Vanduo su citrina dažnai pristatomas kaip paprastas būdas „išvalyti“ inkstus, tačiau mediciniškai tai netikslu. Inkstai patys filtruoja kraują, reguliuoja skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą bei pašalina apykaitos produktus su šlapimu, todėl citrina neįjungia jokios papildomos detoksikacijos.
Vis dėlto citrina gali turėti apčiuopiamos naudos tiems, kuriems kartojasi tam tikros rūšies inkstų akmenligė. Citrusiniuose vaisiuose esanti citrinų rūgštis didina citrato kiekį šlapime, o citratas gali prisijungti kalcį ir slopinti kristalų virtimą didesnėmis nuosėdomis, ypač kalcio oksalato akmenų atveju.
Šį mechanizmą mini ir JAV Nacionalinis diabeto, virškinimo ir inkstų ligų institutas, pabrėždamas, kad citrusiniai gėrimai gali prisidėti prie akmenligės profilaktikos būtent dėl citrato poveikio. Tačiau tai nėra greitas sprendimas ir negarantuoja, kad akmenys nesikartos.
Viename atsitiktinių imčių tyrime, kuriame dalyvavo 203 žmonės, turėję pasikartojančią kalcio oksalato akmenligę, visi gavo mitybos rekomendacijas, o dalis papildomai vartojo šviežias citrinų sultis du kartus per dieną. Po dvejų metų akmenligė atsinaujino rečiau citrinų sulčių grupėje, tačiau bendras rezultatas per visą laikotarpį nebuvo pakankamai tvirtas, kad vien citrinų vanduo būtų laikomas patikima profilaktika.
Tyrėjai taip pat atkreipė dėmesį į praktinę problemą: ilgainiui žmonėms sunku laikytis tokio režimo. Po metų rekomendacijų laikėsi 68 proc. dalyvių, o po dvejų metų jau tik 48 proc., todėl reali kasdienė nauda gali priklausyti nuo to, ar įprotį pavyksta išlaikyti ilgai.
Tvirti pagrindai: skysčiai ir priežasties paieška
Svarbiausia akmenligės profilaktikos priemonė daugeliui rizikos grupėje esančių žmonių išlieka pakankamas skysčių kiekis. Didesnis skysčių vartojimas praskiedžia šlapimą, todėl akmenis formuojančioms medžiagoms sunkiau pasiekti koncentraciją, kurioje prasideda kristalizacija.
Visiems tinkamos vienos normos nėra, nes poreikis priklauso nuo fizinio aktyvumo, aplinkos temperatūros, mitybos ir sveikatos būklės. Todėl individualias gaires dažniausiai padeda nustatyti šeimos gydytojas arba nefrologas, ypač jei akmenligė kartojasi.
Taip pat svarbu suprasti, kad ne visi inkstų akmenys yra vienodi. Šlapimo rūgšties, cistininiai ar struvitiniai akmenys formuojasi kitomis sąlygomis ir gali reikalauti kitokio gydymo bei profilaktikos, todėl pirmas žingsnis yra išsiaiškinti akmenų tipą.
Galimos rizikos: dantys, refliuksas ir inkstų liga
Dažnai ir ilgai geriant rūgštų gėrimą per dieną, gali didėti dantų emalio erozijos rizika. Po citrinų vandens naudinga praskalauti burną vandeniu ir neskubėti valytis dantų iškart po vartojimo.
Didesni citrinų sulčių kiekiai kai kuriems žmonėms sukelia virškinamojo trakto simptomus, pavyzdžiui, rėmenį, refliukso paūmėjimą ar pilvo skausmą. Tokiais atvejais verta mažinti rūgšties kiekį arba rinktis kitus būdus didinti vandens suvartojimą.
Atsargumo turėtų laikytis ir žmonės, sergantys pažengusia lėtine inkstų liga ar inkstų nepakankamumu. Kai kuriems pacientams, ypač gydomiems dializėmis, skysčių kiekis būna ribojamas, todėl bet kokius pokyčius reikėtų derinti su gydytoju arba nefrologiniu dietologu.
Praktiškai citrina gali būti naudingas priedas, jei ji padeda dažniau rinktis vandenį ir laikytis hidratacijos režimo. Tačiau ji nepakeičia nei diagnozės, nei priežasties paieškos, nei individualiai parinktos profilaktikos, kai akmenligė kartojasi.