Europos Komisijos narys, atsakingas už žemės ūkį ir maistą, Christophe’as Hansenas įspėja, kad per artimiausius 25 metus iki 90 proc. šiandien dirbančių ūkininkų gali pasiekti pensinį amžių. Jo teigimu, tai ne abstrakti statistika, o rizika visos Europos apsirūpinimui maistu.
Ši žinutė siejama su kartų kaitos žemės ūkyje strategija, kurios įgyvendinimas, pasak komisaro, jau duoda pirmuosius rezultatus. Vis dėlto pagrindinės kliūtys, stabdančios jaunus žmones nuo sprendimo ūkininkauti, išlieka tos pačios: sudėtingas finansavimas, ribota galimybė įsigyti ar išsinuomoti žemę ir nepakankama praktinė pagalba perimant ūkius.
Kodėl trūksta jaunų ūkininkų?
Europos mastu ūkininkų amžiaus struktūra sensta, o kartų kaita vyksta per lėtai, nes pradėti ūkį brangu ir rizikinga. Didžiausią naštą dažnai sudaro pradinės investicijos į techniką, pastatus ir apyvartines lėšas, o kartu prisideda pajamų svyravimai dėl žaliavų kainų, oro sąlygų ir rinkos pokyčių.
Ne mažiau svarbi problema yra žemės prieinamumas, ypač regionuose, kur kainas kelia konkurencija dėl nuomos ar pirkimo. Jauniems ūkininkams sudėtinga įžengti į sektorių be šeimos ūkio perėmimo arba be aiškaus mechanizmo, kaip saugiai perimti veikiančią ūkio struktūrą.
Komisaro siūlomos priemonės
C. Hansenas teigia, kad Europos Komisija kartų kaitą siekia remti konkrečiomis priemonėmis: kuriama nauja finansavimo priemonė, o kartu vystoma Žemės observatorija, kuri turėtų padėti geriau suprasti žemės rinkos procesus ir spręsti prieinamumo klausimus.
Taip pat akcentuojami įgūdžiai ir mentorystė, įskaitant praktinių žinių perdavimą, gerosios patirties sklaidą bei inovacijų diegimą. Komisaro vertinimu, be kryptingo mokymosi ir konsultavimo infrastruktūros jauniesiems ūkininkams per sunku greitai perimti modernėjančio žemės ūkio valdymą.
„Mūsų prekybos centrų lentynos gali būti pilnos, tačiau realybė tokia, kad per ateinančius 25 metus 90 procentų šiandieninių ūkininkų gali sulaukti pensinio amžiaus“, – sakė Christophe’as Hansenas.
Jis pabrėžė, kad parama jauniesiems ūkininkams jam yra vienas svarbiausių prioritetų nuo kadencijos pradžios. Pasak komisaro, tikslas yra pereiti nuo deklaracijų prie lengviau pasiekiamų instrumentų, kurie padėtų startuoti, investuoti ir užtikrintų sklandų ūkių perėmimą.
Lietuvos jaunieji ūkininkai kelia lūkesčius
Spalio 27 dieną Briuselyje Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos atstovai su pirmininku dr. Pauliumi Astrausku susitiko su eurokomisaru ir įteikė rezoliuciją. Joje akcentuojami kartų kaitos, paramos jauniesiems ūkininkams ir teisingesnio išmokų paskirstymo klausimai.
Komisaras taip pat išskyrė Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai 2027 metais kaip progą stiprinti kartų kaitos politiką ir ilgalaikį apsirūpinimo maistu saugumą. Sąjunga savo ruožtu pabrėžė, kad Europos lygmeniu deklaruojamas palaikymas turi virsti apčiuopiamais sprendimais nacionalinėje politikoje.
LJŪJS teigia besitikinti atviro dialogo ir konkrečių veiksmų iš Lietuvos politikų, ypač Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko Virginijaus Sinkevičiaus bei jo vadovaujamos partijos deleguoto žemės ūkio ministro Kęstučio Mažeikos. Pasak organizacijos, nuo sprendimų tempo priklausys, ar jauni žmonės rinksis kurti gyvenimą ir verslą kaime.