CP v2

Tag: Civilinė aviacija

  • Tragedija Prancūzijoje: prie Nansi sudužo lėktuvas su parašiutininkais, žuvo 11 žmonių

    Tragedija Prancūzijoje: prie Nansi sudužo lėktuvas su parašiutininkais, žuvo 11 žmonių

    Prancūzijos rytuose, netoli Nansi, sekmadienį sudužo civilinis lengvasis orlaivis. Vietos tarnybų duomenimis, per katastrofą žuvo 11 juo skridusių žmonių, o įvykio aplinkybės tiriamos.

    Nelaimė įvyko netoli Tombleno aerodromo. Pranešama, kad orlaiviu skrido parašiutininkai, dalyvavę treniruotėje, o daliai jų tai galėjo būti pirmasis šuolis.

    Į įvykio vietą buvo išsiųstos gausios ugniagesių gelbėtojų, medikų ir policijos pajėgos. Pareigūnai ragino gyventojus nesiartinti prie teritorijos, kad netrukdytų gelbėjimo ir tyrimo darbams.

    Meurthe-et-Moselle prefektas Yves Séguy sukvietė atsakingas tarnybas realiu laiku koordinuoti situaciją ir informacijos rinkimą. Taip pat pranešta, kad į vietą vyksta Prancūzijos vidaus reikalų ministras Laurent Nunez.

    Tokiose avarijose tyrėjai paprastai vertina kelias pagrindines kryptis: meteorologines sąlygas, piloto sprendimus, galimą techninį gedimą, orlaivio techninės priežiūros istoriją ir skrydžio planą. Galutinės išvados įprastai pateikiamos tik surinkus duomenis iš įvykio vietos, liudijimus ir ekspertų vertinimus.

    Kol kas oficialiai neskelbiama nei orlaivio modelio, nei tikslaus maršruto, nei visų aukų tapatybių. Institucijos pabrėžia, kad pirminė informacija dar gali keistis, todėl visuomenė raginama remtis tik patvirtintais pranešimais.

  • Kinijoje dėl naujo oro uosto sprogdino kalnus: Tongren Dejiang jau priėmė pirmą reisą

    Kinijoje dėl naujo oro uosto sprogdino kalnus: Tongren Dejiang jau priėmė pirmą reisą

    Naujasis Tongren Dejiang oro uostas pietvakarių Kinijoje oficialiai pradėjo veiklą ir jau priėmė pirmąjį keleivinį skrydį. Projektas iškart patraukė dėmesį dėl neįprastos statybos vietos: oro uostui teko pritaikyti itin kalnuotą reljefą.

    Oro uostas pastatytas ant dirbtinai suformuotos, išlygintos platformos maždaug 1 100 metrų aukštyje virš jūros lygio. Tam buvo pasitelkti sprogdinimo darbai ir sunki technika, o dalis kalvų viršūnių buvo nukasta, kad atsirastų pakankamai plokščias plotas kilimo ir tūpimo takui.

    Valdžios skelbtuose projekto dokumentuose nurodoma, kad darbai pareikalavo didelės apimties sprogstamųjų medžiagų ir sudėtingos logistikos kalnuose. Skaldyta uoliena panaudota pylimams ir pagrindui sutvirtinti, kad danga atlaikytų orlaivių apkrovas ir intensyvų eismą.

    Oficialiai skelbiama, kad Tongren Dejiang oro uostas per metus galės aptarnauti iki 550 000 keleivių, taip pat iki 1 350 tonų krovinių ir pašto. Kilimo ir tūpimo tako ilgis siekia 2 800 metrų, plotis – 45 metrus, o terminalo plotas yra apie 7 000 kvadratinių metrų.

    Infrastruktūra pritaikyta C klasės orlaiviams, tokiems kaip „Boeing 737“ ar „Airbus A320“, numatytos šešios stovėjimo vietos lėktuvams. Tokia konfigūracija leidžia orientuotis į vidaus skrydžius ir regioninį susisiekimą, kuris Kinijoje pastaraisiais metais auga sparčiausiai.

    Pradiniame etape reguliarius skrydžius vykdo vietinės regioninės oro linijos, o maršrutų tinklą planuojama plėsti palaipsniui. Skelbiama, kad ateityje galėtų atsirasti susisiekimas su didžiaisiais šalies centrais, įskaitant Pekiną ir Šanchajų, jei tai pateisins paklausa ir tvarkaraščių derinimas.

    Tongren Dejiang nėra vienintelis pavyzdys, kai Kinija oro uostus stato sudėtingiausiose vietovėse. Panašūs projektai kalnuotose teritorijose pristatomi kaip būdas sutrumpinti kelionės laiką regionuose, kuriuose kelių infrastruktūra dėl reljefo yra ribota, o kartu tai tampa ir turistiniu traukos objektu dėl įspūdingų vaizdų virš debesų.

    Kinijos civilinės aviacijos plėtra pastarąjį dešimtmetį vis labiau remiasi regioninių oro uostų tinklu, kuris padeda paskirstyti srautus nuo didžiųjų mazgų ir atverti naujas kryptis vietos ekonomikai. Tokie projektai dažnai siejami su platesniais tikslais: turizmo skatinimu, verslo investicijų pritraukimu ir spartesniu susisiekimu tarp provincijų.

    Visas Tongren Dejiang oro uosto projektas, viešai skelbiamais duomenimis, kainavo apie 280 milijonų eurų. Nors tokios investicijos kelia diskusijų dėl atsiperkamumo, Kinija toliau akcentuoja, kad regioninė aviacijos infrastruktūra yra svarbi ilgalaikei transporto ir ekonomikos plėtrai.

  • Lenkijos oro uostai 2025 metais pasiekė rekordą: aptarnauta 66,1 mln. keleivių, augimas tęsiasi

    Lenkijos civilinės aviacijos institucija praneša, kad 2025 metais šalies oro uostai aptarnavo 66,1 mln. keleivių. Tai yra 11,7 proc. daugiau nei 2024 metais ir 26,6 proc. daugiau nei 2023 metais, rodant, kad rinka auga sparčiau, nei buvo prognozuota.

    Kartu didėjo ir skrydžių apimtys: keleivinių operacijų skaičius, palyginti su 2024 metais, išaugo apie 9 proc. Vidutinis keleivių skaičius viename reise taip pat augo nuo 140 iki 143, o tai rodo gerėjantį lėktuvų užpildymą.

    Augimą tempė tarptautiniai skrydžiai

    Didžiausią impulsą suteikė tarptautinis keleivių srautas: 2025 metais jis augo 12,4 proc., o ketvirtąjį ketvirtį – 13,5 proc. Tuo metu vidaus skrydžių rinka per metus beveik nekito, o metų pabaigoje net fiksuotas 10,1 proc. mažėjimas.

    Lenkijos institucijos taip pat akcentuoja palyginimą su Europos oro uostų rezultatais: 2025 metais šalies keleivių augimo tempas buvo didesnis nei daugelio Europos oro uostų, vertinant pagal ACI Europe skelbiamus rodiklius. Tai leidžia daryti išvadą, kad Lenkijos rinka po pandemijos atsigavo greičiau ir išlaikė pagreitį.

    „2025 metais keleivių skaičius viršijo net optimistinį 2024 metais parengtos prognozės scenarijų. Tai rodo, kad Lenkijos oro transporto rinka vystosi sparčiau, nei buvo manyta prieš dvejus metus“, – sakė Lenkijos civilinės aviacijos institucijos atstovas.

    Populiariausios kryptys ir miestai

    Reguliariuose tarptautiniuose skrydžiuose populiariausia kryptis išliko Jungtinė Karalystė, po jos rikiuojasi Italija ir Ispanija. 2025 metų ketvirtąjį ketvirtį į Jungtinę Karalystę ir iš jos keliavo apie 2,07 mln. keleivių, į Italiją – apie 1,57 mln., į Ispaniją – apie 1,20 mln.

    Tarp kitų ryškesnių rinkų minimos Vokietija, Norvegija, Prancūzija, Nyderlandai, Danija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Švedija. Populiariausių miestų penketuke dominavo Londonas, taip pat išsiskyrė Milanas, Roma, Oslas ir Amsterdamas.

    Pastebima ir dar viena tendencija – didėjo vidutinis skrydžio atstumas: jis buvo apie 41 kilometrą ilgesnis nei 2024 metais ir 82 kilometrais didesnis nei 2023 metais. Tai gali reikšti, kad dalis keleivių dažniau rinkosi tolimesnes kryptis, o oro uostų maršrutų tinklas plėtėsi.

    Reguliarūs skrydžiai ir čarteriai augo skirtingu tempu

    Reguliarių skrydžių segmentas 2025 metais sudarė didžiausią srauto dalį: per metus aptarnauta 55,74 mln. keleivių, tai yra 11,4 proc. daugiau nei 2024 metais. Ketvirtąjį ketvirtį reguliariais reisais keliavo 13,5 mln. žmonių, arba 11,4 proc. daugiau nei prieš metus.

    Čarteriniai skrydžiai taip pat augo: 2025 metais jais keliavo 10,4 mln. keleivių, tai yra 13,1 proc. daugiau nei 2024 metais. Ketvirtąjį ketvirtį čarterių keleivių buvo 1,6 mln., o augimas per metus siekė 16,8 proc., kas atspindi stiprią kelionių paklausą atostogų kryptimis.

    Pirmąjį 2025 metų pusmetį Lenkijos oro uostai aptarnavo 29,7 mln. keliautojų, arba 11,8 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2024 metais. Per tą patį laiką skrydžių operacijų skaičius viršijo 215,7 tūkst. ir buvo 9,3 proc. didesnis nei metais anksčiau.

  • JAE atvėrė oro erdvę po ribojimų: Dubajaus ir Abu Dabio oro uostai ruošiasi skrydžių šuoliui

    JAE atvėrė oro erdvę po ribojimų: Dubajaus ir Abu Dabio oro uostai ruošiasi skrydžių šuoliui

    Oro erdvė vėl veikia pilnu pajėgumu

    Jungtiniai Arabų Emyratai pranešė atnaujinę įprastą oro eismo režimą ir panaikinę laikinus apribojimus, kurie buvo taikyti dėl saugumo situacijos regione. Šis sprendimas turėtų sumažinti vėlavimus ir grąžinti įprastą tvarkaraščių stabilumą keleiviams, skrendantiems per Dubajų ir Abu Dabį.

    Šalies civilinės aviacijos institucija nurodė, kad priemonės buvo atšauktos po išsamaus operacinių ir saugumo sąlygų vertinimo. Institucija taip pat pabrėžė, kad situaciją stebės ir, jai kintant, koreguos veiksmus.

    „Atlikę išsamų operacinių ir saugumo sąlygų vertinimą, oficialiai panaikinome anksčiau taikytas laikinas atsargumo priemones“, – teigė JAE civilinės aviacijos institucija.

    Kodėl tai svarbu Dubajui ir Abu Dabiui

    Dubajus ir Abu Dabis yra vieni svarbiausių regiono aviacijos mazgų, per kuriuos keliauja didelė dalis srautų tarp Europos, Azijos ir Afrikos. Ilgesnį laiką trunkantys apribojimai regione lėmė maršrutų perplanavimą, ilgesnes kelionių trukmes ir grandininius vėlavimus.

    Per pastaruosius mėnesius platesniame Artimųjų Rytų regione buvo fiksuojami daliniai ar visiški oro erdvės uždarymai, kurie ypač paveikė tranzitinius skrydžius per Persijos įlankos valstybes. Dėl to daliai vežėjų teko mažinti skrydžių skaičių, o keleiviams dažniau susidurti su atšaukimais ir persėdimų pakeitimais.

    Oro linijos ir oro uostai didina apsukas

    Vykstant sutrikimams, Abu Dabio vežėja „Etihad“ buvo sustabdžiusi dalį išvykimų, o Dubajuje įsikūrusios „Emirates“ ir „flydubai“ laikinai ribojo operacijas. Dabar, atkūrus įprastą režimą, vežėjai gali grįžti prie planuotų tvarkaraščių, kiek tai leidžia regioniniai maršrutų koridoriai.

    Dubajaus oro uostus valdanti organizacija teigė, kad, visiškai atkūrus oro erdvės veikimą, bus nuosekliai didinamas skrydžių intensyvumas. Praktikoje tai reiškia didesnį reisų skaičių ir spartesnį grįžimą prie įprastų tranzito srautų.

    „Dabar, kai oro erdvė JAE visiškai atkurta, Dubajaus oro uostai ryžtingai didina operacijų mastą, augindami skrydžių skaičių pagal tai, kokias galimybes suteikia regioniniai maršrutai“, – pranešė Dubajaus oro uostus valdanti organizacija.

    Aviacijos duomenų bendrovė „Cirium“ skaičiavo, kad pirmosiomis konflikto dienomis regione buvo atšaukta daugiau nei 11 000 skrydžių. Vėliau atsigavimas vyko palaipsniui, o kai kurių Dubajaus vežėjų veikla buvo grįžusi iki 44,6 proc. įprasto lygio.

    Keleiviams tai turėtų reikšti mažiau netikėtų tvarkaraščių pokyčių ir daugiau aiškumo planuojant persėdimus per Dubajų ar Abu Dabį. Vis dėlto aviacijos sektorius pabrėžia, kad net ir atvėrus oro erdvę, maršrutų struktūra gali kisti priklausomai nuo saugumo vertinimų regione.