Kas yra socialinis jet lag
Socialinis jet lag vadinamas neatitikimas tarp žmogaus biologinio laikrodžio ir socialinio grafiko, kurį diktuoja darbas, mokykla ar šeimos įsipareigojimai. Sąvoką moksle išpopuliarino vokiečių chronobiologas Till Roenneberg, tyrinėjantis cirkadinius ritmus ir jų įtaką sveikatai.
Kitaip tariant, kūnas nori miegoti ir keltis vienu metu, o gyvenimas verčia kitaip. Dėl to dalis žmonių darbo dienomis nuolat keliasi per anksti, o savaitgalį bando kompensuoti miego trūkumą.
Kodėl savaitgalio režimas kenkia
Tipinis scenarijus daugeliui pažįstamas: nuo pirmadienio iki penktadienio žadintuvas skamba anksti, o savaitgalį einama miegoti gerokai vėliau ir keliama iki vėlyvo ryto ar net pietų. Tokie staigūs pokyčiai organizmui primena kelionę per kelias laiko juostas pirmyn ir atgal per 48 valandas.
Žmogaus cirkadinį ritmą koordinuoja smegenyse esantis virškryžminis branduolys, kuris padeda „suderinti“ hormonų išsiskyrimą. Miego hormono melatonino ir budrumą skatinančio kortizolio svyravimai yra jautrūs šviesai ir pastoviam režimui, todėl dideli savaitgalio nukrypimai gali išbalansuoti įprastą ritmą.
Tuomet dažniau jaučiamas vadinamasis biologinis pagiriojimas: atsikeliama mieguistam, sunkiau susikaupti, o energija atsistato lėčiau. Nors atrodo, kad miego buvo daug, jo struktūra ir laikas ne visada sutampa su tuo, ko labiausiai reikia organizmui.
Rizikos: svoris, nuotaika ir medžiagų apykaita
Mokslinėje literatūroje socialinis jet lag siejamas su didesne antsvorio ir metabolinių sutrikimų rizika. Plačiai cituojamuose tyrimuose buvo rodoma, kad kiekviena socialinio jet lago valanda statistiškai siejasi su maždaug 33 proc. didesne antsvorio tikimybe, nors tai nereiškia tiesioginės priežasties kiekvienam žmogui.
Vienas mechanizmų siejamas su tuo, kad išsiderinus ritmui dažniau norisi kaloringo maisto, ypač vėlyvą vakarą, o valgymo laikas tampa chaotiškas. Be to, miego trūkumas ir nereguliarumas gali paveikti sotumo ir alkio signalus, todėl lengviau persivalgyti net nepastebint.
Chronobiologai taip pat pabrėžia, kad cirkadinė desinchronizacija organizmui yra papildomas stresas. Ilgainiui tai gali sietis su didesniu kraujospūdžiu, prastesniu gliukozės toleravimu, nuotaikos svyravimais ir didesniu nerimo simptomų dažniu, ypač jei nereguliarus miegas tampa nuolatine rutina.
„Savaitgalio išsimiegojimas gali atrodyti kaip sprendimas, tačiau staigūs režimo pokyčiai dažnai palaiko nuolatinį nuovargio ratą“, – aiškina miego ir cirkadinių ritmų tyrėjai, apibendrindami socialinio jet lago tyrimų kryptį.
Problema ypač ryški vadinamosioms pelėdoms, kurių chronotipas natūraliai vėlyvas. Jei tokie žmonės priversti kasdien pradėti darbą anksti, nuo pirmadienio iki penktadienio kaupiasi miego skola, o savaitgalį ji kompensuojama taip, kad sekmadienio vakarą vėl tampa sunku laiku užmigti.
Kaip sumažinti žalą kasdienybėje
Specialistai dažniausiai rekomenduoja stabilizuoti kėlimosi laiką visomis savaitės dienomis. Praktinis principas paprastas: jei darbo dienomis keliatės 7.00 valandą, savaitgalį saugiausia riboti nukrypimą iki maždaug 60 minučių.
Ryto šviesa yra vienas svarbiausių signalų biologiniam laikrodžiui, todėl verta kuo anksčiau išeiti į dienos šviesą, net jei oras apniukęs. Jei šeštadienį jaučiamas didelis nuovargis, dažniau rekomenduojama ne miegoti iki pietų, o rinktis trumpą, iki 20 minučių trunkantį pogulį ankstyvą popietę.
Jei režimo keisti nepavyksta dėl darbo grafiko ar šeimos įsipareigojimų, miego specialistai pataria bent jau vengti staigių šuolių ir didelio vėlavimo sekmadienį. Kuo mažesnis skirtumas tarp darbo dienų ir savaitgalio, tuo mažesnė tikimybė, kad pirmadienis prasidės lėtai ir su nuolatiniu nuovargiu.
