CP v2

Tag: Civilinė sauga

  • Karščio banga Portugalijoje: gaisrai į darbą pakėlė beveik 2 000 ugniagesių, padėtis blogėja

    Karščio banga Portugalijoje: gaisrai į darbą pakėlė beveik 2 000 ugniagesių, padėtis blogėja

    Portugalija įžengė į vieną sudėtingiausių šios vasaros laikotarpių: karščio banga jau dabar didina miškų gaisrų riziką, o pirmieji stambesni gaisrai pareikalavo didelių pajėgų. Civilinės saugos duomenimis, ketvirtadienį nuo vidurnakčio iki 15 valandos žemyne užregistruoti 62 incidentai, dalis jų kilo naktį.

    Tarp didžiausių židinių išsiskiria gaisras Vouzela savivaldybėje, kuris, pareigūnų teigimu, prasidėjo apie 3 valandą ryto ir vis dar degė sudėtingoje vietovėje. Vėlyvą popietę čia dirbo 303 gelbėtojai, buvo telkiama 90 antžeminių vienetų ir keturios oro priemonės.

    Kituose šalies regionuose tuo pat metu fiksuoti dar keli miškų ir krūmynų gaisrai, įskaitant du židinius Vila Nova de Famalicão apylinkėse, taip pat Montijo ir Ourém rajonuose. Vien šiems gaisrams gesinti buvo sutelkta daugiau kaip 500 ugniagesių ir kitų tarnybų darbuotojų, padėjo per 140 transporto priemonių ir 10 orlaivių.

    Portugalijos civilinės saugos vadovybė skelbia, kad nuo vidurnakčio į incidentų suvaldymą buvo įtraukta 1 995 žmonės, 537 antžeminės priemonės ir 62 oro vienetai. Tarnybos pabrėžia, kad tokia mobilizacija atspindi ne vien gaisrų skaičių, bet ir oro sąlygas, kurios smarkiai apsunkina gesinimą.

    Karštis keičia gaisrų dinamiką

    Portugalijos jūrų ir atmosferos institutas perspėjo apie užsitęsusią karščio bangą, kuri apima visą šalies žemyninę dalį. Prognozuojama, kad kai kur temperatūra gali pasiekti 40 laipsnių ar daugiau, o tai didina sausros poveikį augmenijai ir spartina ugnies plitimą.

    Ne mažiau svarbus veiksnys yra vadinamosios tropinės naktys, kai temperatūra išlieka aukštesnė nei 20 laipsnių, o kai kuriose vietovėse gali viršyti ir 25 laipsnius. Tai reiškia, kad naktį ugnis ne visuomet rimsta, o ugniagesiai negauna įprasto atokvėpio, kai oras atvėsta ir drėgmė padeda stabdyti liepsnas.

    „Naktinis langas, kuris paprastai suteikia geresnes galimybes gesinti, šįkart bus labai siauras“, – sakė Portugalijos civilinės saugos tarnybos vadovas Mário Silvestre.

    Specialistai taip pat akcentuoja, kad žema santykinė oro drėgmė ir vėjo sustiprėjimas gali išlaikyti itin nepalankias sąlygas net sutemus. Tokiu metu gaisrų frontas tampa sunkiau prognozuojamas, o gesinimo taktika dažniau persiorientuoja į gyventojų ir infrastruktūros apsaugą.

    Įvestas perspėjimas visai šaliai

    Portugalijos Vyriausybė paskelbė perspėjimo režimą visoje žemyninėje teritorijoje, jis turėtų įsigalioti penktadienį nuo vidurnakčio ir galioti iki pirmadienio vakaro. Valdžios teigimu, sprendimas susijęs su padidintu operaciniu pasirengimu ir būtinybe taikyti prevencines priemones, atsižvelgiant į prognozuojamą gaisrų riziką.

    Civilinė sauga skelbia stiprinanti reagavimo sistemą ir iš anksto perdislokuojanti pajėgas į pažeidžiamiausias zonas, kad į naujus gaisrus būtų reaguojama kuo greičiau. Taip pat pranešama apie sustiprintą oro pajėgų indėlį, įskaitant į Vouzela rajoną nukreiptus karinių oro pajėgų sraigtasparnius.

    Tarnybos ragina gyventojus elgtis atsakingai, ypač regionuose, kuriuose didžiausia gaisrų rizika, ir paisyti vietinių apribojimų. Karščio bangos metu net menkiausias neatsargumas gali tapti kibirkštimi, kuri greitai virsta sunkiai suvaldomu gaisru.

  • Lenkijos Bažnyčia ruošia karo ir stichijų planą: parapijoms kuriamas nacionalinis vadovas

    Lenkijos Bažnyčia ruošia karo ir stichijų planą: parapijoms kuriamas nacionalinis vadovas

    Lenkijos katalikų Bažnyčia rengia gaires, kaip parapijoms veikti karo, potvynių ir kitų krizių metu. Lenkijos vyskupų konferencija pranešė kurianti praktinį vadovą, o rudenį planuoja pradėti mokymus už civilinę saugą atsakingiems žmonėms vyskupijose.

    Bažnyčios atstovų teigimu, tankus parapijų ir bažnyčių tinklas gali tapti svarbiu vietos atramos tašku, kai sutrinka įprastos paslaugos. Tokiose situacijose bendruomenės dažnai pirmiausia ieško informacijos, pastogės ar pagalbos arčiausiai esančiuose viešuosiuose pastatuose.

    Vademecumas parapijoms ir vyskupijoms

    Po 405-ojo Lenkijos vyskupų konferencijos plenarinio posėdžio Lomžoje paskelbta, kad jau veikia speciali darbo grupė. Ji rengia vademecum administruojantiems bažnytines įstaigas, kad įvairiose Lenkijos vietose būtų taikomos panašios procedūros.

    Darbo grupos pirmininkas kunigas Jarosławas Mrówczyńskis pabrėžė, kad dokumentas turėtų padėti išvengti skirtingų interpretacijų ir improvizacijos. Pasak jo, tikslas yra aiškiai aprašyti veiksmus nuo informavimo ir patalpų parengimo iki bendradarbiavimo su atsakingomis institucijomis.

    „Tai yra valstybės institucijų pareiga, tačiau Bažnyčia dėl savo struktūros, logistikos ir žmonių patirties gali turėti potencialo prisidėti“, – sakė kunigas Jarosławas Mrówczyńskis.

    Mokymai rudenį: dėmesys žmonių ir paveldo apsaugai

    Rudenį planuojami specializuoti mokymai delegatams, kurie vyskupijose bus atsakingi už gyventojų apsaugą ir kultūros paveldo objektus. Mokymai rengiami kartu su Lenkijos nacionalinės gynybos ministerija, Vidaus reikalų ir administracijos ministerija bei atitinkamomis mokymo įstaigomis.

    Vyskupų prašoma paskirti atsakingus asmenis savo vyskupijose, o rengiant gaires dalyvauja ir valstybės administracijos atstovai, Caritas Polska bei vienuolijų bendruomenės. Tokia sudėtis rodo siekį susieti bažnytinę infrastruktūrą su bendru valstybės civilinės saugos planavimu.

    Kodėl tema aktualėja dabar

    Pastaraisiais metais Europoje dažnėja diskusijos apie civilinę saugą, atsparumą ir pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Karo Ukrainoje fone valstybės atnaujina krizių valdymo planus, o klimato kaita didina potvynių ir audrų riziką, todėl iš anksto sutarti veiksmai tampa praktiniu, o ne teoriniu klausimu.

    Bažnyčios atstovai pabrėžia, kad kuriamas vadovas nėra alternatyvi civilinės saugos sistema. Juo siekiama suderinti parapijų veiksmus su oficialiomis procedūromis, kad vietos iniciatyvos padėtų, o ne kurtų chaosą ar dezinformaciją.

    Kunigo J. Mrówczyńskio teigimu, kai kuriose parapijose jau matyti iniciatyvų, susijusių su saugumu ir pasirengimu grėsmėms, tačiau be vienodų taisyklių jos gali išsiskaidyti. Todėl vieningos gairės turėtų tapti praktiniu įrankiu bendruomenėms, kurios krizių metu dažnai veikia kaip pirmasis pagalbos ir informacijos taškas.

  • Ar kiekviename naujame name bus slėptuvė? „YIT“ atveža suomių modelį į Lenkiją

    Ar kiekviename naujame name bus slėptuvė? „YIT“ atveža suomių modelį į Lenkiją

    Suomijoje civilinės saugos slėptuvės jau dešimtmečius yra kasdienybės dalis, o dalis jų įprastai naudojamos kaip sporto ar bendruomenės erdvės. Dabar panašų modelį į Lenkiją siekia perkelti suomių plėtotojas „YIT“, žadantis pirmuosius gyvenamuosius namus su integruotomis slėptuvėmis.

    Diskusijos apie slėptuvių būklę ir gyventojų pasirengimą krizėms Lenkijoje sustiprėjo po 2022 metais išaugusių saugumo rizikų regione. Vis dažniau vertinama, kiek esama infrastruktūra atitinka šiuolaikinius reikalavimus, ir kaip ją būtų galima pritaikyti realiam naudojimui.

    Kas yra suomių „dvigubo panaudojimo“ principas

    „YIT“ pabrėžia vadinamąjį dvigubo panaudojimo principą: patalpos kasdien tarnauja gyventojams, o grėsmės atveju greitai perkonfigūruojamos į slėptuvę. Suomijoje tokia praktika įsitvirtino dėl ilgametės statybų reguliavimo tradicijos ir plataus civilinės saugos planavimo.

    Pasak bendrovės, Suomijos apsauginė infrastruktūra teoriškai leidžia suteikti prieglobstį maždaug 80 proc. gyventojų. Tai dažniausiai nėra nuolat užrakinti betoniniai kambariai, o iš anksto suprojektuotos ir prižiūrimos erdvės, kurias galima operatyviai pritaikyti ekstremaliai situacijai.

    Planai Lenkijoje: naujos slėptuvės ir modernizacija

    „YIT“ Lenkijoje veikia daugiau nei dešimtmetį, tačiau dabar prioritetu įvardija ne vien būsto projektus, bet ir sprendimus, susijusius su gyventojų saugumu. Bendrovė teigia norinti prisidėti ir prie esamų slėptuvių būklės vertinimo bei atnaujinimo, bendradarbiaujant su savivaldybėmis.

    Įmonės minimose analizėse nurodoma, kad apie 75 proc. dabar esančių slėptuvių galima pritaikyti šiuolaikiniams standartams. Likusi dalis, tikėtina, reikalautų brangesnių rekonstrukcijų arba paskirties keitimo, todėl sprendimai būtų parenkami pagal konkretaus objekto būklę ir vietos poreikius.

    Kiek pabrangina slėptuvė daugiabutyje

    Didžiausią dėmesį kelia planas pastatyti pirmąjį Lenkijoje gyvenamąjį pastatą su S1 klasės slėptuve. „YIT“ šį sprendimą pristato kaip įprastą Suomijos rinkos standartą, kurį Lenkijoje dar teks pritaikyti prie vietinių taisyklių ir praktikos.

    „YIT Polska“ vadovas Leszekas Stankiewiczius teigia, kad slėptuvė pastate nėra itin brangus priedas.

    „Tokie sprendimai vidutiniškai padidina projekto kainą apie 6–7 proc., tačiau suteikia apčiuopiamą saugumo naudą gyventojams“, – sakė Leszekas Stankiewiczius.

    Ekspertai pažymi, kad slėptuvių plėtra daugiabučiuose priklausys nuo kelių veiksnių: aiškių techninių reikalavimų, savivaldybių vaidmens, priežiūros finansavimo ir to, ar pirkėjai bus pasirengę mokėti už papildomą saugumo infrastruktūrą. Kartu tai gali tapti nauja tendencija NT rinkoje, kai saugumo sprendimai vertinami panašiai kaip energinis efektyvumas ar patogus susisiekimas.

  • Oro pavojaus signalas: ką jis reiškia, kaip elgtis ir kur rasti naujausią informaciją Lietuvoje

    Oro pavojaus signalas yra civilinės saugos perspėjimas apie galimą grėsmę gyventojų saugumui, kai būtina kuo greičiau pasiruošti slėptis arba likti saugioje vietoje. Tokie pranešimai gali būti susiję su karinėmis grėsmėmis, avarijomis ar kitais pavojais, todėl svarbiausia yra aiškiai žinoti, ką daryti išgirdus sirenas ar gavus įspėjimą į telefoną.

    Dažniausiai gyventojai perspėjami sirenomis, pranešimais per Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą bei oficialiais institucijų kanalais. Išgirdus signalą ar gavus įspėjimą, rekomenduojama nedelsti, įsijungti patikimus informacijos šaltinius ir vykdyti nurodymus, nes situacija gali kisti greitai.

    Ką daryti gavus įspėjimą?

    Pirmas žingsnis yra kuo greičiau nueiti į artimiausią priedangą, rūsį ar kitą saugesnę vietą pastato viduje, toliau nuo langų. Jei esate lauke, reikėtų ieškoti artimiausio pastato ir įeiti į vidų, o jei tai neįmanoma, pasirinkti žemiausią vietą reljefe ir kuo labiau prisidengti.

    Svarbu pasirūpinti, kad telefonas būtų įkrautas, o artimieji žinotų jūsų buvimo vietą, tačiau ryšį naudokite saikingai. Jei vairuojate, reikėtų saugiai sustoti, įvertinti aplinką ir, jei įmanoma, persikelti į pastatą, o ne likti automobilyje atviroje vietoje.

    Kur sekti patikimą informaciją?

    Patikimiausia informacija ekstremalių situacijų metu skelbiama už civilinę saugą atsakingų institucijų kanalais, taip pat per nacionalinio transliuotojo pranešimus ir savivaldybių informavimo priemones. Vertinant pranešimus socialiniuose tinkluose, būtina tikrinti, ar informacija pateikiama oficialiai, nes klaidinančios žinutės krizės metu plinta ypač greitai.

    Gyventojams rekomenduojama iš anksto susiplanuoti šeimos veiksmus, susitarti dėl susitikimo taško ir turėti būtiniausių daiktų krepšį. Jame pravartu laikyti vandens, maisto kelioms valandoms ar parai, vaistų, dokumentų kopijas, žibintuvėlį ir radiją, jei dingsta internetas ar mobilusis ryšys.

    Kodėl svarbu pasiruošti iš anksto?

    Pastaraisiais metais Europoje daugiau dėmesio skiriama gyventojų pasirengimui, nes grėsmės gali būti įvairios: nuo karinių rizikų iki infrastruktūros sutrikimų ar pramoninių incidentų. Praktinis pasirengimas, aiškios instrukcijos šeimoje ir žinojimas, kur yra artimiausia priedanga, padeda sumažinti paniką ir sutrumpina reakcijos laiką.

    Jei gaunate oro pavojaus įspėjimą, svarbiausia yra ne spėlioti, o vykdyti nurodymus ir laukti oficialios informacijos apie pavojaus pabaigą. Grįžti į įprastą režimą reikėtų tik sulaukus pranešimo, kad grėsmė praėjo, nes pavojus gali kartotis bangomis.

  • Marijampolė atnaujins 8 priedangas: 320 tūkst. eurų saugumui, generatoriai ir geresnis prieinamumas

    Marijampolė atnaujins 8 priedangas: 320 tūkst. eurų saugumui, generatoriai ir geresnis prieinamumas

    Marijampolės savivaldybė pasirašė projekto „Priedangų infrastruktūros plėtra Marijampolės savivaldybėje“ II etapo finansavimo sutartį. Artimiausiais metais planuojama modernizuoti aštuonias priedangas, kad jos geriau atitiktų šiandienos saugumo ir prieinamumo reikalavimus.

    Projekto vertė siekia 320 tūkst. eurų, o finansavimas skiriamas iš Valstybės gynybos fondo. Savivaldybė nurodo, kad darbai orientuoti į priedangų parengtį realioms ekstremalioms situacijoms, kai svarbios ne tik patalpos, bet ir jų inžinerinė būklė.

    Šiuo metu Marijampolės savivaldybėje registruotos 86 priedangos, kuriose prireikus galėtų pasislėpti daugiau kaip 26 tūkst. gyventojų. Tai sudaro apie pusę savivaldybės gyventojų, tačiau didelė dalis priedangų įrengtos seniai ir nebeatitinka šiuolaikinių standartų.

    Pasak savivaldybės, net 86 proc. priedangų priskiriamos žemiausiam atsparumo lygiui, o žmonėms su judėjimo negalia pritaikytų priedangų dalis išlieka nedidelė. Dėl to modernizavimas akcentuoja tiek saugos priemones, tiek praktinį patogumą kasdienėms bendruomenės grupėms.

    Įgyvendinant projektą, priedangose bus įrengtos natūralaus vėdinimo sistemos, dūmų detektoriai ir numatyti elektros generatoriai. Taip pat planuojama langus apsaugoti sertifikuota apsaugine plėvele, kuri gali sumažinti sužalojimų riziką sprogimo bangos ar stiklo dužimo atveju.

    Prieinamumui gerinti bus įsigyti vikšriniai laiptų kopikliai, skirti žmonėms, turintiems judėjimo sunkumų. Dalį biudžeto sudarys ir infrastruktūros atnaujinimas, įskaitant grindų įrengimą bei kitus būtinus darbus, kad priedangos būtų tinkamai parengtos naudojimui.

    Svarbi modernizavimo kryptis susijusi su tuo, kad dalis priedangų yra švietimo ir kultūros įstaigose. Tai reiškia, kad investicijos stiprina ne tik gyventojų saugumą, bet ir šių įstaigų veiklos tęstinumą krizės metu, kai reikalingos aiškios, saugios ir techniškai patikimos erdvės.

    Priedangos skirtos trumpalaikei apsaugai, kai paskelbiamas civilinės saugos signalas Oro pavojus ar kyla kitos grėsmės. Savivaldybė pabrėžia, kad atnaujinimai didina bendruomenės atsparumą ir mažina riziką gyvybei bei sveikatai situacijose, kai sprendimus tenka priimti per minutes.

    Projekto veiklos pradėtos 2026 metais gegužės 18 dieną, o visus darbus planuojama užbaigti iki 2027 metais lapkričio 18 dienos. Savivaldybė žada informuoti gyventojus apie modernizuojamų priedangų sąrašą ir darbų eigą, kai bus patvirtinti konkretūs rangos sprendimai.

  • Kaišiadorys prieš miesto šventę tikrina pasirengimą: priedangos, perspėjimai ir veiksmų planai

    Kaišiadorys prieš miesto šventę tikrina pasirengimą: priedangos, perspėjimai ir veiksmų planai

    Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijoje birželio 4 dieną surengtas pasitarimas dėl gyventojų saugumo ir pasirengimo ekstremalioms situacijoms. Jame dalyvavo Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nariai, policijos, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir UAB Kaišiadorių butų ūkio atstovai.

    Pagrindinis dėmesys skirtas birželio 5–7 dienomis vyksiančiai Kaišiadorių miesto šventei Miesto kodas ir veiksmams, jei masinio renginio metu atviroje erdvėje būtų gautas perspėjimas apie oro pavojų. Aptarta, kaip tokioje situacijoje būtų priimami sprendimai ir kas už ką atsakytų pirmosiomis minutėmis.

    Susitikimo metu įvertinta, kaip operatyviai būtų informuojami gyventojai ir miesto svečiai, kad pranešimai būtų aiškūs ir vienodi visoms tarnyboms. Taip pat kalbėta apie žmonių srautų valdymą, saugų nukreipimą į artimiausias priedangas ir tarpinstitucinį koordinavimą, kad veiksmai nesidubliuotų.

    Priedangos ir prieinamumas

    Reikšminga darbotvarkės dalis skirta priedangų parengimui ir jų prieinamumui. Aptarti praktiniai klausimai, kurie krizės metu tampa kritiniai: atsakingų asmenų paskyrimas, raktų laikymas, patalpų atrakinimas ir saugus žmonių patekimas.

    Taip pat modeliuotos situacijos, kai galėtų sutrikti ryšys ar elektros energijos tiekimas, todėl reikalingi aiškūs sprendimai, kaip užtikrinti informavimą ir priedangų atidarymą. Savivaldybė nurodė, kad aptarimuose remtasi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento rekomendacijomis dėl priedangų parengimo.

    Kodėl tema aktuali dabar?

    Pasitarime akcentuota, kad pastaruoju metu Lietuvoje gyventojams buvo perduoti perspėjimo pranešimai apie galimą oro pavojų, susijusį su į šalies teritoriją galėjusiu patekti bepiločiu orlaiviu. Tai išryškino poreikį iš anksto susiderinti veiksmus, ypač kai vienoje vietoje susirenka daug žmonių.

    Savivaldybė pabrėžė, kad šiuo metu realios grėsmės Kaišiadorių miesto šventės renginiams nėra nustatyta, o pasirengimo priemonės aptariamos prevenciškai. Anot savivaldybės, tikslas yra užtikrinti, kad kilus bet kokiai grėsmei reakcija būtų greita, nuosekli ir koordinuota.

    Gyventojams rekomenduojama iš anksto susipažinti su civilinės saugos patarimais, kaip elgtis gavus perspėjimą apie oro pavojų masinių renginių metu atvirose erdvėse. Aktualią informaciją taip pat galima rasti LT72 svetainėje ir programėlėje LT72.

  • Elektrėnuose kviečia į nemokamą civilinės saugos ekskursiją: ką pamatysite ir ko išmoksite

    Elektrėnų savivaldybėje birželio 13 dieną 10 valandą gyventojai kviečiami į nemokamą, maždaug 2 valandų trukmės ekskursiją civilinės saugos pasirengimo tema. Organizatoriai žada aplankyti kelis su pasirengimu ekstremaliosioms situacijoms susijusius objektus ir praktiškai paaiškinti, kaip veikia vietos saugumo infrastruktūra.

    Ekskursijos pradžia numatyta Rungos gatvėje 22, Elektrėnuose, kur įsikūręs humanitarinis punktas. Dalyvavimas nemokamas, pažymėjimai neišduodami, o registracija vykdoma iš anksto per Lietuvos Raudonojo Kryžiaus registracijos formą.

    Organizatoriai akcentuoja, kad tokios edukacijos tikslas – ne teorija dėl teorijos, o aiškus veiksmų planas, kuris praverčia netikėtais atvejais. Pagrindinė žinutė paprasta: ramybė kyla iš pasiruošimo, o pasiruošimas prasideda nuo supratimo, kas yra realios grėsmės ir kaip į jas reaguoti.

    Ekskursijos metu ketinama aptarti, kaip atpažinti pavojų ir pasirinkti tinkamą reakciją, taip pat kuo skiriasi kolektyvinės apsaugos statiniai, priedangos ir evakavimo punktai. Bus paaiškinta, kaip šie objektai ženklinami ir ką gyventojui reiškia skirtingi ženklai bei nurodymai.

    Numatoma kalbėti ir apie tai, kokie gali būti pavojų tipai, ką daryti išgirdus sirenas bei kaip susidaryti šeimos planą pagal penkių žingsnių programą. Taip pat bus aptartas išvykimo krepšys: kokie daiktai jame svarbiausi ir kodėl verta jį paruošti dar iki krizės, o ne jai prasidėjus.

    Viena iš ankstesnių dalyvių, Sandra, pabrėžia, kad tokios veiklos padeda susisteminti žinias ir įvertinti savo pasirengimo lygį.

    „Supratau, kaip svarbu ne tik žinoti teorinius veiksmus, bet ir praktiškai pasiruošti įvairiems netikėtiems atvejams. Ypač vertinga buvo išgirsti konkrečius patarimus, kaip elgtis krizinių situacijų metu ir kokių priemonių reikėtų turėti namuose“, – sakė Sandra.

    Ekskursija skirta Elektrėnų savivaldybės gyventojams, tačiau jos tema aktuali ir platesnei auditorijai, nes civilinė sauga vis dažniau siejama ne tik su institucijų darbu, bet ir su kiekvieno žmogaus kasdieniais sprendimais. Organizatoriai primena, kad net paprasti žingsniai, tokie kaip susitarimai šeimoje, kontaktų planas ar paruoštas būtiniausių daiktų krepšys, gali sutaupyti brangaus laiko.

  • Alytaus rajone atnaujins 5 priedangas: naujos saugumo sistemos ir prieinamumas žmonėms su negalia

    Alytaus rajone atnaujins 5 priedangas: naujos saugumo sistemos ir prieinamumas žmonėms su negalia

    Antrasis projekto etapas

    Alytaus rajono savivaldybė pradeda antrąjį projekto Priedangų infrastruktūros plėtra Alytaus rajone etapą. Jo tikslas – sustiprinti esamas priedangas, kad jos būtų saugesnės ekstremalių situacijų metu ir patogiau naudojamos gyventojams.

    Numatoma gerinti ne tik atsparumą, bet ir priedangų funkcionalumą bei prieinamumą. Savivaldybė pabrėžia, kad sprendimai bus pritaikyti ir žmonėms, turintiems judėjimo negalią.

    Kuriose vietose vyks darbai?

    Pagal projektą bus atnaujintos penkios priedangos Alytaus rajone: Butrimonių vaikų darželyje, Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus gimnazijoje, Punios kultūros namuose, Simno kultūros namuose ir Luksnėnų laisvalaikio salėje.

    Šios vietos pasirinktos kaip svarbūs bendruomenių traukos taškai, kuriuose kasdien lankosi įvairaus amžiaus gyventojai. Toks priedangų tinklas, savivaldybės vertinimu, leidžia greičiau užtikrinti apsaugą didesnei daliai žmonių.

    Kokie atnaujinimai numatyti?

    Priedangose planuojama įrengti arba atnaujinti apsauginius langų skydus, evakuacinius išėjimus, vėdinimo sistemas, elektros generatorius, gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemas. Taip pat bus tvarkomi įėjimai ir išėjimai, kad patalpos būtų prieinamos judėjimo negalią turintiems žmonėms.

    Trys priedangos – Butrimonyse, Krokialaukyje ir Punioje – taps vidutinio atsparumo priedangomis. Jose gyventojai, prireikus, galės saugiai būti iki 24 valandų.

    Projekto įgyvendinimui iš Valstybės gynybos fondo skirta 199 974 eurų. Finansavimo sutartis pasirašyta 2026 metais gegužės 27 dieną su Viešąja įstaiga Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra ir Vidaus reikalų ministerija.

    Numatyta, kad darbai vyks nuo 2026 metų gegužės iki 2027 metų lapkričio. Savivaldybė tikisi, jog investicijos prisidės prie geresnio pasirengimo galimoms ekstremalioms situacijoms ir didins bendrą gyventojų saugumo lygį rajone.

  • Kupiškyje ugniagesių tarnyboje vyko viktorina Būk saugus, mokiny: ką išmoko 8 komandos

    Kupiškyje ugniagesių tarnyboje vyko viktorina Būk saugus, mokiny: ką išmoko 8 komandos

    Kupiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos patalpose birželio 3 dieną surengta viktorina Būk saugus, mokiny, į kurią susirinko aštuonių Kupiškio rajono mokyklų komandos. Renginys jau antrus metus iš eilės ugniagesių tarnybą trumpam paverčia ne tik darbo, bet ir praktinių saugumo žinių erdve.

    Mokiniai netradicinėje aplinkoje tikrino žinias apie civilinę saugą, gaisrų prevenciją ir saugų elgesį kasdienėse situacijose. Dalis užduočių buvo skirta tam, kaip atpažinti rizikas ir kokių veiksmų imtis kilus incidentui ar ekstremaliajai situacijai.

    Kas buvo svarbiausia viktorinoje?

    Organizatorių teigimu, ypač daug dėmesio skirta elgesiui krizės metu: ką reiškia perspėjimo signalai, kaip pasiruošti galimam pavojui ir kur ieškoti patikimos informacijos. Tokios temos tampa vis aktualesnės, nes civilinės saugos klausimai siejami ne tik su gaisrais, bet ir su platesniu pasirengimu nenumatytiems įvykiams.

    Viktorinoje aptarti ir praktiniai gaisrų prevencijos principai, kurie aktualūs namuose ir mokykloje: saugus elektros prietaisų naudojimas, atsakingas elgesys su atvira ugnimi, reagavimo seka pastebėjus dūmus ar liepsną. Mokiniai turėjo progą žinias pritaikyti situacijų pavyzdžiuose.

    Bendruomenės įsitraukimas ir prizai

    Renginyje dalyvavo Kupiškio rajono savivaldybės vicemeras Valdas Šateika. Savivaldybė prisidėjo prie organizavimo ir įsteigė prizus visoms dalyvavusioms komandoms, taip skatindama mokinių įsitraukimą ir dėmesį saugumui.

    Po viktorinos komandos buvo vaišinamos picomis, kurias, kaip nurodoma, taip pat skyrė vicemeras. Organizatoriai dėkojo mokiniams, mokytojams ir partneriams už aktyvumą bei bendrą tikslą stiprinti saugesnės bendruomenės įgūdžius.

  • Joniškio rajone vėl tikrinamos priedangos: ką rado mokyklose ir darželyje, kas keisis artimiausiu metu

    Joniškio rajone vėl tikrinamos priedangos: ką rado mokyklose ir darželyje, kas keisis artimiausiu metu

    Birželio 2 dieną Joniškio rajono savivaldybėje pradėta pakartotinė priedangų apžiūra, siekiant įvertinti jų būklę ir realų pasirengimą gyventojų apsaugai galimų pavojų atveju. Savivaldybės vadovai kartu su specialistais ir Joniškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovais lankė priedangas, įrengtas ugdymo įstaigose.

    Apžiūrėtos Joniškio „Saulės“ pagrindinės mokyklos, Mato Slančiausko progimnazijos, Joniškio žemės ūkio mokyklos ir jai priklausančio bendrabučio patalpose esančios priedangos. Taip pat įvertintas vaikų lopšelio-darželio „Saulutė“ vaikų ir darbuotojų apsaugos nuo galimų oro pavojų poreikis ir esama situacija.

    Pagrindinis dėmesys – praktiniam pasirengimui

    Susitikimuose su įstaigų vadovais ir atsakingais darbuotojais akcentuota, kad priedanga turi būti parengta ne formaliai, o taip, kad paskelbus pavojų žmonės galėtų greitai ir saugiai patekti į vidų. Vertinta švara ir tvarka, avarinių išėjimų būklė, taip pat aiškiai apibrėžtos atsakomybės už patalpų parengimą.

    Atskirai aptartas operatyvus priedangų atrakinimas ir gyventojų įleidimas, kai gaunamas perspėjimas ar pavedimas parengti priedangą. Savivaldybė pabrėžia, kad tokiose situacijose svarbiausia yra kelių pirmųjų minučių veiksmai, todėl būtina iš anksto sutarti, kas ir kaip atidaro patalpas.

    Ką turi užtikrinti priedangos valdytojas

    Apžiūrų metu išskirta, kad pastato valdytojas turi paskirti atsakingą asmenį, kuris pasirūpina priedangos durų atidarymu ir sklandžiu žmonių įleidimu. Ne mažiau svarbu, kad priedangą būtų lengva rasti, o nuorodos į ją būtų aiškios ir pastebimos.

    Taip pat priminta, kad priedangos patalpose turi nelikti pavojingų daiktų, įėjimai ir išėjimai turi būti atlaisvinti, o trumpalaikiam buvimui kelių valandų laikotarpiu turi būti užtikrintos minimalios sąlygos. Praktikoje tai reiškia, kad patalpa negali būti naudojama kaip sandėlis, o evakuaciniai keliai negali būti užstatyti.

    Apžiūros bus tęsiamos

    Savivaldybė nurodo, kad artimiausiu metu bus apžiūrėtos ir visos kitos Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje esančios priedangos. Tikslas yra ne tik fiksuoti būklę, bet ir užtikrinti, kad priedangos būtų tinkamai prižiūrimos, o atsakingi asmenys žinotų savo veiksmus gavus perspėjimą.

    Gyventojams primenama, kad pasirengimas civilinei saugai yra bendras procesas, todėl rekomendacijos priedangų valdytojams yra aktualios ir bendruomenėms. Aiškus informavimas, prieinamumas ir tvarkingai parengtos patalpos lemia, ar priedanga krizinėje situacijoje taps realia pagalba.