CP v2

Tag: Civilinė gynyba

  • Kaczyńskis ragina stiprinti Lenkijos gynybą: šimtai tūkstančių rezervistų ir branduolinis atgrasymas

    Lenkijos opozicinės partijos PiS lyderis Jarosławas Kaczyńskis saugumo konferencijoje Stalovoje Volioje pareiškė, kad šaliai reikia šimtų tūkstančių kovai parengtų rezervistų. Jo teigimu, gynybinė parengtis turi apimti ne tik kariuomenę, bet ir visą visuomenę.

    Politikas akcentavo atgrasymo svarbą, tačiau pridūrė, kad vien jo nepakanka, jei agresorius vis tiek ryžtųsi puolimui. Jis pabrėžė, kad gebėjimas gintis yra esminė prielaida, jog sąjungininkai realiai prisidėtų krizės atveju.

    „Tik tie, kurie ginasi, gali realiai tikėtis sąjungininkų paramos“, – sakė Jarosławas Kaczyńskis.

    Kaczyńskis kritikavo dabartinį ginkluotųjų pajėgų plėtros tempą ir teigė, kad ankstesnis kariuomenės didinimo planas esą buvo pristabdytas ir vykdomas fragmentiškai. Jo manymu, prioritetas turėtų būti geriau suderinti ginkluotės įsigijimus su realiu karių skaičiumi ir parengimu.

    Kalbėdamas apie karo Ukrainoje pamokas, PiS lyderis išskyrė bepilotes sistemas ir dronų programas kaip vieną svarbiausių krypčių. Jis pripažino, kad platesnė modernizacija reikalaus reikšmingų finansinių išteklių, o sprendimai turėtų būti ilgalaikiai.

    Rezervistai ir branduolinis atgrasymas

    Viena ryškiausių Kaczyńskio pasisakymo dalių buvo susijusi su branduoliniu atgrasymu. Jis kalbėjo apie idėją, kad Lenkija turėtų turėti galimybę naudotis branduoliniais pajėgumais, ir teigė, kad tai didintų atgrasymo efektą regione.

    „Kelias iki to nėra trumpas, bet jis nėra uždarytas“, – sakė Jarosławas Kaczyńskis.

    PiS lyderis teigė, kad stipri kariuomenė neįmanoma be didelio parengtų rezervų skaičiaus. Jo vertinimu, dabartinis rezervistų parengimas nėra pakankamas, todėl būtina didinti apmokytų žmonių bazę, kurią prireikus būtų galima greitai mobilizuoti.

    Civilinė gynyba ir pramonė

    Kaczyńskis taip pat akcentavo civilinės gynybos klausimus, tarp jų priedangų ir slėptuvių plėtrą bei pasirengimą krizėms. Jis minėjo poreikį planuoti sveikatos apsaugos sistemos, ugniagesių ir gelbėjimo tarnybų darbą karo ar plataus masto ekstremalios situacijos atveju.

    Kitas jo išskirtas prioritetas – nacionalinis gynybos pramonės stiprinimas, įskaitant dronų gamybą. Kaczyńskis pabrėžė, kad per trumpą laiką šalis nepajėgs pati pasigaminti visos reikalingos ginkluotės, todėl reikės derinti pirkimus iš užsienio su vietine gamyba.

    Kalbėdamas apie sąjungininkus, jis rėmė NATO vaidmens išlaikymą ir teigė, kad Europos valstybėms būtina didinti karines pastangas. Vis dėlto, jo vertinimu, be Jungtinių Valstijų karinio svorio Europa greitai nesukurtų tokio paties atgrasymo mechanizmo.

    „Ši sistema turi būti stiprinama dėl milžiniškos Jungtinių Valstijų karinės galios ir dėl to, kad Rusija į ją rimtai atsižvelgia“, – sakė Jarosławas Kaczyńskis.

  • Rusija atnaujina bombų slėptuves Maskvoje ir Sankt Peterburge: ką rodo viešieji pirkimai

    Rusija atnaujina bombų slėptuves Maskvoje ir Sankt Peterburge: ką rodo viešieji pirkimai

    Tylūs darbai, aiškūs skaičiai

    Rusija be didesnių viešų pranešimų modernizuoja civilinės gynybos infrastruktūrą Maskvoje ir Sankt Peterburge. Tai rodo viešųjų pirkimų įrašai, kuriuose fiksuojami dešimčių objektų remonto ir pritaikymo konkursai.

    Pagal paskelbtus duomenis, Maskvos pietvakarių administraciniame regione rugsėjo pradžioje numatytas maždaug 400 000 eurų finansavimas devynių slėptuvių atnaujinimui. Ši miesto dalis siejama su mokslo institutais ir gynybos pramonės rangovais.

    Numatomi darbai apima įėjimų sutvarkymą, vidaus pertvaras, duris ir inžinerines sistemas, tokias kaip vandentiekis, elektra, nuotekos, vėdinimas ir ryšiai. Viešųjų pirkimų sąlygose taip pat nurodoma, kad dalis projektų turi būti užbaigta iki lapkričio 30 dienos.

    Papildomi konkursai skelbiami ir kitose Maskvos teritorijose, įskaitant rytinį Novogirejevo rajoną bei Naująją Maskvą. Pastarojoje planuojamas didesnės apimties remontas slėptuvėje, pastatytoje 1971 metais, kurioje numatyta ir autonominė dyzelinė elektros stotis.

    Maskva plečia tinklą, metro tampa dalimi plano

    Vasaros pradžioje viešuosiuose pirkimuose pasirodė ir didesnės vertės konkursai, kurių bendra suma siekia apie 2 000 000 eurų. Jie siejami su slėptuvių remontu 17 Maskvos rajonų, daugiausia rytinėje miesto dalyje.

    Sankt Peterburge dėmesys krypsta į metro: operatorius paskelbė rangovo paiešką slėptuvių įrengimui devyniose stotyse, taip pat keliuose techniniuose ruožuose ir dešimtyse kilometrų tunelių. Projektuose minimos civilinės gynybos priemonės, tarp jų oro filtravimo ir perteklinio slėgio palaikymo sistemos.

    Toks metro pritaikymas civilinei gynybai atitinka dar nuo XX amžiaus paveldėtą logiką, kai didmiesčių požeminė infrastruktūra laikoma natūralia masinio prieglobsčio vieta. Vis dėlto nepriklausomi vertinimai ir inventorizacijos rodo, kad dalis slėptuvių yra nusidėvėjusios, o dalis rūsių gyvenamuosiuose namuose per pastaruosius dešimtmečius atsidūrė privačiose rankose.

    Karo kontekstas ir signalai visuomenei

    Modernizacija vyksta tuo metu, kai Ukraina intensyvina smūgius į taikinius Rusijos teritorijoje, ypač energetikos ir logistikos grandinėje. Tikslas, kurį viešai įvardija Kyjivas, yra mažinti Rusijos karo ekonomikos pajamas ir riboti jos galimybes tęsti plataus masto karą.

    Žiniasklaidos pranešimuose minimi ir atakų epizodai prieš naftos perdirbimo objektus, įskaitant Maskvos teritorijoje esantį perdirbimo kompleksą Kapotnioje. Tokie smūgiai didina spaudimą Rusijos oro gynybai ir stiprina motyvaciją atnaujinti civilinės gynybos infrastruktūrą.

    „Maskva neturėtų kurti daugiasluoksnių oro gynybos žiedų kitų regionų sąskaita, o turėtų nutraukti karą ir rinktis taiką“, – sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

    Ekspertai pažymi, kad slėptuvių atnaujinimas nėra vien techninis klausimas: tai ir politinis signalas visuomenei, jog grėsmės vertinamos rimtai. Kartu tai atskleidžia, kad net ir didžiausi Rusijos miestai, ilgai laikyti tolimais nuo fronto, vis dažniau planuoja scenarijus, kurie anksčiau atrodė mažai tikėtini.

    Ukrainos patirtis rodo, kaip greitai civilinė infrastruktūra gali tapti kasdienio saugumo dalimi. Kyjivo, Charkivo ir Dnipro metro nuo 2022 metų veikia kaip prieglobstis oro pavojaus metu, o regionuose be metro kuriamos požeminės mokyklos ir plečiamos nuotolinio ugdymo schemos.

    Šiame kontekste Maskvos ir Sankt Peterburgo pirkimai leidžia įvertinti ir platesnę tendenciją Europoje: po 2022 metų daugelyje valstybių atnaujinami civilinės saugos planai, peržiūrimi slėptuvių registrai ir investuojama į kritinės infrastruktūros atsparumą.

  • Rijade po antskrydžio pavojaus signalo užfiksuota ugnis ir dūmai Karaliaus Chaldido oro uoste

    Rijade po antskrydžio pavojaus signalo užfiksuota ugnis ir dūmai Karaliaus Chaldido oro uoste

    Saudo Arabijos sostinėje Rijade šeštadienį gyventojai pranešė matę liepsnas ir tirštus juodus dūmus Karaliaus Chaldido tarptautinio oro uosto teritorijoje. Tai įvyko praėjus kelioms valandoms po to, kai šalies tarnybos naktį buvo paskelbusios perspėjimą dėl galimos oro atakos.

    Socialiniuose tinkluose išplitusiuose vaizdo įrašuose matyti aukštas dūmų stulpas, kylantis netoli oro uosto. Skrydžių stebėjimo platforma „Flightradar24“ tuo metu taip pat rodė sutrikimus ir nurodė, kad oro uostas susiduria su didelėmis veiklos problemomis.

    Naujienų agentūros AFP žurnalistas pranešė matęs ugniagesius, gesinančius netoli vietos degusį kuro sunkvežimį. Kol kas oficialiai nepatvirtinta, ar incidentas tiesiogiai susijęs su galimu išoriniu išpuoliu, ar tai buvo atskiras gaisras, kilęs oro uosto infrastruktūroje.

    Saudo Arabijos civilinės gynybos tarnyba naktį išsiuntė perspėjimus kelių šalies regionų gyventojams, ragindama likti patalpose ir laikytis atokiau nuo langų. Vėliau tarnyba paskelbė apie pavojaus atšaukimą, tačiau incidentas oro uoste sukėlė nerimą sostinės gyventojams.

    „Išgirdau sirenas, o tada sudrebėjo langai“, – AFP sakė 27 metų Rijado gyventojas, gyvenantis šiaurinėje miesto dalyje.

    „Tai buvo išties baisu. To nesitikėjau“, – pridūrė jis.

    Įvykis fiksuojamas didėjant įtampai regione ir dažnėjant atakoms, siejamoms su Jemeno hučių judėjimu, kuris pastaraisiais mėnesiais viešai skelbė apie veiksmus prieš Saudo Arabiją ir laivybą. Šios atakos paprastai siejamos su platesniu konfliktų ir eskalacijos fonu Artimuosiuose Rytuose, kur jautrūs taškai išlieka ir prie strategiškai svarbių jūrinių maršrutų.

    Pastarosiomis savaitėmis tarptautinės organizacijos ne kartą pabrėžė, kad saugumo padėtis prie Bab el Mandebo sąsiaurio ir Raudonosios jūros maršrutų turi tiesioginę įtaką pasaulinei prekybai bei energetikos tiekimo grandinėms. Todėl kiekvienas incidentas Saudo Arabijos infrastruktūroje, ypač susijęs su transporto mazgais, sulaukia išskirtinio dėmesio.

    Saudo Arabijos institucijos kol kas nėra pateikusios išsamaus paaiškinimo dėl dūmų ir ugnies prie oro uosto priežasčių bei galimos įtakos skrydžiams. Tikėtina, kad artimiausiu metu bus patikslinta, ar dėl incidento buvo nukreipti arba atšaukti reisai ir kokių papildomų saugumo priemonių imtasi.

  • Taivanas rengia civilius valdyti dronus: Ukrainos karo pamokos ir planas Kinijos grėsmei

    Taivanas rengia civilius valdyti dronus: Ukrainos karo pamokos ir planas Kinijos grėsmei

    Tylioji revoliucija Taipėjuje

    Taipėjuje, toli nuo fronto linijų, vyksta intensyvūs civilinių dronų valdymo mokymai, į kuriuos renkasi įvairaus amžiaus žmonės – nuo paauglių iki senjorų. Taivanas šias programas pristato kaip praktinį pasirengimą krizinėms situacijoms, kurios regiono įtampų fone nebeatrodo hipotetinės.

    Mokymų kryptį stipriai formuoja Ukrainos karo patirtis, parodžiusi, kad pigūs ir greitai pritaikomi bepiločiai orlaiviai gali pakeisti situacijos žvalgybą, taikinių nustatymą ir net taktinių sprendimų greitį. Taivane tai verčiama į konkretų tikslą – didinti visuomenės technologinius įgūdžius ir atsparumą.

    Ką mokoma ir kodėl tai veikia

    Programos orientuotos į pradedančiuosius: mokoma ne tik pilotavimo pagrindų, bet ir to, kaip dronus naudoti paieškos, stebėsenos bei informacijos perdavimo užduotims. Mokymų organizatoriai pabrėžia, kad krizinėse situacijose svarbus ne vien skrydis, bet ir gebėjimas greitai perduoti tikslius duomenis.

    Dalis užsiėmimų remiasi sąmoningu technologinių „patogumų“ atsisakymu. Naudojami lengvi Taivane pagaminti dronai, kurie neturi GPS ar autonominio skrydžio režimų, nes realiame konflikte šiuolaikinės sistemos gali sutrikti dėl elektroninės kovos ir signalo slopinimo.

    Augantis susidomėjimas ir platesnė gynybos logika

    Susidomėjimas mokymais sparčiai auga: organizatoriai skelbia, kad vietos užsipildo iš anksto, o į kursus registruojasi skirtingų profesijų ir patirčių žmonės. Taivano kontekste tai siejama su visuomenės nuostata, kad saugumas prasideda nuo asmeninių įgūdžių ir pasirengimo.

    Ši dronų mokymų banga dera su platesniu civilinės gynybos stiprinimu: saloje veikia dešimtys civilinės gynybos grupių, populiarėja pirmosios pagalbos, evakuacijos ir sužeistųjų transportavimo mokymai. Ekspertai akcentuoja pokytį nuo pasyvios gynybos prie aktyvaus dalyvavimo, kai civiliai gali prisidėti prie situacijos stebėsenos ir operatyvaus informacijos perdavimo.

    Taivanas taip pat siekia stiprinti vietinę dronų ekosistemą ir tiekimo grandines, mažinant priklausomybę nuo Kinijos technologijų. Ukrainos patirtis išryškino dar vieną tendenciją: masiškai naudojami, pigesni ir vietoje surenkami dronai dažnai tampa ne mažiau svarbūs nei brangios, sudėtingos sistemos.

    „Ukrainos patirtis parodė, kad dronai šiandien lemia ne tik mūšio lauko vaizdą, bet ir sprendimų greitį, todėl mokomės veikti tada, kai technologijos nepadeda“, – sakė mokymų organizatoriai.

  • Iš Ukrainos į Lietuvą: savivaldybių delegacija parsivežė praktinių civilinės gynybos pamokų

    Iš Ukrainos į Lietuvą: savivaldybių delegacija parsivežė praktinių civilinės gynybos pamokų

    Gegužės 19–21 dienomis keturių Lietuvos savivaldybių atstovai oficialaus vizito metu lankėsi Pidberizci bendruomenėje Ukrainoje. Kalvarijos savivaldybei vizite atstovavo administracijos patarėjas Liutauras Sinkevičius, atliekantis ir savivaldybės parengties pareigūno funkcijas.

    Pagrindinis kelionės tikslas buvo perimti Ukrainos specialistų sukauptą praktinę patirtį civilinės gynybos srityje. Daug dėmesio skirta sprendimams, kurie karo sąlygomis tapo kasdienybe: nuo slėptuvių įrengimo iki aiškių reagavimo algoritmų ir gyventojų informavimo.

    Slėptuvės, ryšys ir veiksmai

    Susitikimuose Pidberizci bendruomenės atstovai pristatė, kaip realiai organizuojamas civilinės saugos darbas vietos lygmeniu, kai grėsmė nėra teorinė. Lietuvos delegacija domėjosi, kaip parenkamos slėptuvėms tinkamos patalpos, kokie minimalūs reikalavimai taikomi ir kaip užtikrinamas jų prieinamumas skirtingoms gyventojų grupėms.

    Ne mažiau svarbi vizito dalis buvo praktinės apžiūros, leidusios įvertinti, kaip sprendimai atrodo ne dokumentuose, o vietoje. Tokia patirtis vertinga tuo, kad leidžia iš anksto pamatyti dažniausias klaidas ir suprasti, kas veikia esant ribotiems resursams bei laikui.

    Patirtis mieste ir socialinėje infrastruktūroje

    Delegacija taip pat apsilankė Novojavorivo mieste, kur susipažino su civilinės gynybos organizavimu miesto mastu. Buvo apžiūrėtos slėptuvės ligoninėse, mokyklose, darželiuose ir kituose strategiškai svarbiuose objektuose, kuriuose svarbiausias prioritetas yra žmonių saugumas.

    Diskusijose akcentuota, kad atsparumas priklauso ne tik nuo infrastruktūros, bet ir nuo pasirengimo kasdienėms procedūroms: atsakingų asmenų paskyrimo, aiškių veiksmų sekos, nuolat atnaujinamos informacijos ir reguliaraus praktinio pasirengimo.

    Kodėl ši patirtis aktuali Lietuvai

    Lietuvai stiprinant bendrą gynybos ir visuomenės atsparumo sistemą, Ukrainos patirtis tampa svarbi kaip realių situacijų patikrintas modelis. Savivaldybių ir bendruomenių bendradarbiavimas leidžia greičiau perkelti gerąją praktiką į vietos planus, o kartu tikslinti, kur labiausiai reikia investicijų ir organizacinių sprendimų.

    Pidberizci yra Kalvarijos savivaldybės miestas partneris, o partnerystė užmegzta 2024 metais. Tokie vizitai stiprina ne tik profesinius ryšius, bet ir tarpusavio pasitikėjimą, kuris krizėse tampa ne mažiau svarbus nei techniniai sprendimai.

  • Vokietija iki 2029 metų planuoja iki 10 mlrd. eurų: karinis rengimas, civilinė gynyba ir slėptuvės

    Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas pranešė, kad federalinė vyriausybė iki 2029 metų ketina investuoti iki 10 mlrd. eurų į karinius mokymus, civilinę gynybą ir gyventojų apsaugą. Lėšos būtų numatytos kasmetiniuose biudžetuose, siekiant išvengti finansavimo pertrūkių.

    Skelbiama, kad prie įgyvendinimo turėtų prisidėti ir federalinės žemės, nes dalis priemonių tiesiogiai susijusios su regionų atsakomybe. Akcentuojama ne tik reagavimo į grėsmes tema, bet ir pasirengimas nelaimėms bei stichiniams įvykiams.

    Koordinavimas tarp kariuomenės ir civilinės gynybos

    Vienas pagrindinių tikslų yra sustiprinti veiksmų koordinavimą tarp Vokietijos ginkluotųjų pajėgų ir civilinės gynybos organizacijų. Tai apimtų bendrų procedūrų derinimą, ryšio grandines ir praktinius mokymus, kad krizės atveju institucijos veiktų kaip vienas tinklas.

    „Norime sustiprinti koordinavimą tarp Vokietijos ginkluotųjų pajėgų ir civilinės gynybos organizacijų, kad galėtume kartu veikti kilus galimai grėsmei“, – sakė Alexanderis Dobrindtas.

    Taip pat minima idėja kurti integruotą bendrą vadovavimą, kuris leistų greičiau priimti sprendimus ir tiksliau paskirstyti resursus. Tokios priemonės Europoje vis dažniau siejamos su platesniu pasirengimu įvairiems scenarijams, nuo kibernetinių incidentų iki infrastruktūros sutrikimų.

    Daugiau mokymų, technikos ir medicininio rezervo

    Programoje numatoma plėsti mokymus kuo didesniam skaičiui žmonių, kurie norėtų įsitraukti į šalies gynybą ar pagalbą ekstremalių situacijų metu. Tai gali apimti tiek pagrindinius pasirengimo kursus, tiek specializuotus mokymus savanoriams ir tarnyboms.

    Ministerija taip pat planuoja organizuoti viešuosius pirkimus ir įsigyti apie 1 000 specializuotų transporto priemonių, įskaitant medicinines. Kartu būtų ruošiama infrastruktūra, kad prireikus būtų galima suformuoti ligoninių tinklą su maždaug 110 000 lovų.

    Viešos slėptuvės visoje šalyje

    Dar viena kryptis – viešų slėptuvių statyba visoje Vokietijoje. Tokie projektai paprastai reikalauja ne tik statybų, bet ir ilgalaikio priežiūros finansavimo, aiškių evakuacijos planų, ženklinimo bei visuomenės informavimo.

    Ekspertų vertinimu, civilinės gynybos stiprinimas vis dažniau tampa ne vien karinės grėsmės klausimu, bet ir kritinės infrastruktūros atsparumo dalimi. Dėl to investicijos į slėptuves, ryšių sistemas, medicininį rezervą ir mokymus dažnai nagrinėjamos kaip vienas susijęs paketas.