CP v2

Tag: Cirkonas

  • Po Anglija slėpėsi milžinas: mokslininkai atsekė senovinį supervulkaną iš gręžinių

    Po Anglija slėpėsi milžinas: mokslininkai atsekė senovinį supervulkaną iš gręžinių

    Mokslininkai nustatė, kad po dalimi Anglijos slypi itin senos, kadaise milžiniškos vulkaninės sistemos pėdsakai. Ji galėjo būti aktyvi maždaug prieš 454 milijonus metų, ordoviko laikotarpiu, gerokai anksčiau nei Žemėje pasirodė dinozaurai.

    Tyrėjų išvados remiasi ne naujais gręžiniais, o kelių dešimtmečių senumo gręžinių branduolių mėginiais. Uolienos buvo paimtos iš dviejų vietovių, nutolusių apie 65 kilometrus viena nuo kitos, Norfolk ir Linkolnšyre.

    Įkalčiai slypėjo cirkonuose

    Lemiamu įrodymu tapo mikroskopiniai cirkono kristalai, randami magminėse uolienose. Geologams jie ypač vertingi, nes cirkonuose esantis uranas laikui bėgant prognozuojamai skyla į šviną, todėl pagal urano ir švino santykį galima tiksliai datuoti kristalo susidarymą.

    Šiuo atveju cirkonų amžius sutapo su šiaurės Europoje žinomu vulkaninių pelenų sluoksniu, vadinamu Kinnekulle tefra. Jos pėdsakų aptinkama plačioje teritorijoje, įskaitant Skandinaviją ir Baltijos jūros regioną, tad daroma prielaida, kad pelenų debesis galėjo nukeliauti šimtus kilometrų.

    Kokia galėjo būti erupcija?

    Pasak tyrėjų, anuometinė erupcija galėjo prilygti pačioms galingiausioms, vadinamoms ultraplininėms, kai pelenų ir dujų kolonos pasiekia stratosferą. Tokie išsiveržimai gali tęstis nuo kelių dienų iki kelių savaičių ir sukelti piroklastinius srautus, sudarytus iš įkaitusių dujų, pelenų ir uolienų fragmentų.

    Svarbu ir tai, kad prieš šimtus milijonų metų Žemės žemynų padėtis buvo visiškai kitokia: teritorija, kuri vėliau tapo Anglija, buvo kitose platumose ir šalia tuometinių jūrų baseinų. Tai galėjo palengvinti pelenų pernašą į šiaurę, kur jų pėdsakai išliko nuosėdinėse storymėse.

    Ar tai tikrai supervulkanas?

    Ne visi specialistai skuba vartoti terminą supervulkanas, nes tokiam apibrėžimui paprastai reikia aiškių kriterijų ir pakankamai duomenų apie išmesto medžiagos kiekį. Šiuo atveju problema ta, kad per šimtus milijonų metų uolienas stipriai paveikė erozija, jos buvo užklotos nuosėdomis ir deformuotos tektoninių procesų.

    Dėl to šiandien Norfolk ir Linkolnšyro kraštovaizdyje nematyti nei kraterio, nei vulkaninės kalvos, kuri išduotų tokį praeities mastą. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad jokios dabartinės grėsmės nėra: ši sistema nebeaktyvi ne tūkstančius, o šimtus milijonų metų.

  • Šventa islamo kalno paslaptis: po Džabal Tovru slypi uolienos, menančios 800 mln. metų

    Šventa islamo kalno paslaptis: po Džabal Tovru slypi uolienos, menančios 800 mln. metų

    Džabal Tovras Saudo Arabijoje musulmonams yra itin reikšminga vieta: čia esantis urvas siejamas su pranašo Mahometo ir Abu Bakro slėpimusi hidžros metu 622 metais, keliaujant iš Mekos į Mediną. Tačiau pastaruoju metu dėmesį traukia ne tik religinė istorija, bet ir tai, ką gali pasakoti pats kalnas.

    Geologų vertinimu, Džabal Tovrą sudarančios uolienos gali priklausyti vadinamajam Arabijos skydui – senovinei geologinei sričiai, dengiančiai didelę vakarinės Arabijos pusiasalio dalį. Šį regioną daugiausia sudaro prekambro laikotarpio magminės ir metamorfinės uolienos, susiformavusios gerokai anksčiau nei atsirado šiandien atpažįstami kraštovaizdžiai.

    Skaičiuojama, kad granitai, iš kurių sudaryta dalis masyvo, galėjo pradėti formuotis maždaug prieš 800 mln. metų, giliai po Žemės paviršiumi. Tuo metu vykę magmos procesai ir tektoninių plokščių judėjimas formavo jaunas žemynų struktūras, o dabartinė reljefo išvaizda dar neegzistavo.

    Svarbu pabrėžti, kad uolienų amžius nėra tas pats, kas paties kalno amžius. Granitas galėjo susidaryti šimtus milijonų metų anksčiau, o į paviršių patekti gerokai vėliau dėl erozijos ir tektoninio iškilimo, kai nuo viršaus buvo nuardyti jaunesni sluoksniai.

    Norint tiksliai patvirtinti amžių, būtini laboratoriniai tyrimai, ypač cirkono kristalų datavimas urano ir švino metodu. Cirkonuose būna urano priemaišų, kurios laikui bėgant skyla į šviną, o šių elementų santykis leidžia itin tiksliai nustatyti, kada mineralas kristalizavosi ir kada susiformavo uoliena.

    Kol kas dalis skaičiavimų remiasi platesnio Arabijos skydo tyrimais, todėl be tiesioginių mėginių iš Džabal Tovro neįmanoma galutinai pasakyti, ar visas masyvas vienodai senas. Vis dėlto požymių, kad šioje vietoje gali slūgti vienos seniausių Arabijos pusiasalio uolienų, mokslininkams netrūksta.

    Jei hipotezės pasitvirtintų, Džabal Tovras būtų išskirtinis dvigubos reikšmės objektas: vieniems tai svarbus islamo istorijos simbolis, kitiems – natūralus archyvas, leidžiantis atsekti procesus, vykusius Žemėje dar gerokai iki žmonijos atsiradimo. Tolesni tyrimai galėtų padėti tiksliau suprasti Arabijos skydo raidą ir geologinius mechanizmus, formavusius dabartinį Arabijos pusiasalį.