoti tikslaus atsakymo, kas sukelia simptomus, ir kartoti diagnostiką.
Kodėl išsėtinę sklerozę sunku patvirtinti?
Išsėtinė sklerozė yra lėtinė centrinės nervų sistemos liga, kai imuninė sistema pažeidžia nervinių skaidulų mielino dangalą. Dėl to sutrinka nervinių impulsų perdavimas, o simptomai gali būti labai įvairūs ir kisti laikui bėgant.
Neurologijoje pabrėžiama, kad nėra vieno vienintelio testo, kuris savarankiškai patvirtintų arba paneigtų išsėtinę sklerozę. Diagnozė paprastai remiasi simptomų istorija, neurologiniu ištyrimu, galvos ir nugaros smegenų magnetinio rezonanso vaizdais, o kai kuriais atvejais ir smegenų skysčio tyrimais.
Vertinant magnetinio rezonanso tyrimus svarbu ne tik tai, ar matomi pakitimai, bet ir jų pobūdis, vieta bei tai, ar požymiai rodo ligos plitimą skirtingu laiku. Kartu gydytojai turi įsitikinti, kad simptomų geriau nepaaiškina kita būklė.
Ligos, kurios gali priminti šią diagnozę
Specialistai atkreipia dėmesį, kad pusiausvyros sutrikimai, galūnių tirpimas, silpnumas, nuovargis ar skausmas nėra būdingi tik išsėtinei sklerozei. Panašiai gali pasireikšti ir kitos neurologinės ar sisteminės būklės, todėl kartais prireikia ilgesnio ir detalesnio ištyrimo.
Viena iš dažniau minimų klaidinančių būklių yra fibromialgija, siejama su lėtiniu išplitusiu skausmu, miego sutrikimais, nuovargiu ir koncentracijos sunkumais. Nors tai nėra demielinizuojanti liga, dalis pojūčių pacientams gali atrodyti kaip neurologiniai.
Simptomus, panašius į nervų sistemos pažeidimą, gali sukelti ir vitamino B12 stoka. Ji gali pasireikšti galūnių dilgčiojimu, jutimų sutrikimais, nestabilia eisena, silpnumu, o užsitęsus trūkumui kai kuriais atvejais kyla ir ilgalaikių neurologinių pasekmių rizika.
Į diferencinę diagnostiką taip pat patenka autoimuninės ir uždegiminės ligos, pavyzdžiui, sisteminė raudonoji vilkligė ar sarkoidozė, taip pat neuromielito optikos spektro sutrikimas. Pastaroji būklė gali sukelti regėjimo sutrikimus, galūnių silpnumą ir jutimų pakitimus.
Klaidinti gali ir kraujagysliniai galvos smegenų pakitimai, ypač jei žmogus turi hipertenziją, cukrinį diabetą ar kitų širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių. Tokiais atvejais magnetinio rezonanso vaizduose kartais matomi pakitimai, kurie iš pirmo žvilgsnio gali būti neteisingai interpretuoti.
Dar viena galimybė yra nervų sistemą pažeidžianti boreliozės forma, kai infekcija susijusi su erkėmis. Tačiau klinikinėje praktikoje pabrėžiama, kad vien teigiamų antikūnų nepakanka, o diagnozė vertinama pagal simptomus ir papildomus tyrimus, įskaitant kai kuriuos smegenų skysčio rodiklius.
Retesniais atvejais, ypač vertinant kelionių istoriją, į diferencinę diagnostiką gali patekti parazitinės infekcijos, tokios kaip neurocisticerkozė. Ji dažniau nustatoma regionuose už Europos ribų, tačiau gali būti svarbi, jei žmogus gyveno ar keliavo į didesnės rizikos teritorijas.
Ką rodo ankstesni tyrimai?
Neurologų bendruomenėje ne kartą buvo aptarta, kad daliai pacientų išsėtinė sklerozė gali būti nustatyta klaidingai, ypač kai simptomai yra nespecifiniai, o vaizdiniai tyrimai interpretuojami pernelyg plačiai. Viename plačiai cituojamame 2016 metais publikuotame darbe analizuotos situacijos, kai ankstesnė diagnozė vėliau buvo pripažinta klaidinga arba tikėtina klaidinga.
Ten tarp dažnesnių alternatyvų minėtos migrenos, fibromialgija, įvairūs nespecifiniai neurologiniai nusiskundimai ir neuromielito optikos spektro sutrikimas. Daliai žmonių klaidinga diagnozė buvo išlikusi ilgą laiką, o tai pabrėžia, kodėl svarbu periodiškai peržiūrėti diagnozę, jei klinikinis vaizdas nesutampa.
Pati Christina Applegate kol kas nėra įvardijusi, kokia alternatyvi diagnozė galėtų paaiškinti jos simptomus. Ji akcentuoja, kad laukia pakartotinių vertinimų, o aiškus atsakymas paaiškės tik atlikus naujus tyrimus.
Gydytojai primena, kad bet kokie progresuojantys neurologiniai simptomai, tokie kaip silpnumas, pusiausvyros prastėjimas, tirpimas ar regėjimo pakitimai, yra priežastis nedelsti ir kreiptis į specialistus. Ankstyvas, nuoseklus ištyrimas gali padėti greičiau atskirti panašias būkles ir parinkti tinkamą gydymą.