Tag: Civilinė gynyba

  • Taivanas rengia civilius valdyti dronus: Ukrainos karo pamokos ir planas Kinijos grėsmei

    Taivanas rengia civilius valdyti dronus: Ukrainos karo pamokos ir planas Kinijos grėsmei

    Tylioji revoliucija Taipėjuje

    Taipėjuje, toli nuo fronto linijų, vyksta intensyvūs civilinių dronų valdymo mokymai, į kuriuos renkasi įvairaus amžiaus žmonės – nuo paauglių iki senjorų. Taivanas šias programas pristato kaip praktinį pasirengimą krizinėms situacijoms, kurios regiono įtampų fone nebeatrodo hipotetinės.

    Mokymų kryptį stipriai formuoja Ukrainos karo patirtis, parodžiusi, kad pigūs ir greitai pritaikomi bepiločiai orlaiviai gali pakeisti situacijos žvalgybą, taikinių nustatymą ir net taktinių sprendimų greitį. Taivane tai verčiama į konkretų tikslą – didinti visuomenės technologinius įgūdžius ir atsparumą.

    Ką mokoma ir kodėl tai veikia

    Programos orientuotos į pradedančiuosius: mokoma ne tik pilotavimo pagrindų, bet ir to, kaip dronus naudoti paieškos, stebėsenos bei informacijos perdavimo užduotims. Mokymų organizatoriai pabrėžia, kad krizinėse situacijose svarbus ne vien skrydis, bet ir gebėjimas greitai perduoti tikslius duomenis.

    Dalis užsiėmimų remiasi sąmoningu technologinių „patogumų“ atsisakymu. Naudojami lengvi Taivane pagaminti dronai, kurie neturi GPS ar autonominio skrydžio režimų, nes realiame konflikte šiuolaikinės sistemos gali sutrikti dėl elektroninės kovos ir signalo slopinimo.

    Augantis susidomėjimas ir platesnė gynybos logika

    Susidomėjimas mokymais sparčiai auga: organizatoriai skelbia, kad vietos užsipildo iš anksto, o į kursus registruojasi skirtingų profesijų ir patirčių žmonės. Taivano kontekste tai siejama su visuomenės nuostata, kad saugumas prasideda nuo asmeninių įgūdžių ir pasirengimo.

    Ši dronų mokymų banga dera su platesniu civilinės gynybos stiprinimu: saloje veikia dešimtys civilinės gynybos grupių, populiarėja pirmosios pagalbos, evakuacijos ir sužeistųjų transportavimo mokymai. Ekspertai akcentuoja pokytį nuo pasyvios gynybos prie aktyvaus dalyvavimo, kai civiliai gali prisidėti prie situacijos stebėsenos ir operatyvaus informacijos perdavimo.

    Taivanas taip pat siekia stiprinti vietinę dronų ekosistemą ir tiekimo grandines, mažinant priklausomybę nuo Kinijos technologijų. Ukrainos patirtis išryškino dar vieną tendenciją: masiškai naudojami, pigesni ir vietoje surenkami dronai dažnai tampa ne mažiau svarbūs nei brangios, sudėtingos sistemos.

    „Ukrainos patirtis parodė, kad dronai šiandien lemia ne tik mūšio lauko vaizdą, bet ir sprendimų greitį, todėl mokomės veikti tada, kai technologijos nepadeda“, – sakė mokymų organizatoriai.

  • Iš Ukrainos į Lietuvą: savivaldybių delegacija parsivežė praktinių civilinės gynybos pamokų

    Iš Ukrainos į Lietuvą: savivaldybių delegacija parsivežė praktinių civilinės gynybos pamokų

    Gegužės 19–21 dienomis keturių Lietuvos savivaldybių atstovai oficialaus vizito metu lankėsi Pidberizci bendruomenėje Ukrainoje. Kalvarijos savivaldybei vizite atstovavo administracijos patarėjas Liutauras Sinkevičius, atliekantis ir savivaldybės parengties pareigūno funkcijas.

    Pagrindinis kelionės tikslas buvo perimti Ukrainos specialistų sukauptą praktinę patirtį civilinės gynybos srityje. Daug dėmesio skirta sprendimams, kurie karo sąlygomis tapo kasdienybe: nuo slėptuvių įrengimo iki aiškių reagavimo algoritmų ir gyventojų informavimo.

    Slėptuvės, ryšys ir veiksmai

    Susitikimuose Pidberizci bendruomenės atstovai pristatė, kaip realiai organizuojamas civilinės saugos darbas vietos lygmeniu, kai grėsmė nėra teorinė. Lietuvos delegacija domėjosi, kaip parenkamos slėptuvėms tinkamos patalpos, kokie minimalūs reikalavimai taikomi ir kaip užtikrinamas jų prieinamumas skirtingoms gyventojų grupėms.

    Ne mažiau svarbi vizito dalis buvo praktinės apžiūros, leidusios įvertinti, kaip sprendimai atrodo ne dokumentuose, o vietoje. Tokia patirtis vertinga tuo, kad leidžia iš anksto pamatyti dažniausias klaidas ir suprasti, kas veikia esant ribotiems resursams bei laikui.

    Patirtis mieste ir socialinėje infrastruktūroje

    Delegacija taip pat apsilankė Novojavorivo mieste, kur susipažino su civilinės gynybos organizavimu miesto mastu. Buvo apžiūrėtos slėptuvės ligoninėse, mokyklose, darželiuose ir kituose strategiškai svarbiuose objektuose, kuriuose svarbiausias prioritetas yra žmonių saugumas.

    Diskusijose akcentuota, kad atsparumas priklauso ne tik nuo infrastruktūros, bet ir nuo pasirengimo kasdienėms procedūroms: atsakingų asmenų paskyrimo, aiškių veiksmų sekos, nuolat atnaujinamos informacijos ir reguliaraus praktinio pasirengimo.

    Kodėl ši patirtis aktuali Lietuvai

    Lietuvai stiprinant bendrą gynybos ir visuomenės atsparumo sistemą, Ukrainos patirtis tampa svarbi kaip realių situacijų patikrintas modelis. Savivaldybių ir bendruomenių bendradarbiavimas leidžia greičiau perkelti gerąją praktiką į vietos planus, o kartu tikslinti, kur labiausiai reikia investicijų ir organizacinių sprendimų.

    Pidberizci yra Kalvarijos savivaldybės miestas partneris, o partnerystė užmegzta 2024 metais. Tokie vizitai stiprina ne tik profesinius ryšius, bet ir tarpusavio pasitikėjimą, kuris krizėse tampa ne mažiau svarbus nei techniniai sprendimai.

  • Vokietija iki 2029 metų planuoja iki 10 mlrd. eurų: karinis rengimas, civilinė gynyba ir slėptuvės

    Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas pranešė, kad federalinė vyriausybė iki 2029 metų ketina investuoti iki 10 mlrd. eurų į karinius mokymus, civilinę gynybą ir gyventojų apsaugą. Lėšos būtų numatytos kasmetiniuose biudžetuose, siekiant išvengti finansavimo pertrūkių.

    Skelbiama, kad prie įgyvendinimo turėtų prisidėti ir federalinės žemės, nes dalis priemonių tiesiogiai susijusios su regionų atsakomybe. Akcentuojama ne tik reagavimo į grėsmes tema, bet ir pasirengimas nelaimėms bei stichiniams įvykiams.

    Koordinavimas tarp kariuomenės ir civilinės gynybos

    Vienas pagrindinių tikslų yra sustiprinti veiksmų koordinavimą tarp Vokietijos ginkluotųjų pajėgų ir civilinės gynybos organizacijų. Tai apimtų bendrų procedūrų derinimą, ryšio grandines ir praktinius mokymus, kad krizės atveju institucijos veiktų kaip vienas tinklas.

    „Norime sustiprinti koordinavimą tarp Vokietijos ginkluotųjų pajėgų ir civilinės gynybos organizacijų, kad galėtume kartu veikti kilus galimai grėsmei“, – sakė Alexanderis Dobrindtas.

    Taip pat minima idėja kurti integruotą bendrą vadovavimą, kuris leistų greičiau priimti sprendimus ir tiksliau paskirstyti resursus. Tokios priemonės Europoje vis dažniau siejamos su platesniu pasirengimu įvairiems scenarijams, nuo kibernetinių incidentų iki infrastruktūros sutrikimų.

    Daugiau mokymų, technikos ir medicininio rezervo

    Programoje numatoma plėsti mokymus kuo didesniam skaičiui žmonių, kurie norėtų įsitraukti į šalies gynybą ar pagalbą ekstremalių situacijų metu. Tai gali apimti tiek pagrindinius pasirengimo kursus, tiek specializuotus mokymus savanoriams ir tarnyboms.

    Ministerija taip pat planuoja organizuoti viešuosius pirkimus ir įsigyti apie 1 000 specializuotų transporto priemonių, įskaitant medicinines. Kartu būtų ruošiama infrastruktūra, kad prireikus būtų galima suformuoti ligoninių tinklą su maždaug 110 000 lovų.

    Viešos slėptuvės visoje šalyje

    Dar viena kryptis – viešų slėptuvių statyba visoje Vokietijoje. Tokie projektai paprastai reikalauja ne tik statybų, bet ir ilgalaikio priežiūros finansavimo, aiškių evakuacijos planų, ženklinimo bei visuomenės informavimo.

    Ekspertų vertinimu, civilinės gynybos stiprinimas vis dažniau tampa ne vien karinės grėsmės klausimu, bet ir kritinės infrastruktūros atsparumo dalimi. Dėl to investicijos į slėptuves, ryšių sistemas, medicininį rezervą ir mokymus dažnai nagrinėjamos kaip vienas susijęs paketas.