Tag: Civilinė sauga

  • Lenkijos generolas: kariuomenė vis dažniau perima civilių užduotis – tai gali silpninti kovinę parengtį

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos vis dažniau kviečiamos „užlopyti skyles“, kai civilinės institucijos nėra pakankamai pasirengusios atlikti savo funkcijų. Taip teigia atsargos generolas leitenantas Tomaszas Piotrowskis, buvęs Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operacinis vadas.

    Interviu laikraščiui „Rzeczpospolita“ jis sako, kad kariuomenė ne kartą rėmė kitas valstybės institucijas ar net perėmė dalį jų užduočių. Pasak generolo, tai turi kainą – reikalauja papildomo laiko ir lėšų.

    Kita vertus, tokios misijos kariškiams suteikia unikalią galimybę treniruotis ir veikti „žemiau karo slenksčio“ – aplinkoje, kuri kariuomenei nėra įprasta, ir sprendžiant uždavinius, su kuriais anksčiau neteko susidurti. Generolas pabrėžia, kad tai gali būti naudinga, jei panašūs iššūkiai ateityje pasikartos.

    Vis dėlto, anot T. Piotrowskio, sunku įvertinti, kiek tuo laikotarpiu galėjo sumažėti pajėgų kovinė parengtis. Jo teigimu, būtent šis aspektas dažnai lieka „nematomas“, kai kariuomenė siunčiama spręsti civilinių problemų.

    Kariuomenė – patogus įrankis, kurį galima pernaudoti

    T. Piotrowskis atkreipia dėmesį į platesnę tendenciją, kuri, jo žodžiais, matoma ne tik Lenkijoje. Kai prireikia greito ir efektyvaus veikimo, valdžios institucijos neretai renkasi organizuotą jėgą, paremtą disciplina ir įsakymų vykdymu.

    Tokiu būdu kariuomenė tampa „labai patogiu įrankiu“ – ji gali operatyviai įvykdyti pavedimus palyginti mažomis sąnaudomis ir su aiškia komandinio valdymo grandine. Tačiau generolas perspėja, kad kai kuriais atvejais galima kalbėti ir apie kariuomenės pajėgumų naudojimo piktnaudžiavimą.

    Perspektyvinio planavimo trūkumas – problema ne vien gynyboje

    Pasak buvusio operacinio vado, viena esminių problemų – ilgalaikio, perspektyvinio mąstymo stoka. Jo teigimu, be aiškaus planavimo sunku kryptingai formuoti šalies artimą ir tolimesnę aplinką bei daryti įtaką ateities įvykiams taip, kad jie atitiktų nacionalinius interesus.

    T. Piotrowskio nuomone, tai apsunkina gebėjimų kūrimą įvairiose srityse – jis mini energetiką – ir dar labiau trukdo nuosekliai, darniai vystyti karinį potencialą.

  • Katelynas atvyko į Jonavą ir įspėjo: jei regionuose stringa tarnybos, rizikuoja visa valstybė

    Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas darbo vizito Jonavoje metu su savivaldybės vadovais ir tarnybų atstovais aptarė policijos ir ugniagesių pajėgumus, infrastruktūros būklę, finansavimo poreikius, migracijos valdymo aktualijas bei planuojamus valstybės tarnybos pokyčius. Pasak ministerijos, vizito tikslas buvo įvertinti situaciją vietoje ir susitarti dėl konkrečių sprendimų, kad regionuose veikiančios tarnybos galėtų greičiau reaguoti į incidentus.

    Ministras pabrėžė, kad regionų saugumas priklauso ne vien nuo teisės aktų, bet ir nuo realių darbo sąlygų, žmonių skaičiaus ir technikos parengtumo. Jo teigimu, problemos dažniausiai išryškėja ten, kur jos ir atsiranda, todėl sprendimų paieška turi vykti kartu su vietoje dirbančiais pareigūnais.

    „Tokie vizitai reikalingi ne dėl formalumo. Vietoje geriausiai matyti, kur sistema stringa, o mūsų užduotis yra ieškoti konkrečių sprendimų“, – sakė Martynas Katelynas.

    Beveik šimtmetį skaičiuojantis pastatas

    Jonavoje ministras apžiūrėjo planuojamo naujo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pastato vietą ir apsilankė dabartinėje tarnyboje. Ugniagesiai šiuo metu dirba 1935 metais statytame pastate, kurio garažai ir patalpos, pasak tarnybos atstovų, nebeatitinka šiuolaikinių poreikių ir technikos gabaritų.

    Naujo pastato su slėptuve techninį darbo projektą planuojama baigti iki lapkričio pabaigos, o tuomet, užsitikrinus finansavimą, būtų galima pradėti rangos darbų pirkimo procedūras. VRM pabrėžia, kad tokie projektai regionuose tampa vis svarbesni ir dėl civilinės saugos reikalavimų, nes augant grėsmių spektrui didėja ir infrastruktūros atsparumo lūkesčiai.

    „Kai ugniagesiai dirba beveik šimto metų senumo pastate, akivaizdu, kad vien kosmetinio remonto nebeužtenka. Dabar svarbiausia rasti finansavimą ir neleisti projektui likti tik popieriuje“, – sakė Martynas Katelynas.

    Policijos rezultatai ir pareigūnų trūkumas

    Apsilankęs Jonavos rajono policijos komisariate ministras su pareigūnais aptarė nusikalstamumo tendencijas, ištyrimo rodiklius ir pajėgumus. Ministerijos pateiktais duomenimis, 2026 metų sausio–rugsėjo laikotarpiu registruotų nusikalstamų veikų skaičius rajone, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šiek tiek sumažėjo, o ištyrimas išaugo nuo 60,2 iki 66 proc.

    Kartu akcentuota ir pareigūnų trūkumo problema, kurią regionuose dažnai paaštrina didesni atstumai, pamaininio darbo krūvis ir konkurencija dėl darbuotojų su privačiu sektoriumi. VRM teigia siekianti, kad sprendimai apimtų ne tik naujų pareigybių planavimą, bet ir priemones, kurios didintų tarnybos patrauklumą bei išlaikytų patyrusius specialistus.

    Finansavimas, regionų investicijos ir tarnybos reforma

    Vizito metu aptartas savivaldybių priešgaisrinių tarnybų finansavimas ir darbo užmokesčio klausimai. VRM nurodo, kad 2027 metų valstybės biudžeto projekte savivaldybėms numatoma papildomai skirti lėšų mažiausiems darbo užmokesčio koeficientams ir pareiginės algos baziniam dydžiui didinti, siekiant mažinti atotrūkį tarp skirtingų savivaldybių.

    Taip pat kalbėta apie regionų investicijų administravimo spartinimą ateinančiame Europos Sąjungos finansiniame laikotarpyje, kad procesai būtų paprastesni ir greitesni. Be to, VRM rengia Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimus, kuriais siūloma grąžinti maksimalų priedą už tarnybos stažą iki 30 proc., specialistams atsisakyti 65 metų amžiaus ribos, suteikti daugiau lankstumo didinant atlyginimus ir stiprinti socialines garantijas.

    Darbo dienos pabaigoje ministras apsilankė Kulvos ugniagesių komandoje ir susitiko su vietos ugniagesiais. Ministerija teigia, kad reguliarios išvykos į savivaldybes išlieka vienu iš prioritetų, siekiant, kad regionų saugumo sprendimai būtų grindžiami realia situacija ir vietos poreikiais.

  • Zarasai perbraižo biudžetą: milijonai, priedanga 300 žmonių ir sprendimai dėl barščių

    Zarasai perbraižo biudžetą: milijonai, priedanga 300 žmonių ir sprendimai dėl barščių

    Zarasų rajono savivaldybės taryba spalio 29 dieną vykusiame posėdyje apsvarstė 22 klausimus: nuo biudžeto ir strateginio plano korekcijų iki civilinės parengties, aplinkosaugos bei jaunimo projektų. Posėdžiui vadovavo merė Nijolė Guobienė, dalyvavo ir Seimo narys Tadas Barauskas.

    Posėdžio pradžioje tarybos nariai pateikė pareiškimus, o Virginijus Smalskis informavo apie sprendimą pasitraukti iš tarybos. Savivaldybė teigia, kad dėl pokyčių tarybos sudėtyje toliau bus užtikrintas sprendimų priėmimo tęstinumas.

    Biudžetas ir prioritetai

    Taryba patvirtino 2026–2028 metų strateginio veiklos plano pakeitimus, apimančius septynias programas. Savivaldybės administracija aiškino, kad korekcijos susijusios su projektų įgyvendinimo eiga, realiais poreikiais ir dalies Europos Sąjungos lėšų persikėlimu į kitus metus.

    Diskusijose daugiausia dėmesio sulaukė seniūnijų finansavimas, keleivių vežimo išlaidos, Salako kultūros centro fasado remonto situacija ir lėšos skulptūrinei kompozicijai „Choras“. Administracija nurodė, kad dėl fasado rangovas atsisakė pasirašyti sutartį, motyvuodamas oro sąlygomis ir kokybės užtikrinimo rizikomis.

    Ūkio komiteto siūlymams perskirstyti dalį asignavimų nepritarta, o strateginio plano pakeitimai patvirtinti balsų dauguma. Kartu taryba patikslino ir savivaldybės biudžetą: pajamos bei asignavimai padidinti maždaug 1,16 mln. eurų.

    Po pakeitimų biudžeto pajamos sudarys apie 41,84 mln. eurų, o asignavimai – apie 45,86 mln. eurų. Savivaldybė aiškina, kad korekcijos reikalingos užtikrinti suplanuotų darbų tęstinumą ir laiku suvaldyti išaugusius ar pasikeitusius kaštus.

    Parama verslui: daugiau kriterijų

    Posėdyje atnaujinta smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo programos lėšų naudojimo tvarka. Numatyta, kad tas pats verslo subjektas per kalendorinius metus galės teikti vieną paraišką, o paraiškų vertinime atsiras papildomas prioritetas žaliajai ir skaitmeninei transformacijai.

    Taip pat atsižvelgta į Vyriausybės atstovo pastabas dėl dokumentų, pagrindžiančių pareiškėjo teisę teisėtai naudotis projektui reikalingomis patalpomis, statiniais ar žeme. Siūlymui didinti kompensuojamų įrangos ir baldų įsigijimo išlaidų ribą nuo 5 iki 10 tūkst. eurų taryba nepritarė.

    Barščiai, priedanga ir jaunimas

    Taryba pritarė dalyvavimui jungtiniame invazinių rūšių naikinimo ir kontrolės projekte, kuriame numatytas Sosnovskio barščių naikinimas Imbrado seniūnijoje, Grybinės kaimo teritorijoje. Patikslintoje paraiškoje įvardytas 106,93 hektaro plotas, apimantis 76 sklypus, o bendra planuojama vertė siekia apie 414,3 tūkst. eurų.

    Sprendimas dėl invazinių rūšių kontrolės savivaldybėms aktualus ne tik dėl kraštovaizdžio, bet ir dėl saugumo: Sosnovskio barščiai sukelia odos nudegimus, o užleistos teritorijos dažnai brangiai kainuoja jas sutvarkant vėliau. Savivaldybė nurodo sieksianti, kad darbai būtų planuojami nuosekliai ir apimtų teritorijas, kuriose augalai plinta sparčiausiai.

    Vienbalsiai pritarta projektui „Civilinės parengties stiprinimas Zarasų rajone“. Aušros gatvėje, planuojamo baseino rūsio patalpose, numatoma įrengti apie 782 kvadratinių metrų dvejopos paskirties priedangą, kurioje vienu metu galėtų slėptis iki 300 žmonių, o kasdien patalpos būtų pritaikytos sporto veikloms.

    Planuojama projekto vertė siekia apie 1,11 mln. eurų, o savivaldybė įsipareigojo prisidėti ne mažiau kaip 5 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Projektą planuojama įgyvendinti iki 2029 metų pabaigos, pabrėžiant, kad pastaraisiais metais savivaldybėms vis dažniau tenka derinti viešąsias paslaugas su civilinės saugos infrastruktūros stiprinimu.

    Taryba pritarė ir projektui „Demokratijos permąstymas per kultūros paveldą“, kuriam finansavimo siekiama pagal „Erasmus+“ programą. Gavus finansavimą, Lietuvos, Prancūzijos, Armėnijos ir Sakartvelo jaunimas dalyvautų veiklose, skirtose pilietiškumui, kritiniam mąstymui ir kultūros paveldo pažinimui, o savivaldybės finansinis prisidėjimas nenumatytas.

    Be to, priimti sprendimai dėl gatvių pavadinimų ir geografinių charakteristikų keitimo, komisijų ir Asmens su negalia gerovės tarybos sudėties atnaujinimo, turto perdavimo bei patalpų suteikimo organizacijoms „Gelbėkit vaikus“ ir Zarasų rajono neįgaliųjų draugijai. Taip pat pritarta Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaikų perlaidojimo projektui iš Antalieptės istorinio centro į Grūtiškės kaimą Turmanto seniūnijoje.

    Kitas tarybos posėdis planuojamas lapkričio 26 dieną, o komitetų posėdžiai – lapkričio 23 dieną. Savivaldybė pažymi, kad didžioji dalis sprendimų susiję su ilgalaikiais įsipareigojimais, todėl jų įgyvendinimo eiga bus stebima per artimiausius biudžetinius metus.

  • Zarasuose šaukiamas tarybos posėdis: kas keisis biudžete ir kokie projektai atkeliauja?

    Zarasuose šaukiamas tarybos posėdis: kas keisis biudžete ir kokie projektai atkeliauja?

    Zarasų rajono savivaldybėje 2026 metų spalio 29 dieną, ketvirtadienį, 9 valandą Didžiojoje salėje šaukiamas 46-asis savivaldybės tarybos posėdis. Jame numatyta svarstyti strateginio planavimo, biudžeto, turto valdymo, infrastruktūros ir bendruomenėms aktualius klausimus.

    Posėdyje planuojama keisti Zarasų rajono savivaldybės 2026–2028 metų strateginį veiklos planą. Tokie pakeitimai paprastai daromi tikslinant prioritetus, projektų apimtis, finansavimo šaltinius ir įgyvendinimo terminus, kai keičiasi ekonominės ar teisinės prielaidos.

    Taip pat bus svarstomas 2026–2028 metų biudžeto pakeitimas. Savivaldybių biudžetai dažniausiai koreguojami dėl patikslintų valstybės dotacijų, pasikeitusių pajamų prognozių, metų eigoje atsirandančių investicinių projektų ar būtinybės perskirstyti asignavimus tarp sričių.

    Projektai ir aplinkosaugos sprendimai

    Darbotvarkėje numatytas sprendimas dėl pritarimo jungtiniam projektui, susijusiam su invazinių rūšių naikinimu ir kontrole. Pastaraisiais metais savivaldybėms vis dažniau tenka derinti aplinkosaugines priemones su infrastruktūros priežiūra, nes invaziniai augalai plinta pakelėse, pakrantėse ir viešosiose erdvėse.

    Planuojama svarstyti ir projektą dėl civilinės parengties stiprinimo Zarasų rajone. Savivaldybėms aktualūs sprendimai šioje srityje apima gyventojų informavimo ir perspėjimo priemones, priedangų infrastruktūros vertinimą, kritinės infrastruktūros atsparumą bei institucijų pasirengimą ekstremalioms situacijoms.

    Į darbotvarkę įtrauktas ir projektas, kuriame numatomas demokratijos permąstymas per kultūros paveldo prizmę. Tokios iniciatyvos paprastai siejamos su viešųjų erdvių ir atminties vietų įprasminimu, bendruomenių įtraukimu bei edukacinėmis veiklomis.

    Gatvių pavadinimai ir laidojimo vietų įamžinimas

    Taryba taip pat spręs dėl pavadinimų gatvėms suteikimo ir geografinių charakteristikų keitimo. Tokie sprendimai turi praktinę reikšmę gyventojams ir verslui, nes daro įtaką adresų registravimui, nekilnojamojo turto dokumentams ir paslaugų teikimui.

    Numatytas klausimas ir dėl Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaikų laidojimo vietos parinkimo bei paženklinimo projekto patvirtinimo. Tokiais atvejais savivaldybėms svarbu užtikrinti, kad sprendiniai atitiktų galiojančius teisės aktus, derinimo procedūras ir viešąjį interesą.

    Savivaldybės turtas ir patalpų perdavimas

    Posėdyje bus svarstomi keli sprendimų projektai dėl valstybės nekilnojamojo turto perėmimo savivaldybės nuosavybėn. Toks perėmimas dažnai leidžia savivaldybei lanksčiau planuoti pastatų panaudojimą viešosioms paslaugoms, socialinėms iniciatyvoms ar infrastruktūros plėtrai.

    Darbotvarkėje numatyti ir klausimai dėl savivaldybės turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, taip pat dėl patalpų perdavimo pagal panaudos sutartis. Vienas iš svarstomų sprendimų susijęs su transporto priemonės perdavimo pagal patikėjimo sutartį uždarajai akcinei bendrovei „Zarasų būstas“ pakeitimu.

    Be to, planuojama spręsti dėl patalpų Zarasuose perdavimo visuomeninei organizacijai „Gelbėkit vaikus“ bei Zarasų rajono neįgaliųjų draugijai, taip pat dėl patalpų perdavimo savivaldybės administracijai patikėjimo teise. Tokie sprendimai paprastai siejami su viešųjų paslaugų prieinamumu ir nevyriausybinių organizacijų veiklos sąlygų užtikrinimu.

    Savivaldybė nurodo, kad potvarkis dėl posėdžio ir darbotvarkės turi būti paskelbtas savivaldybės interneto svetainėje. Taip pat primenama, jog sprendimai ir administraciniai veiksmai gali būti skundžiami teisės aktų nustatyta tvarka.

  • Katutiškių miške vyks šaulių pratybos: ką svarbu žinoti gyventojams ir lankytojams

    Katutiškių miške vyks šaulių pratybos: ką svarbu žinoti gyventojams ir lankytojams

    Spalio 24 dieną Marijampolio seniūnijos Katutiškių miške planuojamos Lietuvos šaulių sąjungos pratybos. Jas rengia Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės Vilniaus Mato Šalčiaus 1015-oji šaulių mokomoji kuopa.

    Organizatoriai nurodo, kad pratybų metu ginklai ir imitaciniai šaudmenys nebus naudojami. Taip pat žadama laikytis saugaus elgesio ir gamtos apsaugos taisyklių.

    Planuojama, kad pratybose dalyvaus apie 65 šauliai. Vietos gyventojams ir miško lankytojams rekomenduojama išlikti atidiems, prireikus apeiti intensyvesnio judėjimo zonas ir vadovautis pratybų vadovų ar atsakingų asmenų nurodymais.

    Tokio pobūdžio pratybos paprastai skirtos įgūdžiams atnaujinti ir veiksmų koordinavimui gerinti, ypač orientavimosi, ryšio, judėjimo vietovėje ir bendrų procedūrų srityse. Lietuvos šaulių sąjunga pabrėžia, kad užsiėmimai vykdomi laikantis nustatytų saugos reikalavimų ir gerbiant viešąją tvarką.

    Pratybų informaciją pateikė Lietuvos šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės Vilniaus Mato Šalčiaus 1015-oji šaulių mokomoji kuopa. Jei pratybų metu kiltų klausimų, gyventojams patariama kreiptis į renginio organizatorius arba stebėti savivaldybės skelbiamą aktualią informaciją.

  • Lenkijai reikia dešimčių tūkstančių slėptuvių: ar gelžbetonio prefabai leis jas pastatyti greičiau?

    Lenkijoje civilinės saugos infrastruktūra vėl atsidūrė prioritetų viršuje, o diskusijose vis dažniau minimos slėptuvės ir kolektyvinės apsaugos statiniai. Viena iš krypčių, kurią bandoma pritaikyti praktikoje, yra gelžbetonio prefabrikacija, galinti sutrumpinti statybų laiką ir palengvinti darbų organizavimą.

    Malborke du slėptuvių projektus įgyvendina „Pekabex“ grupei priklausanti bendrovė „Pekabex BET“. Pagal projektą numatytas antžeminis civilinės saugos įrangos ir priemonių sandėlis, o po juo įrengiama požeminė, autonomiškai veikianti S-1 klasės slėptuvė, taip pat statoma dar viena tos pačios klasės slėptuvė.

    Viena iš slėptuvių projektuojama greta lopšelio-darželio ir pradinės mokyklos, tačiau miesto valdžia pabrėžia, kad ji bus skirta ne tik įstaigų bendruomenėms, bet ir aplinkinių kvartalų gyventojams. Tokia praktika atspindi tendenciją slėptuves integruoti ten, kur kasdien juda daug žmonių, ir kur priedanga gali būti pasiekiama greičiau.

    „Daugelį metų Malborke nebuvo statomi nauji tokio tipo objektai. Slėptuvė daugiau nei 150 žmonių neišspręs visų poreikių, bet ji didins gyventojų saugumą“, – sakė Malborko meras Marekas Charzewskis.

    Pasak miesto vadovo, vien Malborke šiais metais planuojama sukurti apie 300 naujų vietų prisiglaudimui. Tai rodo, kad savivaldybės ieško sprendimų greitai didinti talpas, net jei vieno objekto mastas nėra pakankamas visam miestui.

    Kaip veikia prefabrikacija?

    Abiejų slėptuvių pagrindas yra gelžbetonio prefabrikacija, kai konstrukciniai elementai gaminami gamykloje kontroliuojamomis sąlygomis. Statybvietėje jie daugiausia montuojami ir sujungiami, todėl trumpėja „šlapieji“ procesai, lengviau planuoti grafiką ir mažėja priklausomybė nuo oro sąlygų.

    „Gamyba gamykloje leidžia sutrumpinti darbų trukmę statybvietėje, kartu išlaikant aukštus kokybės standartus, kurie apsaugos objektams yra kritiškai svarbūs“, – sakė „Pekabex“ Gdansko padalinio realizacijos direktorius Rafalas Boroviecas.

    Įmonė skelbia, kad slėptuves planuojama užbaigti iki lapkričio pabaigos. Statybvietėje jau vyksta prefabrikuotų elementų montavimas, o viename objekte darbai pasiekė konstrukcijos uždarymo ir perdangos betonavimo etapą.

    Standartinis slėptuvės modelis visai šaliai

    Lygiagrečiai „Pekabex“ kartu su Karo technologijos universitetu vykdo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus. Tikslas yra sukurti kartotinį, standartizuotą prefabrikuotos slėptuvės projektą, kurį būtų galima diegti daugelyje šalies vietų be kiekvieną kartą nuo nulio rengiamų sprendinių.

    Planuojama, kad toks modelis būtų pritaikytas šiuolaikinėms grėsmėms ir turėtų aiškiai apibrėžtus atsparumo parametrus: apsaugą nuo skeveldrų, viršslėgio bangos, spinduliuotės, tam tikrų dujų poveikio, taip pat hermetiškumą ir nepriklausomas gyvybės palaikymo sistemas. Praktikoje tai reiškia ne tik tvirtą konstrukciją, bet ir inžinerinių sistemų patikimumą bei galimybę veikti izoliuotai.

    „Projekto standartizavimas kartu su prefabrikacija atveria galimybę greičiau ir efektyviau sąnaudų požiūriu statyti apsaugos objektus dideliu mastu“, – sakė „Pekabex“ prezidentė Beata Žaczek.

    Įmonė remiasi nacionalinėmis gairėmis, pagal kurias minimalus poreikis Lenkijoje siekia bent 32 376 slėptuves. Plačiau kalbant, slėptuvių tema tampa ne vien statybų klausimu, o ir valstybės pasirengimo krizių valdymui dalimi, kur greitis, mastelis ir standartai tampa lemiamais veiksniais.

  • Vilniaus rajonas susižėrė dvigubą pergalę „Auksinėse krivūlėse“: kuo įvertino ministerija

    Vilniaus rajonas susižėrė dvigubą pergalę „Auksinėse krivūlėse“: kuo įvertino ministerija

    Vilniuje, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro salėje, vykusiuose Lietuvos savivaldybių asociacijos „Auksinių krivūlių“ apdovanojimuose Vilniaus rajono savivaldybė pelnė du reikšmingus įvertinimus. Savivaldybė buvo įvertinta Vidaus reikalų ministerijos nominacijoje už lyderystę stiprinant gyventojų saugumą ir civilinę parengtį bei Lietuvos pramonininkų konfederacijos nominacijoje už indėlį stiprinant savivaldos ir verslo bendradarbiavimą.

    Šie apdovanojimai laikomi vienais svarbiausių savivaldos metų įvertinimų, nes jie skiriami už konkrečius sprendimus ir iniciatyvas, turinčias apčiuopiamą poveikį gyventojų gerovei. Ceremonijos metu įvairių sričių nominacijose apdovanotos skirtingos šalies savivaldybės, o statulėles įteikė ministerijų ir verslo organizacijų atstovai.

    Civilinė sauga tapo prioritetu

    Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič pabrėžė, kad savivaldybės atsparumą geriausiai patikrina realūs iššūkiai, todėl pastarųjų metų patirtys paskatino stiprinti tiek pasirengimą, tiek komunikaciją su gyventojais. Pasak jo, krizės valdymas dažniausiai priklauso ne nuo vieno sprendimo, o nuo sklandaus institucijų darbo ir operatyvios informacijos sklaidos.

    „Nuo pirmųjų šios kadencijos dienų teko atlaikyti ne vieną rimtą krizę, o tai išmokė, kad iššūkiai įveikiami tik per tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir dialogą su gyventojais“, – sakė Robert Duchnevič.

    Savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius akcentavo, kad civilinės saugos įvertinimas yra susijęs su kryptingu pasiruošimu, struktūriniais sprendimais ir nuolatiniu darbu su bendruomenėmis. Jo teigimu, svarbu ne tik planai ar dokumentai, bet ir praktiniai mokymai bei gebėjimas greitai reaguoti į ekstremalias situacijas.

    Savivaldybėje įkurtas specializuotas Civilinės saugos skyrius, kurio specialistai vyksta į ugdymo bei viešąsias įstaigas, konsultuoja ir moko bendruomenes. Kartu dalyvaujama pratybose, bendradarbiaujama su policija, pasieniečiais ir kitomis institucijomis, o priedangų tinklo plėtra įvardijama kaip vienas aktualiausių uždavinių.

    Partnerystė su verslu: akcentas dialogui

    Antrasis apdovanojimas skirtas už savivaldos ir verslo bendradarbiavimo stiprinimą. Savivaldybė pabrėžia, kad verslo pritraukimas ir sklandus problemų sprendimas dažniausiai prasideda nuo aiškių taisyklių, prognozuojamumo ir reguliaraus dialogo, ypač kai kalbama apie investicijas ir darbo vietų kūrimą.

    „Kai verslas ir savivalda veikia išvien, auga viso krašto ekonomika, o atviro dialogo dėka klausimai sprendžiami sėdant prie vieno stalo“, – sakė Robert Duchnevič.

    Savivaldybė nurodo, kad 2025 metais pirmą kartą savivaldybės lygmeniu pradėjo veikti trišalis formatas, sujungiantis savivaldos, verslo ir bendruomenės atstovus į Vilniaus rajono savivaldybės verslo plėtojimo tarybą. Tokie modeliai pastaraisiais metais vis dažniau taikomi ir kitose savivaldybėse, siekiant sprendimus priimti greičiau ir labiau atliepti vietos poreikius.

    Smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimui Vilniaus rajonas taiko finansinės paramos priemones per specialų rėmimo fondą. Savivaldybės duomenimis, finansavimas šiai sričiai augo nuosekliai: nuo 50 000 eurų 2023 metais iki 100 000 eurų 2025 metais.

    Kas yra „Auksinės krivūlės“?

    „Auksinių krivūlių“ apdovanojimai rengiami kasmet ir skirti išryškinti savivaldybių iniciatyvas, kurios prisideda prie regionų plėtros, viešųjų paslaugų kokybės ir gyventojų saugumo. Nominacijos apima skirtingas sritis, todėl savivaldybės dažnai varžosi ne dėl vieno bendro titulo, o dėl konkrečių sprendimų ir pasiektų rezultatų.

    Vilniaus rajono savivaldybė anksčiau taip pat yra gavusi šiuos įvertinimus už susisiekimo infrastruktūrą, visuomenės sveikatos iniciatyvas pandemijos metu ir viešųjų pastatų modernizavimą. Savivaldybė pabrėžia, kad naujausi apdovanojimai rodo kryptį, kurioje šiandien svarbiausi tampa atsparumas, civilinė parengtis ir konkurencinga vietos ekonomika.

  • Vicemeras iš Ukrainos grįžo su įspėjimu Varėnai: diena X ateina netikėtai, ruoštis privalu

    Vicemeras iš Ukrainos grįžo su įspėjimu Varėnai: diena X ateina netikėtai, ruoštis privalu

    Varėnos rajono savivaldybės vicemeras Alvydas Verbickas po vizito Ukrainoje sako parsivežęs paprastą, bet griežtą išvadą: ekstremalioms situacijoms reikia ruoštis iš anksto, o ne tada, kai jos jau prasideda. Kartu su kitų Lietuvos savivaldybių vadovais jis lankėsi Charkive, Poltavoje, Černihive, Kyjive ir Kovelyje, kur iš arti stebėjo, kaip veikia civilinė sauga karo sąlygomis.

    Kelionės metu delegacija domėjosi, kaip pirmosiomis plataus masto karo dienomis buvo organizuojami operacijų centrai, mobilizacijos sprendimai ir gyventojų apsauga. Vicemeras pabrėžia, kad teoriniai planai dažnai neatlaiko realybės, nes situacija keičiasi valandomis, o sprendimai turi būti pritaikomi konkrečiai vietai ir momentui.

    Ką parodė fronto artuma

    Didžiausią įspūdį, pasak A. Verbicko, paliko Charkivas, esantis netoli aktyvių kovos veiksmų zonos, kur buvo girdimi sprogimai ir matyti smarkiai apgadinta infrastruktūra. Jis pasakoja apie sugriautus daugiabučius, apšaudytas degalines, logistikos objektus ir katilines, nuo kurių priklauso kasdienis miesto gyvenimas.

    Vicemeras atkreipė dėmesį ir į tai, kad greta sugriautų pastatų Ukrainoje statomi nauji. Ukrainos savivaldybių vadovai esą akcentavo, kad žmonėms būtina suteikti galimybę likti savo miestuose, nes neveiklumas skatina gyventojų išvykimą ir silpnina bendruomenių atsparumą.

    Ryšys, evakuacija ir pažeidžiamiausi

    Viena praktinių pamokų, anot A. Verbicko, susijusi su komunikacija ir informacijos perdavimu, kai neveikia įprastas mobilusis ryšys ar internetas. Ukrainoje buvo ieškoma alternatyvų: nuo informacijos nešimo iš namų į namus iki pranešimų per garsiakalbius, pritvirtintus prie automobilių, kad gyventojai sužinotų, kur gauti vandens ar pagalbą.

    Pasak vicemero, karo ir krizės sąlygomis ypač svarbu iš anksto žinoti, kaip bus pasirūpinta senjorais, vaikais, žmonėmis su negalia ir kitais pažeidžiamais gyventojais. Tam reikalingas ne tik institucijų planas, bet ir realūs kontaktai, transporto sprendimai bei aiškūs atsakingi asmenys.

    „Svarbiausia sąžiningai savęs paklausti: ką darysi tu, kai išauš diena X?“, – sakė Alvydas Verbickas.

    Priedangos ir kritinė infrastruktūra

    Ukrainoje daug dėmesio skiriama priedangoms, kurios įrengiamos daugiabučių ir individualių namų rūsiuose, mokyklose, darželiuose, gydymo įstaigose, o kai kur ir metro. Pasak A. Verbicko, priedangose numatomos autonominės sistemos, kad žmonės galėtų išbūti ir dingus elektrai ar sutrikus vėdinimui.

    Ne mažiau svarbi ir kritinės infrastruktūros apsauga bei dubliavimas: šilumos, vandens ir elektros tiekimo grandinės kuriamos taip, kad sutrikus vienai daliai, darbą galėtų perimti kita. Vicemeras pabrėžia, kad Ukrainos patirtis rodo ir mobilios infrastruktūros svarbą, kai dalį funkcijų galima atkurti laikinais sprendimais.

    Ką ketina daryti Varėna

    Grįžęs į Lietuvą A. Verbickas teigia, kad savivaldybėje pirmiausia bus peržiūrėti pasirengimo planai ir įvertinta, kaip veiktų ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, jei sutriktų ryšys, elektra, vandens tiekimas ar šildymas. Jo teigimu, svarbu turėti ne tik procedūras, bet ir realias atsargas bei sprendimus, kurie nepriklausytų vien nuo privačių tiekėjų.

    Vicemeras ragina ruoštis ir gyventojus, nes krizės metu pirmosios valandos dažnai tampa lemiamos. Jis siūlo paprastą patikrinimą: vienai dienai sąmoningai atsisakyti dalies patogumų, kad būtų aišku, ko trūksta ir ką būtina susitvarkyti iš anksto.

    „Reikia galvoti, kaip veiksime, jei neliks ryšio, elektros, vandens ar šilumos, ir tam pasirengti ne tik institucijoms, bet ir kiekvienam žmogui“, – sakė Alvydas Verbickas.

  • Varėnos civilinės saugos pratybos atskleidė spragas: kaip veiktų miestas nukritus objektui?

    Varėnos civilinės saugos pratybos atskleidė spragas: kaip veiktų miestas nukritus objektui?

    Varėnoje spalio 13 dieną surengtos savivaldybės lygio civilinės saugos kompleksinės pratybos, kurių metu tikrintas institucijų pasirengimas veikti paskelbus oro pavojų. Scenarijus apėmė ir situaciją, kai netoli miesto ugdymo įstaigos tariamai nukrinta skraidantis objektas.

    Pratybų metu vertintas ugdymo, kultūros ir sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimas užtikrinti žmonių saugumą, taip pat specialiųjų tarnybų gebėjimas koordinuotai reaguoti į galimą grėsmę. Pagrindinis dėmesys skirtas informavimo, evakavimo ir priedangų darbo organizavimo praktikai.

    Kaip vyko evakavimas?

    Pirmuoju etapu imituotas oro pavojus. Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijoje dalis mokinių ir darbuotojų slėpėsi gimnazijoje įrengtoje priedangoje, o kiti buvo evakuojami pagal iš anksto parengtą planą.

    Evakuoti žmonės nukreipti į Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos, Varėnos kultūros centro ir VšĮ „Varėnos sveikatos centras“ priedangas. Praktiškai tikrinta, ar aiškiai paskirstytos atsakomybės, kaip vyksta žmonių srautų valdymas ir ar priedangos pasirengusios priimti atvykstančius.

    Imituotas kritimas ir gaisras

    Antruoju etapu imituotas skraidančio objekto nukritimas netoli gimnazijos. Pagal scenarijų po tariamo sprogimo kilo gaisras, todėl į vietą buvo siunčiamos specialiosios tarnybos, turėjusios įvertinti rizikas ir užtikrinti teritorijos saugumą.

    Reagavimo metu pareigūnai atliko situacijos įvertinimą, teritorijos izoliavimą, gyventojų saugumo užtikrinimą ir kitus veiksmus, reikalingus dirbant su galimai pavojingu objektu. Taip pat tikrintas policijos specialiojo plano „Skydas“ įgyvendinimas realiomis sąlygomis.

    Kodėl tokios pratybos svarbios?

    Civilinės saugos pratybos leidžia patikrinti ne tik atskirų įstaigų veiksmus, bet ir bendrą savivaldybės pasirengimą, kai sprendimus tenka priimti greitai ir turint ribotą informaciją. Praktikoje dažniausiai išryškėja ryšio grandinės, žmonių nukreipimo, priedangų pasiekiamumo ir atsakomybių pasidalijimo spragos.

    Pratybose dalyvavo Varėnos rajono savivaldybės administracijos, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato, Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Varėnos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, taip pat miesto įstaigų atstovai. Pratyboms vadovavo Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovas Alvydas Verbickas, koordinavo savivaldybės administracijos patarėjas Valdas Tamulevičius.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tokių pratybų tikslas yra ne formalus užduočių atlikimas, o realus pasirengimo patikrinimas ir tobulinimas, kad kilus grėsmei institucijos veiktų sklandžiai, o gyventojai gautų aiškias instrukcijas. Savivaldybės lygmens pratybos ypač svarbios vertinant, kaip greitai sprendimai pasiekia mokyklas, gydymo įstaigas ir viešąsias erdves.

  • Kaunas plečia priedangų finansavimą: paramą gaus ir privačios mokyklos bei darželiai

    Kaunas plečia priedangų įrengimo finansavimą ir į programą įtraukia nevalstybines švietimo įstaigas. Savivaldybė tikisi, kad tai padės greičiau didinti saugių vietų skaičių ten, kur kasdien būna daug vaikų ir darbuotojų.

    Kauno miesto taryba pritarė programos pakeitimams, kurie iki šiol buvo orientuoti į daugiabučius namus. Anksčiau finansavimu galėjo naudotis butų ir kitų patalpų savininkai, priėmę bendrą sprendimą dėl priedangos įrengimo.

    Kas gali gauti finansavimą

    Po pakeitimų savivaldybės parama bus prieinama ir Kaune veikiančioms nevalstybinėms ikimokyklinio bei bendrojo ugdymo įstaigoms, taip pat jų filialams ir padaliniams. Savivaldybė pabrėžia, kad taip siekiama vienodų civilinės saugos galimybių, nepriklausomai nuo įstaigos nuosavybės formos.

    Tokie sprendimai siejami su praktiniu poreikiu: ugdymo įstaigose vienu metu susitelkia daug žmonių, o ekstremaliųjų situacijų atveju evakuacija ne visada yra greičiausia ar saugiausia išeitis. Todėl prioritetu tampa aiškiai pažymėtos, techniškai pritaikytos ir realiai pasiekiamos priedangos.

    Ką galima įrengti už lėšas

    Finansavimas numatytas patalpų pritaikymo darbams, kurie didina žmonių saugumą. Tai gali būti konstrukcijų stiprinimas, avarinių išėjimų įrengimas, vėdinimo sprendimai, atsarginis elektros tiekimas, geriamojo vandens bei nuotekų sistemų sutvarkymas.

    Taip pat numatoma galimybė pritaikyti įėjimus riboto judumo žmonėms. Savivaldybė nurodo, kad pagal atnaujintas nuostatas patikslintas finansuojamų priemonių sąrašas, atsižvelgiant į įgyvendinimo praktiką ir rinkoje atsirandančius sprendimus.

    Kiek lėšų numatyta programai

    Kaunas skelbia, kad savivaldybės finansavimas gali siekti iki 100 proc. tinkamų išlaidų, įskaitant projektavimą ir techninę priežiūrą. Vienam projektui skiriama suma nėra fiksuota, ji priklauso nuo darbų apimties ir atitikimo reikalavimams.

    Kasmet programai iš miesto biudžeto numatoma po 100 000 eurų, o papildomų lėšų programos išplėtimui, pasak savivaldybės, neplanuojama. Siekiant aiškumo, keičiamas ir programos pavadinimas: nuo šiol ji vadinsis Kauno miesto savivaldybės priedangų įrengimo pastatuose programa.

    Pastaraisiais metais civilinės saugos tema Lietuvoje įgavo papildomą pagreitį, savivaldybėms peržiūrint turimą infrastruktūrą ir pritaikant pastatus gyventojų apsaugai. Kaunas tikisi, kad įtraukus švietimo įstaigas bus efektyviau panaudoti mieste esančius pastatus ir pagerinti realų pasirengimą galimoms grėsmėms.