Tag: Citrininis agurkas

  • Citrininis agurkas užkariauja daržus: kodėl jis beveik nekartėja ir kaip užsiauginti gausų derlių

    Citrininis agurkas užkariauja daržus: kodėl jis beveik nekartėja ir kaip užsiauginti gausų derlių

    Kas yra citrininis agurkas?

    Citrininis agurkas „Lemon“ – sena agurko (Cucumis sativus) veislė, išsiskirianti apvaliais, į citriną panašiais vaisiais. Jauni agurkai būna šviesūs, o bręsdami tampa vis geltonesni, todėl darže atrodo neįprastai dekoratyviai.

    Ši veislė augina ilgus, šliaužiančius arba laipiojančius ūglius, todėl ją patogu auginti tiek ant žemės, tiek prie atramų. Vedimas vertikaliai dažnai palengvina priežiūrą ir padeda vaisiams išlikti švaresniems.

    Kada skinti, kad būtų skanu?

    Geriausias skynimo metas – kai vaisiai pasiekia maždaug 5–8 cm skersmenį ir yra kremiški arba šviesiai geltoni. Tuo metu odelė dar plona, minkštimas – traškus ir sultingas, o sėklos mažiau išsivysčiusios.

    Tamsiai geltona ar oranžinė spalva dažniausiai rodo, kad vaisius pernokęs: odelė kietėja, sėklų kamera didėja, o struktūra tampa puresnė. Tokius agurkus dažniau verta palikti sėkloms, o ne stalui.

    Skonis, kartumas ir atsparumas

    Pavadinimas gali suklaidinti, tačiau citrininis agurkas nėra rūgštus ir citrinos nepakeičia. Skonis išlieka agurkiškas, dažnai švelnesnis, o sultingumas gali būti didesnis nei įprastų lauko veislių.

    Vienas ryškiausių šios veislės privalumų – mažesnė polinkio kartėti rizika, nors tai vis tiek priklauso nuo auginimo sąlygų. Kartumą agurkams dažniausiai sustiprina karščio ir drėgmės svyravimai, todėl stabilus laistymas ir mulčiavimas išlieka svarbūs.

    Nors „Lemon“ neretai apibūdinamas kaip atsparesnis, tai nėra garantija, kad augalas niekada nesirgs. Kaip ir kitiems moliūginiams, jam pavojingos miltligės, o kenkėjai, tokie kaip amarai ar voratinklinės erkės, gali pasirodyti per sausras ir karščius.

    Kaip auginti: svarbiausi žingsniai

    Agurkams reikia šilumos, todėl citrininį agurką verta sodinti tik tuomet, kai nebegręsia šalnos, o dirva įšilusi. Vėsesnėje žemėje sėklos dygsta lėčiau, o užmirkimas didina puvinių riziką.

    Geriausiai tinka saulėta, nuo vėjų apsaugota vieta ir puri, humusinga dirva. Prieš sėją ar sodinimą pravartu įmaišyti brandinto komposto, o per tankus susodinimas dažniau baigiasi prastesne oro cirkuliacija ir didesne ligų tikimybe.

    Laistymas turi būti reguliarus, bet be užmirkimo, o vandenį geriausia pilti ant dirvos, ne ant lapų. Mulčias padeda sulaikyti drėgmę ir sumažina staigius dirvos išdžiūvimo šuolius, kurie nepalankūs derėjimui.

    Jei agurką auginate balkone, svarbiausia parinkti pakankamai talpų vazoną su drenažo skylėmis. Vienam augalui dažniausiai reikia maždaug 15–20 litrų talpos, nes mažesniuose induose dirva greitai perdžiūsta, o šaknys patiria stresą.

    Kur panaudoti virtuvėje?

    Jaunus citrininius agurkus patogiausia pjaustyti plonais griežinėliais ir dėti į salotas: šviesus vidus ir geltonas kraštelis patiekalą padaro vizualiai išraiškingesnį. Jei vaisius nuskintas laiku, jo paprastai nereikia lupti – pakanka gerai nuplauti.

    Ši veislė tinka ir marinuoti ar ruošti greitus raugintus užkandžius, ypač jei pasirenkami dar jauni, kieti vaisiai. Reguliarus skynimas kas kelias dienas dažnai skatina augalą megzti naujus žiedus ir prailgina derėjimą iki vasaros pabaigos.

  • Geltonas agurkas kaip citrina: kodėl šią „Lemon“ veislę dietologai vadina vasaros hitu

    Vadinamasis citrininis agurkas iš pirmo žvilgsnio primena citriną ar mažą moliūgą, tačiau tai ne hibridas, o įprasto agurko (Cucumis sativus) veislė. Dažniausiai ji parduodama kaip „Lemon“ ir vertinama dėl švelnaus skonio, didelio vandens kiekio ir mažo kaloringumo.

    Šios veislės vaisiai paprastai būna apvalūs, maždaug 7–10 centimetrų skersmens, o bręsdami keičia spalvą nuo šviesiai žalios iki kreminės ir ryškiai geltonos. Plona odelė ir forma sukuria citrinos įspūdį, tačiau perpjovus matyti agurkams būdingas šviesus, sultingas minkštimas.

    Jauni vaisiai dažnai valgomi su odele, nes ji minkšta, o sėklos dar nesukietėjusios. Skonis paprastai būna gaivus ir švelnus, neretai su lengvu saldumu, o kartumas dažniausiai mažesnis nei kai kurių tradicinių veislių.

    Mitybos požiūriu citrininis agurkas patrauklus dėl itin didelio vandens kiekio ir labai mažo energinės vertės. 100 gramų minkštimo paprastai turi apie 15 kilokalorijų, todėl jis tinka tiems, kurie nori didesnės porcijos, bet siekia sumažinti bendrą kalorijų kiekį.

    Karštomis dienomis ypač svarbus ne tik vanduo, bet ir elektrolitai, o agurkuose natūraliai yra kalio. Kalis prisideda prie normalios raumenų veiklos ir padeda palaikyti skysčių pusiausvyrą, todėl tokios daržovės dažnai rekomenduojamos vasaros racionui, ypač jei gausiai prakaituojama.

    Odelėje esantis skaidulų kiekis gali padėti ilgiau išlaikyti sotumą ir palaikyti normalią žarnyno veiklą. Dėl to citrininis agurkas dažnai derinamas su baltymų šaltiniais, pavyzdžiui, kiaušiniais, žuvimi, vištiena ar tofu, kad patiekalas būtų ne tik gaivus, bet ir sotesnis.

    Virtuvėje šis agurkas dažniausiai naudojamas žalias: pjaustomas į salotas, dedamas į sumuštinius, šaltas sriubas ar jogurtinius padažus. Jis gerai dera su pomidorais, ridikėliais, svogūnais, feta ar mocarela, taip pat su žalumynais, pavyzdžiui, krapais, mėtomis ar bazilikais.

    Apvalūs vaisiai tinka ir rauginimui bei marinavimui, nes po apdorojimo dažnai išlaiko traškumą. Iš jo taip pat gaminami greiti pikliai prie grilio patiekalų, o supjaustytas griežinėliais gali pagardinti geriamą vandenį kartu su mėtomis, imbieru ar citrina.