CP v2

Tag: Civilinė gvardija

  • Chaosas Seutoje: 2 000 migrantų vėl grąžinti į paplūdimius, uosto stovykla perpildyta

    Chaosas Seutoje: 2 000 migrantų vėl grąžinti į paplūdimius, uosto stovykla perpildyta

    Ispanijos autonominiame mieste Seutoje daugiau nei 2 000 migrantų vėl buvo priversti grįžti į paplūdimius, kai uoste įrengtame laikino apgyvendinimo centre nebeliko vietos. Pareigūnai žmones lydėjo iš Trampolín ir Benítez paplūdimių, tačiau į vieną tašką atgabentas srautas viršijo stovyklos galimybes.

    Naujoji priėmimo vieta uosto teritorijoje suprojektuota maždaug 1 700 žmonių, tačiau iš paplūdimių iš viso pajudėjo per 4 000 migrantų. Dalis jų vietos nebegavo ir turėjo grįžti atgal, o valdžios šaltinių teigimu, apie 3 000 migrantų iš viso tebėra miesto gatvėse.

    Vieta baigėsi per kelias valandas

    Penktadienį policijai ir Civilinei gvardijai teko malšinti įtampą, kilusią žmonėms bandant bet kokia kaina patekti į naująjį centrą. Skelbiama, kad pareigūnai šaudė į orą perspėjamuosius šūvius, siekdami suvaldyti minią, tačiau rimtesnių incidentų, anot vietos institucijų, neužfiksuota.

    Šis žingsnis turėjo leisti išvalyti paplūdimius ir pradėti sutvarkymo darbus, tačiau migrantams sugrįžus, planuota operacija sustabdyta. Trampolín paplūdimyje ir toliau matyti laikinos pastogės, improvizuotos palapinės ir būstai, pastatyti tiesiog ant smėlio.

    Miesto valdžia kalba apie netvarką

    Seutos autonominės vyriausybės narė Kissy Chandiramani perkėlimą į uostą apibūdino kaip chaotišką ir teigė, kad nei miesto valdžia, nei uosto administracija iš anksto nebuvo tinkamai informuotos. Ji taip pat ragino spartinti procedūras, kurios leistų žmones perkelti iš Seutos į kitus Ispanijos regionus ar spręsti jų teisinį statusą.

    „Jei procesai nepaspartės, Seuta rizikuoja tapti milžinišku laikinu migrantų priėmimo centru“, – sakė K. Chandiramani.

    Jos teigimu, šiuo metu kasdien apdorojama maždaug 100 atvejų, o turint daugiau resursų, pagrindinius perkėlimus būtų galima užbaigti per 15 dienų. Jei tempas nesikeis, situacija, pasak politikės, gali užsitęsti neribotai.

    Kas vyksta Seutoje ir kodėl tai svarbu?

    Seuta yra Ispanijai priklausantis anklavas Šiaurės Afrikoje, šalia Maroko, todėl jis laikomas vienu iš Europos Sąjungos išorės sienos taškų. Pastaraisiais metais migracijos spaudimas šiame regione periodiškai suintensyvėja, o vietos infrastruktūra tokiais momentais greitai pasiekia ribas.

    Šioje krizėje lūžis, kaip skelbiama, įvyko liepos pabaigoje, kai į Seutą iš Maroko pateko itin didelis žmonių skaičius. Tokie staigūs srautai dažniausiai sukelia dvigubą iššūkį: reikia užtikrinti humanitarines sąlygas ir kartu palaikyti viešąją tvarką, ypač kai apgyvendinimo vietų skaičius neatitinka realaus poreikio.

    Europos mastu migracijos valdymas pastaruoju metu vis labiau remiasi laikinais priėmimo sprendimais ir greitesniu procedūrų administravimu, tačiau praktikoje tai dažnai atsiremia į vietos pajėgumus, pareigūnų trūkumą bei lėtą žmonių perkėlimą į žemyninę Ispaniją. Seutos atvejis dar kartą parodo, kad net ir pastačius naują stovyklą, be aiškaus srautų valdymo ji gali būti perpildyta per kelias valandas.

  • Ceutoje rastas negyvas delfino jauniklis: aplinkosaugininkai kreipėsi į Civilinę gvardiją

    Ceutoje rastas negyvas delfino jauniklis: aplinkosaugininkai kreipėsi į Civilinę gvardiją

    Ceutos Trampolín paplūdimyje vidurdienį rastas negyvas paprastasis butelionosis delfinas, dar jauniklis. Aplinkos ir gyvūnų apsaugos organizacija DAUBMA teigia įtarianti, kad gyvūnas galėjo būti užpultas žmonių, ir dėl to pateikė skundą Civilinei gvardijai.

    Organizacijos vertinimu, delfinas į krantą išplaukė dar gyvas, tačiau buvo dezorientuotas. DAUBMA nurodo, kad tą rytą teritorijoje tvyrojo rūkas, o tokios sąlygos jūrų žinduoliams gali apsunkinti orientaciją ir didinti riziką atsidurti seklumoje.

    Pasak DAUBMA, į krantą išplaukusį gyvūną keli žmonės esą tempė iš vandens ir sudavė smūgių į galvą lazda. Organizacija teigia turinti nuotraukų, vaizdo įrašų ir socialinių tinklų ekrano kopijų, kuriose matyti kraujo dėmės po vienu gyvūno akies voku bei bandymai tas žymes nuvalyti.

    Šią medžiagą DAUBMA perduodė Civilinei gvardijai, prašydama pradėti tyrimą ir nustatyti įvykio aplinkybes bei galimai atsakingus asmenis. Kol kas oficialiai nepatvirtinta, kas tiksliai nutiko delfinui ir ar gyvūno mirtis susijusi su žmonių veiksmais.

    Vietos žiniasklaida skelbia, kad vaizdo medžiaga plačiai paplito socialiniuose tinkluose, o įvykis sukėlė pasipiktinimą. Pranešama, kad vaizdas buvo nufilmuotas paplūdimio dalyje, kurioje vis dar yra apsistojusių žmonių, atvykusių į Ceutą per masinį sienos kirtimą liepos 30 ir 31 dienomis.

    Pasak liudininkų, teritorijoje buvęs valymo paslaugas teikiančios bendrovės darbuotojas ragino nutraukti veiksmus ir kviesti atsakingas tarnybas, kurios užsiima sužeistų ar nugaišusių jūrų gyvūnų surinkimu. Teigiama, kad po įspėjimo delfiną dar bandyta grąžinti į jūrą, tačiau jis jau nerodė gyvybės požymių.

    Į istoriją įsitraukė ir vietos gyventojai: pradėta internetinė peticija, kuria raginama identifikuoti įtariamus kaltininkus ir užtikrinti atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais. Peticijos autorė pabrėžė siekianti griežto institucijų atsako į galimą gyvūno kankinimą.

    DAUBMA primena, kad butelionosis delfinas Europos Sąjungoje yra griežtai saugoma rūšis, o sąmoningas sužalojimas ar nužudymas gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Tokiais atvejais vertinama ne tik tiesioginė prievarta, bet ir neteisėtas gyvūno kūno vilkimas, laikymas ar kiti veiksmai, trukdantys tyrimui.

    Organizacija kartu su CECAM taip pat atmetė kritiką, esą gyvūnų gerovės gynėjai reaguoja per lėtai. Jos teigia, kad jų darbas dažnai apsiriboja įrodymų fiksavimu ir perdavimu atsakingoms institucijoms, tačiau realūs veiksmai ne visada seka pakankamai greitai.

    Pasak DAUBMA ir CECAM, dar prieš kelis mėnesius Vyriausybės delegacijai buvo pateikta medžiaga apie kitus nugaišusių arba sužalotų gyvūnų atvejus, įskaitant delfinus ir vėžlius. Organizacijos teigia įtarusios, kad dalis gyvūnų galėjo nukentėti nuo dreifuojančių tinklų, kurių naudojimas Europos Sąjungoje yra draudžiamas.

    Jos taip pat nurodo, kad ankstesnis bandymas pateikti skundą aplinkos apsaugos padaliniui iš pradžių nebuvo priimtas, todėl buvo kreiptasi į budintį teismą, pateikiant techninę ir vaizdinę medžiagą. Teigiama, kad byla buvo laikinai uždaryta laukiant ataskaitos, tačiau atsakymo esą dar nesulaukta.

    Šiuo metu pagrindinis klausimas lieka atviras: ar delfino jauniklis nugaišo dėl natūralių priežasčių, ar dėl žmonių veiksmų. Tyrimo eiga ir sprendimai priklausys nuo surinktos medžiagos, ekspertinių išvadų bei galimų liudytojų parodymų.

  • Ispanijoje per 4 minutes apvogtas Villenos muziejus: dingo 59 bronzos amžiaus lobio dirbiniai

    Ispanijoje per 4 minutes apvogtas Villenos muziejus: dingo 59 bronzos amžiaus lobio dirbiniai

    Ispanijos Alikantės provincijoje, Villenos mieste, naktį iš muziejaus MUVI pavogtas vadinamasis Villenos lobis – viena reikšmingiausių Europos vėlyvojo bronzos amžiaus tauriųjų metalų kolekcijų. Tyrėjai skaičiuoja, kad nusikaltėliai išnešė 59 priešistorinius dirbinius, o pati operacija truko vos kelias minutes.

    Kaip nurodoma, vagys pasisavino aukso, sidabro, geležies ir gintaro artefaktus, datuojamus vėlyvuoju bronzos amžiumi. Taip pat dingo trys muziejuje laikytos religinės karūnos, skirtos Marijos ir Kūdikėlio atvaizdams, o bendra pavogtų vertybių materialinė vertė, pirminiais vertinimais, gali viršyti 1 500 000 eurų.

    Kaip įvykdyta vagystė?

    Pasak tyrimą atliekančių institucijų, nusikaltimas galėjo būti kruopščiai suplanuotas ir koordinuotas. Pirmiausia, apie 5.16 valandą suveikė signalizacija miesto pakraštyje esančiame savivaldybės sporto centre, todėl dalis pajėgų buvo nukreiptos į kitą vietą.

    Po kelių minučių, apie 5.20 valandą, suveikė MUVI muziejaus signalizacija. Kai pareigūnai atvyko apie 5.24 valandą, įtariamieji jau buvo pasitraukę, o pirminiai pėdsakai rodė, kad veikta greitai ir tiksliai.

    Tyrėjų duomenimis, iš pradžių bandyta patekti pro pagrindines duris, tačiau nepavykus pasirinkti šoniniai langai. Nors jie turėjo apsaugos sistemas ir sustiprintą stiklą, vagys, panašu, rado būdą, kaip įveikti kliūtis ir per trumpą laiką pasiekti eksponatus.

    Villenos meras Fulgencio Cerdán viešai teigė, kad muziejuje liko tik keli sidabriniai indai, apyrankė ir dalis ekspozicinių elementų, taip pat viena iš keturių karūnų, kuri, kaip manoma, vagims sprunkant iškrito. Vietos valdžia pripažįsta, kad miestui tai – itin skaudus smūgis kultūros paveldui.

    Kuo išskirtinis Villenos lobis?

    Villos lobis laikomas vienu ryškiausių bronzos amžiaus radinių Pirėnų pusiasalyje ir plačiau Europoje, nes atskleidžia to meto meistrystę, prekybinius ryšius ir socialinę hierarchiją. Kolekcijoje esantys tauriųjų metalų dirbiniai siejami su laikotarpiu, kai regionuose stiprėjo elitų įtaka, o auksas ir sidabras tapo statuso ženklais.

    Lobį 1963 metais atrado archeologas José María Soler su komanda – radiniai buvo paslėpti inde, užkastame išdžiūvusio upelio vagoje. Istorija pradėjo ryškėti dar rudenį, kai statybvietėje aptiktas dirbinys iš pradžių buvo palaikytas metalo laužu, tačiau vėliau specialistai suprato jo tikrąją kilmę.

    Atpažinus radinį, buvo pradėti kasinėjimai, ir gruodžio 1 dieną iškilo visas kompleksas – 59 aukso, sidabro, geležies ir gintaro objektai, kurių bendras svoris siekė beveik 10 kilogramų. Dėl sudėties, būklės ir konteksto šis radinys ilgainiui tapo vienu svarbiausių regiono muziejaus traukos objektų.

    Policija ir Civilinė gvardija tęsia tyrimą, tikrindama vaizdo stebėjimo įrašus, galimus maršrutus ir ryšius su neteisėta kultūros vertybių rinka. Specialistai pabrėžia, kad tokie artefaktai dažnai būna sunkiai parduodami legaliai, todėl pagrindinis tikslas paprastai būna ne vien greitas pelnas, o iš anksto suplanuotas realizavimas per tarpininkus.

  • Ispanijos pietuose motociklininkas apšaudė šeimą: žuvo nėščioji ir vaikas, ieškomas šaulys

    Ispanijos pietuose motociklininkas apšaudė šeimą: žuvo nėščioji ir vaikas, ieškomas šaulys

    Išpuolis Isla Kristinoje

    Ispanijos pietuose, Huelvos provincijos Isla Kristinos mieste, sekmadienio vakarą įvykdytas šaudymo išpuolis nusinešė mažiausiai trijų žmonių gyvybes. Dar vienas asmuo patyrė kritinius sužalojimus ir gydomas ligoninėje.

    Vietos žiniasklaidos duomenimis, šaulys į Rocío rajone esantį šeimos namą atvyko motociklu, atidengė ugnį į viduje buvusius žmones ir pasišalino. Įvykio vietoje liko trijų aukų kūnai.

    Tarp aukų – nėščioji ir vaikas

    Pranešama, kad tarp žuvusiųjų yra nėščia moteris, vienas jos vaikų ir moters motina. Ketvirtasis sužeistasis, kurio būklė vertinama kaip labai sunki, buvo skubiai išgabentas į gydymo įstaigą.

    Policija detaliai neatskleidžia aukų ir sužeistojo tapatybių, kol informuojami artimieji ir tęsiami procesiniai veiksmai. Vietos pareigūnai pabrėžia, kad situacija rajone išlieka įtempta.

    Galimas keršto motyvas

    Ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai neatmeta, kad tai gali būti kerštas tarp dviejų šeimų, kurio ištakos siejamos su ankstesniu nužudymu Huelvos mieste. Skelbiama, kad konfliktas galėjo paaštrėti po incidento Torrejón rajone, įvykusio dar rugsėjį.

    Pasak vietos pranešimų, savaitgalio išpuolio aukos galimai buvo artimi giminaičiai asmens, įtariamo tuo ankstesniu nužudymu. Nuo tada esą fiksuota ir daugiau smurto epizodų, įskaitant ankstesnį šaudymą toje pačioje Isla Kristinos teritorijoje.

    Teritorijoje dirba Civilinė gvardija ir vietos policija, vykdoma paieškos operacija, stiprinamas patruliavimas. Įtariamasis šaulys kol kas nesulaikytas, o tyrėjai renka vaizdo įrašus, liudytojų parodymus ir kitus įrodymus.

  • Išankstiniai perspėjimai buvo, bet reakcija vėlavo: kas iš tiesų nutiko Seutoje?

    Išankstiniai perspėjimai buvo, bet reakcija vėlavo: kas iš tiesų nutiko Seutoje?

    Krizė Seutoje: perspėjimai prieš kelias dienas

    Ispanijos Vyriausybė dar prieš masinį migrantų antplūdį Seutoje gavo karinių ir civilinių žvalgybos tarnybų perspėjimų apie galimą staigų sienos su Maroku suaktyvėjimą. Apie tai skelbia keli šaltiniai, susipažinę su operatyvine informacija ir įvykių eiga pasienyje.

    Teigiama, kad signalai buvo siunčiami kelias dienas iš eilės, o kai kurie jų pasiekė institucijas ir valandomis iki didžiausio judėjimo pradžios. Žvalgyba esą fiksavo didėjančius bandymus pasiekti Seutą plaukiant, taip pat organizuotą žmonių judėjimą Maroko šiaurėje.

    Kaip augo srautas ir kodėl jis tapo rekordiniu

    Pasak minimų šaltinių, žvalgybos vertinimu, iš pradžių į jūrą leisti plaukti migrantai galėjo būti savotiškas bandymas, tikrinant Ispanijos pajėgų pasirengimą. Per maždaug dešimt dienų, kaip teigiama, į Seutą įplaukė beveik 1 000 žmonių, o situacija akivaizdžiai prastėjo.

    Galiausiai į Seutą galėjo patekti nuo 60 000 iki 75 000 žmonių, o tai būtų didžiausia tokio pobūdžio migracijos krizė šioje autonominėje teritorijoje. Ispanijos vidaus reikalų ministerija nurodė, kad artimiausiomis dienomis į Maroką buvo sugrąžinta apie 53 000 asmenų.

    Pasienio pajėgos nespėjo suvaldyti situacijos

    Pranešama, kad pasienyje dislokuotos Civilinė gvardija ir Nacionalinė policija ties Tarajalio perėjimo punktu nesugebėjo sustabdyti masinio srauto ir buvo priverstos pirmiausia rūpintis sužeistaisiais. Tai atskleidžia problemą, su kuria Europos Sąjungos pietiniai pasieniai susiduria nuolat: staigūs šuoliai per trumpą laiką gali išsekinti net sustiprintas pajėgas.

    Kritikai tvirtina, kad kariuomenę buvo galima mobilizuoti greičiau, nes Seutoje ir Melilijoje esą buvo parengties režimu laikomų karinių vienetų. Anot jų, sprendimui labiausiai trūko politinės valios ir aiškios komandinės grandinės, o ne techninių galimybių.

    „Jie galėjo būti mobilizuoti be išankstinių posėdžių, tereikėjo politinio sprendimo ir operatyvinio įsakymo“, – teigė su situacija susipažinę pareigūnai.

    Kiti pareigūnų pasakojimai rodo, kad Maroko žandarmerija dalyje ruožų esą beveik nesikišo, kai žmonės bandė patekti į Ispanijos teritoriją tiek plaukdami, tiek kopdami per tvoras ar judėdami pakrantės ruožais. Toks fonas neišvengiamai kelia politinių klausimų dėl Maroko vaidmens valdant migracijos srautus.

    Vyriausybės versija ir diplomatinis kontekstas

    Vidaus reikalų ministerija viešai tvirtino, kad bendradarbiavimas su Maroku yra pavyzdinis, lojalus ir nuolatinis. Tuo metu ministras pirmininkas Pedro Sanchezas masinį sienos kirtimą pavadino Ispanijos teritorinio vientisumo pažeidimu ir kaltę siejo su žmonių kontrabandos tinklais.

    Ministro pirmininko teigimu, nusikalstamos grupuotės galėjo pasinaudoti teisinėmis interpretacijomis ir paskatinti žmones rizikuoti plaukiant į Ispanijos teritoriją. Kritikai akcentuoja, kad net ir esant tokiems paaiškinimams, įspėjimų gausa turėjo lemti greitesnį papildomų pajėgų dislokavimą.

    Ši krizė primena ankstesnius migracijos protrūkius ties Ispanijos eksklavais Šiaurės Afrikoje ir rodo platesnę tendenciją: migracija regione dažnai tampa ne tik humanitariniu, bet ir diplomatinio spaudimo įrankiu. Europos Sąjungoje tuo pat metu stiprėja diskusijos dėl išorės sienų apsaugos, grąžinimų efektyvumo ir atsakomybės pasidalijimo tarp valstybių narių.

  • Po pragariško gaisro Ispanijoje – lūžis: 1 000 evakuotų gyventojų leidžiama grįžti namo

    Po pragariško gaisro Ispanijoje – lūžis: 1 000 evakuotų gyventojų leidžiama grįžti namo

    Gaisras Almerijoje stabilizuotas

    Ispanijos Almerijos provincijoje kilęs miškų gaisras, pražudęs mažiausiai 12 žmonių, stabilizuotas, pranešė regiono valdžia. Tai reiškia, kad liepsnų plitimas suvaldytas, o ugniagesiai didžiąja dalimi užtikrino perimetro kontrolę.

    Andalūzijos regiono vadovas Juanas Manuelis Moreno informavo, kad pavojaus lygis sumažintas iki operacinio 1 lygio. Pasak jo, apie 1 000 anksčiau evakuotų žmonių gali palaipsniui grįžti į savo namus.

    Kodėl situacija pagerėjo

    Ugniagesiams palankesnes sąlygas sudarė ramesni orai: sumažėjęs vėjas ir padidėjusi oro drėgmė. Tokie pokyčiai padeda lėčiau plisti ugniai ir leidžia saugiau dirbti tiek ant žemės, tiek iš oro.

    „Gera žinia po labai sunkių dienų: gaisras stabilizuotas, perimetras apsaugotas, o evakuotieji gali grįžti palaipsniui“, – sakė Juanas Manuelis Moreno.

    Vis dėlto stabilizavimas nereiškia pavojaus pabaigos: pareigūnai paprastai pabrėžia, kad bet koks vėjo sustiprėjimas ar nauji židiniai gali vėl komplikoti gesinimą. Dėl to teritorija ir toliau stebima, o pajėgos lieka budėjimo režime.

    Žala ir neaiškumai dėl aukų

    Preliminariai skaičiuojama, kad ugnis nuniokojo apie 7 000 hektarų. Tokios apimties gaisrai daro ilgalaikį poveikį ekosistemoms, dirvožemiui ir vietos ekonomikai, ypač jei paveikiamos gyvenvietės bei turizmo infrastruktūra.

    Ispanijos Civilinė gvardija tikrina pastatus po vieną. Iš maždaug 250 iki šiol apžiūrėtų objektų dauguma, kaip skelbiama, išliko stovėti, o didesnių pažeidimų fiksuota nedaug.

    Aukų skaičius kol kas paliekamas ties 12, tačiau pareigūnai įspėja, kad dingusiųjų skaičius gali paaiškėti tik užbaigus kūnų atpažinimą ir ekspertizes. Taip pat nurodoma, kad dalis žuvusiųjų gali būti užsienio piliečiai.

    Evakuotieji ir valstybės parama

    Dar šeštadienio naktį už ekstremaliąsias situacijas atsakingas Andalūzijos ministras Antonio Sanzas patvirtino, kad daugiau nei 600 žmonių jau buvo grįžę į savo namus. Kiti gyventojai laikinai apsistojo antruosiuose būstuose ar viešbučiuose.

    Skelbiama, kad dalį apgyvendinimo išlaidų dengia centrinė valdžia. Praktikoje tokia parama tampa kritiškai svarbi, nes grįžimas į namus ne visada įmanomas iškart, ypač jei teritorijoje dar vyksta gesinimo darbai, ribojamas eismas ar nutrūkęs elektros tiekimas.

    Platesnis kontekstas Europoje

    Pastaraisiais metais pietų Europa vis dažniau susiduria su dideliais miškų gaisrais, kuriuos spartina karščio bangos, sausringos sąlygos ir stiprūs vėjai. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama ankstyvam gaisrų aptikimui, teritorijų prevencinei priežiūrai ir gyventojų evakuacijos planams.

    Specialistai pabrėžia, kad didžiausia rizika kyla, kai karštis ir sausra sutampa su staigiais vėjo gūsiais: tuomet gaisro frontas gali pasislinkti per minutes. Dėl šios priežasties net ir stabilizavus situaciją gyventojams dažnai rekomenduojama būti pasirengusiems pakartotinei evakuacijai.