Tag: Cirkadiniai ritmai

  • Laikrodžius suksime atgal: kada 2026 metais pereisime į žiemos laiką ir ko tikėtis?

    Žiemos laikas 2026 metais įsigalios spalio pabaigoje, kai naktį iš spalio 24 į spalio 25 dieną laikrodžius teks pasukti viena valanda atgal. Apie 3.00 valandą laikas bus grąžintas į 2.00 valandą, todėl daugeliui tai reikš valanda ilgesnį miegą. Vis dėlto organizmui pokytis ne visada būna lengvas, ypač jautresniems miegui ir dienos režimui.

    Laikrodžių sukimas rudenį dažniausiai siejamas su šviesesniais rytais, tačiau vakarai pastebimai patamsėja anksčiau. Dėl to dalis žmonių į darbą ir iš jo grįžta prietemoje, o natūralios dienos šviesos per parą tenka mažiau.

    Tai svarbu todėl, kad dienos šviesa yra vienas pagrindinių signalų, reguliuojančių biologinį laikrodį ir miego bei budrumo ritmą. Kai šviesos rytais padaugėja, daliai žmonių tampa lengviau keltis, bet ankstyvesnis sutemimas gali mažinti vakarinį aktyvumą ir skatinti mieguistumą.

    Kodėl po pokyčio jaučiamės prasčiau?

    Nors laikrodį perstatyti užtrunka akimirką, prisitaikymas prie naujo ritmo dažnai trunka ilgiau. Praktikoje tai gali pasireikšti nuovargiu, dirglumu, sunkesniu užmigimu ar pablogėjusia nuotaika, ypač pirmosiomis dienomis po pokyčio.

    Specialistai pabrėžia, kad jautriausi būna žmonės, kurių miego grafikas ir taip nereguliarus, taip pat tie, kurie anksti keliasi dėl darbo ar mokslų. Rudeninis perėjimas į žiemos laiką dažnai laikomas švelnesniu nei pavasarinis, tačiau ir jis gali išbalansuoti įprastą režimą.

    Ką verta padaryti iš anksto?

    Norint lengviau išgyventi perėjimą, naudinga kelias dienas iki pokyčio laikytis pastovaus miego grafiko ir vengti didelių režimo svyravimų savaitgalį. Taip pat rekomenduojama daugiau laiko praleisti dienos šviesoje ryte ir riboti ryškią ekranų šviesą vėlai vakare.

    Svarbi ir bendra miego higiena: vėlyvą vakarą verta atsisakyti intensyvaus sporto, sunkaus maisto ir stimuliuojančių gėrimų. Jei užmigti sunku, geriau rinktis raminančią rutiną, o ne bandyti kompensuoti nuovargį ilgu snaudimu dieną.

    Žiemos laikas galios iki kito sezono pokyčio 2027 metų pavasarį. Kol kas Europoje laikrodžių sukimo atsisakymas tebėra diskusijų ir politinių sprendimų lygmens klausimas, todėl gyventojams ir toliau tenka planuoti pagal galiojančią tvarką.

  • Laikrodžių sukimas 2026: kada persukti ir ką daryti, kad žiemos laikas nesugadintų miego

    Kada bus sukami laikrodžiai 2026

    Laikrodžių sukimas Europoje vyksta du kartus per metus, o perėjimas į žiemos laiką tradiciškai reiškia, kad laikrodžio rodyklės pasukamos viena valanda atgal. 2026 metais tai bus daroma paskutinį spalio sekmadienį, naktį iš spalio 24 į 25 dieną.

    Toks pokytis daugeliui atrodo menkas, tačiau net vienos valandos poslinkis gali laikinai išbalansuoti miego režimą, ypač žmonėms, kurių dienotvarkė griežta. Specialistai pabrėžia, kad organizmui tenka iš naujo suderinti cirkadinius ritmus.

    Kaip žiemos laikas veikia savijautą

    Cirkadiniai ritmai, dar vadinami vidiniu biologiniu laikrodžiu, reguliuoja miegą, budrumą, apetitą, nuotaiką ir dalį hormonų veiklos. Perėjimas prie žiemos laiko dažnai būna lengvesnis nei pavasarinis, nes gaunama papildoma valanda, tačiau ji nebūtinai virsta papildomu miegu.

    Pirmosiomis dienomis dalis žmonių gali jausti mieguistumą dieną, o vakare sunkiau užmigti įprastu metu. Taip pat gali pasireikšti nuovargis, prastesnė koncentracija, galvos skausmai, dirglumas ar apetito pokyčiai.

    „Daugumai žmonių prisitaikymas prie naujo laiko vyksta gana greitai, tačiau vaikams, vyresnio amžiaus asmenims ir turintiems miego sutrikimų gali prireikti daugiau laiko“, – sakė sveikatos specialistė.

    Kaip greičiau prisitaikyti po laiko pokyčio

    Efektyviausia pagalba organizmui šiuo laikotarpiu yra stabilus režimas, pakankama miego trukmė, dienos šviesa ir reguliarus judėjimas. Svarbiausia nepaversti papildomos valandos proga eiti miegoti vėliau, nes tuomet adaptacija gali užtrukti.

    Ryte verta kuo greičiau išeiti į natūralią šviesą, ypač jei darbas prasideda anksti. Vakare naudinga sumažinti ryškių ekranų poveikį ir laikytis ramesnio ritmo, kad miegas būtų gilesnis.

    Jei po laiko pasikeitimo jaučiate mieguistumą ar prastesnę koncentraciją, ypač svarbu įsivertinti rizikas vairuojant ar dirbant darbus, kuriems reikia greitos reakcijos. Jeigu miego problemos užsitęsia ilgiau nei kelias savaites, verta pasitarti su šeimos gydytoju.

  • Mokslininkai įvardijo geriausią treniruočių laiką: pakeitus įprotį riebalai degs greičiau

    Po ilgos darbo dienos rasti jėgų treniruotei ne visada paprasta, todėl daugelis sportą atideda vakarui. Vis dėlto naujesni tyrimai rodo, kad kūno reakcija į fizinį krūvį gali priklausyti nuo paros meto, o svorio mažinimo tikslams tai tampa itin aktualu.

    Karolinskos instituto ir Kopenhagos universiteto mokslininkai, viename tyrime nagrinėję metabolines reakcijas skirtingu paros metu, atkreipė dėmesį į tendenciją: ankstesniu metu atliktas fizinis krūvis kai kuriems žmonėms gali labiau suaktyvinti riebalų apykaitą nei vėlyvos vakaro treniruotės.

    Tyrėjai sieja šį efektą su cirkadiniais ritmais, kitaip tariant, organizmo biologiniu laikrodžiu. Jis veikia hormonų, kūno temperatūros ir energijos panaudojimo svyravimus, todėl tas pats krūvis skirtingu metu gali duoti nevienodą metabolinį atsaką.

    „Mūsų biologinis laikrodis gali nulemti, kaip efektyviai organizmas treniruotės metu naudoja riebalus energijai“, – pažymėjo tyrėjai, apibendrindami savo išvadas.

    Kitame darbe, kuriame 12 savaičių buvo lyginamos ryto ir vakaro treniruočių grupės, pastebėta dar viena svarbi detalė: daliai moterų rytinės treniruotės siejosi su ryškesniais pokyčiais riebalų mažinime, ypač pilvo ir šlaunų srityse, taip pat su geresniu apatinės kūno dalies raumenų stiprinimu.

    Nors mokslininkai pabrėžia, kad paros laiko įtaka sporto rezultatams nėra vienoda visiems ir priklauso nuo miego, streso, treniruočių intensyvumo bei mitybos, praktinė išvada gana aiški. Jei svoris nejuda, kartais verta ne didinti krūvį, o paprasčiausiai paankstinti treniruotę ir stebėti, kaip į tai reaguoja organizmas.

    Specialistai primena, kad didžiausią naudą duoda ne vien pasirinktas laikas, o reguliarumas ir pakankamas fizinio aktyvumo kiekis per savaitę. Tačiau tiems, kurie nuolat sportuoja, treniruotės perkėlimas į rytą ar vėlyvą rytmetį gali tapti nedidele korekcija, padedančia lengviau pasiekti riebalų mažinimo tikslus.

  • Valgote bet kada savaitgaliais? Tyrimas įspėja: vyrų širdžiai tai gali kainuoti brangiai

    Valgote bet kada savaitgaliais? Tyrimas įspėja: vyrų širdžiai tai gali kainuoti brangiai

    Savaitgaliais pusryčiai per pietus, o vakarienė vėlai vakare daugeliui atrodo nekaltas įprotis. Tačiau naujas Prancūzijos mokslininkų darbas rodo, kad dideli valgymo laiko svyravimai tarp darbo dienų ir poilsio dienų gali būti susiję su didesne širdies ligų rizika.

    Tyrėjai šį reiškinį vadina valgymo jet lag, kai organizmo ritmas tarsi persijungia į kitą laiko juostą vien dėl pasikeitusio valgymo grafiko. Tokie svyravimai, pasak mokslininkų, gali trikdyti biologinį laikrodį ir paveikti širdies bei kraujagyslių sistemą.

    Ką parodė 14 metų stebėjimas?

    Tyrimas, publikuotas mokslo žurnale Communications Medicine, analizavo daugiau nei 100 000 žmonių duomenis. Vertintas jų pirmo ir paskutinio valgymo laikas darbo dienomis ir savaitgaliais, o sveikatos baigtys stebėtos 14 metų laikotarpiu nuo 2009 iki 2023 metų.

    Skaičiuota, kiek valandų skiriasi valgymo pradžia ir pabaiga savaitgaliais, palyginti su įprastu režimu darbo dienomis. Kuo didesnis skirtumas, tuo didesnis valgymo jet lag.

    Rezultatai rodo, kad kiekviena papildoma valgymo jet lag valanda vyrams buvo siejama su 14 proc. didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika ir 21 proc. didesne koronarinės širdies ligos rizika. Svarbu tai, kad didesnė rizika buvo fiksuojama nepriklausomai nuo bendros mitybos kokybės.

    Kodėl poveikis išryškėjo vyrams?

    Tyrime netikėtai pastebėta, kad toks ryšys statistiškai aiškiai matėsi vyrų grupėje, o moterų duomenyse jis nebuvo toks akivaizdus. Autoriai pažymi, kad viena iš priežasčių gali būti didesnė vyrų absoliuti širdies ir kraujagyslių ligų rizika, todėl neigiamas poveikis tampa lengviau pastebimas.

    Kita galima kryptis siejama su biologiniais skirtumais ir hormonais, taip pat skirtingais kasdieniais įpročiais. Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad moterys vidutiniškai dažniau laikosi ryto rutinos, o tai gali reikšti mažesnius režimo svyravimus net savaitgaliais.

    Kas vyksta organizme, kai valgome „ne laiku“?

    Pagrindinė tyrėjų hipotezė remiasi cirkadiniais ritmais, tai yra organizmo vidiniu 24 valandų laikrodžiu. Jį stipriausiai reguliuoja šviesa ir miegas, tačiau vis daugiau įrodymų rodo, kad valgymo laikas taip pat veikia periferinius laikrodžius, pavyzdžiui, kepenyse, kasoje ir net širdies audiniuose.

    Kai valgymas staiga nusikelia keliomis valandomis į vėlesnį ar ankstesnį laiką, organizmui tenka persiderinti. Tai gali turėti įtakos gliukozės kontrolei, lipidų apykaitai, kraujospūdžio paros svyravimams ir uždegiminiams procesams, kurie ilgainiui prisideda prie aterosklerozės ir kitų širdies sutrikimų.

    Patys autoriai pabrėžia, kad šis tyrimas neįrodo tiesioginės priežasties ir pasekmės, tačiau didelė imtis ir ilgas stebėjimo laikotarpis sustiprina prielaidą, jog valgymo režimo stabilumas gali būti svarbus rizikos veiksnys. Jei rezultatai bus patvirtinti kitose didelėse populiacijose, reguliarus valgymo grafikas gali tapti papildomu prevencijos taikiniu greta mitybos sudėties, fizinio aktyvumo ir miego.

  • Miegas savaitgaliais gali mažinti hipertenzijos riziką: svarbi riba, kurios neperženkite

    Savaitgaliais šiek tiek ilgiau pamiegoję žmonės gali turėti mažesnę padidėjusio kraujospūdžio riziką. Tokią sąsają parodė septynerius metus trukęs tyrimas, kuriame dalyvavo apie 41 000 suaugusiųjų, o rezultatai pristatyti Europos kardiologų draugijos kongrese.

    Didžiausias poveikis fiksuotas tiems, kurie savaitgaliais kompensuodavo maždaug 1 valandą 27 minutes miego. Šioje grupėje hipertenzijos tikimybė buvo apie 9 proc. mažesnė, palyginti su tais, kurie miego trūkumo neatstatydavo.

    „Miego trūkumas sukuria papildomą krūvį organizmui, todėl širdis ir kraujagyslės dirba intensyviau, o kraujospūdis gali kilti“, – sakė tyrimo autorius daktaras Navonas Li iš Korėjos universiteto Seule.

    Pasak jo, papildomas miegas savaitgaliais gali bent iš dalies kompensuoti lėtinį neišsimiegojimą, todėl vėlesnis kėlimasis ne visada turėtų būti automatiškai laikomas žalingu įpročiu. Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad svarbu neperlenkti lazdos.

    Jeigu savaitgaliais miegama daugiau nei keturiomis valandomis ilgiau nei darbo dienomis, rizika, priešingai, gali didėti. Aiškinama, kad per didelis režimo išsiderinimas trikdo cirkadinius ritmus, o tai gali panaikinti galimą naudą.

    Bendrai žmonės, kurie bent retkarčiais „atsimiega“ savaitgaliais, turėjo apie 6 proc. mažesnę aukšto kraujospūdžio tikimybę. Tarp fiziškai neaktyvių dalyvių šis efektas buvo ryškesnis ir siekė maždaug 6,9 proc.

    Gydytojai primena, kad miegas yra vienas svarbiausių širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių greta mitybos, fizinio aktyvumo, streso ir žalingų įpročių. Jei nuolat jaučiamas nuovargis, knarkimas ar rytinis galvos skausmas, verta pasitarti su specialistu, nes priežastis gali būti ir miego sutrikimai.

  • Socialinis „jet lag“: kodėl savaitgalio išsimiegojimas didina stresą ir net skatina priaugti svorio

    Socialinis „jet lag“: kodėl savaitgalio išsimiegojimas didina stresą ir net skatina priaugti svorio

    Kas yra socialinis jet lag

    Socialinis jet lag vadinamas neatitikimas tarp žmogaus biologinio laikrodžio ir socialinio grafiko, kurį diktuoja darbas, mokykla ar šeimos įsipareigojimai. Sąvoką moksle išpopuliarino vokiečių chronobiologas Till Roenneberg, tyrinėjantis cirkadinius ritmus ir jų įtaką sveikatai.

    Kitaip tariant, kūnas nori miegoti ir keltis vienu metu, o gyvenimas verčia kitaip. Dėl to dalis žmonių darbo dienomis nuolat keliasi per anksti, o savaitgalį bando kompensuoti miego trūkumą.

    Kodėl savaitgalio režimas kenkia

    Tipinis scenarijus daugeliui pažįstamas: nuo pirmadienio iki penktadienio žadintuvas skamba anksti, o savaitgalį einama miegoti gerokai vėliau ir keliama iki vėlyvo ryto ar net pietų. Tokie staigūs pokyčiai organizmui primena kelionę per kelias laiko juostas pirmyn ir atgal per 48 valandas.

    Žmogaus cirkadinį ritmą koordinuoja smegenyse esantis virškryžminis branduolys, kuris padeda „suderinti“ hormonų išsiskyrimą. Miego hormono melatonino ir budrumą skatinančio kortizolio svyravimai yra jautrūs šviesai ir pastoviam režimui, todėl dideli savaitgalio nukrypimai gali išbalansuoti įprastą ritmą.

    Tuomet dažniau jaučiamas vadinamasis biologinis pagiriojimas: atsikeliama mieguistam, sunkiau susikaupti, o energija atsistato lėčiau. Nors atrodo, kad miego buvo daug, jo struktūra ir laikas ne visada sutampa su tuo, ko labiausiai reikia organizmui.

    Rizikos: svoris, nuotaika ir medžiagų apykaita

    Mokslinėje literatūroje socialinis jet lag siejamas su didesne antsvorio ir metabolinių sutrikimų rizika. Plačiai cituojamuose tyrimuose buvo rodoma, kad kiekviena socialinio jet lago valanda statistiškai siejasi su maždaug 33 proc. didesne antsvorio tikimybe, nors tai nereiškia tiesioginės priežasties kiekvienam žmogui.

    Vienas mechanizmų siejamas su tuo, kad išsiderinus ritmui dažniau norisi kaloringo maisto, ypač vėlyvą vakarą, o valgymo laikas tampa chaotiškas. Be to, miego trūkumas ir nereguliarumas gali paveikti sotumo ir alkio signalus, todėl lengviau persivalgyti net nepastebint.

    Chronobiologai taip pat pabrėžia, kad cirkadinė desinchronizacija organizmui yra papildomas stresas. Ilgainiui tai gali sietis su didesniu kraujospūdžiu, prastesniu gliukozės toleravimu, nuotaikos svyravimais ir didesniu nerimo simptomų dažniu, ypač jei nereguliarus miegas tampa nuolatine rutina.

    „Savaitgalio išsimiegojimas gali atrodyti kaip sprendimas, tačiau staigūs režimo pokyčiai dažnai palaiko nuolatinį nuovargio ratą“, – aiškina miego ir cirkadinių ritmų tyrėjai, apibendrindami socialinio jet lago tyrimų kryptį.

    Problema ypač ryški vadinamosioms pelėdoms, kurių chronotipas natūraliai vėlyvas. Jei tokie žmonės priversti kasdien pradėti darbą anksti, nuo pirmadienio iki penktadienio kaupiasi miego skola, o savaitgalį ji kompensuojama taip, kad sekmadienio vakarą vėl tampa sunku laiku užmigti.

    Kaip sumažinti žalą kasdienybėje

    Specialistai dažniausiai rekomenduoja stabilizuoti kėlimosi laiką visomis savaitės dienomis. Praktinis principas paprastas: jei darbo dienomis keliatės 7.00 valandą, savaitgalį saugiausia riboti nukrypimą iki maždaug 60 minučių.

    Ryto šviesa yra vienas svarbiausių signalų biologiniam laikrodžiui, todėl verta kuo anksčiau išeiti į dienos šviesą, net jei oras apniukęs. Jei šeštadienį jaučiamas didelis nuovargis, dažniau rekomenduojama ne miegoti iki pietų, o rinktis trumpą, iki 20 minučių trunkantį pogulį ankstyvą popietę.

    Jei režimo keisti nepavyksta dėl darbo grafiko ar šeimos įsipareigojimų, miego specialistai pataria bent jau vengti staigių šuolių ir didelio vėlavimo sekmadienį. Kuo mažesnis skirtumas tarp darbo dienų ir savaitgalio, tuo mažesnė tikimybė, kad pirmadienis prasidės lėtai ir su nuolatiniu nuovargiu.

  • Vasaros vakaro pasivaikščiojimas gali pakeisti miegą: štai ką daro saulėlydžio šviesa

    Vasaros vakaro pasivaikščiojimas gali pakeisti miegą: štai ką daro saulėlydžio šviesa

    Kas vakare „išjungia“ miegą?

    Žmogaus akyje yra specialios tinklainės ganglinės ląstelės, jautrios šviesai, ypač mėlynajam spektrui. Būtent jis vakare stipriausiai slopina melatonino, vadinamo miego hormonu, gamybą ir siunčia smegenims signalą išlikti budrioms.

    Dieną šis mechanizmas padeda išlaikyti energiją ir dėmesį, tačiau vakare jis gali tapti problema. Ryškus dirbtinis apšvietimas ir ekranų šviesa dažnai „nustumdo“ natūralų mieguistumą, todėl užmigti tampa sunkiau.

    Kodėl saulėlydis veikia kitaip?

    Saulėlydžio metu saulės spinduliai atmosferoje nukeliauja ilgesnį kelią, todėl mėlyna šviesa labiau išsisklaido. Į akis daugiausia patenka šiltesni raudoni atspalviai ir artimoji infraraudonoji spinduliuotė, kuri melanopsino sistemos taip aktyviai nestimuliuoja.

    Dėl to kankorėžinė liauka lengviau pereina į vakarinį režimą ir pradeda didinti melatonino gamybą. Praktikoje tai reiškia paprastą dalyką: vakare kūnas greičiau gauna natūralų signalą, kad artėja poilsio metas.

    15–20 minučių, kurios sinchronizuoja ritmą

    Smegenyse esantis vidinis biologinis laikrodis ypač gerai „kalibruojasi“ pagal aiškius paros orientyrus, tokius kaip saulėtekis ir saulėlydis. Todėl net trumpas pasivaikščiojimas lauke vakare gali padėti stabilizuoti paros ritmą, ypač jei tai tampa įpročiu.

    Svarbi detalė yra buvimas lauke, o ne prie lango, nes stiklas gali reikšmingai filtruoti dalį žmogui svarbių šviesos bangų. Reguliarumas čia dažnai svarbesnis už intensyvumą, todėl labiau padeda kasdienis trumpas išėjimas nei retas ilgas pasivaikščiojimas.

    Nauda neapsiriboja vien miegu

    Saulėlydžio šviesoje daugiau artimosios infraraudonosios spinduliuotės, kuri gali prasiskverbti giliau į audinius. Mokslinėje literatūroje aptariama, kad tokia šviesa siejama su mitochondrijų veikla, o jos efektyvumas svarbus ląstelių energijos gamybai ir atsistatymo procesams.

    Kita vertus, patys vakariniai pasivaikščiojimai taip pat prisideda prie geresnės savijautos: lengvas fizinis aktyvumas mažina įtampą, o natūrali aplinka padeda nervų sistemai pereiti į ramesnį režimą. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie iki pat miego lieka prie ekranų.

    Kaip pasiekti geriausią efektą?

    Jei vakare išeinate pasivaikščioti, verta leisti natūraliai šviesai pasiekti akis, tačiau tiesiai į ryškią saulę žiūrėti nereikėtų. Pasivaikščiojimą geriausia planuoti artėjant saulėlydžiui, kai šviesa tampa švelnesnė, o gatvės apšvietimas dar nėra ryškus.

    Grįžus namo naudinga vengti stipraus viršutinio apšvietimo ir rinktis šiltas lemputes, kurių spalvinė temperatūra mažesnė nei 2 700 K. Dar paprastesnė taisyklė yra bent valandą prieš miegą riboti ryškių ekranų šviesą, kad melatonino gamyba nebūtų vėl nuslopinta.

    „Vakaras yra metas, kai kūnui reikia aiškaus signalo, kad diena baigiasi, o ryški mėlyna šviesa šį signalą dažnai užgožia“, – teigia miego ir cirkadinių ritmų tyrėjai.

    Pasivaikščiojimas saulėlydžio metu yra vienas paprasčiausių būdų suderinti biologinį laikrodį be papildomų priemonių. Daugeliui žmonių tai tampa realia alternatyva vakariniam naršymui telefone, o miego kokybės pokyčiai gali būti juntami greitai.

  • Šie vakaro produktai vagia jūsų miegą: gydytojai įspėja, ką geriau palikti rytojui

    Miegą dažnai gadina ne tik stresas ar ekranų šviesa, bet ir tai, ką suvalgome vakare. Mitybos ir miego specialistai pabrėžia, kad sunkus maistas, netinkamas laikas vakarienei ar kai kurių medžiagų trūkumas gali išbalansuoti cirkadinius ritmus ir lemti prastesnę poilsio kokybę.

    Kaip maistas veikia miegą

    Smegenims ir nervų sistemai reikia tam tikrų maistinių medžiagų, kad vakare sklandžiai persijungtų į poilsio režimą. Kai jų stinga, žmogus gali jaustis pavargęs, bet vis tiek vartytis lovoje, o ryte keltis apsunkusia galva ir be energijos.

    Viena dažniausiai aptariamų grandžių yra vitaminas D, kuris siejamas su cirkadinio ritmo reguliavimu. Jo šaltiniai maiste paprastai yra riebios žuvys, kiaušinių tryniai ir kai kurie praturtinti produktai, tačiau daugeliui žmonių svarbi ir saulės šviesa.

    Nemažiau svarbūs ir B grupės vitaminai, ypač B6 ir B12, siejami su nervų sistemos veikla ir miego hormonų apykaita. Kasdieniame racione jų galima gauti iš pieno produktų, kiaušinių, žuvies, taip pat ankštinių ir žalialapių daržovių.

    Raumenų atsipalaidavimui reikšmingi magnis ir cinkas, kurių yra sėklose, riešutuose ir jūros gėrybėse. Miego temoje dažnai minimas ir triptofanas, aminorūgštis, iš kurios organizmas gamina serotoniną ir melatoniną.

    Kada geriausia valgyti vakarienę?

    Ilgą laiką buvo kartojama taisyklė, kad valgyti prieš miegą negalima, tačiau šiuolaikinė praktika labiau akcentuoja ne draudimus, o laiką ir porcijos dydį. Dažniausiai rekomenduojama sočiau pavalgyti likus maždaug 2–4 valandoms iki miego, kad virškinimas netrikdytų užmigimo.

    Toks tarpas padeda sumažinti ir rėmens bei rūgštinio refliukso riziką, kuris neretai tampa paslėpta naktinių prabudimų priežastimi. Jei vakarienė buvo anksti ir vėliau užklumpa alkis, gali padėti nedidelis, lengvas užkandis.

    Vakarui dažniausiai tinka nedidelė riešutų porcija, natūralus jogurtas ar šiltas pienas, o kai kurie žmonės geriau užmiega išgėrę ramunėlių arbatos. Esminė taisyklė paprasta: užkandis neturi būti riebus, aštrus ar labai saldus.

    Produktai, kurie dažniausiai sujaukia naktį

    Specialistai dažnai pataria vakare vengti aštrių ir rūgščių patiekalų, nes jie gali skatinti rėmenį, ypač atsigulus. Nemalonius pojūčius sustiprina ir didelės porcijos, kai skrandis lieka perkrautas iki pat nakties.

    Sunkūs patiekalai, kuriuose daug sočiųjų riebalų, pavyzdžiui, kepta mėsa ar labai riebūs brandinti sūriai, priverčia virškinimo sistemą aktyviai dirbti. Dėl to miegas gali tapti paviršutiniškas, o poilsis ne toks atkuriantis.

    Dar viena dažna klaida yra kofeinas vakare, nes jo yra ne tik kavoje ar stiprioje arbatoje, bet ir šokolade bei kai kuriuose desertuose. Kofeino poveikis skiriasi, tačiau jautresniems žmonėms net ir nedidelis kiekis gali atitolinti užmigimą.

    Galiausiai, alkoholis nors ir gali greitai sukelti mieguistumą, dažnai blogina miego kokybę antroje nakties pusėje. Dėl to žmogus gali dažniau prabusti ir ryte jaustis lyg visai nepailsėjęs.

  • Nereguliarus valgymas siejamas su didesne depresijos rizika: ką parodė 21 568 žmonių tyrimas

    Nereguliarus valgymas siejamas su didesne depresijos rizika: ką parodė 21 568 žmonių tyrimas

    Nereguliarus valgymo režimas, kai pagrindiniai valgiai vyksta skirtingu metu arba dažnai praleidžiami, gali būti susijęs su didesne depresijos simptomų rizika. Tokias sąsajas nustatė Pietų Korėjos mokslininkų analizė, publikuota Journal of Affective Disorders.

    Tyrėjai rėmėsi 21 568 suaugusiųjų duomenimis iš 2014–2022 metais vykdytos Korėjos nacionalinės sveikatos ir mitybos apklausos. Vertinta, kaip nuosekliai žmonės laikėsi pagrindinių valgymų ir kaip tai siejosi su savijauta bei depresijos simptomais.

    Rezultatai parodė, kad asmenys, kurių pagrindiniai valgiai buvo mažiau reguliarūs, turėjo apie 55 proc. didesnę tikimybę patirti depresijos simptomus nei tie, kurie valgė pastovesniu grafiku. Autoriai pabrėžė, kad ryšys išliko reikšmingas įvertinus ir kitus mitybos bei gyvenimo būdo veiksnius.

    „Šie rezultatai rodo, kad mažesnis pagrindinių valgymų reguliarumas gali būti nepriklausomas depresijos simptomų rizikos veiksnys, nepaisant kitų mitybos ar gyvenimo būdo veiksnių“, – rašė tyrimo autoriai.

    Mokslininkai aiškina, kad netvarkingi valgymo laikai gali trikdyti cirkadinius ritmus, dar vadinamus vidiniu organizmo laikrodžiu. Sutrikus dienos ritmui, gali keistis nuotaikos reguliavimui svarbūs biologiniai procesai, įskaitant melatonino ir kortizolio išsiskyrimo dinamiką.

    Be biologinių mechanizmų, nereguliarus valgymas dažnai reiškia ir prastesnę mitybos kokybę. Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad tokiu atveju žmonės neretai gauna mažiau medžiagų, siejamų su emocine pusiausvyra, pavyzdžiui, B grupės vitaminų, skaidulų ir antioksidantų.

    Analizėje taip pat pastebėta, kad didesnė mitybos įvairovė gali silpninti neigiamas nereguliaraus valgymo sąsajas su savijauta. Tuo metu pusryčių praleidimas, priešingai, buvo siejamas su stipresniais nepalankiais ryšiais.

    Ryškiausios sąsajos nustatytos tarp vyrų, rūkančiųjų ir tų, kurie dažniau valgo vėlai vakare. Tai nereiškia, kad šios grupės neišvengiamai susidurs su depresija, tačiau gali rodyti, kad tam tikri įpročių deriniai sustiprina riziką.

    Tyrimo autoriai pabrėžė svarbų apribojimą: tai momentinė, vienu laikotarpiu atlikta analizė, todėl ji neleidžia tvirtai pasakyti, kas yra priežastis, o kas pasekmė. Gali būti, kad nereguliarus valgymas didina depresijos simptomų tikimybę, bet taip pat įmanoma, kad prastėjanti emocinė būklė pati išbalansuoja dienotvarkę ir apetitą.

    Vis dėlto išvados papildo augantį tyrimų lauką, kuriame vis daugiau dėmesio skiriama keičiamiems gyvenimo būdo veiksniams. Tyrėjų teigimu, nuoseklesnis valgymo grafikas, įvairesnė mityba ir įprotis neatsisakyti pusryčių gali tapti praktiška, nefarmakologine kryptimi, padedančia mažinti depresijos simptomų riziką populiacijos mastu.

  • Gydytojai įspėja: kas nutinka kūnui, jei nustojate išeiti į lauką – pasekmės stebina

    Dauguma žmonių didžiąją dienos dalį praleidžia patalpose: prie ekranų, biuruose ar namuose. Gydytojai pabrėžia, kad ilgalaikis neėjimas į lauką veikia ne tik savijautą, bet ir imunitetą, miegą bei psichologinę būklę.

    Viena dažniausių problemų siejama su saulės šviesa ir vitamino D stygiumi. Kai oda gauna mažiau ultravioletinių spindulių, organizmas pagamina mažiau vitamino D, o tai siejama su prastesne kaulų būkle ir didesne kai kurių infekcijų rizika.

    Ne mažiau svarbus ir paros ritmo sutrikimas. Nuolatinis buvimas dirbtinėje šviesoje, ypač vakare, gali trikdyti melatonino gamybą, todėl žmonės dažniau skundžiasi sunkesniu užmigimu, prastesne miego kokybe ir nuolatiniu nuovargiu dieną.

    Psichikos sveikatai įtaką daro ir judėjimo bei aplinkos kaitos trūkumas. Tyrimai rodo, kad laikas gamtoje ir reguliarus fizinis aktyvumas siejami su mažesniu patiriamu stresu, o ilgesnė izoliacija ir pasyvus gyvenimo būdas gali didinti nerimo ir prislėgtos nuotaikos tikimybę.

    Specialistai akcentuoja, kad situaciją dažnai keičia paprasti įpročiai. Net trumpas kasdienis pasivaikščiojimas dienos šviesoje gali padėti palaikyti paros ritmą, didinti fizinį aktyvumą ir prisidėti prie geresnės savijautos.