Tag: Ciklamenai

  • Atsisveikinkite su karščio nualintomis pelargonijomis: 7 rudeninės gėlės balkonui ir palangei

    Atsisveikinkite su karščio nualintomis pelargonijomis: 7 rudeninės gėlės balkonui ir palangei

    Laikas keisti vasaros gėles

    Rugsėjį daugeliui balkonų ir palangių augalų vasaros sezonas baigiasi: po karščio bangų gėlės dažnai praretėja, lapai pagelsta, o žiedų lieka vis mažiau. Vietoje to, kad iki šalnų laikytumėte pavargusias pelargonijas, verta jas pakeisti augalais, kurie gražiausiai skleidžiasi rudenį.

    Svarbiausia taisyklė renkantis rudenines gėles vazonams yra atsparumas vėsesnėms naktims ir mažesniam saulės kiekiui. Tinkamai parinktos rūšys balkone gali žydėti iki vėlyvo rudens, o kai kurios išlaiko dekoratyvumą ir per pirmas nedideles šalnas.

    7 gėlės, kurios išgelbės rudeninį balkoną

    Viržiai yra vienas populiariausių rudens pasirinkimų, nes žydi nuo vasaros pabaigos iki vėlyvo rudens ir išlaiko kompaktišką formą. Jiems reikia rūgštesnės žemės ir nuolat šiek tiek drėgno substrato, todėl vazone patartina naudoti specialų durpinį žemių mišinį.

    Chrizantemos vertinamos už spalvų įvairovę ir tankius žiedynus, kurie greitai „užpildo“ vazoną. Balkonui geriausiai tinka žemesnės, kompaktiškos veislės, o žydėjimas, priklausomai nuo oro, gali tęstis iki lapkričio pabaigos.

    Astrai, dar vadinami rudeninėmis astrėmis, suteikia ryškių akcentų ir dažnai žydi iki vėlyvo sezono. Vazonams verta rinktis žemaūges veisles, nes aukštesni augalai balkone gali išgulti nuo vėjo ir lietaus, ypač kai naktys atvėsta.

    Ciklamenai išsiskiria elegantiškais žiedais ir tamsiai žaliais lapais, todėl puikiai tinka ir palangei, ir balkonui. Jie geriau jaučiasi šviesioje, nuo skersvėjo apsaugotoje vietoje, o perlaistymas rudenį yra dažnesnė klaida nei vandens trūkumas.

    Celiozija įneša sodrių spalvų ir išraiškingų, pūkuotų žiedynų, todėl tinka kaip ryškus kompozicijos akcentas. Ji žydi ilgai, tačiau jautriau reaguoja į staigius atšalimus, tad atvėsus naktims pravartu ją laikyti arčiau sienos arba įnešti į vidų.

    Aksamitės laikomos vienomis ištvermingiausių sezoninių gėlių, kurios pakelia ir trumpalaikę sausrą, ir pirmuosius vėsius orus. Jos dažnai žydi iki pirmųjų rimtesnių šalnų, o kompaktiškos formos veislės patogios vazonams.

    Našlaitės yra klasikinis pasirinkimas rudeniui, nes jos nebijo vėsesnių temperatūrų ir gali žydėti labai gausiai. Jei ruduo švelnus, našlaitės neretai išsilaiko ilgai, o pavasarį, priklausomai nuo sąlygų, gali atsigauti ir žydėti iš naujo.

    Kaip prižiūrėti rudenines gėles vazone

    Rudenį gėlėms parinkite saulėtą, nuo vėjo apsaugotą vietą, nes būtent šaltas vėjas labiausiai trumpina žydėjimą. Vazone svarbus ir drenažas: jei vanduo užsistovi, šaknys greitai pradeda pūti net tada, kai lauke nėra labai šalta.

    Laistyti reikėtų pagal realų substrato drėgnumą, o ne pagal įprotį: trumpesnės dienos ir dažnesni krituliai reiškia, kad žemė džiūsta lėčiau. Prieš laistant verta patikrinti viršutinį žemės sluoksnį, o jautresniems augalams geriau tinka retesnis, bet kruopštus laistymas.

    Nors sode rudenį tręšimas dažnai mažinamas, vazonuose žydintiems augalams papildomos maisto medžiagos gali padėti ilgiau išlaikyti žiedus. Vis dėlto svarbu nepadauginti azoto, nes jis skatina lapiją, o ne žydėjimą, todėl geriau rinktis trąšas, skirtas žydintiems augalams.

  • Atsibodo melsvės? 6 netikėtos pavėsiui tinkamos gėlės, kurios akimirksniu pagyvins sodą

    Atsibodo melsvės? 6 netikėtos pavėsiui tinkamos gėlės, kurios akimirksniu pagyvins sodą

    Kodėl melsvės ne visiems?

    Melsvės, dar vadinamos hostomis, vertinamos dėl vešlių kerų ir dekoratyvių lapų, kurie puošia pavėsingas sodo vietas. Tačiau jų populiarumas turi ir kitą pusę: jos tapo tokios įprastos, kad dažnam sodui pritrūksta išskirtinumo.

    Praktiškai melsvės laikomos nereikliomis, bet dažniausias jų priešas yra šliužai, ypač drėgnomis vasaromis. Pažeisti lapai greitai praranda dekoratyvumą, todėl sodininkams tenka ieškoti ne tik grožio, bet ir atsparesnių alternatyvų.

    Problemų kyla ir dėl dirvos: sunkus, prastai vandeniui laidus molis bei per gausus laistymas didina šaknų puvinio riziką. Kai kurioms veislėms kenkia ir per daug saulės, todėl parinkta vieta tampa kritiniu sėkmės faktoriumi.

    6 augalai, kurie tinka pavėsiui

    Jei norisi atnaujinti pavėsingas vietas, melsves galima ne tik pakeisti, bet ir derinti su kitais augalais, kad gėlynas būtų įdomus visą sezoną. Svarbiausia įvertinti, ar pavėsis yra sausas, ar drėgnas, nes tai lemia, kas geriausiai prigis.

    Vienas iš retesnių pasirinkimų yra žvaigždinė maiantema, kuri sudaro žemą, tankų kilimą ir pavasarį pražysta smulkiais, švelniai kvepiančiais žiedais. Ji ypač tinka ten, kur dirva išlieka drėgnesnė, bet nėra užmirkusi.

    Romantišką akcentą suteikia puošnioji dicentra, išsiskirianti širdelių formos žiedais ir lengvais, paparčius primenančiais lapais. Tiesa, po žydėjimo antžeminė dalis gali nunykti, todėl verta šalia sodinti augalus, kurie perima dekoratyvumo estafetę vasaros viduryje.

    Pavėsyje puikiai dirvą dengia dėmėtoji notra, kuri greitai užpildo tuščius plotus ir pavasarį bei vasaros pradžioje pasipuošia šviesiais ar rausvai violetiniais žiedais. Jai svarbu neužleisti dirvos išdžiūvimui, ypač po medžiais, kur drėgmę „išgeria“ šaknys.

    Spalvų mėgėjams verta rinktis heucheras, kurios labiausiai stebina ne žiedais, o lapija: nuo žalios ir gelsvos iki purpurinės ar rusvos, dažnai su ryškiu gyslojimu. Daugumai veislių pakanka pusšešėlio ir purios, vidutiniškai drėgnos dirvos.

    Norint ankstyvo sezono efekto, geras sprendimas yra ciklamenas coum, žydintis labai anksti, kai sode dar trūksta spalvų. Jam ypač tinka vietos po lapus metančiais medžiais, kur pavasarį užtenka šviesos, o vasarą atsiranda natūralus pavėsis.

    Išskirtinės formos ir botaniškai įdomus pasirinkimas yra triliumai, kurie pavėsyje žydi pavasarį ir išsiskiria trijų lapų bei žiedo kompozicija. Jiems reikia humusingos, nuolat lengvai drėgnos dirvos, todėl pravartu mulčiuoti lapų kompostu.

    Kaip išlaikyti gražų pavėsį?

    Pavėsio gėlynams dažniausiai labiausiai padeda dirvos gerinimas: kompostas, lapų žemė ir mulčias, kurie stabilizuoja drėgmę ir mažina temperatūros svyravimus. Tai ypač aktualu pastaraisiais metais, kai vasaros dažniau kaitrios, o liūtys staigios.

    Jei šliužai jūsų sode tampa nuolatine problema, verta rinktis storesniais, standesniais lapais pasižyminčius augalus ir vengti per tankių, nuolat šlapių sąžalynų. Tinkamai parinktos rūšys ir dirvos priežiūra leidžia pavėsingas vietas paversti viena įspūdingiausių sodo dalių.