Tag: Cistoskopija

  • Kraujas šlapime – svarbiausias šlapimo pūslės vėžio signalas: profesorius ragina nedelsti

    Kraujas šlapime yra pagrindinis simptomas, galintis įspėti apie šlapimo pūslės vėžį, ir į jį nereikėtų numoti ranka net tuomet, jei epizodas buvo vienkartinis ar praėjo be skausmo.

    Apie tai kalbėdamas profesorius Piotras Chłosta pabrėžia, kad delsimas gali turėti labai apčiuopiamų pasekmių: kiekviena uždelsta savaitė didina tikimybę, jog navikas peržengs ribą, nuo kurios gydymas tampa gerokai sudėtingesnis.

    Šlapimo pūslės vėžys dažniausiai prasideda ląstelėse, kurios dengia pūslės gleivinę (urotelyje). Liga gali būti paviršinė, tačiau daliai pacientų navikas įauga į raumenį, o tuomet keičiasi ir prognozė, ir gydymo taktika.

    Nors šia liga serga ir vyrai, ir moterys, statistiškai ji dažnesnė vyrams. Vis dėlto profesorius atkreipia dėmesį į kitą problemą: moterims kraujas šlapime neretai klaidingai „nurašomas“ šlapimo takų infekcijai, todėl diagnozė gali vėluoti.

    Riba, kuri lemia prognozę

    Pasak specialisto, svarbiausia riba šlapimo pūslės vėžyje – ar navikas įsiskverbė į šlapimo pūslės raumenį. Kai navikas raumenų nepažeidžia, jis dažniausiai būna paviršinis ir gali būti pašalinamas endoskopiškai per šlaplę, be pjūvio.

    Profesorius nurodo, kad tokiu atveju penkerių metų išgyvenamumas viršija 85–90 proc., o pacientas išsaugo šlapimo pūslę. Jei navikas įauga į raumenį, gydymas tampa visiškai kitoks: gali būti taikoma chemoterapija, visos šlapimo pūslės pašalinimas arba radiochemioterapija.

    Jeigu liga išplinta (atsiranda metastazių), ji tampa nepagydoma, nors nauji vaistai pastaraisiais metais leido prailginti išgyvenamumą.

    Kodėl kraujo šlapime negalima ignoruoti

    Ankstyvoje stadijoje šlapimo pūslės vėžys dažnai nesukelia skausmo. Būtent todėl kraujas šlapime yra toks svarbus signalas – jis gali būti vienintelis pastebimas simptomas.

    Profesorius pabrėžia, kad suaugusiam vyrui matomas kraujas šlapime neturėtų būti automatiškai laikomas „paprastu uždegimu“. Jis aiškina, kad vyrams šlapimo pūslės uždegimas dėl anatominių ypatumų yra retesnis, tad pirmiausia būtina atmesti rimtesnes priežastis.

    Dar viena klastinga detalė – kraujas šlapime gali pasirodyti ir dingti. Žmogus gali nusiraminti, tačiau navikas tuo metu gali toliau augti.

    Profesorius nurodo, kad kraujas šlapime pasitaiko maždaug 80–90 proc. šlapimo pūslės vėžiu sergančių pacientų. Šlapimo spalva gali būti nuo rausvos iki tamsiai rudos, kartais pasitaiko smulkių krešulių – svarbus net vienas epizodas.

    Kas didina riziką ir kaip tiriama

    Dažniausias rizikos veiksnys – rūkymas. Profesoriaus teigimu, jis sudaro apie 50–65 proc. atvejų vyrams: kancerogenai iš dūmų patenka į kraują, filtruojami inkstuose ir ilgai būna šlapime, tiesiogiai kontaktuodami su pūslės gleivine.

    Riziką didina ir kai kurios profesinės ekspozicijos – darbas su cheminėmis medžiagomis, dažais, degimo produktais ar pramonėje. Taip pat minimi biologiniai veiksniai ir situacijos, kai šlapimas ilgiau užsilaiko pūslėje, pavyzdžiui, esant padidėjusiai prostatai.

    Diagnostikos pagrindas – urologo konsultacija ir ištyrimas. Profesorius atkreipia dėmesį, kad ankstyvose stadijose ypač vertingas net paprastas šlapimo tyrimas, tačiau sprendimą, kodėl šlapimas paraudo (pavyzdžiui, po burokėlių ar kai kurių vaistų), turi priimti gydytojas, o ne pats pacientas.

    Gydymas, kaip nurodoma, pradedamas endoskopine naviko pašalinimo procedūra (per šlaplę), o toliau taktika priklauso nuo ligos išplitimo. Paviršinės ligos atveju gali būti taikomos ir intravezikalinės (į šlapimo pūslę) terapijos, o pacientai stebimi reguliariai, nes ši liga linkusi atsinaujinti.