Lenkijos plieno pramonės atstovai įspėja, kad šalies įmonės vis dažniau neišsilaiko rinkoje, o bankrotai fiksuojami praktiškai kasdien. Pasak sektoriaus atstovų, problema jau seniai nebeapsiriboja vien didžiosiomis gamyklomis – smūgį pirmiausia patiria mažesnės įmonės.
Apie tai rašo Lenkijos portalas WNP, cituodamas Piotrą Sikorskį – Lenkijos plieno platintojų ir perdirbėjų sąjungos (PUDS) prezidentą. Jis teigia nuolat sulaukiantis informacijos apie žlungančias bendroves įvairiuose ekonomikos segmentuose.
P. Sikorskio vertinimu, vienas svarbiausių veiksnių – didelis komponentų ir jau pagamintų gaminių, kuriuose daug plieno, importas iš Azijos, ypač Kinijos. Jo teigimu, viešojoje erdvėje nepakankamai įvertinamas šio proceso mastas ir tai, kaip jis veikia vietos tiekėjus.
Tuo pat metu Europos Sąjungoje ir Lenkijoje vyksta teisėkūros darbai, kuriais siekiama palengvinti padėtį energijai imlioms pramonės šakoms. Tačiau sektoriaus atstovai akcentuoja, kad kasdienėje rinkoje kova dėl išlikimo vyksta jau dabar, o kai kurios apsaugos priemonės, jų manymu, veikia nepakankamai.
ES priemonės: nuo ETS iki CISAF
Tekste pabrėžiama, kad Europos Sąjungos lygmeniu vyksta diskusijos dėl su pramone susijusių klimato politikos taisyklių – tarp jų ir dėl apyvartinių taršos leidimų sistemos (ETS) aspektų. Europos Parlamentas yra priėmęs pozicijas, susijusias su didesniu nemokamų CO2 emisijų leidimų kiekiu pramonei.
Lenkijoje tuo pačiu metu svarstomi sprendimai, kaip įgyvendinti ES „Clean Industrial Deal State Aid Framework“ (CISAF) nuostatas. Kaip nurodoma, viena pagrindinių ašių – parama energijai imlioms įmonėms iki 2030 metų, dėl kurios šalies parlamente vyksta atitinkami procesai.
Vis dėlto plieno sektorius atkreipia dėmesį, kad net ir turint paramos instrumentų, finansinių galimybių didinti pagalbą gali būti ribota. Tekste pateikiamas palyginimas su Vokietijos taikomomis subsidijomis energijos kainoms mažinti, kurios, sektoriaus požiūriu, sukuria nevienodas konkurencines sąlygas.
„Lengvai perdirbti“ gaminiai, kurių apsauga nepasiekia
P. Sikorskis kelia klausimą, kodėl ES rinka saugoma nuo dempinguojamos plieno produkcijos, tačiau apsaugos mechanizmai ne visada apima atvejus, kai plienas į ES patenka jau kaip šiek tiek perdirbtas komponentas. Jo teigimu, būtent tokie produktai gali apeiti dalį barjerų.
Kaip pavyzdys minimas ES anglies dioksido korekcinis mechanizmas pasienyje (CBAM) ir kitos apsaugos priemonės. Sektoriaus atstovų nuomone, vien CBAM plėtra į vadinamąjį „downstream“ – perdirbimo ir gaminių grandinę – yra teisinga kryptis, bet gali būti nepakankama, jei galutiniame produkte mokesčio dalis išliks maža.
Jo vertinimu, tuomet gali prireikti papildomų sprendimų, pavyzdžiui, kvotų platesniam plieno gaminių spektrui. Tekste užsimenama, kad tai galėtų paliesti ir kasdienius gaminius, tokius kaip smulkūs tvirtinimo elementai.
Dar vienas klausimas – konkurencija eksporto rinkose
PUDS vadovas taip pat akcentuoja eksporto problemą: ES įmonės, kurios patiria CO2 kaštus, už ES ribų konkuruoja su gamintojais iš valstybių, kuriose tokio finansinio krūvio nėra. Pasak jo, diskusijos šia tema tęsiasi ilgai, tačiau aiškaus sprendimo dar nėra.
Tekste kritiškai vertinamas ir sprendimų priėmimo tempas kuriant ES pramonės skatinimo priemones, įskaitant „Industrial Accelerator Act“. Sektorius ragina veikti greičiau, nes priešingu atveju rizika prarasti dalį vietos gamybos ir tiekimo grandinių tik didės.