CP v2

Tag: Christopher Nolan

  • Graikų mitologijos testas: kiek prisimenate apie Odisėją, dievus ir garsiausius herojus?

    Graikų mitologijos testas: kiek prisimenate apie Odisėją, dievus ir garsiausius herojus?

    Mitai vėl sugrįžo į dėmesio centrą

    Graikų mitologija – ne tik senovės pasakojimai apie dievus, pabaisas ir herojus. Šie siužetai tapo Vakarų literatūros ir meno pamatais, o jų temos – valdžios troškimas, pavydas, likimo ironija – iki šiol atpažįstamos šiuolaikinėse istorijose.

    Pastarosiomis savaitėmis susidomėjimas mitais atsinaujino ir dėl kino: žiūrovai vis dažniau grįžta prie Homero epų, ieško paaiškinimų, kas yra kas, ir lygina ekraninę versiją su klasikiniu pasakojimu.

    Kas yra Odisėja ir kodėl ji vėl skaitoma?

    Odisėja – tai kelionės ir išbandymų epas, kuriame svarbiausia ne tik mūšiai ar pabaisos, bet ir žmogaus sprendimai. Odisėjas nuolat balansuoja tarp gudrumo, puikybės ir atsakomybės, o dievai jo kelyje tampa ir pagalbininkais, ir kliūtimis.

    Šiuolaikinė popkultūra mitus vis dažniau perkuria kaip istorijas apie lyderystę, traumą, sugrįžimą namo ir kainą, kurią tenka mokėti už šlovę. Dėl to klasikiniai personažai tampa suprantami net tiems, kurie mokykloje mitologiją prisimena tik fragmentais.

    Pasitikrinkite žinias: nuo Gorgonų iki Mido

    Graikų mitologijoje nestinga įsimintinų figūrų: nuo gyvatėmis plaukuose gąsdinančių Gorgonų iki vienakių kiklopų ir herojų, kuriuos pražudo jų pačių puikybė. Tai istorijos, kurios veikia kaip moralinės pamokos, bet kartu ir kaip puikūs nuotykių siužetai.

    Šiandien, kai informacija pasiekiama akimirksniu, žmonės mitus atsiverčia ne tik knygose, bet ir skaitmeniniuose šaltiniuose. Vis dėlto geriausias būdas prisiminti – pasitikrinti, ką iš tiesų žinote, ir kur dar painiojate vardus bei istorijas.

    „Graikų mitai žavi tuo, kad jų fantazija visada turi labai žmogišką branduolį: baimes, norus ir klaidas“, – sako kultūros apžvalgininkai.

    Jei norisi trumpos, bet įtraukiančios kelionės per mitus, išbandykite graikų mitologijos testą. Jis padės greitai suprasti, ar jūsų atmintis labiau primena Atėnės išmintį, ar Koalemui priskiriamą užmarštį.

  • Muskas supyko dėl Nolano „Odisėjos“ sėkmės: žada „Grok“ DI filmą iki metų pabaigos

    Muskas supyko dėl Nolano „Odisėjos“ sėkmės: žada „Grok“ DI filmą iki metų pabaigos

    „X“ savininkas Elonas Muskas vėl atsidūrė dėmesio centre po to, kai viešai pažadėjo, kad jo kuriamas įrankis „Grok“ sukurs pilno metražo Homero Odisėjos ekranizaciją. Šis pareiškimas pasirodė tuo metu, kai Christopherio Nolano filmas „The Odyssey“ sulaukė itin palankių įvertinimų ir stipraus starto kino teatruose.

    Pastaraisiais mėnesiais Muskas socialiniuose tinkluose kritikavo Nolano projektą, ypač dėl aktorių atrankos, o filmui prognozavo finansinę nesėkmę. Tačiau viešai skelbiami kasos duomenys ir kritikų reakcijos tokių prognozių nepatvirtino, todėl Musko retorika perėjo į demonstratyvų atsakomąjį žingsnį.

    Pažadas apie „istorinį tikslumą“

    Muskas tvirtino, kad „Grok“ kuriama versija esą bus „istoriškai tiksli“ ir ištikima Homero kūriniui, o rezultatą žadėjo pateikti dar iki šių metų pabaigos. Jis taip pat svarstė finansuoti alternatyvią ekranizaciją, akcentuodamas senovės Graikijos laivų, šarvų ir ginklų autentiškumą.

    „Iki šių metų pabaigos „Grok“ sukurs pilno metražo Odisėjos filmą, kuris bus istoriškai tikslus ir ištikimas Homero menui“, – rašė Elonas Muskas.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad pats Odisėjos tekstas yra epinė poema, kurioje gausu mitologinių elementų, todėl „istorinio tikslumo“ sąvoka čia neišvengiamai tampa interpretacijos klausimu. Kartu toks pažadas iškelia ir platesnę diskusiją, kur baigiasi kūrybinė laisvė ir prasideda bandymas literatūrą paversti tariamai dokumentiniu pasakojimu.

    DI filmai ir autorystės ribos

    Musko pareiškimas išryškino vieną sparčiausiai augančių tendencijų pramogų industrijoje: DI generuojamo vaizdo įrankiai vis dažniau naudojami trumpoms scenoms, reklamai ar vizualiniams bandymams. Vis dėlto pilno metražo filmas reikalauja nuoseklaus scenarijaus, režisūrinės vizijos, aktorinių sprendimų ir teisiškai aiškaus turinio kilmės, o tai DI projektuose dažnai tampa silpnąja vieta.

    Kino industrijoje pastaraisiais metais ypač suaktyvėjo ginčai dėl autorinių teisių, aktorių atvaizdo naudojimo ir kūrybinių profesijų apsaugos, kai turinys kuriamas generatyviniais modeliais. Dėl to bet koks pažadas „greitai sukurti filmą“ DI priemonėmis sulaukia ne tik smalsumo, bet ir skeptiškų klausimų: kas bus teisėtas kūrinio autorius, kaip bus užtikrintas originalumas ir ar nebus naudojami be leidimo paimti duomenys.

    Reakcija internete ir platesnis kontekstas

    Po Musko įrašų socialiniuose tinkluose kilo kritikos ir pašaipų banga, o dalis vartotojų jo planą vadino provokacija, skirta pratęsti kultūrinių karų diskusijas. Kiti svarstė, kad toks projektas, net jei ir įgyvendinamas, veikiausiai labiau išryškintų tradicinio kino pranašumus: komandą, amatą ir žmogaus kūrybinį sprendimą.

    Ši istorija taip pat parodo, kaip greitai susipina technologijų lyderių pareiškimai, kultūrinės polemikos ir rinkodarinė logika. Net jei „Grok“ filmui pritrūktų realių galimybių ar teisinio pagrindo, pats pažadas jau kuria informacinį triukšmą ir perkelia dėmesį nuo Nolano filmo sėkmės į Musko inicijuojamą konfliktą.

  • Europos kultūros savaitė: Nolana „The Odyssey“, Gracie Abrams albumas ir parodos Londone bei Paryžiuje

    Europos kultūros savaitė: Nolana „The Odyssey“, Gracie Abrams albumas ir parodos Londone bei Paryžiuje

    Ši savaitė Europos kultūros kalendoriuje išsiskiria renginiais ir premjeromis, kurios istoriją ir šiuolaikinę popkultūrą sujungia vienoje programoje. Nuo didžiojo kino iki muziejų salių ir muzikos festivalių, pasirinkimų netrūks tiek keliaujantiems, tiek ieškantiems, ką pamatyti artimiausiomis dienomis.

    Ryškiausias kino akcentas – Christopherio Nolano filmas „The Odyssey“, paremtas Homero epine poema, kurios ištakos siekia daugiau nei 2 500 metų. Juosta startuoja liepos 17 dieną ir jau dabar laikoma viena labiausiai aptarinėjamų vasaros premjerų dėl ambicingo mastelio, aktorių sudėties ir kūrybinės komandos.

    Filme vaidina Mattas Damonas, Tomas Hollandas, Anne Hathaway, Zendaya ir Robertas Pattinsonas, o muziką kūrė kompozitorius Ludwigas Göranssonas. Pastaraisiais metais būtent garso takeliai tapo svarbia didžiųjų premjerų identiteto dalimi, todėl kūrėjų pasirinkimas kelia papildomą susidomėjimą.

    Parodos, kurias verta įsidėmėti

    Londono Tate Modern muziejus nuo liepos 15 dienos pristato kubiečių ir amerikiečių menininkės Anos Mendietos parodą. Tai pirmas tokio masto šios autorės pristatymas šioje erdvėje, apimantis įvairių medijų darbus – nuo fotografijų ir tapybos iki skulptūrų bei restauruotų filmų.

    Parodos ašis – menininkės kūno silueto motyvas ir santykis su gamta, identitetu bei priklausymo jausmu. Šiuolaikinėje muziejų programoje tokios retrospektyvos vis dažniau siekia ne tik parodyti kūrinius, bet ir suteikti lankytojui aiškų biografinį bei kultūrinį kontekstą.

    Paryžiuje iki rugpjūčio 30 dienos veikia „Beyond the Streets: The Legends of Street Art and Graffiti“ paroda Grande Halle de La Villette erdvėje. Joje – daugiau nei 100 gatvės meno ir grafičių kūrėjų darbų bei archyvinė medžiaga, atskleidžianti, kaip ši scena evoliucionavo nuo subkultūros iki muziejinės vertės reiškinio.

    Ieškantiems paskutinės minutės pasirinkimų Paryžiuje dar išlieka proga aplankyti bendrą Luvro ir Musée Rodin projektą „Michelangelo and Rodin: Living Bodies“, kuris baigsis liepos 20 dieną. Tokie projektai pastaruoju metu tampa įprasta didžiųjų muziejų praktika, kai skirtingų epochų autoriai sugretinami siekiant naujo žvilgsnio į klasiką.

    Festivaliai ir koncertai Europoje

    Ispanijoje liepos 16–18 dienomis vyks Benicàssim tarptautinis festivalis, dažnai vadinamas vienu ryškesnių vasaros muzikos taškų Europoje. Jo programos stiprybė – žanrų įvairovė: nuo pop ir roko iki elektronikos bei indie, todėl jis patrauklus skirtingų skonių publikai.

    Prancūzijoje iki liepos 25 dienos tęsiasi Les Nuits de Fourvière Liono istoriniame teatre. Jubiliejinė, 80-oji, festivalio programa tradiciškai jungia šiuolaikinę muziką ir scenos menus, o daliai pasirodymų dar galima rasti bilietų.

    Nauji serialai ir muzika

    Serialų mėgėjams liepos 15 dieną startuoja „Apple TV“ naujiena „Lucky“, kurioje pagrindinį vaidmenį atlieka Anya Taylor-Joy. Siužetas pasakoja apie heroję, besileidžiančią į bėgimą po nesėkmingo apiplėšimo, o epizodai bus leidžiami etapais, kas išlieka dominuojančiu srautinių platformų modeliu.

    Muzikos naujienų sąraše – dainininkės ir dainų autorės Gracie Abrams trečiasis albumas „Daughter From Hell“, pasirodysiantis liepos 17 dieną. Albumą prodiusavo Aaronas Dessneris, o pirmieji singlai jau leidžia suprasti kryptį, kuria atlikėja juda naujame kūrybos etape.

    Po šešerių metų pertraukos naują albumą tą pačią dieną pristato ir trip-hop atlikėjas Tricky – „Different When It’s Silent“. Tokie sugrįžimai šiuolaikinėje muzikos rinkoje dažnai tampa svarbiu priminimu, kad ilga pauzė nebūtinai reiškia prarastą aktualumą, ypač kai klausytojai atranda katalogą iš naujo srautinėse platformose.

  • Lupita Nyong’o apie rasistinę kritiką dėl vaidmens Nolano Odisėjoje: tai mitas, ne taisyklės

    Lupita Nyong’o apie rasistinę kritiką dėl vaidmens Nolano Odisėjoje: tai mitas, ne taisyklės

    Oskarą pelniusi aktorė Lupita Nyong’o sureagavo į rasistinę reakciją, kilusią po žinios, kad ji Christopherio Nolano filme Odisėja vaidins Helenę Trojietę. Diskusijos socialiniuose tinkluose įsiplieskė dar tuomet, kai sausį buvo paskelbta dalis aktorių sudėties.

    Filme Nyong’o patikėti du vaidmenys: Helenės Trojietės ir jos sesers Klitemnestros. Prie ansamblio taip pat prisijungė Mattas Damonas, Anne Hathaway, Tomas Hollandas, Robertas Pattinsonas ir Zendaya, todėl projektas jau dabar vadinamas vienu ryškiausių vasaros kino įvykių.

    Kritikos esmė – dalies komentatorių teiginiai, kad juodaodė aktorė esą negali įkūnyti „gražiausios pasaulio moters“ ar personažo, kurį jie įsivaizduoja kaip šviesiaodę. Tokia retorika kartojasi ir kitose populiariosios kultūros diskusijose, kai mitiniai ar fantastiniai kūriniai susiduria su siauru istorinio „autentiškumo“ aiškinimu.

    Kaip Nyong’o atsakė kritikams

    Interviu žurnalui „Elle“ aktorė pabrėžė, kad Odisėja yra mitologinis pasakojimas, todėl kūrėjų pasirinkimai neturėtų būti matuojami vien tik šiuolaikiniais stereotipais. Ji teigė palaikanti režisieriaus sumanymą ir nematanti prasmės nuolat teisintis dėl sprendimų, kurie kine yra įprasta kūrybinė interpretacija.

    „Tai mitologinis pasakojimas. Aš palaikau Chriso sumanymą ir jo pasakojamą šios istorijos versiją. Mūsų aktorių sudėtis atspindi pasaulį“, – sakė Lupita Nyong’o.

    Aktorė pridūrė, kad kritika egzistuos nepriklausomai nuo to, ar ji į ją reaguos, todėl energiją renkasi skirti darbui. Nyong’o taip pat akcentavo projekto mastą: jos teigimu, filmas apima skirtingus pasaulius ir dideles temas, o tokiai istorijai natūraliai tinka įvairi aktorių sudėtis.

    Į konfliktą įsitraukė Elonas Muskas

    Tarp garsiau pasisakiusių kritikų atsidūrė ir Elonas Muskas. Socialiniame tinkle X jis viešai suabejojo Nolano sprendimu, kartodamas argumentus apie tariamai „teisingą“ Helenės išvaizdą ir kaltindamas režisierių istorijos iškraipymu.

    Diskusijai persikėlus į komentarus, Muskas savo pareiškimus dar labiau sugriežtino ir reagavo į vartotojų žinutes, kuriose buvo menkinama aktorė ir jos vieta graikų mitų interpretacijoje. Kritika pasiekė ir asmeniškumų lygį, o tai dar kartą priminė, kaip greitai popkultūros ginčai socialiniuose tinkluose virsta neapykantos kalba.

    Nolanas: Nyong’o buvo pirmas pasirinkimas

    Christopheris Nolanas tame pačiame interviu teigė, kad Nyong’o buvo jo pirmas pasirinkimas Helenės Trojietės vaidmeniui. Režisierius aiškino, jog personažui itin svarbūs vidinė jėga ir laikysena, o Nyong’o tai perteikia lengvai ir įtikinamai.

    „Helenės personažui buvo labai svarbi stiprybė ir laikysena. Lupita tai padaro taip, tarsi būtų visiškai paprasta“, – sakė Christopheris Nolanas.

    Viešojoje erdvėje aktorę palaikė ir dalis kolegų. Pavyzdžiui, aktorius Alecas Baldwinas socialiniuose tinkluose pasidalijo jos nuotrauka ir ironiškai sureagavo į ginčą, pabrėždamas, kad grožio samprata nėra vieno šablono klausimas.

    Nyong’o istorija įsilieja į platesnę tendenciją, kai juodaodžiai aktoriai sulaukia rasistinių išpuolių dėl vaidmenų kūriniuose, kurie yra fantastiniai, mitologiniai ar paremti laisvesne klasikinių tekstų interpretacija. Pastaraisiais metais panašios reakcijos lydėjo ir kitus aktorius, kai auditorijos dalis personažus „užrakina“ vienoje, jų pačių susikurtoje išvaizdos versijoje.

    Odisėja kino teatruose turėtų pasirodyti liepos 17 dieną. Kol kas aišku viena: dar prieš premjerą filmas tapo diskusijų objektu ne tik dėl kūrybinių sprendimų, bet ir dėl to, kaip visuomenė šiandien vertina reprezentaciją didžiuosiuose Holivudo projektuose.

  • Nolano „The Odyssey“ anonsas supykdė žiūrovus: amerikietiški akcentai ir žodis daddy senovės Graikijoje

    Nolano „The Odyssey“ anonsas supykdė žiūrovus: amerikietiški akcentai ir žodis daddy senovės Graikijoje

    Christopherio Nolano filmo „The Odyssey“ anonsas, vos pasirodęs internete, sukėlė audringą diskusiją socialiniuose tinkluose. Žiūrovai giria vizualinį mastą ir aktorių sudėtį, tačiau daliai publikos užkliuvo kalba ir tariami modernūs intarpai.

    Didžiausia kritikos banga kilo dėl amerikietiškų akcentų, kurie, kai kurių komentatorių teigimu, kertasi su senovės Graikijos aplinka. Žmonės taip pat atkreipė dėmesį į dialogo intonacijas, kurios anonse skamba labiau šiuolaikiškai nei tikėtasi iš Homero epo interpretacijos.

    Ypač daug reakcijų sukėlė viena replika, kurioje pavartojamas žodis daddy, o taip pat kovos šūksnis „Let’s go!“. Daliai žiūrovų tai pasirodė kaip sąmoningas stilistinis sprendimas, kiti tai vertina kaip atmosferą laužantį modernumo ženklą, kuris ateityje gali tapti memų šaltiniu.

    „Amerikietiški akcentai šiame laikotarpyje skamba neįtikėtinai keistai“, – rašė vienas komentatorius diskusijoje internete.

    „Tokiam dideliam projektui norėtųsi, kad veikėjų kalba skambėtų mažiau šiuolaikiškai“, – pridūrė kitas žiūrovas.

    Kita vertus, dalis publikos režisieriui skuba suteikti avansą, primindami, kad Nolanas dažnai naudoja sąmoningus anachronizmus, ritmą ir šiuolaikinę kalbos muziką tam, kad istorija būtų lengviau „įskaitoma“ šių dienų auditorijai. Kino industrijoje tai nėra naujiena: istoriniai filmai neretai renkasi ne autentišką tarmę ar rekonstruotą kalbėjimą, o aiškumą ir emocinį poveikį, kad dialogas neprarastų tempo.

    „The Odyssey“ yra pirmasis Nolano filmas po „Oppenheimer“, kuris 2024 metais dominavo apdovanojimų sezone ir sustiprino režisieriaus, kaip masinį žiūrovą pritraukiančio autorinio kino kūrėjo, reputaciją. Dėl to lūkesčiai naujam projektui itin aukšti, o kiekviena detalė, įskaitant akcentus, vertinama ypač jautriai.

    Projektas jau iš anksto įvardijamas kaip vienas laukiamiausių 2026 metų filmų, o kūrėjai pabrėžia techninį užmojį: skelbiama, kad tai pirmasis filmas, nufilmuotas vien tik IMAX kameromis. Tokie sprendimai paprastai reiškia didesnį dėmesį vaizdo kokybei, detalei ir kino teatrų patirčiai, tačiau kartu kelia klausimą, ar turinio sprendimai atitiks vizualinį rimtumą.

    Nolanas viešuose pokalbiuose yra ne kartą akcentavęs Homero epų įtaką šiuolaikinei popkultūrai, įskaitant superherojų pasakojimus. Šis kampas leidžia spėti, kad „The Odyssey“ gali sąmoningai ieškoti tilto tarp klasikinio siužeto ir dabartinės auditorijos suvokimo, net jei tai kai kuriems žiūrovams skamba per daug moderniai.

    Filmo premjera pasaulio kino teatruose numatyta 2026 metų liepos 17 dieną. Iki tol, sprendžiant iš pirmųjų reakcijų, diskusija apie akcentus ir dialogo toną veikiausiai tik stiprės, o anonsas jau dabar tapo vienu labiausiai aptariamų sezono kino įvykių.