CP v2

Tag: Christine Lagarde

  • Lagarde svarsto trauktis iš ECB: kas slypi už užuominų apie vaidmenį Prancūzijos rinkimuose

    Lagarde svarsto trauktis iš ECB: kas slypi už užuominų apie vaidmenį Prancūzijos rinkimuose

    Užuomina, kuri sujudino Europą

    Europos Centrinio Banko vadovė Christine Lagarde pareiškė svarstanti galimybę įsitraukti į artėjančių Prancūzijos prezidento rinkimų diskusiją. Tokia užuomina Prancūzijos žiniasklaidai reiškia, kad ji neatmeta ir ankstesnio pasitraukimo iš pareigų.

    Lagarde tiksliai neįvardijo, kokį vaidmenį turėtų omenyje, tačiau pabrėžė šiuo metu neplanuojanti kandidatuoti. Jos teigimu, tikslas būtų prisidėti prie debatų krypties ir turinio, ypač kalbant apie Europos temas.

    „Manau, kad Prancūzijos prezidento debatuose turi būti girdimas europinis balsas“, – sakė Christine Lagarde.

    Rinkimai Prancūzijoje ir įtemptas fonas

    Kiti Prancūzijos prezidento rinkimai numatyti 2027 metų balandį, o politinė situacija šalyje išlieka fragmentuota. Susiskaldęs parlamentas ir trapios daugumos apsunkina svarbių sprendimų priėmimą, ypač ekonomikos ir biudžeto srityse.

    Prie politinės įtampos prisideda ir ekonominiai iššūkiai: didelė valstybės skola bei ribotos fiskalinės galimybės finansuoti prioritetus. Tarp jų vis dažniau minimos gynybos investicijos ir skaitmeninė transformacija, įskaitant dirbtinis intelektas plėtrą.

    Ką reikštų ankstyvas pasitraukimas iš ECB

    Lagarde komentarai atgaivino diskusiją, kas galėtų tapti kita ECB vadove, jei ji pasitrauktų anksčiau kadencijos pabaigos. ECB vadovo kaita rinkoms svarbi ne tik simboliškai, bet ir praktiškai, nes daro įtaką lūkesčiams dėl palūkanų normų, infliacijos valdymo ir euro zonos finansinio stabilumo.

    Šis klausimas jautrus ir politiškai: ECB nepriklausomumas yra vienas kertinių euro zonos principų, todėl bet kokios sąsajos su nacionaliniais rinkimais paprastai vertinamos itin atsargiai. Dėl to Lagarde pabrėžtas neketinimas kandidatuoti gali būti laikomas bandymu iš anksto sumažinti galimus priekaištus.

    Prancūzijoje jau dabar matyti aktyvus pasirengimas rinkimams, o dėl kandidato iš kraštutinių dešiniųjų stovyklos įvardijami keli galimi scenarijai. Tarp jų minimas variantas, kad Nacionalinis sambūris galėtų kelti Marine Le Pen, jei teisiniai klausimai būtų išspręsti jos naudai, arba Jordaną Bardellą.

  • Lagarde Sintra kalboje pasiuntė žinią: ECB keičia žaidimo taisykles – ką tai reiškia palūkanoms?

    Lagarde Sintra kalboje pasiuntė žinią: ECB keičia žaidimo taisykles – ką tai reiškia palūkanoms?

    Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde Sintra vykstančiame metiniame centrinių bankų forume pareiškė, kad euro zonos pinigų politikoje baigiasi viena epocha. Po daugiau nei dešimtmečio, kai dominavo masiniai obligacijų pirkimai, skubus skolinimas bankams ir pažadai apie būsimus sprendimus, ECB nori grįžti prie paprastesnio modelio.

    Pagrindinė žinutė tokia: palūkanų normos vėl tampa svarbiausiu įrankiu kovojant su infliacija. Tačiau Lagarde pabrėžė, kad grįžimas prie klasikinių priemonių nereiškia grįžimo į ramius laikus, nes pati ekonominė aplinka tapo gerokai labiau nenuspėjama.

    „Pinigų politika grįžo prie pagrindų, bet tai nėra sugrįžimas į idealizuotą praeitį“, – sakė Christine Lagarde.

    Kas iš tiesų yra grįžimas prie pagrindų

    Pastaruosius 13 metų ECB vis dažniau taikė priemones, kurios anksčiau buvo laikomos išskirtinėmis: didelio masto turto pirkimo programas, daugiametes lengvatines paskolas bankams ir mechanizmus, skirtus euro zonos finansų rinkų skilimo rizikai suvaldyti. Šios priemonės buvo naudojamos tiek po skolų krizės, tiek pandemijos metu, kai ekonomikai reikėjo itin stipraus palaikymo.

    Vėliau, infliacijai šoktelėjus po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą ir energijos kainų sukrėtimų, ECB perėjo prie vieno sparčiausių griežtinimo ciklų istorijoje. Sintra paskelbta kryptis rodo, kad tokios ekstremalios priemonės, ECB vertinimu, tampa labiau rezervinės, o kasdienėje politikoje pirmuoju smuiku gros palūkanų normos.

    Kodėl ECB mano, kad Europa atsparesnė

    Lagarde savo kalboje argumentavo, kad ECB gali labiau koncentruotis į pagrindinį mandatą, nes euro zonos institucinė ir finansinė architektūra per dešimtmetį sustiprėjo. Pasak jos, svarbūs veiksniai yra griežtesnė bankų priežiūra, aiškesnės taisyklės bankų pertvarkymui krizėse ir bendresni fiskaliniai instrumentai, padedantys amortizuoti sukrėtimus.

    Ji taip pat akcentavo, kad infliacijos lūkesčiai iš esmės išlieka suderinti su 2 proc. tikslu, o energetikos pertvarka palaipsniui mažina Europos priklausomybę nuo iškastinio kuro kainų šokų. Didesnė vietinė elektros gamyba ir įvairėjantys energijos šaltiniai, ECB vertinimu, padeda ekonomikai atlaikyti staigius išorinius smūgius.

    „Sustiprinus ekonomikos atsparumą sukrėtimams, sumažėjo poreikis imtis nekonvencinių ar ypač griežtų atsakų“, – sakė Christine Lagarde.

    Kodėl pasaulis tapo mažiau prognozuojamas

    Nors priemonių rinkinys, pasak Lagarde, paprastėja, rizikos ir sukrėtimai vis dažniau ateina iš pasiūlos pusės. Tai reiškia, kad kainas aukštyn gali stumti geopolitika, prekybos ribojimai, energijos kainų šuoliai ar tiekimo grandinių sutrikimai, o ne vien vidaus paklausos perteklius.

    Lagarde pateikė pavyzdžių, kai rinkos elgesys nebeatitinka klasikinių modelių prognozių, o geopolitiniai įvykiai gali greitai pakeisti infliacijos trajektoriją. Tokiose sąlygose centriniam bankui sunkiau įvertinti, ar kainų spaudimas bus laikinas, ar užsitęs, todėl sprendimai neišvengiamai labiau priklausys nuo naujausių duomenų.

    Ką reiškia pažadų atsisakymas

    Dar viena aiški Sintra nuskambėjusi nuostata yra atsargesnė komunikacija rinkoms. Lagarde leido suprasti, kad išankstiniai pažadai dėl būsimos palūkanų trajektorijos nebėra prioritetas, nes jie gali klaidinti, kai ekonominė aplinka keičiasi itin greitai.

    Vietoje to ECB labiau akcentuoja sprendimų priėmimo logiką: infliacijos perspektyvą, bazinės infliacijos dinamiką ir tai, kaip greitai bei stipriai pinigų politika persiduoda į realią ekonomiką. Tokia kryptis siunčia signalą, kad tolesni palūkanų sprendimai bus labiau sąlyginiai, o pagrindiniu orientyru taps duomenys, o ne iš anksto nubrėžtas planas.

  • ECB kelia palūkanas po trejų metų: Lagarde aiškina sprendimą, kritikai įspėja dėl stagnacijos

    ECB kelia palūkanas po trejų metų: Lagarde aiškina sprendimą, kritikai įspėja dėl stagnacijos

    Europos Centrinio Banko vadovė Christine Lagarde gynė sprendimą padidinti palūkanų normas ir teigė, kad jis pagrįstas trimis skirtingais ekonomikos raidos scenarijais. ECB palūkanas pakėlė 0,25 proc. punkto pirmą kartą per trejus metus, pabrėždamas išaugusias infliacijos rizikas.

    Sprendimą lėmė naujas energijos kainų šokas, siejamas su karu Artimuosiuose Rytuose ir sutrikimais strategiškai svarbiame Hormūzo sąsiauryje. Dėl epizodinių ribojimų ir neapibrėžtumo naftos bei dujų kainos pašoko, o tai ypač jautriai smogė Europos importuotojams.

    Gegužę euro zonoje metinė infliacija pasiekė 3,2 proc., o energetikos komponentas, ECB vertinimu, išsiskyrė sparčiu brangimu. Tuo pat metu ekonomikos augimas silpo: Europos Sąjungos ekonomika 2026 metų pirmąjį ketvirtį, remiantis tuo metu skelbtais duomenimis, traukėsi 0,2 proc., todėl vis dažniau skambėjo perspėjimai dėl stagfliacijos rizikos.

    Trys scenarijai ir palūkanų kelias

    Christine Lagarde akcentavo, kad ECB nėra iš anksto nusistatęs vienos palūkanų normų trajektorijos. Pasak jos, sprendimai bus priimami vertinant naujausius ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką bei tai, kaip pinigų politika persiduoda į ekonomiką.

    „Mūsų sprendimai dėl palūkanų normų bus grindžiami infliacijos perspektyvos vertinimu ir ją supančiomis rizikomis, atsižvelgiant į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis“, – sakė Christine Lagarde.

    ECB pristatė tris trumpalaikius 2026 metų birželio scenarijus: švelnų, nepalankų ir sunkų. Švelniame variante daroma prielaida, kad energijos kainos greičiau normalizuosis, infliacija sparčiau lėtės ir 2027–2028 metais galėtų kristi žemiau 2 proc. tikslo, o bendrasis vidaus produktas atsigautų anksčiau.

    Nepalankus scenarijus numato užsitęsusį energijos brangimą, didesnį neapibrėžtumą ir stipresnį antrinių efektų poveikį kainoms. Sunkusis scenarijus apima ryškesnį ir ilgiau trunkantį energijos kainų šoką, dėl kurio augimas būtų silpnesnis ir atsigavimas nusikeltų.

    Kritika: brangiau skolintis, sunkiau investuoti

    ECB argumentuoja, kad pagrindinis prioritetas išlieka kainų stabilumas, nes užsitęsusi didesnė infliacija apsunkina tiek gyventojų, tiek verslo sprendimus. Lagarde pabrėžė, kad praradus infliacijos kontrolę ją sugrąžinti į tikslinį lygį tampa gerokai sudėtingiau.

    „Jei infliacijai leidžiama ištrūkti iš kontrolės, sugrąžinti ją į kainų stabilumo lygį tampa daug sunkiau“, – sakė Christine Lagarde.

    Vis dėlto sprendimas sulaukė kritikos: oponentai tvirtina, kad palūkanų kėlimas tiesiogiai energijos kainų nenumažins, o brangesnis skolinimasis gali pristabdyti investicijas, ypač švarios energetikos srityje. Briuselyje veikiančios nevyriausybinės organizacijos Positive Money Europe atstovas Calvinas Vella teigė, kad dėl didesnių palūkanų brangsta energetikos transformacijai reikalingas finansavimas, o tai gali silpninti konkurencingumą ir didinti socialinę įtampą.

    Lagarde savo ruožtu akcentavo, kad ilgalaikį atsparumą kainų šokams stiprina struktūrinės reformos ir spartesnė energetikos transformacija, mažinanti priklausomybę nuo iškastinio kuro. ECB požiūriu, investicijos į atsinaujinančią energetiką tampa ne tik klimato, bet ir ekonominio stabilumo klausimu.

  • EBC palūkanų nekeičia iki birželio: infliacijos rizikos auga, o euro zona stringa ties 0,1 proc.

    EBC palūkanų nekeičia iki birželio: infliacijos rizikos auga, o euro zona stringa ties 0,1 proc.

    EBC sprendimas ir signalai

    Europos Centrinis Bankas paliko pagrindines palūkanų normas nepakeistas ir leido suprasti, kad iki birželio posėdžio nori daugiau duomenų. EBC prezidentė Christine Lagarde po sprendimo pabrėžė, jog vienu metu sustiprėjo tiek infliacijos didėjimo, tiek ekonomikos augimo lėtėjimo rizikos.

    Tokioje aplinkoje centriniam bankui sudėtinga pasirinkti kryptį: griežtesnė politika gali dar labiau pristabdyti aktyvumą, o per didelis delsimas gali leisti infliacijai įsitvirtinti. Todėl birželis įvardijamas kaip mėnuo, kai sprendimams turėtų būti daugiau aiškumo, įskaitant atnaujintas prognozes ir scenarijus.

    „Sustiprėjo infliacijos augimo ir ekonomikos augimo lėtėjimo rizikos“, – sakė EBC prezidentė Christine Lagarde.

    Ekonomika auga vangiai

    Naujausi euro zonos BVP duomenys parodė itin menką augimą: pirmąjį ketvirtį ekonomika padidėjo tik 0,1 proc. Tokie skaičiai silpnina lūkesčius, kad metų eigoje regionas greitai pereis į tvaresnį atsigavimą, ypač kai finansavimo sąlygos jau kurį laiką yra sugriežtėjusios.

    EBC vertinimu, reikšmingą vaidmenį čia atlieka ir patys komerciniai bankai, kurie kreditavimą daro atsargesnį. Tai reiškia, kad net ir be papildomo palūkanų didinimo pinigų politika realioje ekonomikoje gali veikti griežčiau, nes paskolos tampa sunkiau prieinamos arba brangesnės.

    Infliacija vėl pakilo, bet bazinė silpsta

    Tuo pat metu infliacijos paveikslas mišrus. Balandį bendrasis suderintas vartotojų kainų indeksas euro zonoje pakilo iki 3 proc., kai kovą siekė 2,6 proc., o vasarį buvo nukritęs iki 1,9 proc.

    Pagrindiniu balandžio šuolio veiksniu tapo energija: jos kainos, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, augo 10,9 proc., kai kovą didėjo 5,1 proc. Tai signalas, kad energijos komponentas gali vėl tapti svarbiu infliacijos varikliu, ypač jei išliks geopolitinis neapibrėžtumas.

    Gerąja naujiena EBC laiko bazinės infliacijos mažėjimą iki 2,2 proc. nuo 2,3 proc. kovą. Tai leidžia manyti, kad energijos kainų svyravimai dar neperaugo į platesnį ir ilgiau trunkantį kainų kilimą, kuris paprastai būtų matomas paslaugose ar kituose baziniuose komponentuose.

    „Nematome antrosios bangos efektų: matome tiesioginius efektus ir kai kuriuos netiesioginius, bet ne antrąją bangą“, – sakė Christine Lagarde.

    Rinkos prieš posėdį buvo linkusios laukti dar dviejų palūkanų didinimų per metus, o pirmojo jau birželį. EBC retorika šio scenarijaus tiesiogiai nepaneigė, tačiau akcentavo, kad sprendimai bus griežtai priklausomi nuo ateinančių savaičių duomenų apie infliaciją, jos lūkesčius, tiekimo grandines ir darbo užmokesčio susitarimus.

    Vienas iš neapibrėžtumo šaltinių išlieka geopolitinė situacija ir jos poveikis žaliavoms, ypač naftai. EBC anksčiau buvo parengęs kelis karo raidos scenarijus, kuriuose augimo ir infliacijos trajektorijos ženkliai skirtųsi priklausomai nuo konflikto trukmės ir energijos kainų krypties.

  • ECB sprendimas nustebino: palūkanos liko 2 proc., bet infliacija šoktelėjo iki 3 proc.

    ECB sprendimas nustebino: palūkanos liko 2 proc., bet infliacija šoktelėjo iki 3 proc.

    Europos Centrinis Bankas trečią posėdį iš eilės nusprendė nekeisti pagrindinių palūkanų normų ir paliko indėlių palūkanas ties 2 proc. Sprendimas atitiko rinkos lūkesčius, tačiau fonas tampa vis labiau įtemptas: euro zonoje vėl didėja kainų spaudimas, o ekonomikos augimas lėtėja.

    ECB pabrėžė, kad naujausi duomenys iš esmės patvirtina ankstesnes infliacijos prognozes, bet rizikų balansas keičiasi. Banko vertinimu, kainų rizikos stiprėja į viršų, o augimo rizikos didėja į apačią, todėl sprendimų priėmėjai renkasi atsargesnį laukimo režimą.

    „Valdančioji taryba nusprendė palikti tris pagrindines ECB palūkanų normas nepakeistas“, – nurodė bankas pranešime.

    Naujausi duomenys rodo, kad balandį euro zonoje infliacija pakilo iki 3 proc., gerokai viršydama 2 proc. tikslą. Bazinė infliacija, kuri neapima energijos ir maisto kainų, išliko ties 2,2 proc., o tai signalizuoja, kad bendras kainų šuolis labiau susijęs su energijos brangimu nei su plačiu kainų kilimu visoje ekonomikoje.

    Tuo pat metu ekonominis aktyvumas silpsta: 2026 metų pirmąjį ketvirtį euro zonos bendrasis vidaus produktas augo 0,8 proc. per metus. Didžiosios regiono ekonomikos, įskaitant Vokietiją ir Italiją, mažina augimo lūkesčius, o brangesnė energija prastina tiek įmonių, tiek vartotojų nuotaikas.

    Karas ir energijos šokas

    ECB sprendimų kontekstą ypač apsunkina geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, kuri tiesiogiai veikia energijos kainas. Bankas atkreipė dėmesį, kad karas skatina energijos brangimą, didina infliaciją ir slopina ekonominį pasitikėjimą, todėl pinigų politikai tenka spręsti klasikinę dilemą.

    Vienoje pusėje – poreikis grąžinti infliaciją prie 2 proc. tikslo vidutiniu laikotarpiu, kitoje – silpnesnis augimas ir rizika, kad ilgesnį laiką išsilaikys stagfliacijai artimas scenarijus. Tokiu atveju palūkanų mažinimas galėtų palaikyti augimą, bet kartu sustiprinti kainų spaudimą.

    „Karas, paliaubos, taikos derybos, jų žlugimas, jūrų blokada, jos panaikinimas ir grąžinimas daro pasekmių trukmę ir mastą ypač sunkiai įvertinamus“, – sakė ECB vadovė Christine Lagarde.

    Ką tai reiškia gyventojams ir verslui

    Palūkanų normų išlaikymas ties 2 proc. reiškia, kad skolinimosi kaina euro zonoje artimiausiu metu neturėtų staigiai keistis vien dėl ECB sprendimo. Vis dėlto bankai ir rinkos palūkanų normos dažnai reaguoja į infliacijos duomenis bei energijos kainų šokus, todėl paskolų įmokos ir finansavimo sąlygos gali svyruoti priklausomai nuo lūkesčių.

    ECB signalizuoja, kad tolesni sprendimai priklausys nuo įplaukiančių duomenų: ar energijos sukeltas kainų šuolis persiduos į platesnį kainų kilimą, ir ar lėtėjantis augimas nepereis į ryškesnį nuosmukį. Rinkoms tai reiškia didesnį jautrumą naujiems infliacijos, darbo rinkos ir ekonomikos aktyvumo rodikliams.

    Tuo metu naftos kainų šuoliai daro tiesioginę įtaką transporto, logistikos ir gamybos kaštams, o per juos – ir galutinėms vartotojų kainoms. Jei energijos brangimas užsitęstų, ECB gali tekti rinktis tarp griežtesnės politikos infliacijai suvaldyti ir atsargesnio požiūrio, kad nebūtų papildomai slopinamas jau lėtėjantis augimas.

  • ECB palūkanos veikiausiai nesikeis: naftos kainos diktuoja toną, rinkos laukia birželio sprendimo

    ECB palūkanos veikiausiai nesikeis: naftos kainos diktuoja toną, rinkos laukia birželio sprendimo

    Europos Centrinis Bankas ketvirtadienį renkasi į posėdį situacijoje, kai pasirinkimų mažai: euro zonos ekonomika dar neatsitiesė, o energijos kainų šuolis vėl kelia infliacijos riziką. Rinkos ir ekonomistai daugiausia tikisi pauzės, kol birželį atsiras daugiau aiškumo dėl karo Irane poveikio ir naujų ECB prognozių.

    Pastarosiomis savaitėmis Europoje naftos ir dujų kainos išaugo maždaug 50 proc., palyginti su laikotarpiu iki JAV ir Izraelio konflikto su Iranu eskalacijos. Tokie šuoliai greitai persiduoda į transporto, pramonės ir dalies paslaugų sąnaudas, o tai didina riziką, kad brangimas taps ne vien laikinas, bet ir platesnis.

    ECB vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane’as yra pabrėžęs, kad vertinant, ar kainų šokas laikinas, būtina suprasti, kiek ilgai truks konfliktas ir kokia bus jo įtaka energijos tiekimui. Kol perspektyva miglota, bankui sunku apsispręsti, ar griežtinti pinigų politiką, ar leisti ekonomikai prisitaikyti be papildomo palūkanų spaudimo.

    Naujausi Europos Komisijos verslo ir vartotojų lūkesčių duomenys rodo ryškėjantį pasitikėjimo smukimą, o tai paprastai signalizuoja silpnesnę paklausą artimiausiais mėnesiais. Kartu apklausos indikacijos rodo, kad įmonės dažniau planuoja kelti kainas, siekdamos kompensuoti išaugusias sąnaudas, o tai gali palaikyti infliaciją.

    Tuo pat metu ECB vartotojų apklausos duomenys parodė, kad namų ūkiai per 12 mėnesių tikisi apie 4,0 proc. infliacijos, kai anksčiau lūkesčiai buvo gerokai mažesni. Trejų metų infliacijos lūkesčiai taip pat pakilo iki maždaug 3,0 proc., t. y. virš ECB siekiamo 2 proc. tikslo, todėl bankui tenka saugoti patikimumą.

    ECB vadovei Christine Lagarde posėdyje teks išlaikyti pusiausvyrą: signalizuoti pasirengimą reaguoti, bet kartu neprovokuoti priešlaikinio finansinių sąlygų griežtinimo. Tai ypač svarbu, nes bankų skolinimo apklausos rodo, kad kreditavimo sąlygos jau griežtėja ir skolintis darosi sunkiau tiek verslui, tiek gyventojams.

    Dalies ekonomistų bazinis scenarijus numato pirmą 0,25 procentinio punkto palūkanų didinimą birželį, kai bus pateiktos atnaujintos ECB prognozės, o vėliau galimas dar vienas žingsnis metų eigoje. Tačiau rinkos pastaruoju metu tapo agresyvesnės ir kai kuriais vertinimais įkainoja iki trijų 0,25 procentinio punkto didinimų šiais metais, labiausiai reaguodamos į naftos kainų kreivę.

    Esminis kintamasis išlieka Iranas ir energijos tiekimo rizikos Persijos įlankoje: jei įtampa užsitęstų, energijos brangimas galėtų priminti 2022 metų šoką. Tokiu atveju ECB galėtų būti priverstas rinktis tarp infliacijos suvaldymo ir recesijos rizikos didinimo, o bet kokie sprendimai būtų itin jautrūs tiek duomenims, tiek rinkos reakcijai.

    Šiame fone investuotojai daugiausia lauks ne tiek sprendimo dėl palūkanų šiame posėdyje, kiek signalų apie birželį: ar ECB patvirtins galimybę griežtinti politiką, ar bandys pristabdyti rinkų lūkesčius. Kol energijos kainos išlieka pagrindiniu impulsu, būtent žaliavų rinkos, o ne vien makroekonominiai rodikliai, diktuoja pinigų politikos toną.