Tag: Civilinė aviacija

  • Kinijoje pirmąkart su įgula pakilo elektrinis keleivinis lėktuvas CE-25A

    Kinijoje pirmąkart su įgula pakilo elektrinis keleivinis lėktuvas CE-25A

    Kinijoje pirmą kartą į orą su įgula pakilo elektrinis keleivinis lėktuvas – tai laikoma reikšmingu žingsniu šalies aviacijos pramonei.

    Kaip skelbia „Euronews“, bandomąjį skrydį šeštadienį atliko valstybinės „Commercial Aircraft Corporation of China“ (COMAC) kuriamas orlaivis.

    Pranešama, kad lėktuvu skrido du pilotai ir inžinierius. Skrydis truko 16 minučių ir 38 sekundes, per tą laiką orlaivis nuskrido apie 60 kilometrų.

    Lėktuvas pakilo ir nusileido Binžou mieste, Šandongo provincijoje Rytų Kinijoje. Skrydį pirmieji aprašė Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV ir naujienų agentūra „Xinhua“.

    CE-25A: ką apie jį žinoma

    Orlaivis vadinamas CE-25A – jis kuriamas trumpiems komerciniams skrydžiams tarp miestų. Lėktuvas naudoja elektrinę varos sistemą.

    Skelbiama, kad CE-25A gali gabenti 19 keleivių, o maksimalus kilimo svoris siekia 10 tonų. Kruizinis greitis – iki 300 km per valandą, o maksimalus skrydžio aukštis – 2 400 metrų.

    COMAC nurodė, kad bandomasis skrydis vyko „normaliai“. Lėktuvas Kinijoje sukurtas bendradarbiaujant su akumuliatorių gamintoja „Contemporary Amperex Technology Co. Limited“ (CATL), Šanchajaus Jiao Tong universitetu ir kitais partneriais.

    Kitas žingsnis – sertifikavimas

    Pilotuojamas skrydis – tik vienas iš projekto etapų. Teigiama, kad vasarį šis lėktuvas jau buvo skridęs autonomiškai, o vėliau atliko 19 bandomųjų neskraidinant įgulos skrydžių.

    Gamintojas yra pateikęs paraišką gauti tipo sertifikatą Kinijos civilinės aviacijos administracijai (CAAC), tačiau leidimo pradėti komercinę eksploataciją kol kas nėra gavęs.

  • Kinija didina skrydžių limitus su Uzbekistanu ir Kazachstanu: daugiau reisų ir naujų krypčių

    Kinija didina skrydžių limitus su Uzbekistanu ir Kazachstanu: daugiau reisų ir naujų krypčių

    Kinija susitarė padidinti leistiną savaitinių skrydžių skaičių su Uzbekistanu ir Kazachstanu, o tai turėtų atverti daugiau galimybių tiek verslo, tiek turistinėms kelionėms regione.

    Be to, atskiras Uzbekistano ir Kazachstano susitarimas numato daugiau reisų tarp didžiausių šių šalių miestų ir kitomis kryptimis. Apie naujus sprendimus praneša „Euronews“.

    Susitarimai pasiekti Taškente vykusiame trečiajame Centrinės Azijos ir Kinijos (C5+1) civilinės aviacijos bendradarbiavimo darbo grupės susitikime.

    Nors avialinijos jau mato erdvės plėstis, rinkoje išlieka ir praktinių kliūčių – dalyviai atvirai kalba apie augančias degalų bei oro uostų rinkliavų sąnaudas.

    Skrydžių limitai didinami abiem kryptimis

    Uzbekistanas ir Kinija sutarė pakelti savaitinių skrydžių tarp šalių limitą nuo 100 iki 114.

    Kazachstanas su Kinija pasiekė atskirą susitarimą: leidžiamas savaitinių skrydžių dažnis didinamas nuo 150 iki 180.

    Kartu Kazachstanas išplėtė miestų, į kuriuos vežėjai gali skraidyti, sąrašą – į jį įtraukti Čengdu ir Kašgaras.

    „Oro šilko kelias“ ir ambicijos tapti persėdimo centru

    Naujausi susitarimai siejami su „Oro šilko kelio“ iniciatyva, kurios tikslas – atverti naujus maršrutus ir supaprastinti tarpvalstybinį avialinijų darbą.

    Dar 2024 metų sausį Uzbekistano transporto ministerija ir Kinijos civilinės aviacijos administracija pasirašė susitarimą dėl bendro šios iniciatyvos vystymo.

    Uzbekistanas taip pat išsakė siekį, kad keliautojai iš Kinijos ir kaimyninių Centrinės Azijos šalių, skrendantys į Europą, galėtų patogiai persėsti šalies oro uostuose.

    Prie iniciatyvos 2024 metais prisijungė ir Kirgizija, o 2026 metų balandį Kinijos „Chengdu Airlines“ pradėjo kartą per savaitę vykdomą tiesioginį reisą tarp Kašgaro ir Ošo, naudodama Kinijoje pagamintą C909 lėktuvą.

    Daugiau skrydžių ir pačioje Centrinėje Azijoje

    Taškente pasiekti susitarimai apėmė ir skrydžius tarp pačių Centrinės Azijos valstybių.

    Uzbekistanas ir Kazachstanas sutarė padidinti leidžiamų savaitinių skrydžių skaičių tarp Taškento ir Almato bei Taškento ir Astanos – nuo 42 iki 60 kiekvienu maršrutu.

    Kitose kryptyse tarp abiejų šalių limitas didinamas nuo 14 iki 20 skrydžių per savaitę. Kazachstano civilinės aviacijos komiteto vertinimu, šie pokyčiai turėtų padėti atliepti augančią kelionių paklausą.

    Tuo metu „Vietjet Qazaqstan“ primena, kad regionui svarbios ne tik didžiosios kryptys: įmonė jau yra pradėjusi tiesioginius skrydžius iš Astanos į Biškeką ir Samarkandą bei didinusi jų dažnį, o ateityje mato potencialą ir mažesniuose miestuose.

    Vis dėlto planuojant naujus maršrutus pabrėžiama, kad būtina vertinti kaštus ir paklausą: degalų brangimas bei oro uostų mokesčiai didina regioninių skrydžių savikainą, o mažesniems miestams reguliariems tarptautiniams reisams reikia pakankamo keleivių srauto ir ekonominio aktyvumo.

  • Rusija nuo 2027 metų planuoja rinkliavą už lėktuvo bilietus, kad paremtų vietos aviacijos pramonę

    Rusija nuo 2027 metų planuoja rinkliavą už lėktuvo bilietus, kad paremtų vietos aviacijos pramonę

    Rusija nuo 2027 metų planuoja įvesti papildomą rinkliavą už lėktuvo bilietus, kad surinktų lėšų stringančiai civilinės aviacijos programai finansuoti. Keleiviams vidaus skrydžiuose ji siektų 500 rublių, tarptautiniuose – 1 000 rublių už bilietą.

    Kaip rašo „Euronews“, apie šį planą skelbta remiantis Rusijos Valstybės Dūmos biudžeto ir mokesčių komiteto informacija. Priemonę rengia Pramonės ir prekybos ministerija, nurodoma, kad tai daroma pagal prezidento Vladimiro Putino pavedimą.

    Surinktos lėšos būtų skirtos padengti 258 Rusijoje pagamintų orlaivių nuomos ir eksploatacijos išlaidas pagal Kompleksinę programą, kurios tikslas – didinti lėktuvų gamybą. Tarp minimų modelių – MS-21, Tu-214, SJ-100 ir Il-114-300.

    Ši iniciatyva siejama su sunkumais, kuriuos Rusijos civilinės aviacijos sektoriui sukėlė po 2022 metais pradėto plataus masto karo Ukrainoje įvestos Vakarų sankcijos: jos apribojo galimybes įsigyti ar nuomotis Vakarų gamybos orlaivius, gauti detales bei techninės priežiūros paslaugas.

    Gamyba stringa, planai nukelti

    Straipsnyje teigiama, kad nuo 2022 metų Rusijos civilinės aviacijos pramonė faktiškai nepateikė naujų serijinių orlaivių ir ne kartą neįvykdė gamybos terminų. Tuo pat metu avialinijų poreikiai nemažėja, o senstanti flotilė susiduria su vis didesniais eksploatacijos iššūkiais.

    Nurodoma, kad 2022–2025 metais Rusijos oro bendrovės gavo 13 naujų lėktuvų, nors planuota 120. Dalis jų, kaip teigiama, buvo surinkti iš komponentų, įsigytų dar iki sankcijų.

    Gamybos grafikas peržiūrėtas ne kartą: 2026 metų vasarą masinės gamybos tikslas, kuris anksčiau sietas su 2030 metais, nukeltas į 2035-uosius. Tuo metu MS-21 ir SJ-100 sertifikavimas bei serijinės gamybos startas dabar planuojami 2027 metais.

    Il-114-300 modelis, kaip nurodoma, jau yra praėjęs sertifikavimą, o jo pristatymai žadami nuo 2026 metų gruodžio.

    Senstanti flotilė ir detalių problema

    Rusijos avialinijų parkas, pasak publikacijoje pateikiamos informacijos, karo laikotarpiu traukiasi: senesni užsienyje pagaminti orlaiviai nurašomi, o pakeisti jų nėra kuo. Atsarginių dalių trūksta, o jų įsigijimas tampa vis brangesnis.

    Tekste pažymima, kad Rusija ieško alternatyvių kelių papildyti parką, įskaitant bandymus nuomotis orlaivius iš Vietnamo. Tuo pačiu avialinijos, susidūrusios su techninių resursų stygiumi, pradėjo ardyti dalį turimos flotilės, kad gautų komponentų kitiems lėktuvams.

    Be to, Maskva priėmė įstatymą, leidžiantį vietoje perregistruoti daugiau nei 400 užsienio nuomotų Vakarų orlaivių, jų negrąžinant savininkams. Publikacijoje primenama, kad pagal tarptautinę aviacijos teisę dviguba vieno lėktuvo registracija draudžiama, tačiau Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija neturi mechanizmo priverstinai užtikrinti orlaivių grąžinimą.

    Kas dominavo Rusijos rinkoje iki karo

    Prieš plataus masto invaziją į Ukrainą Rusijos komercinėje aviacijoje dominavo Vakarų gamintojai: maždaug 850 iš 900 komercinių orlaivių buvo „Boeing“ arba „Airbus“. Teigiama, kad apie 85 proc. jų buvo išnuomoti iš užsienio bendrovių.

    Nuomotojai, kaip rašoma, pateikė draudimo išmokų reikalavimų maždaug už 8 mlrd. JAV dolerių (apie 7,1 mlrd. eurų), o dalis bylų vis dar nagrinėjama.

    Tuo pat metu pagrindiniai Rusijos aviacijos sektoriaus pajėgumai, anot publikacijos, vis labiau nukreipiami į karinę gamybą. Oficialūs gamybos rodikliai įslaptinti, o apžvalgininkai, cituojami tekste, mini, kad apimtys galėtų siekti kelias dešimtis vienetų per metus.

  • JAV atšaukė sankcijas Baltarusijos oro linijoms „Belavia“ – atsivers galimybės pirkti „Boeing“ dalis

    JAV administracija atšaukė visas sankcijas Baltarusijos oro linijoms „Belavia“ – tai atveria kelią atnaujinti komercinius sandorius su JAV bendrovėmis ir tiesioginius atsiskaitymus.

    Kaip skelbiama, JAV Prekybos departamentas suteikė leidimą atnaujinti prekybines operacijas su „Belavia“. Šis sprendimas leidžia oro bendrovei tiesiogiai įsigyti programinę įrangą ir lėktuvų atsargines dalis, įskaitant iš „Boeing“.

    Prieš tai analogišką sprendimą buvo priėmęs JAV Iždo departamentas, sudarydamas sąlygas tarpininkams prekiauti atsarginėmis dalimis keleiviniams lėktuvams, pagamintiems Jungtinėse Valstijose.

    Pati „Belavia“ pranešime teigia, kad šis žingsnis suteikia galimybę tiesiogiai įsigyti programinę įrangą iš gamintojo ir eksploatuojamų orlaivių dalių, o kartu gali atverti ir potencialias galimybes įsigyti naujų lėktuvų.

    Sankcijos buvo įvestos 2023 metais

    „Belavia“ buvo įtraukta į JAV sankcijų sąrašą 2023 metų rugpjūtį, kai Jungtinės Valstijos išplėtė priemones Baltarusijai. Skelbiama, kad dalis šių sankcijų buvo panaikinta 2025 metų lapkritį.

    Šis sprendimas įvardijamas kaip dar vienas Donaldo Trumpo administracijos gestas Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai po to, kai buvo panaikintos sankcijos trąšų gamintojui „Belaruskali“ ir Baltarusijos kalio bendrovei.

    „Belavia“ parką sudaro 16 orlaivių

    Pasak bendrovės, „Belavia“ turi 16 lėktuvų: devyni jų – senesni „Boeing“ modeliai, likusią parko dalį sudaro plačiafiuzeliažiai „Airbus A330“ ir keli brazilų „Embraer“ orlaiviai.

    Leidimas atnaujinti prekybinius ryšius su JAV praktikoje reiškia, kad oro bendrovei turėtų būti paprasčiau užsitikrinti reikalingas atsargines dalis ir programinius atnaujinimus eksploatuojamiems lėktuvams.

  • Krokuvos oro uoste įjungta nauja ILS sistema: ką tai keičia skrydžiams ir rekordiniam keleivių srautui

    Lenkijos oro navigacijos paslaugų agentūra pradėjo operatyviai naudoti naują ILS/DME „KRK“ sistemą Krokuvos Balicės oro uoste. Tai vienas svarbiausių žingsnių siekiant tikslesnių artėjimo ir nusileidimo procedūrų sudėtingesnėmis oro sąlygomis.

    Skelbiama, kad sistema patikrinta ir atitinka Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos ICAO techninius reikalavimus bei rekomendacijas. Teigiamą diegimo patikros rezultatą patvirtino ir Civilinės aviacijos administracija, įvertinusi saugos reikalavimų įgyvendinimą.

    „Naujoji sistema atitinka II kategorijos techninius reikalavimus, tai patvirtinta diegimo patikros skrydžiu. Krokuvos oro uostas taip pat baigė infrastruktūros pritaikymą II kategorijos reikalavimams“, – teigė už projektą atsakingi atstovai.

    ILS yra instrumentinio tūpimo sistema, kuri pilotams ir borto įrangai pateikia tikslius vertikalaus nusileidimo ir krypties signalus, o DME padeda nustatyti atstumą iki tako. Praktikoje tai gali reikšti mažiau nukreiptų skrydžių, mažiau vėlavimų ir stabilesnį tvarkaraščių vykdymą esant rūkui ar žemiems debesims.

    Oro uostas nurodo, kad po formalių ir operacinių procedūrų užbaigimo bei sertifikavimo proceso tikimasi pradėti darbą pagal II kategorijos standartą 2027 metų pirmąjį ketvirtį. II kategorija paprastai leidžia tūpti esant prastesniam matomumui, tačiau jai būtina ne tik navigacinė sistema, bet ir atitinkamai pritaikyta aerodromo infrastruktūra.

    Šie techniniai pokyčiai vyksta keleivių srautui sparčiai augant. Rugsėjį Krokuvos oro uoste aptarnauti 1 403 435 keleiviai, tai 15,5 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, augimas siekė apie 188 000 keleivių.

    Šiais metais rugsėjo 25 dieną oro uostas peržengė 11 000 000 aptarnautų keleivių ribą. Rekordinė diena fiksuota rugsėjo 11 dieną, kai oro uosto paslaugomis pasinaudojo 52 759 žmonės.

    Nuo metų pradžios oro uoste aptarnauti 11 315 087 keleiviai, o palyginimui per visus 2025 metus – 13 248 355. Artimiausias tvarkaraščių pokytis numatytas įsigaliojant žiemos skrydžių sezonui spalio 25 dieną.

  • Kenijoje sudužo turistinis sraigtasparnis: prie Ololokvės kalno žuvo 7 žmonės, vyksta paieška

    Kenijoje sudužo turistinis sraigtasparnis: prie Ololokvės kalno žuvo 7 žmonės, vyksta paieška

    Kas įvyko Kenijoje?

    Šiaurinėje Kenijos dalyje, prie Ololokvės kalno, sudužo turistus skraidinęs sraigtasparnis. Vietos institucijos pranešė, kad žuvo visi septyni juo skridę žmonės.

    Kenijos civilinės aviacijos tarnybos duomenimis, avarija įvyko apie 9.13 valandos vietos laiku, orlaiviui skrendant iš Loisabos laukinės gamtos rezervato Evaso Njiro upės kryptimi.

    Kas žinoma apie orlaivį ir keleivius?

    Nurodoma, kad sudužo „Eurocopter“ EC130 B4 modelio sraigtasparnis. Tyrėjai pabrėžia, kad tai buvo turistinis, vaizdinėms apžvalginėms kelionėms skirtas skrydis.

    Orlaivyje buvo vienas pilotas ir šeši keleiviai. Pareigūnai patvirtino, kad išgyvenusiųjų nėra, o tikslios avarijos priežastys kol kas nenustatytos.

    Gelbėjimo darbai ir tyrimas

    Kenijos Raudonasis Kryžius informavo, kad gelbėtojai dirba Samburu apygardoje esančioje įvykio vietoje kartu su kitomis tarnybomis. Patekti prie nuolaužų sudėtinga dėl kalnuoto reljefo.

    Vėlesniame pranešime nurodyta, kad paiešką ir gelbėjimo darbus apsunkina aktyvus gaisras avarijos vietoje, todėl papildomos pajėgos buvo pasiųstos sustiprinti operacijos. Tuo pat metu aviacijos incidentą aiškinasi atsakingas orlaivių avarijų tyrimo padalinys.

  • Rusija nori skraidinti su prastesniu kuru: Ukraina įspėja apie riziką keleiviams ir aviacijai

    Rusija nori skraidinti su prastesniu kuru: Ukraina įspėja apie riziką keleiviams ir aviacijai

    Rusijoje svarstomi siūlymai keisti civilinei aviacijai skirto reaktyvinio kuro reikalavimus, leidžiant naudoti kurą su aukštesne užšalimo temperatūra nei iki šiol. Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba teigia, kad toks žingsnis gali sumažinti sąnaudas, tačiau didinti technines rizikas skrydžių metu.

    Pagal viešai aptariamus planus, kuro užšalimo riba būtų artinama prie minus 50 laipsnių, o ne minus 60 laipsnių, kaip taikoma kai kurioms griežtesnėms specifikacijoms. Taip pat būtų svarstoma leisti daugiau priedų ir platesnį komponentų, įskaitant sintetines dalis, spektrą.

    Ukrainos pareigūnų vertinimu, problema slypi skrydžių aukštyje: lauke temperatūra neretai nukrenta žemiau minus 50 laipsnių. Tokiu atveju, kaip teigiama, kurui pradėjus kristalizuotis gali susidaryti dalelės, galinčios sutrikdyti kuro tiekimo sistemos darbą.

    „Jei kuras pradės kristalizuotis, susidariusios dalelės gali užkimšti kuro sistemą ir nutraukti tiekimą į variklį, o tai gali baigtis avarija ore“, – sakė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba.

    Rusijos pusė šiuos pokyčius sieja su siekiu stabilizuoti tiekimą ir padidinti gamybos apimtis, į procesą įtraukiant ir mažesnes įmones. Skelbiama, kad taip būtų tikimasi gauti iki 1 800 000 tonų papildomo aviacinio kuro per metus, pirmiausia civiliniam sektoriui.

    Kontekstas glaudžiai susijęs su pastarųjų mėnesių išpuoliais prieš energetikos infrastruktūrą ir bendresniais degalų rinkos svyravimais Rusijoje. Tiekimo sutrikimai, perdirbimo pajėgumų ribojimai ir sankcijų poveikis technologijoms bei atsarginėms dalims verčia ieškoti pigesnių sprendimų, tačiau tai, pasak kritikų, gali reikšti kompromisus kokybės ir saugos srityje.

    Ekspertų praktikoje reaktyvinio kuro kokybė vertinama pagal kelis svarbius parametrus, įskaitant užšalimo temperatūrą, švarumą ir priedų suderinamumą su orlaivių sistemomis. Staigūs specifikacijų pokyčiai paprastai reikalauja bandymų, sertifikavimo ir suderinamumo patikrų, ypač kai kalbama apie skirtingus variklių tipus ir eksploatavimo sąlygas.

    Ukrainos žvalgyba taip pat atkreipia dėmesį į ilgalaikę riziką: nauji priedai ar sunkesni komponentai gali spartinti mazgų dėvėjimąsi. Sankcijų sąlygomis tai reikštų brangesnę priežiūrą, didesnį atsarginių dalių deficitą ir papildomus iššūkius remontui, ypač jei techninės priežiūros grandinė jau dabar patiria spaudimą.

    Kol kas nėra požymių, kad nauji reikalavimai būtų galutinai patvirtinti ir įsigalioję visoje rinkoje, tačiau diskusija rodo, kokią įtampą patiria civilinės aviacijos tiekimo grandinės. Jei standartai būtų sušvelninti, keleiviams svarbiausias klausimas liktų tas pats: ar kuro kokybės kompromisai neperžengs ribos, kai taupymas tampa tiesiogine saugos rizika.

  • „easyJet“ už 6,6 mlrd. eurų perima „Apollo“: kas laukia skrydžių kainų ir keleivių

    „easyJet“ už 6,6 mlrd. eurų perima „Apollo“: kas laukia skrydžių kainų ir keleivių

    Sandoris patvirtintas oficialiai

    Žemų sąnaudų oro bendrovė „easyJet“ pranešė formaliai priėmusi JAV privataus kapitalo bendrovės „Apollo Global Management“ pateiktą perėmimo pasiūlymą, kurio vertė siekia 6,6 mlrd. eurų. Bendrovės teigimu, susitarimas pasiektas dėl rekomenduojamo grynaisiais pinigais finansuojamo įsigijimo.

    Pagal siūlomą kainą už akciją numatomas atsiskaitymas grynaisiais, o sandorio užbaigimas planuojamas iki 2027 metų pirmojo ketvirčio pabaigos. Galutinis terminas priklausys nuo reguliuotojų patvirtinimų ir įprastų įsigijimų procedūrų.

    Kodėl „Apollo“ negalės valdyti visko

    „easyJet“ nurodė, kad „Apollo Global Management“ akcijų dalis naujoje valdymo struktūroje bus ribojama iki 49,9 proc., kad būtų laikomasi Jungtinės Karalystės ir Europos aviacijos nuosavybės taisyklių. Šios taisyklės numato, kad Europos oro vežėjai turi išlikti kontroliuojami Europos interesų, jei nori išsaugoti skrydžių teises ir licencijas.

    Taip pat skelbiama, kad verslininkas Stelios Haji-Ioannou ir jo šeima išlaikys dalį nuosavybės naujoje kontroliuojančioje bendrovėje, o iki 5 proc. akcijų turėtų būti patikėta ES pasitikėjimo struktūrai. Tokie modeliai rinkoje naudojami tam, kad būtų užtikrintas atitikties reguliavimui testas ir nenutrūktų veiklos leidimai.

    Kas yra „easyJet“ ir kodėl tai svarbu rinkai

    „easyJet“ įkurta 1995 metais ir per kelis dešimtmečius tapo viena didžiausių Europos pigių skrydžių bendrovių. Pirmieji maršrutai jungė Londono Lutono oro uostą su Glazgu ir Edinburgu, o tarptautiniai skrydžiai į Amsterdamą, Nicą ir Barseloną startavo 1996 metais.

    Šiandien „easyJet“ eksploatuoja daugiau nei 300 orlaivių parką ir yra reikšmingas konkurentas Europos trumpųjų nuotolių skrydžių segmente. Todėl tokio masto sandoris gali turėti poveikį tiek keleiviams, tiek konkurencijai pagrindiniuose oro uostuose ir populiariausiuose maršrutuose.

    Pranešimas paskelbtas po to, kai konkurentė dėl įsigijimo „Castlelake“ pasitraukė iš varžybų. Tai sumažino neapibrėžtumą dėl galutinio pirkėjo, tačiau reguliuotojų vertinimas dar gali kelti klausimų dėl struktūros, įtakos rinkai ir nuosavybės apribojimų laikymosi.

    „Valdybos džiaugiasi galėdamos pranešti, kad pasiektas susitarimas dėl rekomenduojamo grynaisiais pinigais finansuojamo įsigijimo sąlygų“, – teigiama „easyJet“ pranešime.

    Keleiviams artimiausiu metu didelių pokyčių paprastai nebūna, nes oro linijų tvarkaraščiai, orlaivių nuoma, degalų apsidraudimo strategijos ir oro uostų sutartys planuojamos ilgam laikui. Vis dėlto privataus kapitalo investuotojų atėjimas dažnai reiškia didesnį dėmesį efektyvumui, kaštų kontrolei ir pelningiausių krypčių optimizavimui, o tai ilgainiui gali atsispindėti ir bilietų kainodaroje bei paslaugų modelyje.

  • Tragedija Prancūzijoje: prie Nansi sudužo lėktuvas su parašiutininkais, žuvo 11 žmonių

    Tragedija Prancūzijoje: prie Nansi sudužo lėktuvas su parašiutininkais, žuvo 11 žmonių

    Prancūzijos rytuose, netoli Nansi, sekmadienį sudužo civilinis lengvasis orlaivis. Vietos tarnybų duomenimis, per katastrofą žuvo 11 juo skridusių žmonių, o įvykio aplinkybės tiriamos.

    Nelaimė įvyko netoli Tombleno aerodromo. Pranešama, kad orlaiviu skrido parašiutininkai, dalyvavę treniruotėje, o daliai jų tai galėjo būti pirmasis šuolis.

    Į įvykio vietą buvo išsiųstos gausios ugniagesių gelbėtojų, medikų ir policijos pajėgos. Pareigūnai ragino gyventojus nesiartinti prie teritorijos, kad netrukdytų gelbėjimo ir tyrimo darbams.

    Meurthe-et-Moselle prefektas Yves Séguy sukvietė atsakingas tarnybas realiu laiku koordinuoti situaciją ir informacijos rinkimą. Taip pat pranešta, kad į vietą vyksta Prancūzijos vidaus reikalų ministras Laurent Nunez.

    Tokiose avarijose tyrėjai paprastai vertina kelias pagrindines kryptis: meteorologines sąlygas, piloto sprendimus, galimą techninį gedimą, orlaivio techninės priežiūros istoriją ir skrydžio planą. Galutinės išvados įprastai pateikiamos tik surinkus duomenis iš įvykio vietos, liudijimus ir ekspertų vertinimus.

    Kol kas oficialiai neskelbiama nei orlaivio modelio, nei tikslaus maršruto, nei visų aukų tapatybių. Institucijos pabrėžia, kad pirminė informacija dar gali keistis, todėl visuomenė raginama remtis tik patvirtintais pranešimais.

  • Kinijoje dėl naujo oro uosto sprogdino kalnus: Tongren Dejiang jau priėmė pirmą reisą

    Kinijoje dėl naujo oro uosto sprogdino kalnus: Tongren Dejiang jau priėmė pirmą reisą

    Naujasis Tongren Dejiang oro uostas pietvakarių Kinijoje oficialiai pradėjo veiklą ir jau priėmė pirmąjį keleivinį skrydį. Projektas iškart patraukė dėmesį dėl neįprastos statybos vietos: oro uostui teko pritaikyti itin kalnuotą reljefą.

    Oro uostas pastatytas ant dirbtinai suformuotos, išlygintos platformos maždaug 1 100 metrų aukštyje virš jūros lygio. Tam buvo pasitelkti sprogdinimo darbai ir sunki technika, o dalis kalvų viršūnių buvo nukasta, kad atsirastų pakankamai plokščias plotas kilimo ir tūpimo takui.

    Valdžios skelbtuose projekto dokumentuose nurodoma, kad darbai pareikalavo didelės apimties sprogstamųjų medžiagų ir sudėtingos logistikos kalnuose. Skaldyta uoliena panaudota pylimams ir pagrindui sutvirtinti, kad danga atlaikytų orlaivių apkrovas ir intensyvų eismą.

    Oficialiai skelbiama, kad Tongren Dejiang oro uostas per metus galės aptarnauti iki 550 000 keleivių, taip pat iki 1 350 tonų krovinių ir pašto. Kilimo ir tūpimo tako ilgis siekia 2 800 metrų, plotis – 45 metrus, o terminalo plotas yra apie 7 000 kvadratinių metrų.

    Infrastruktūra pritaikyta C klasės orlaiviams, tokiems kaip „Boeing 737“ ar „Airbus A320“, numatytos šešios stovėjimo vietos lėktuvams. Tokia konfigūracija leidžia orientuotis į vidaus skrydžius ir regioninį susisiekimą, kuris Kinijoje pastaraisiais metais auga sparčiausiai.

    Pradiniame etape reguliarius skrydžius vykdo vietinės regioninės oro linijos, o maršrutų tinklą planuojama plėsti palaipsniui. Skelbiama, kad ateityje galėtų atsirasti susisiekimas su didžiaisiais šalies centrais, įskaitant Pekiną ir Šanchajų, jei tai pateisins paklausa ir tvarkaraščių derinimas.

    Tongren Dejiang nėra vienintelis pavyzdys, kai Kinija oro uostus stato sudėtingiausiose vietovėse. Panašūs projektai kalnuotose teritorijose pristatomi kaip būdas sutrumpinti kelionės laiką regionuose, kuriuose kelių infrastruktūra dėl reljefo yra ribota, o kartu tai tampa ir turistiniu traukos objektu dėl įspūdingų vaizdų virš debesų.

    Kinijos civilinės aviacijos plėtra pastarąjį dešimtmetį vis labiau remiasi regioninių oro uostų tinklu, kuris padeda paskirstyti srautus nuo didžiųjų mazgų ir atverti naujas kryptis vietos ekonomikai. Tokie projektai dažnai siejami su platesniais tikslais: turizmo skatinimu, verslo investicijų pritraukimu ir spartesniu susisiekimu tarp provincijų.

    Visas Tongren Dejiang oro uosto projektas, viešai skelbiamais duomenimis, kainavo apie 280 milijonų eurų. Nors tokios investicijos kelia diskusijų dėl atsiperkamumo, Kinija toliau akcentuoja, kad regioninė aviacijos infrastruktūra yra svarbi ilgalaikei transporto ir ekonomikos plėtrai.