CP v2

Tag: Citrulinas

  • Arbūzas gali nustebinti: ką jis daro širdžiai ir kraujospūdžiui, o kada geriau nepersistengti

    Arbūzas gali nustebinti: ką jis daro širdžiai ir kraujospūdžiui, o kada geriau nepersistengti

    Arbūzas daugeliui asocijuojasi su vasaros karščiais, nes tai vienas vandeningiausių vaisių. Jo minkštime paprastai yra apie 90 proc. vandens, todėl jis gali padėti papildyti skysčius, kai dėl kaitros ar aktyvumo jų netenkama daugiau.

    Tačiau arbūzo nauda neapsiriboja vien gaivumu. Jame yra vitamino C ir vitamino A, taip pat kai kurių B grupės vitaminų, o iš mineralų dažniausiai minimi kalis ir magnis. Šios medžiagos svarbios normaliam nervų sistemos darbui ir raumenų funkcijai, įskaitant širdies raumenį.

    Mokslinėje literatūroje arbūzas siejamas ir su dviem junginiais, kurie dažnai aptariami širdies sveikatos kontekste: likopenu ir citrulinu. Likopenas yra antioksidantas, suteikiantis raudoną spalvą ne tik arbūzui, bet ir, pavyzdžiui, pomidorams. Antioksidantai padeda mažinti oksidacinį stresą, kuris laikomas vienu iš širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių.

    Citrulinas organizme gali virsti argininu, o iš jo gaminamas azoto oksidas, padedantis kraujagyslėms atsipalaiduoti. Dėl to kai kuriems žmonėms, ypač jei mityboje trūksta daržovių ir vaisių, citrulino turintys produktai gali prisidėti prie geresnės kraujagyslių funkcijos, o kartu ir prie palankesnių kraujospūdžio rodiklių.

    Arbūzo sėklos: valgyti galima, bet saikingai

    Dažnai manoma, kad arbūzo sėklas būtina išspjauti, tačiau jos yra valgomos. Sėklose randama daugiau baltymų, taip pat mineralų, pavyzdžiui, magnio, cinko ir geležies, be to, jose yra nesočiųjų riebalų rūgščių.

    Vis dėlto sėklos yra kaloringos, todėl užkandžiaujant jomis lengva nepastebimai padidinti dienos energijos kiekį. Jei siekiate mažinti svorį ar ribojate kalorijas, geriau rinktis nedidelį kiekį arba sėklas naudoti kaip priedą, o ne atskirą užkandį.

    Kada arbūzas gali netikti?

    Nors arbūzas daugeliui yra saugus pasirinkimas, kai kuriems žmonėms verta būti atsargesniems. Dėl natūralių cukrų jis gali greitai pakelti gliukozės kiekį kraujyje, todėl sergantiems cukriniu diabetu ar turintiems gliukozės tolerancijos sutrikimų svarbus porcijos dydis ir derinimas su kitais produktais.

    Taip pat arbūzas priklauso vaisiams, kurie kai kuriems jautresniems žmonėms gali skatinti pilvo pūtimą. Jei pastebite, kad suvalgius didesnę porciją jaučiate diskomfortą, verta mažinti kiekį ir nevalgyti arbūzo vėlai vakare.

    Sveikiems žmonėms arbūzas gali būti paprastas būdas vasarą dažniau rinktis vaisius, ypač vietoj saldintų gėrimų. Geriausias rezultatas paprastai pasiekiamas tuomet, kai jis tampa įvairios mitybos dalimi, o ne vieninteliu sprendimu kraujospūdžiui ar širdies sveikatai gerinti.

  • Visą gyvenimą arbūzą valgėte neteisingai: vertingiausią dalį dažniausiai išmetate

    Daugeliui arbūzas asocijuojasi su rausvu minkštimu, tačiau sveikatai vertingų medžiagų gali būti ir ten, kur dažniausiai atsiduria šiukšliadėžėje. Vis dažniau mitybos specialistai primena, kad valgoma gali būti ne tik minkštimo dalis, bet ir sėklos bei baltoji žievelės dalis, jei vaisius tinkamai nuplautas.

    Arbūzo sėklos yra valgomos ir paprastai nesukelia problemų virškinimui, ypač kai jos sukramtomos ar termiškai apdorojamos. Jose yra skaidulų, riebalų rūgščių, taip pat mineralų, tarp jų magnio, kuris svarbus nervų sistemai, raumenų veiklai ir normaliai širdies funkcijai.

    Svarbu neskubėti šių rekomendacijų taikyti visoms vaisių sėkloms. Kai kurių vaisių, pavyzdžiui, abrikosų ar persikų kauliukuose ir kai kurių sėklose būna junginių, kurie organizme gali virsti toksiškomis medžiagomis, todėl jų sąmoningai valgyti dideliais kiekiais nerekomenduojama.

    Ne mažiau dėmesio verta arbūzo žievelė, tiksliau, baltoji dalis po žalia odele. Joje paprastai būna mažiau cukraus nei saldžiame minkštime, o skaidulų daugiau, todėl toks derinys gali padėti ilgiau jaustis sotiems ir švelninti staigius gliukozės šuolius, jei arbūzas valgomas su daugiau skaidulų turinčia dalimi.

    Žievelė taip pat siejama su citrulinu – aminorūgštimi, kuri organizme dalyvauja azoto oksido apykaitoje ir gali prisidėti prie kraujagyslių funkcijos. Tyrimuose nagrinėta, kad arbūzo žievelės ir citrulino turinčios dalys gali turėti potencialo palaikyti normalią kraujotaką, tačiau tai nereiškia greito ar vaistams prilygstančio poveikio.

    Prieš naudojant žievelę būtina pasirūpinti higiena, nes arbūzai auginami ant žemės, o odele gali būti padengta nešvarumais ar augalų apsaugos priemonių likučiais. Praktinis būdas – kruopščiai nušveisti, perplauti ir tik tuomet nupjauti žalią išorinį sluoksnį, paliekant baltąją dalį maistui.

    Sėklas galima valgyti kartu su minkštimu, tačiau daugelis renkasi jas paskrudinti, kad būtų traškesnės ir primintų įprastus kepintus užkandžius. Žievelę dažnai siūloma marinuoti ar rauginti, nes tuomet ji įgauna malonų rūgštumą ir tinka prie salotų ar kaip garnyras, o kartu padeda sumažinti maisto švaistymą.

  • Arbūzas ne tik vanduo: mokslininkai išskyrė dar vieną priežastį, kodėl vasarą verta jo valgyti

    Arbūzas ne tik vanduo: mokslininkai išskyrė dar vieną priežastį, kodėl vasarą verta jo valgyti

    Arbūzas dažnai laikomas tiesiog gaiviu vasaros užkandžiu, tačiau jo sudėtis rodo, kad tai daugiau nei vanduo ir saldus skonis. Maistinė vertė nėra didelė, bet vaisius gali padėti pakeisti kaloringesnius desertus ir prisidėti prie bendro skysčių suvartojimo karštomis dienomis.

    100 gramų arbūzo paprastai turi apie 30–40 kilokalorijų, todėl tai vienas lengvesnių pasirinkimų, kai norisi kažko saldaus. Kartu jis suteikia angliavandenių, šiek tiek skaidulų, vitamino C, beta karoteno ir kalio, svarbaus raumenų darbui bei nervų sistemai.

    Kodėl arbūzas raudonas?

    Ryškiai raudoną minkštimo spalvą daugiausia lemia likopenas, karotenoidas, gerai žinomas ir iš pomidorų. Likopenas veikia kaip antioksidantas, todėl siejamas su ląstelių apsauga nuo oksidacinio streso, kuris laikomas vienu iš veiksnių, prisidedančių prie lėtinių ligų rizikos.

    Mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad likopeno poveikis labiausiai atsiskleidžia tada, kai jis gaunamas su įvairia, daržovėmis ir vaisiais turtinga mityba. Vien arbūzas nėra stebuklingas sprendimas, tačiau gali būti praktiškas būdas dažniau rinktis maistingesnį užkandį.

    Citrulinas ir širdies sveikata

    Dar viena medžiaga, dėl kurios arbūzas sulaukia mokslininkų dėmesio, yra citrulinas. Tai aminorūgštis, dalyvaujanti procesuose, susijusiuose su azoto oksido gamyba, o šis junginys svarbus kraujagyslių funkcijai ir kraujotakai.

    Metaanalizėse, kur vertinti atsitiktinių imčių tyrimai, arbūzo vartojimas ar jo pagrindu sukurti produktai siejami su nedideliu sistolinio kraujospūdžio mažėjimu, taip pat palankesniais kai kurių lipidų rodikliais, įskaitant bendrąjį ir MTL cholesterolį. Tyrėjai pabrėžia, kad išvadoms stiprinti dar reikia didesnių ir ilgesnių tyrimų, ypač vertinančių šviežio vaisiaus poveikį.

    Nauda svoriui, bet su sąlyga

    Arbūzas gali būti naudingas bandant mažinti svorį, tačiau tik kaip visos mitybos dalis. Dėl didelio vandens kiekio jis suteikia sotumo pojūtį, o saldus skonis padeda lengviau atsisakyti saldainių, batonėlių ar saldintų gėrimų, kurie dažnai sudaro didžiausią perteklinių kalorijų dalį.

    Tyrimuose, kuriuose arbūzas lygintas su panašaus kaloringumo saldžiais užkandžiais, žmonės, turintys antsvorio ar nutukimą, dažniau jautė didesnį sotumą, o po kelių savaičių stebėti palankūs pokyčiai, susiję su kūno mase, kūno masės indeksu, kraujospūdžiu ir lipidų profiliu. Vis dėlto rezultatai nereiškia, kad pakanka valgyti daugiau arbūzo, jei bendras kalorijų kiekis lieka per didelis.

    Atsargiau arbūzą reikėtų vertinti tiems, kurie privalo griežtai kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje. Nors cukrūs yra natūralūs, skaidulų jame nedaug, todėl protingiausia rinktis saikingą porciją ir valgyti kartu su kitu maistu, o ne gerti didelį kiekį sulčių vienu metu.

    Kasdienybėje paprasčiausia rinktis gerai atšaldytą arbūzą be papildomo cukraus. Jis tinka salotoms su feta, agurku ir mėtomis, naminiams gėrimams ar net trumpai pakeptas ant grotelių, tačiau svarbiausia išlieka saikas ir subalansuota mityba.

  • Lidl ir „Biedronka“ jau prekiauja: šis vaisius gaivina, beveik neturi kalorijų ir stebina nauda

    Arbūzų sezonas įsibėgėja, o šį vaisių jau galima rasti ir didžiuosiuose prekybos tinkluose, tarp jų – Lidl bei „Biedronka“. Nors arbūzas dažniausiai siejamas su vasaros desertu, mitybos specialistai primena, kad tai ir praktiškas būdas papildyti skysčių atsargas karštuoju metų laiku.

    Arbūzas iš tiesų sudarytas daugiausia iš vandens, tačiau tai nėra trūkumas. Didelis vandens kiekis padeda palaikyti organizmo hidrataciją, o kartu su vaisiumi gaunama ir dalis elektrolitų, ypač kalio, kuris svarbus normaliai raumenų bei nervų veiklai.

    Kalorijų arbūze nedaug: 100 gramų porcijoje jų paprastai būna apie 30–40 kilokalorijų, todėl jis dažnai pasirenkamas norintiems lengvesnio užkandžio. Be to, arbūzas suteikia vitaminų A ir C, taip pat kai kurių B grupės vitaminų bei mineralų, tarp jų magnio ir kalcio.

    Kas siejama su širdies sveikata?

    Arbūze esantis likopenas – pigmentas, suteikiantis raudoną spalvą – plačiai tiriamas dėl antioksidacinių savybių. Mokslinėje literatūroje jis siejamas su mažesne oksidacinio streso žala, o mityboje dažniausiai minimas širdies ir kraujagyslių sistemos kontekste.

    Kitas dažnai minimas junginys – citrulinas, aminorūgštis, kuri organizme gali virsti argininu ir prisidėti prie azoto oksido gamybos. Šis mechanizmas svarbus kraujagyslių funkcijai, nes azoto oksidas dalyvauja reguliuojant kraujagyslių išsiplėtimą ir kraujotaką.

    Kam verta būti atsargesniems?

    Nors arbūzas laikomas palankiu pasirinkimu daugeliui, saikas išlieka svarbus. Dėl natūralių cukrų didelės porcijos kai kuriems žmonėms gali labiau pakelti gliukozės kiekį kraujyje, todėl sergantiems diabetu ar turintiems atsparumą insulinui verta atidžiau vertinti suvalgomą kiekį.

    Taip pat daliai žmonių didesnė arbūzo porcija gali sukelti pilvo pūtimą ar diskomfortą, ypač jei yra jautresnė virškinimo sistema. Tokiais atvejais geriau rinktis mažesnes porcijas ir stebėti individualią organizmo reakciją.

    Kaip išsirinkti ir vartoti?

    Geriausiai arbūzas atsiskleidžia tuomet, kai yra prinokęs ir laikomas tinkamomis sąlygomis: namuose jį verta atvėsinti, o supjaustytą laikyti šaldytuve ir suvartoti per kelias dienas. Kad gaiva būtų didžiausia, arbūzą dažnai patariama valgyti kaip atskirą užkandį arba derinti su lengvais produktais, pavyzdžiui, varške ar natūraliu jogurtu.

    Nors internete arbūzui kartais priskiriamas organizmo valymo ar toksinų šalinimo efektas, specialistai pabrėžia, kad pagrindinį detoksikacijos darbą atlieka kepenys ir inkstai. Vis dėlto didesnis vandens kiekis racione, daugiau vaisių ir daržovių bei mažiau perdirbto maisto iš tiesų prisideda prie geresnės savijautos.

  • Arbūzas ne vien vanduo: tyrimai rodo naudą širdžiai ir mitybai, išryškėjo svarbios medžiagos

    Arbūzas dažnai laikomas tiesiog gaiviu vasaros desertu, tačiau naujesni tyrimai rodo, kad jo vertė gali būti gerokai didesnė nei vien skysčių papildymas. Mokslininkai sieja reguliarų arbūzo vartojimą su geresne bendro raciono kokybe ir rodikliais, svarbiais širdies bei kraujagyslių sistemai.

    Šią išvadą sustiprina keli skirtingi tyrimų tipai: nuo didelių gyventojų mitybos duomenų analizės iki kontroliuojamų klinikinių bandymų, kuriuose vertintas arbūzų sulčių poveikis kraujagyslėms. Nors tai nereiškia, kad arbūzas yra gydymo priemonė, mokslo duomenys padeda aiškiau suprasti, ką iš tiesų duoda šis vaisius.

    Arbūze natūraliai yra L-citrulino ir L-arginino aminorūgščių, kurios dalyvauja azoto oksido gamyboje organizme. Azoto oksidas padeda kraujagyslėms atsipalaiduoti ir plėstis, o tai siejama su geresne kraujotaka ir širdies bei kraujagyslių funkcija.

    Be to, arbūzas yra vitamino C šaltinis ir turi likopeno, kuris priskiriamas antioksidantams. Likopenas ypač būdingas raudonai minkštimo spalvai ir tiriamas dėl galimos sąsajos su mažesniu oksidaciniu stresu bei širdies sveikatai palankiais mechanizmais.

    Analizuojant JAV Nacionalinės sveikatos ir mitybos tyrimo duomenis, arbūzą valgantys vaikai ir suaugusieji dažniau turėjo kokybiškesnį bendrą racioną. Tokie žmonės vidutiniškai gaudavo daugiau skaidulų, magnio, kalio, vitaminų A ir C, taip pat daugiau karotinoidų, įskaitant likopeną.

    To paties tipo analizėse dažnai pastebima ir kita tendencija: arbūzo vartotojai įprastai suvartoja mažiau pridėtinio cukraus bei sočiųjų riebalų. Specialistai pabrėžia, kad tai greičiausiai atspindi bendrus mitybos įpročius, tačiau vis tiek rodo, jog arbūzas gali būti patogus būdas didinti vaisių kiekį racione.

    Atskiras klinikinis tyrimas vertino, ar arbūzų sultys gali padėti palaikyti kraujagyslių funkciją laikotarpiais, kai padidėja gliukozės kiekis kraujyje. Tyrime dalyvavo 18 sveikų jaunų žmonių, kurie dvi savaites kasdien vartojo arbūzų sultis, o poveikis buvo lyginamas su kontrolinėmis sąlygomis.

    Rezultatai parodė požymių, kad arbūzų sulčių vartojimas galėjo padėti palaikyti kraujagyslių reakciją esant hiperglikemijai, taip pat buvo fiksuoti pokyčiai, susiję su širdies ritmo kintamumu. Vis dėlto tyrėjai akcentavo, kad imtis nedidelė, todėl išvadoms patvirtinti reikalingi didesni ir ilgesni tyrimai.

    „Nors tyrimo imtis buvo nedidelė ir reikia daugiau duomenų, šie rezultatai papildo įrodymų visumą, rodančią, kad reguliarus arbūzo vartojimas gali būti naudingas širdies bei medžiagų apykaitos sveikatai“, – sakė mitybos ir maisto mokslų tyrėjas Jackas Losso.

    Arbūzas yra mažo kaloringumo vaisius, o didžiąją jo dalį sudaro vanduo, todėl jis dažnai pasirenkamas karštu oru ar po fizinio aktyvumo. Būtent dėl didelio vandens kiekio jis gali padėti padidinti bendrą skysčių ir vaisių suvartojimą, ypač žmonėms, kuriems sunku suvalgyti rekomenduojamą vaisių kiekį.

    Mitybos specialistai primena, kad didžiausią naudą duoda bendras mitybos paveikslas: įvairūs vaisiai, daržovės, pakankamai skaidulų, ribojamas pridėtinis cukrus ir sotieji riebalai. Arbūzas šiame kontekste gali būti paprastas, skanus pasirinkimas, papildantis racioną kalio, vitamino C ir bioaktyvių medžiagų šaltiniu.

    Tuo pačiu svarbu atsižvelgti į individualius poreikius: sergant cukriniu diabetu ar turint kitų sveikatos būklių, vaisių kiekį ir porcijas verta derinti su gydytoju ar dietologu. Tyrimai rodo perspektyvą, tačiau arbūzas nėra „vienas sprendimas viskam“.