Tag: Cirkas

  • Budapeštas mini Houdini mirties 100-metį: atvyko vienintelis gyvas palikuonis ir startavo renginių serija

    Budapeštas mini Houdini mirties 100-metį: atvyko vienintelis gyvas palikuonis ir startavo renginių serija

    Budapešte prasidėjo keturių dienų renginių programa, skirta iliuzionisto ir pabėgimo triukų meistro Harry Houdini mirties 100-mečiui. Miestas, kuriame gimė būsimasis artistas, šią sukaktį mini atminimo ženklais, pasirodymais ir kino renginiais, į ją atvyksta svečiai iš įvairių šalių.

    Renginių ciklas siejamas su „Houdini 100“ iniciatyva ir apima memorialinės lentos atidengimą, cirko pasirodymus bei specialią programą Houdini gimimo vietoje. Sukakties proga taip pat organizuojamas kino festivalis, akcentuojantis menininko palikimą ir jo įtaką šiuolaikinei magijos kultūrai.

    Į Budapeštą atvyko George Hardeen, pristatomas kaip vienintelis gyvas Houdini palikuonis, taip pat magijos pasaulyje gerai žinomi svečiai ir profesionalai. Tarp jų minimi ir JAV magijos bendruomenės atstovai, ir Vengrijoje žinomi scenos menininkai, prisidedantys prie programos.

    Kas buvo Harry Houdini?

    Harry Houdini gimė 1874 metais Budapešte, tuomet jo vardas buvo Erikas Weisas. Būdamas vaikas jis su šeima emigravo į Jungtines Valstijas, kur vėliau ėmė formuotis jo, kaip scenos atlikėjo, kelias nuo paprastų triukų iki itin rizikingų pabėgimo numerių.

    Sceninis vardas Houdini pasirinktas pagerbiant prancūzų iliuzionistą Jeaną Eugène’ą Robert-Houdiną, dažnai laikomą modernios magijos pradininku. Pasaulinę šlovę Houdini pelnė kaip antrankių ir spynų meistras, o jo pasirodymai neretai buvo kuriami taip, kad žiūrovui atrodytų kaip reali grėsmė atlikėjo gyvybei.

    Kaip gimė pabėgimo legenda?

    Istorikai ir magijos tyrinėtojai pabrėžia, kad Houdini sėkmę lėmė ne tik techniniai įgūdžiai, bet ir fizinis pasirengimas, ištvermė bei gebėjimas kurti įtampą. Jo karjeroje svarbiu lūžiu laikomas 1899 metais įvykęs susitikimas su impresarijumi Martinu Becku, kuris paskatino susitelkti į pabėgimo numerius.

    Houdini gastroliavo Europoje ir JAV, o jo pasirodymuose dažnai dalyvaudavo vietos policija, pateikdama antrankius, spynas ar net kameras. Nors atlikėjas būdavo apieškomas, o sąlygos atrodydavo neįveikiamos, jis vis ištrūkdavo, stiprindamas savo, kaip „antrankių karaliaus“, mitą.

    Ne mažiau svarbi buvo ir kita Houdini veiklos pusė: jis viešai kovojo su apsimetėliais, kurie pelnėsi iš tariamų antgamtinių galių. Tai stiprino jo, kaip racionalaus ir skeptiško scenos meistro, reputaciją ir padėjo formuoti naują požiūrį į magiją kaip į amatą, o ne mistiką.

    Mirtis, kuri iki šiol kelia klausimų

    Houdini mirė 1926 metais, spalio 31 dieną, Detroite. Oficialiai nurodyta mirties priežastis siejama su peritonitu, kilusiu dėl trūkusios apendikso ataugos, tačiau jau dešimtmečius aptarinėjama ir versija apie incidentą Monrealyje, kai atlikėjas esą netikėtai gavo smūgių į pilvą.

    Dalis pasakojimų mini ir spekuliacijas apie galimą kerštą iš spiritualistų, kuriuos Houdini kritikavo, tačiau patikimų įrodymų šioms prielaidoms trūksta. Taip pat žinoma, kad 2007 metais buvo keliamas palaikų ekshumacijos klausimas, bet iki šiol jis nebuvo įgyvendintas.

    Šiandien Houdini vardas išlieka vienu atpažįstamiausių magijos istorijoje, o jo palikimas gyvena ne tik knygose ir filmuose, bet ir muziejuose bei kolekcijose. Budapešto renginiai primena, kad pasaulinė legenda prasidėjo būtent šiame mieste, o jo istorija vis dar sugeba prikaustyti smalsumą.

  • Mergaitė su barzda, kurią stebėjo visas pasaulis: Annie Jones istorija nuo scenos iki paskutinės valios

    Nuo kūdikystės išskirta iš minios

    Annie Jones gimė 1865 metais Virdžinijoje, gausioje šeimoje. Dar kūdikystėje aplinkiniai pastebėjo, kad ji auga kitaip nei dauguma vaikų, o neįprasti išvaizdos bruožai greitai tapo pagrindine jos gyvenimo tema.

    Gydytojai šiandien tokį reiškinį sieja su hirsutizmu, kai dėl hormonų pusiausvyros ar genetinių veiksnių atsiranda ryškus, moterims nebūdingas plaukuotumas. Annie atveju veidą ir kūną dengęs tankus plaukuotumas paauglystėje virto akivaizdžia barzda.

    Šlovė, atėjusi per cirką

    XIX amžiaus pabaigoje visuomenę traukė vadinamieji keistenybių šou, o cirko verslas ieškojo išskirtinių istorijų. Verslininkas P. T. Barnumas anksti pamatė Annie kaip pelningą atrakciją, o jos tėvai už dukters pasirodymus ėmė gauti užmokestį, padėjusį išlaikyti šeimą.

    Taip gimė sceninis įvaizdis, pristatomas kaip barzdota mergaitė, o Annie vardas tapo reklamos dalimi. Jos atvaizdas plito nuotraukose, kurios buvo pardavinėjamos kaip suvenyrai, ir tai dar labiau didino žinomumą tais laikais, kai masinė spauda ir fotografija sparčiai keitė pramogų industriją.

    Karjera ir kaina, kurią teko mokėti

    Suaugusi Annie tęsė pasirodymus ir tapo profesionalia artiste, gastroliavusia ne tik JAV. Kelionės, nuolatinis dėmesys ir smalsuolių žvilgsniai kūrė dviprasmį populiarumą: vienus ji žavėjo, kiti žiūrėjo kaip į eksponatą.

    Šaltiniuose pabrėžiama, kad Annie sunkiai pakeldavo žeminančius apibūdinimus ir siekė, kad į tokius atlikėjus būtų žiūrima pagarbiau. Tai svarbi detalė, leidžianti jos istoriją matyti ne vien kaip sensaciją, o kaip bandymą apginti savo orumą laikotarpiu, kai žmogaus teisės ir privatumas pramogų versle buvo menkai saugomi.

    Asmeninis gyvenimas taip pat klostėsi greta scenos: Annie buvo ištekėjusi du kartus, tačiau viešojoje erdvėje jos tapatybę ir toliau daugiausia apibrėžė barzda. Ji tapo viena atpažįstamiausių savo epochos moterų, kurių išvaizda buvo paversta darbu.

    „Norėjau, kad apie mus kalbėtų kaip apie žmones, o ne kaip apie eksponatus“, – sakė Annie Jones.

    Vėliau jos sveikata ėmė prastėti. Annie susirgo tuberkulioze, XIX amžiuje dažnai mirtina liga, ypač alinusia keliaujančius atlikėjus dėl įtempto režimo ir prastų higienos sąlygų.

    Ji mirė 1902 metais Niujorke, būdama 37 metų. Pasak liudijimų, Annie išreiškė paskutinę valią būti palaidota nepašalinus barzdos, kuri visą gyvenimą buvo ir jos pragyvenimo šaltinis, ir nuolatinio svetimų žvilgsnio priežastis.