CP v2

Tag: Čija sėklos

  • Šis pusryčių produktas turi beveik tiek omega-3, kiek lašiša: bet yra svarbi viena sąlyga

    Daugeliui žmonių žuvis, ypač lašiša, vis dar nėra kasdienis pasirinkimas, nors ji laikoma vienu patikimiausių omega-3 riebalų rūgščių šaltinių. Mitybos specialistai primena, kad omega-3 siejamos su širdies ir kraujagyslių sistemos, smegenų veiklos bei uždegiminių procesų reguliavimu.

    Alternatyva žuviai vis dažniau vadinamos čija sėklos, kurios tapo populiariu pusryčių priedu. Jose gausu skaidulų, taip pat randama magnio ir kalcio, o jų maistinių medžiagų derinys dažnai minimas kalbant apie sotumą ir virškinimo komfortą.

    Vis dėlto omega-3 čija sėklose ir lašišoje nėra tas pats. Lašišoje vyrauja EPA ir DHA, o čija sėklose pagrindinė omega-3 forma yra ALA, kuri priklauso augalinės kilmės riebalų rūgštims.

    Moksliniai tyrimai rodo, kad žmogaus organizmas ALA į EPA ir DHA paverčia ribotai, todėl šie šaltiniai nėra tiesiogiai lygiaverčiai. Kita vertus, didesnis ALA turinčių produktų vartojimas siejamas su mažesne širdies ligų rizika, tad čija sėklos gali prasmingai papildyti racioną.

    Maistinės vertės palyginimuose dažnai pabrėžiama, kad 28 gramų čija sėklų porcijoje gali būti daugiau nei 5 gramai ALA. Tuo metu tokio pat svorio lašišos porcija paprastai pateikia mažesnį kiekį omega-3 gramais, tačiau tai daugiausia EPA ir DHA, kurių biologinis vaidmuo organizme tiesioginis.

    Kaip saugiai vartoti čija sėklas?

    Čija sėklos sugeria skysčius ir išbrinksta, todėl dažnai naudojamos košėse, jogurte ar pudinguose. Būtent brinkdamos jos išskiria gleivingą medžiagą, vadinamą mucilažu, kuri priskiriama tirpioms skaiduloms ir gali prisidėti prie sotumo.

    Svarbi taisyklė yra nevalgyti sausų čija sėklų ir neužsigerti menku kiekiu skysčių. Drėgmėje jos gali išbrinkti kelis kartus, todėl saugiausia jas iš anksto išmirkyti, įmaišyti į skystus patiekalus arba termiškai apdoroti.

    Kur jos tinka be desertų?

    Nors čija sėklos dažniausiai siejamos su saldžiais pusryčiais, jos gali būti naudojamos ir sūriuose patiekaluose. Dėl gebėjimo tirštinti jos tinka padažams, sriuboms ar troškiniams, kai norisi natūraliai sutirštinti tekstūrą.

    Dar viena populiari kryptis yra augalinė virtuvė, kur čija sėklos naudojamos kaip kiaušinio pakaitalas kepiniuose, kai sėklos sumaišomos su vandeniu ir paliekamos išbrinkti. Taip pat jos gali būti daiginamos, o daigai naudojami salotoms ar sumuštiniams.

    Specialistai pabrėžia, kad renkantis omega-3 šaltinius svarbu įvairovė ir realūs poreikiai: vieniems tiks dažnesnė žuvis, kitiems labiau pasiteisins augaliniai pasirinkimai. Čija sėklos gali būti patogus būdas padidinti ALA kiekį, tačiau jos nepakeičia lašišoje esančių EPA ir DHA.

  • 7 produktai, turintys daugiau magnio nei avokadas: kai kuriuos valgote kasdien

    Avokadas dažnai vadinamas vienu maistingiausių vaisių, tačiau magnio atžvilgiu jis ne visada lyderis. Vidutinio dydžio avokade yra apie 58 miligramai magnio, tai sudaro maždaug 14 proc. suaugusio žmogaus dienos normos.

    Magnis organizme dalyvauja daugiau nei 300 biocheminių reakcijų, svarbus raumenų ir nervų veiklai, kaulų būklei bei energijos apykaitai. Ilgalaikis jo trūkumas siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo diabeto ir osteoporozės rizika, o kasdienybėje gali pasireikšti nuovargiu ar raumenų silpnumu.

    Gera žinia ta, kad magnio galima lengvai gauti su maistu, ypač iš sėklų, ankštinių ir pilno grūdo produktų. Žemiau pateikiami 7 produktai, kuriuose magnio yra daugiau nei avokade, todėl jie gali tapti paprastu būdu sustiprinti mitybą.

    Tamsusis šokoladas

    Tamsusis šokoladas, kuriame yra 70–85 proc. kakavos, yra vienas skaniausių magnio šaltinių. Apie 28 gramų porcija gali turėti maždaug 64 miligramus magnio, todėl saikingai vartojamas jis gali papildyti dienos racioną.

    Renkantis verta atkreipti dėmesį į sudėtį, nes mažiau kakavos turintys gaminiai dažniau turi daugiau cukraus. Magnio nauda nepriklauso nuo „deserto“ etiketės, tačiau porcijos dydis čia tampa svarbiausias.

    Moliūgų sėklos

    Moliūgų sėklos, dar vadinamos pepitomis, išsiskiria itin didele magnio koncentracija. Maždaug 28 gramai gali turėti apie 168 miligramus magnio, tai yra maždaug 40 proc. dienos normos.

    Jos tinka kaip užkandis, priedas salotoms ar košėms, o skrudinant namuose lengva reguliuoti druskos kiekį. Tai vienas paprasčiausių būdų ženkliai padidinti magnio suvartojimą be didelių mitybos pokyčių.

    Juodosios pupelės

    Ankštiniai apskritai laikomi geru magnio šaltiniu, o juodosios pupelės išsiskiria savo universalumu. Apie pusė puodelio virtų pupelių gali turėti maždaug 60 miligramų magnio, tad jos aplenkia avokadą.

    Be magnio, jos suteikia ir skaidulų, kurios svarbios sotumui bei žarnyno veiklai. Praktinis sprendimas yra rinktis konservuotas pupeles, tačiau prieš vartojimą jas verta perplauti, kad sumažėtų druskos kiekis.

    Špinatai

    Termiškai apdoroti špinatai yra vienas turtingiausių augalinių magnio šaltinių. Viename puodelyje virtų špinatų gali būti apie 158 miligramai magnio, tai sudaro maždaug 37 proc. dienos normos.

    Špinatų patogu įtraukti į kasdienę mitybą, nes jie greitai paruošiami ir dera prie įvairių patiekalų. Net kelių minučių troškinimas keptuvėje gali būti pakankamas, kad porcija taptų realiu magnio indėliu.

    Rudieji ryžiai

    Rudieji ryžiai nuo baltųjų skiriasi mažesniu apdorojimu, todėl juose išlieka daugiau mineralų. Apie pusė puodelio virtų rudųjų ryžių gali turėti maždaug 72 miligramus magnio.

    Šis produktas dažnai minimas kaip patogus pasirinkimas, kai norisi sotesnių angliavandenių ir kartu daugiau mikroelementų. Rudieji ryžiai tinka kaip garnyras ir daugelyje receptų gali pakeisti baltuosius santykiu 1:1.

    Čija sėklos

    Čija sėklos vertinamos dėl skaidulų ir riebalų rūgščių, tačiau magnio jose taip pat daug. Maždaug 28 gramų porcija gali turėti apie 111 miligramų magnio, todėl tai daugiau nei avokade.

    Čija sėklos lengvai įmaišomos į kokteilius, košes ar jogurtą, o išbrinkusios gali pakeisti kiaušinį kepiniuose. Dėl to tai patogus pasirinkimas tiems, kurie nori didesnio maistinių medžiagų tankio kasdieniuose patiekaluose.

    Grikiai

    Grikiai vadinami pseudogrūdu, kuris Lietuvoje įprastas kasdienėje virtuvėje. Viename puodelyje virtų grikių gali būti apie 86 miligramai magnio, tai sudaro maždaug 20 proc. dienos normos.

    Grikiai tinka tiek kaip košė, tiek kaip priedas salotoms ar troškiniams, be to, grikių miltai naudojami kepiniams. Tai praktiškas pasirinkimas, kai norisi daugiau magnio iš pagrindinio patiekalo, o ne tik iš užkandžių.

  • Lašiša nebėra lyderė: 5 produktai, kuriuose omega-3 daugiau nei žuvyje

    Lašiša dažnai laikoma pagrindiniu omega-3 šaltiniu, tačiau mityboje yra produktų, galinčių suteikti dar daugiau šių riebalų rūgščių. Omega-3 yra būtinos, nes organizmas jų pats negamina, o didžiausia nauda siejama su širdies ir kraujagyslių, smegenų bei regos funkcijomis.

    Omega-3 dažniausiai minimos trys formos: EPA, DHA ir ALA. EPA ir DHA daugiausia randamos riebioje žuvyje ir jūros gėrybėse, o ALA – augaliniuose produktuose, kurią organizmas tik iš dalies paverčia į EPA ir DHA. Dėl to verta derinti skirtingus šaltinius, ypač jei žuvį valgote retai.

    Maždaug 100 gramų lašišos porcija paprastai suteikia apie 2 150 miligramų EPA ir DHA. Vis dėlto, priklausomai nuo žuvies rūšies, auginimo būdo ir riebalumo, šis kiekis gali skirtis, todėl vien lašiša ne visada yra patikimiausias orientyras planuojant omega-3 kiekį racione.

    Kur omega-3 kiekis didesnis

    Graikiniai riešutai yra vienas patogiausių augalinių omega-3 šaltinių kasdienai. Apie 28 gramų porcija, dažnai prilyginama saujai, gali turėti maždaug 2 570 miligramų ALA, kartu suteikdama skaidulų ir antioksidantų, kurių daugiausia sukaupiama riešutų luobelėje.

    Skumbrė – riebesnė žuvis, kuri omega-3 kiekiu neretai lenkia lašišą. Apie 100 gramų skumbrės porcija gali turėti maždaug 4 580 miligramų EPA ir DHA, todėl tai viena efektyviausių alternatyvų, jei siekiate daugiau „tiesioginių“ omega-3 formų.

    Čija sėklos išsiskiria ypač dideliu ALA kiekiu. Maždaug 28 gramų porcija gali suteikti apie 5 050 miligramų ALA, be to, jos turi baltymų ir skaidulų, o išbrinkusios skystyje įgauna gelinę tekstūrą, todėl dažnai naudojamos košėms ar desertams.

    Tofu taip pat gali papildyti omega-3 racioną, ypač jei renkatės augalinę mitybą. Pusės puodelio porcija gali turėti apie 3 000 miligramų omega-3 (dažniausiai ALA), o dėl neutralios tekstūros tofu lengvai pritaikomas tiek troškiniams, tiek apkepams ar sriuboms.

    Linų sėmenys yra dar vienas stiprus augalinis pasirinkimas: dvi valgomosios šaukštų porcijos gali turėti apie 3 600 miligramų ALA. Praktinis patarimas – rinktis maltus linų sėmenis, nes taip jie dažniausiai geriau įsisavinami, o jų skonis lengvai „paslepiamas“ kokteiliuose ar košėse.

    Ką verta žinoti renkantis šaltinius

    Jei pagrindinis tikslas yra EPA ir DHA, dažniausiai efektyviausias kelias – riebios žuvys, tokios kaip skumbrė, sardinės ar silkė. Tuo metu riešutai ir sėklos labiau prisideda ALA forma, kuri organizme konvertuojama ribotai, todėl verta galvoti apie įvairovę, o ne vieną produktą.

    Nėščiosioms, žindančioms, taip pat žmonėms, turintiems padidėjusių trigliceridų ar širdies ir kraujagyslių riziką, omega-3 poreikis gali būti didesnis. Tokiais atvejais dėl individualaus kiekio ir tinkamiausių šaltinių verta pasitarti su gydytoju arba dietologu.

  • 5 produktai, kuriuose omega-3 daugiau nei tuno konservuose: ką rinktis širdžiai ir smegenims

    Omega-3 riebalų rūgštys siejamos su širdies ir kraujagyslių sveikata, uždegimo mažinimu bei normalia smegenų veikla. Dėl to jos dažnai minimos tarp svarbiausių riebalų, kurių daugeliui žmonių racione vis dar trūksta.

    Mitybos specialistai pabrėžia, kad omega-3 nėra vienas junginys: dažniausiai kalbama apie ALA, EPA ir DHA. ALA daugiausia gaunama iš augalinių produktų, o EPA ir DHA – iš riebios žuvies bei jūrų gėrybių.

    ALA organizmas gali paversti į EPA ir DHA, tačiau šis virsmas dažnai būna ribotas, todėl vien augalinių šaltinių ne visada pakanka. Dėl šios priežasties mitybos rekomendacijose dažnai akcentuojama riebi žuvis, kaip tiesioginis EPA ir DHA šaltinis.

    Tunas laikomas patogiu pasirinkimu, ypač konservuotas, tačiau pagal omega-3 kiekį jis ne visada pirmauja. Be to, kai kurioms tuno rūšims aktuali gyvsidabrio rizika, todėl svarbu rinktis atsakingai ir nepaversti tuno vieninteliu omega-3 šaltiniu.

    Viena ryškiausių alternatyvų – laukinėje gamtoje sugautas Atlanto lašišos filė. Ši žuvis dažnai turi daugiau EPA ir DHA nei toks pats kiekis tuno, o riebalų rūgščių profilis, kaip rodo publikacijos apie skirtingų auginimo sąlygų žuvį, gali skirtis laukinės laimikio naudai.

    Kitas stiprus pasirinkimas – skumbrė, kuri pagal omega-3 kiekį neretai lenkia tuną ir pasižymi ryškiu, bet daugeliui priimtinu skoniu. Vis dėlto verta atkreipti dėmesį į rūšį, nes kai kurios skumbrės gali kaupti daugiau teršalų, todėl saugiausi pasirinkimai paprastai siejami su konkrečiomis, dažniau rekomenduojamomis rūšimis.

    Trečias variantas – sardinės: tai nedidelės riebios žuvys, kurios suteikia nemažai EPA ir DHA, o kartu gali būti patrauklios dėl papildomų maistinių medžiagų. Dažnai minimi jų privalumai yra vitaminas D, kalcis ir B grupės vitaminai, todėl tai ne tik omega-3 šaltinis.

    Jei žuvies nevalgote arba norite daugiau augalinių pasirinkimų, verta prisiminti čija sėklas. Jose gausu ALA, tačiau svarbu suprasti, kad tai augalinė omega-3 forma, kuri organizme dar turi būti paversta į EPA ir DHA, o šis procesas ne visada efektyvus.

    Dar vienas praktiškas pasirinkimas kasdienai – graikiniai riešutai, taip pat turintys nemažai ALA. Jie dažnai įvardijami kaip vienas patogiausių būdų papildyti racioną omega-3 iš augalinių šaltinių, kartu gaunant skaidulų, antioksidantų ir polifenolių.

    Norint subalansuoto rezultato, dažnai rekomenduojama derinti žuvies ir augalinius šaltinius, o žuvį valgyti reguliariai. Daugelyje tarptautinių gairių pabrėžiama, kad riebios žuvies porcijos kelis kartus per savaitę yra praktiškas būdas gauti EPA ir DHA.

    Jei renkatės konservuotą žuvį, verta atkreipti dėmesį į sudėtį ir druskos kiekį, o į racioną įtraukti ir skirtingas rūšis, neapsiribojant vien tunu. Žmonėms, kuriems aktuali gyvsidabrio rizika, pavyzdžiui, nėščiosioms ar vaikams, saugiausio pasirinkimo klausimą geriausia aptarti su gydytoju ar dietologu.

    Omega-3 poreikis priklauso nuo mitybos visumos, sveikatos būklės ir gyvenimo būdo, todėl vieno universalaus sprendimo nėra. Tačiau keičiant tuną į lašišą, skumbrę ar sardines, o kasdienybėje pridedant čija sėklų ar graikinių riešutų, omega-3 kiekį racione padidinti dažniausiai pavyksta gana paprastai.

  • Ką gerti rytais vietoj kavos: ekspertai įvardijo 3 alternatyvas, kurios padeda žarnynui

    Rytinis kavos puodelis daugeliui tapo įpročiu, tačiau mitybos specialistai primena, kad energijos suteikiantis gėrimas nebūtinai turi būti kofeinas. Vis dažniau rekomenduojama rinktis gėrimus, kurie ne tik žvalina, bet ir prisideda prie virškinimo sistemos darbo bei stabilesnio cukraus kiekio kraujyje.

    Ekspertų dėmesio centre atsiduria tirpiųjų skaidulų turintys augaliniai gėrimai: jie gali padėti ilgiau jaustis sotiems ir palaikyti žarnyno veiklą. Vis dėlto pabrėžiama, kad skaidulos tinka ne visiems, o jų kiekį verta didinti palaipsniui ir nepamiršti pakankamai skysčių.

    Viena dažniausiai minima alternatyva yra gysločio sėklų luobelių (psilio) užpilas. Jis paprastai vartojamas ryte ir vakare prieš valgį, užgeriant pakankamu kiekiu vandens, kad skaidulos nesukeltų diskomforto.

    Dar vienas pasirinkimas yra gėrimas iš linų sėmenų. Linų sėmenys vertinami dėl skaidulų ir gleivingų medžiagų, kurios gali švelniai veikti virškinamąjį traktą ir padėti palaikyti reguliarų tuštinimąsi.

    Trečias variantas, kurį dažnai siūlo sveikos mitybos konsultantai, yra vanduo su citrina ir čija sėklomis. Ši kombinacija suteikia skaidulų iš sėklų ir papildomą skonį, o gėrimas dažnai pasirenkamas norint lengvesnės ryto rutinos be kofeino.

    Specialistai aiškina, kad tirpiosios skaidulos virškinamajame trakte brinksta ir sudaro gelio pavidalo masę, todėl maistas gali būti virškinamas lėčiau. Dėl to daliai žmonių lengviau suvaldyti alkį, o po pusryčių gali būti paprasčiau išlaikyti tolygesnį gliukozės šuolį.

    Psilis dažnai įvardijamas kaip vienas skaidulomis turtingų pasirinkimų, tačiau kartu akcentuojama praktinė taisyklė: didinant skaidulų kiekį svarbu gerti daugiau vandens. Priešingu atveju vietoj naudos gali atsirasti pilvo pūtimas ar užkietėjimas.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad kai kuriais atvejais daug skaidulų turintys gėrimai gali būti netinkamas pasirinkimas. Atsargumo dažniausiai reikia, jei įtariamas žarnyno nepraeinamumas, vargina stiprus refliuksas ar ūmi diarėja.

    Taip pat pabrėžiama, kad skaidulos gali mažinti kai kurių medžiagų pasisavinimą, todėl žmonėms, turintiems sveikatos sutrikimų ar vartojantiems vaistus, saugiausia pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Jei tikslas yra rytais jaustis žvaliau, pokytį verta derinti su miego režimu ir subalansuotais pusryčiais.