CP v2

Tag: Civilinė sauga

  • Prezidentūroje nuskambėjo aiški žinia: be municipalinio būsto regionai praras žmones

    Prezidentūroje įvyko aštuntasis Regionų forumas, kuriame aptarti svarbiausi regioninės politikos klausimai ir priemonės mažinti atotrūkį tarp savivaldybių. Renginyje dalyvavo šalies vadovai, Seimo nariai, ministerijų atstovai, savivaldybių merai ir kitų institucijų atstovai.

    Forumo darbotvarkėje daugiausia dėmesio skirta praktiniams sprendimams, kurie leistų regionams augti greičiau, o viešosioms paslaugoms tapti labiau prieinamoms. Akcentuota, kad regioninių skirtumų mažinimas yra ne tik socialinės politikos, bet ir ekonominio saugumo bei demografijos klausimas.

    Būstas tampa regionų išlikimo klausimu

    Diskusijoje apie būsto politiką pabrėžta municipalinio būsto plėtra kaip viena realiausių priemonių didinti būsto prieinamumą. Pasak dalyvių, savivaldybės galimybė pasiūlyti kokybišką būstą už prieinamą kainą tiesiogiai veikia gebėjimą pritraukti ir išlaikyti gyventojus.

    Ypač akcentuotas jaunų šeimų ir trūkstamų specialistų pritraukimas į regionus, kai darbo vietos siūlomos, bet būsto pasirinkimas ribotas arba pernelyg brangus. Forume įvardyta, kad municipalinis būstas gali tapti instrumentu stiprinant švietimo ir sveikatos paslaugas, nes padeda pritraukti mokytojus ir gydytojus.

    Atsparumas prasideda savivaldybėse

    Kitoje diskusijoje aptarta, kaip užtikrinti, kad nacionalinis atsparumas taptų bendra valstybės, savivaldos ir visuomenės atsakomybe, aiškiai pasidalijant funkcijas ir išteklius. Pabrėžta, kad pasirengimas krizėms prasideda vietoje, todėl savivaldybių vaidmuo civilinėje saugoje yra esminis.

    Dalyviai išskyrė, kad vien reikalavimų nustatymo nepakanka, jeigu savivaldybėms neskiriami adekvatūs finansiniai ir materialiniai ištekliai. Akcentuota, kad realų pasirengimo lygio augimą lemia nuoseklus finansavimas, infrastruktūra ir aiškiai apibrėžta atsakomybė.

    Daugiau investicinių galių ir aiškesnės taisyklės

    Forume taip pat diskutuota apie savivaldybių investicinių galimybių plėtrą ir perėjimą nuo deklaracijų prie sprendimų. Merai akcentavo didesnio finansinio savarankiškumo poreikį bei paprastesnes procedūras, kurios leistų greičiau įgyvendinti projektus.

    Pabrėžta, kad efektyvesnis paramos lėšų įsisavinimas svarbus tam, kad savivaldybės galėtų operatyviau reaguoti į vietos verslo ir gyventojų poreikius. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariai akcentavo, kad renginyje iškeltos idėjos turi virsti konkrečiais teisėkūros sprendimais.

    Komiteto pirmininkas Jaroslaw Narkiewicz atkreipė dėmesį į būtinybę tobulinti regionų valdyseną ir svarstyti specializuoto padalinio kūrimą, kuris galėtų vertinti skirtingų regionų poreikius ir specifiką. Tokia struktūra, pasak forumo dalyvių, padėtų sprendimus grįsti duomenimis ir užtikrinti kryptingą regionų politikos įgyvendinimą.

    Reikšmingu forumo akcentu tapo Finansų ministerijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos memorandumo dėl bendradarbiavimo, siekiant didinti savivaldybių investicines galimybes, pasirašymas. Dokumentu siekiama aiškesnių gairių tvaresniam savivaldos projektų finansavimui ir regionų atotrūkio mažinimui artimiausiu laikotarpiu.

  • Nausėda įspėjo dėl krizių ir karo: Regionų forume iškėlė būsto klausimą specialistams

    Prezidentas Gitanas Nausėda Prezidento rūmuose atidarė aštuntąjį Regionų forumą, kuriame daugiausia dėmesio skirta nacionalinio atsparumo stiprinimui ir municipalinio būsto plėtros galimybėms. Diskusijose susitiko savivaldos, Vyriausybės, verslo ir akademinės bendruomenės atstovai, ieškoję sprendimų, kaip geriau pasirengti įvairioms krizėms.

    Šalies vadovas pabrėžė, kad valstybės atsparumas prasideda regionuose, todėl savivaldybėms svarbu turėti aiškius planus ir realius pajėgumus veikti sutrikus įprastam gyvenimo ritmui. Jo teigimu, tam neužtenka vien infrastruktūros ar papildomų lėšų, būtina nuosekliai mažinti praktines kliūtis, su kuriomis savivalda susiduria planuodama pasirengimą ekstremalioms situacijoms.

    „Gyvename sudėtingais laikais. Susiduriame su saugumo, ekonominiais, demografiniais iššūkiais. Todėl šiandien ypač svarbu laikytis išvien ir didinti mūsų valstybės bei visuomenės atsparumą“, – sakė G. Nausėda.

    Prezidentas akcentavo, kad atsparumas reiškia ne tik reagavimą į krizes, bet ir kasdienius sprendimus, padedančius regionams išlikti gyvybingiems. Pasak jo, kai žmonės savo mieste ar miestelyje nemato galimybių dirbti, gauti paslaugas ir kurti šeimą, ilgainiui silpnėja tiek vietos bendruomenės, tiek valstybės atsparumas platesne prasme.

    Didelė diskusijos dalis buvo skirta demografiniams iššūkiams ir būsto prieinamumui, kuris, anot šalies vadovo, vis dažniau tampa lemiamu veiksniu pritraukiant darbuotojus. Prezidentas atkreipė dėmesį, kad municipalinis būstas galėtų tapti praktišku instrumentu savivaldybėms, siekiančioms pritraukti ir išlaikyti gydytojus, mokytojus, pareigūnus ir kitus regionams svarbius specialistus.

    „Galimybė savivaldybei pasiūlyti žmogui prieinamą būstą gali tapti labai konkrečiu instrumentu sprendžiant šią problemą“, – teigė Prezidentas.

    Forume aptarta, kad savivaldybių gebėjimas greitai mobilizuotis priklauso ir nuo vietos institucijų bendradarbiavimo su centrinės valdžios įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis bei verslu. Praktikoje vis daugiau dėmesio skiriama civilinės saugos sistemų atnaujinimui, gyventojų perspėjimo priemonėms, kritinių paslaugų tęstinumui ir aiškioms atsakomybėms, kad krizės metu sprendimai būtų priimami greitai ir koordinuotai.

    Pirmojoje renginio dalyje sveikinimo žodžius taip pat tarė vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis. Diskusijose dalyvavo aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė, krašto apsaugos viceministras Tomas Mikelkevičius, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Tadas Vinokuras, ministerijų atstovai, savivaldybių merai ir kiti svečiai.

    Prezidentas pabrėžė, kad Regionų forumo tikslas yra neapsiriboti problemų įvardijimu, o sutarti dėl konkrečių sprendimų, kurie ilgainiui didintų regionų patrauklumą ir visos šalies atsparumą. Anot jo, tik nuoseklus dialogas ir įsipareigojimai skirtinguose valdžios lygmenyse gali užtikrinti, kad regionų poreikiai būtų išgirsti ir paversti įgyvendinamais sprendimais.

  • Nausėda Regionų forume pasiuntė žinią merams: atsparumo planas ir pinigai per ILTE tirpsta

    Regionų forume prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo, kad pagrindinis valstybės uždavinys nesikeičia jau septynerius metus: Lietuvoje žmogaus galimybės neturi priklausyti nuo gyvenamosios vietos. Pasak jo, regionų stiprinimas šiandien tiesiogiai susijęs ir su nacionaliniu saugumu, ir su žmonių kasdiene gerove.

    Prezidentas pabrėžė, kad po Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios saugumo aplinka pasikeitė iš esmės. Jo teigimu, pastaraisiais metais Lietuva susidūrė su hibridinėmis atakomis, dronų incidentais, oro erdvės pažeidimais ir gamtos stichijomis, o pirmoji grandis, į kurią krizėje atsiremia žmogus, dažnai yra savivalda.

    „Atspari valstybė žino, ką daryti, kai krizė galiausiai ateina“, – sakė G. Nausėda.

    Kalboje akcentuota praktinė civilinės saugos pusė: ar nutrūkus elektros tiekimui veiks vandentiekis, ar galės dirbti ligoninė, ar bus šilumos tiekimas ir ar žmonės žinos, kur kreiptis pagalbos. Prezidento teigimu, būtina, kad saugių priedangų tinklas dengtų kiekvieną savivaldybę, o perspėjimo sistema pasiektų tiek vienkiemius, tiek gamyklas.

    Nacionalinis atsparumo planas

    G. Nausėda ragino imtis Nacionalinio atsparumo plano, kuris aiškiai apibrėžtų valstybės atsparumo stiprinimo kryptis, atsakomybių pasidalijimą ir terminus. Jo teigimu, krizių valdymas ir pasirengimas neturi būti atidedami, o bendruomenių iniciatyvas verta skatinti ir praktiškai, pavyzdžiui, sprendžiant rezervinio elektros tiekimo klausimus.

    Prezidentas priminė ir savivaldos svarbą gynybos infrastruktūros plėtroje, kai vietos bendruomenės prisiima papildomą naštą dėl poligonų ar mokymo teritorijų. Pasak jo, tokiais atvejais valstybė privalo matyti ir vietos poreikius, o partnerystės principas turi virsti apčiuopiama nauda infrastruktūrai ir paslaugoms.

    Investicijos regionams ir ILTE modelis

    Kalbėdamas apie ekonomiką, prezidentas teigė, kad viešųjų erdvių atnaujinimas ir sutvarkyta infrastruktūra savaime nesukuria stipraus regiono. Jo vertinimu, esminiai dalykai yra aukštesnę pridėtinę vertę kuriančios darbo vietos, investicijos, būstas ir žmonės, todėl savivaldai reikia suteikti daugiau galimybių investuoti į ateitį, išlaikant finansinį tvarumą.

    G. Nausėda atkreipė dėmesį į savivaldybių skolinimosi per ILTE modelį, kuris, pasak jo, parodė realų poreikį finansiniams instrumentams regionuose. Prezidentas nurodė, kad savivaldybių projektams iki 2029 metų numatytas 100 milijonų eurų limitas buvo išnaudotas per tris mėnesius, o tai esą rodo tiek projektų brandą, tiek investicijų alkį.

    „Tai rodo, kad savivaldybės turi puikių projektų ir yra pasirengusios juos įgyvendinti“, – sakė G. Nausėda.

    Prezidentas taip pat išskyrė regioninio bendradarbiavimo būtinybę, kai paslaugas ir infrastruktūrą efektyviau planuoti kelioms savivaldybėms kartu. Jo teigimu, viešasis transportas, sveikatos paslaugos, atliekų tvarkymas, profesinis rengimas ar būsto sprendimai ne visada logiški vienos savivaldybės mastu, todėl bendri projektai gali suteikti masto ekonomiją ir geresnį rezultatą žmonėms.

    Daugiau pasitikėjimo ir atsakomybės

    G. Nausėda priminė, kad artėjant naujam Europos Sąjungos finansiniam laikotarpiui būtina išvengti situacijų, kai lėšos ilgai stringa tarp programų ir gairių. Jo teigimu, investicijos turi greičiau virsti realia verte, o regionų lygmeniui reikalinga aiškesnė atsakomybė ir pajėgumai ne tik administruoti projektus, bet ir įgyvendinti plėtros strategijas.

    Prezidentas pabrėžė, kad didesnis savivaldos vaidmuo turi eiti kartu su aukštesniais skaidrumo standartais. Jo teigimu, stipresnė savivalda negali reikšti silpnesnės atsakomybės, o korupcija, nepotizmas ar viešojo intereso nepaisymas neturi pateisinimo nei nacionaliniame, nei vietos lygmenyje.

  • Zarasų rajone skubiai kviečia į civilinės saugos mokymus: ką privalo žinoti kiekviena šeima

    Zarasų rajone skubiai kviečia į civilinės saugos mokymus: ką privalo žinoti kiekviena šeima

    Mokymai Zarasuose spalio 13 dieną

    Zarasų rajono savivaldybė kviečia gyventojus į civilinės saugos mokymus „Aš ir mano šeima saugūs“. Jie vyks 2026 metais spalio 13 dieną 10.00 valandą savivaldybės Didžiojoje salėje, Sėlių aikštėje 22, Zarasuose.

    Mokymus ves Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus specialistai. Renginys skirtas visiems, kurie nori aiškiai suprasti, kaip elgtis gavus perspėjimą ir kaip pasiruošti netikėtoms situacijoms.

    Kas bus aptariama ir kodėl tai svarbu

    Mokymuose bus kalbama apie realias grėsmes ir praktinius veiksmus, kuriuos gyventojai gali atlikti iš anksto. Daug dėmesio numatoma skirti tam, kaip atpažinti perspėjimo signalus, kaip veikia sirenos ir kaip gyventojus pasiekia oficialūs pranešimai.

    Taip pat bus aiškinama, kur ieškoti patikimos informacijos krizių metu, kad būtų išvengta gandų ir klaidinančių žinučių. Specialistai primins, kad svarbiausia vadovautis kompetentingų institucijų nurodymais ir informaciją tikrinti oficialiuose kanaluose.

    Priedangos, evakuacija ir šeimos pasirengimas

    Atskira mokymų dalis bus skirta priedangoms ir kolektyvinės apsaugos statiniams, jų paskirčiai bei pagrindiniams skirtumams. Gyventojams bus paaiškinta, ką daryti gavus nurodymą evakuotis ir ką svarbu žinoti apie evakavimo punktus.

    Praktinėje dalyje bus aptariama, ką verta turėti šeimos pasirengimo krepšyje ir kaip pasiruošimą pritaikyti skirtingiems poreikiams. Bus akcentuojama, kaip planuoti veiksmus šeimoms, auginančioms vaikus, taip pat kaip pasirūpinti senyvo amžiaus žmonėmis ir asmenimis su negalia.

    „Civilinė sauga prasideda nuo kiekvieno iš mūsų žinojimo, kaip elgtis išgirdus perspėjimą apie pavojų“, – pabrėžia mokymų organizatoriai.

    Dalyvauti kviečiami visi Zarasų rajono gyventojai, norintys užduoti klausimų ir sustiprinti savo pasirengimą. Dėl papildomos informacijos galima kreiptis į Aušrą Dilienę telefonu +370 617 34794.

  • Prezidentūroje susitiks merai ir ministrai: Regionų forume – būstas, atsparumas ir investicijos

    Prezidentūroje vyks aštuntasis Regionų forumas, kurį iniciavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Renginys rengiamas kartu su Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos savivaldybių asociacija, o dėmesio centre atsidurs savivaldybių kasdieniai iššūkiai ir ilgalaikiai sprendimai.

    Forumas numatytas spalio 2 dieną ir bus padalytas į dvi dalis. Pirmojoje sesijoje daugiausia dėmesio bus skiriama municipalinio būsto plėtrai ir nacionaliniam atsparumui, o diskusijose dalyvaus ministerijų atstovai bei savivaldybių vadovai.

    Akcentai: būstas ir nacionalinis atsparumas

    Municipalinio būsto tema pastaraisiais metais tapo viena jautriausių daugelyje savivaldybių, nes būsto įperkamumą spaudžia augančios statybos sąnaudos, aukštos palūkanos ir ribota nuomos pasiūla. Savivaldybėms itin svarbu ne tik didinti būsto fondą, bet ir aiškiai susitarti dėl finansavimo modelių bei kriterijų, kam toks būstas pirmiausia turėtų būti prieinamas.

    Nacionalinio atsparumo klausimai forume siejami su civiline sauga ir pasirengimu krizėms, įskaitant ekstremaliąsias situacijas bei kritinės infrastruktūros apsaugą. Savivaldybėms šioje srityje tenka praktinis vaidmuo, todėl dažniausiai keliami klausimai sukasi apie aiškesnį institucijų pasidalijimą atsakomybėmis ir stabilų finansavimą.

    Investicijos regionuose ir savivaldybių finansai

    Antroji forumo dalis bus skirta vietos ir nacionalinės valdžios bendradarbiavimui bei savivaldybių investicinėms galimybėms. Numatyta aptarti naują finansinę perspektyvą, regioninės politikos pokyčius ir tai, kaip savivaldybės gali greičiau įgyvendinti projektus, susijusius su paslaugų kokybe, infrastruktūra ir verslo aplinka.

    Diskusijos pavadinimas „Investicijos Lietuvos regionams: nuo vizijos prie sprendimų“ sufleruoja, kad siekiama pereiti nuo bendrų deklaracijų prie konkrečių susitarimų. Forumo pabaigoje planuojama pasirašyti Finansų ministerijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos memorandumą dėl bendradarbiavimo didinant savivaldybių investicines galimybes.

    Transliacijos ir žiniasklaidos darbas

    Organizatoriai nurodo, kad abi renginio dalys bus tiesiogiai transliuojamos per Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos „Facebook“ paskyrą. Pirmosios dalies metu filmavimo ir fotografavimo galimybės nenumatytos, tačiau per pertrauką planuojama suteikti progą pakalbinti forumo dalyvius.

    Antrojoje dalyje žiniasklaidos atstovams numatyta galimybė filmuoti ir fotografuoti, taip pat renginio pabaigoje fiksuoti memorandumo pasirašymą ir bendrą dalyvių nuotrauką. Tikimasi, kad forumas taps platforma, kur sprendimai dėl būsto, atsparumo ir investicijų bus derinami ne tik politiniame, bet ir praktiniame savivaldybių lygmenyje.

  • Sirenų kauksmas ir SMS visoje Lietuvoje: rugsėjo 29 dieną tikrins perspėjimo sistemą

    Sirenų kauksmas ir SMS visoje Lietuvoje: rugsėjo 29 dieną tikrins perspėjimo sistemą

    2026 metais rugsėjo 29 dieną 11.52 valandą Lietuvoje vyks perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimas. Jo metu visoje šalies teritorijoje bus įjungiamos civilinės saugos sirenos, o gyventojams į mobiliuosius telefonus bus siunčiami perspėjimo pranešimai.

    Pranešimų siuntimas prasidės tuo pačiu metu, kai startuos sirenų įjungimas, tai yra 11.52 valandą. Patikrinimas apims ir Zarasų rajoną, tačiau sirenos bus girdimos ir kituose miestuose bei gyvenvietėse.

    Tokie patikrinimai organizuojami tam, kad būtų įvertintas techninis pasirengimas informuoti gyventojus nelaimių, ekstremaliųjų situacijų ar karinių grėsmių atvejais. Praktika rodo, kad svarbu užtikrinti ne tik sirenų veikimą, bet ir tai, kad pranešimai laiku pasiektų kuo didesnę dalį gyventojų.

    Gyventojams rekomenduojama iš anksto pasitikrinti telefonų nustatymus, kad įrenginys priimtų perspėjimo žinutes. Ši paslauga yra nemokama, tačiau kai kuriuose telefonuose gali reikėti įjungti pranešimų gavimą atskiruose nustatymuose.

    Informaciją apie patikrinimą pateikė Zarasų rajono savivaldybės administracijos patarėja, atliekanti parengties pareigūno funkcijas, Aušra Dilienė. Papildoma informacija ir telefonų nustatymo žingsniai skelbiami civilinės saugos informavimo svetainėje lt72.

  • Šiandien kauks sirenos ir ateis SMS: ką reiškia „Vyčio skliautas 2026“ ir kaip elgtis

    Šiandien kauks sirenos ir ateis SMS: ką reiškia „Vyčio skliautas 2026“ ir kaip elgtis

    Šiandien Lietuvoje vyks Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimas, kuris yra mobilizacinės sistemos patikrinimo pratybų „Vyčio skliautas 2026“ dalis. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas praneša, kad patikrinimo metu bus įjungtos perspėjimo sirenos ir siunčiami pranešimai į telefonus.

    Sirenų patikrinimas numatytas rugsėjo 29 dieną nuo 11.52 valandos. Visoje šalyje bus įjungtas garsinis signalas „Perspėjimo sistemos patikrinimas“.

    Sirenų garsas truks 3 minutes, nuo 11.52 iki 11.55 valandos. Pasibaigus signalui, 11.55 valandą per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, taip pat regionines ir vietines radijo stotis bus skelbiama informacija bei rekomendacijos gyventojams.

    Kartu su sirenomis į mobiliuosius telefonus bus siunčiami trumpieji perspėjimo pranešimai. Jų siuntimas prasidės 11.52 valandą ir tęsis iki 12.00 valandos.

    PAGD atkreipia dėmesį, kad pranešimai siunčiami visiems mobiliojo ryšio vartotojams, tačiau juos gaus tik tie įrenginiai, kuriuose įjungta perspėjimo pranešimų priėmimo funkcija. Tai reiškia, kad dalis gyventojų patikrinimo pranešimo gali nepamatyti, jei nustatymai telefone išjungti arba ribojami.

    Ką daryti išgirdus sirenas?

    Išgirdus sirenas, gyventojams rekomenduojama nedelsiant įsijungti radiją arba televiziją ir išklausyti oficialiai skelbiamą informaciją. Tolimesni veiksmai priklauso nuo pranešimo turinio, todėl svarbiausia yra gauti patikimą informaciją tuo metu.

    Institucijos primena, kad realios grėsmės atveju perspėjimas gali būti vykdomas ne tik sirenomis ir SMS pranešimais. Prireikus informacija taip pat gali būti perduodama per radiją, televiziją, mobiliąsias įgarsinimo priemones ar kitais būdais, priklausomai nuo situacijos.

    Kiek Lietuvoje yra sirenų?

    PAGD duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 1 163 perspėjimo sirenos. Jomis perspėjama apie 69 proc. šalies gyventojų.

    Numatyta plėtra siejama su civilinės saugos stiprinimu: planuojama įdiegti 275 naujas sirenas ir 600 esamų sirenų prijungti prie centralizuotos valdymo sistemos. Tokie sprendimai leidžia greičiau ir tiksliau valdyti perspėjimą, ypač kai situacija keičiasi dinamiškai.

    Pagal paskelbtus planus, 2029 metais sirenų skaičius turėtų pasiekti 1 438, o centralizuotai valdoma sistema apimtų 1 125 sirenas. Tikimasi, kad tuomet perspėjimo sirenomis būtų galima pasiekti apie 75 proc. Lietuvos gyventojų.

    Kodėl tokie patikrinimai svarbūs?

    Tokio masto patikrinimai leidžia įvertinti, ar perspėjimo grandinė veikia nuo sirenų iki informacijos perdavimo kanalų, įskaitant mobiliuosius pranešimus ir transliuotojus. Praktikoje tai padeda laiku pastebėti techninius sutrikimus, ryšio spragas ir vietas, kuriose perspėjimas pasiekia per mažai gyventojų.

    Gyventojams tai taip pat yra proga pasitikrinti savo pasirengimą: ar namuose veikia radijas, ar telefone įjungti perspėjimo pranešimai, ar šeimos nariai žino, kur ieškoti oficialios informacijos. Institucijos ragina sirenų patikrinimą vertinti kaip treniruotę, o ne realios grėsmės signalą.

  • Visoje šalyje kauks sirenos: štai kada tikrins perspėjimo sistemą ir ką turi padaryti gyventojai

    Visoje šalyje kauks sirenos: štai kada tikrins perspėjimo sistemą ir ką turi padaryti gyventojai

    2026 metais rugsėjo 29 dieną, antradienį, visoje Lietuvoje bus tikrinama gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema. Patikrinimas vyks valstybės lygio mobilizacinių pratybų metu.

    Pranešama, kad nuo 11 valandos 52 minučių šalyje bus įjungiamos perspėjimo sirenos. Kartu gyventojams į mobiliuosius telefonus bus siunčiami informaciniai pranešimai per Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą.

    Kaip atskirti testą nuo pavojaus?

    Tokie patikrinimai organizuojami tam, kad būtų įvertinta, ar sirenos veikia techniškai tvarkingai, o pranešimai mobiliuoju ryšiu pasiekia žmones skirtinguose tinkluose ir vietovėse. Praktikoje tai leidžia identifikuoti zonas, kur garsinis signalas girdimas prasčiau, arba atvejus, kai dalis telefonų pranešimų negauna.

    Gyventojams rekomenduojama išlikti ramiems ir sekti oficialią informaciją, ypač jei sirenų garsas užkluptų darbo vietoje, mokykloje ar viešoje erdvėje. Testo metu svarbu atkreipti dėmesį, ar telefoną pasiekė perspėjimo žinutė ir ar ji buvo aiški.

    Kodėl prašoma gyventojų atsiliepimų?

    Po patikrinimo gyventojai kviečiami užpildyti trumpą apklausą, kuri padeda įvertinti pranešimų siuntimo efektyvumą ir realų pasiekiamumą. Tokie duomenys ypač reikšmingi tobulinant sistemą, nes vien techninė statistika ne visada parodo, kaip pranešimai pasiekia žmones skirtingomis sąlygomis.

    Specialistams svarbu sužinoti, ar pranešimas buvo gautas laiku, ar jis buvo suprantamas, taip pat ar gyventojas tuo metu buvo patalpose, automobilyje ar lauke. Remiantis gyventojų atsakymais galima tikslinti sprendimus, kad realios grėsmės atveju perspėjimas būtų kuo patikimesnis.

  • Visagine – kariuomenės pratybų aidas: institucijos tarėsi, kaip veiks krizės ir gynybos metu

    Visagine – kariuomenės pratybų aidas: institucijos tarėsi, kaip veiks krizės ir gynybos metu

    Visagino savivaldybėje surengtas institucijų sąveikos pasitarimas, į kurį susirinko Lietuvos kariuomenės Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono ir Sausumos pajėgų štabo atstovai. Kartu dalyvavo savivaldybės vadovai, taip pat policijos, priešgaisrinės tarnybos, ligoninės ir kitų įstaigų specialistai.

    Pasitarime daugiausia dėmesio skirta tam, kaip skirtingos grandys veiktų kartu galimos krizės atveju ar prireikus užtikrinti valstybės ginkluotą gynybą. Aptarta, kaip praktiškai suderinti sprendimų priėmimą, informacijos apsikeitimą ir reagavimą, kad veiksmai būtų greiti ir aiškiai koordinuoti.

    Pratybų „Perkūno griausmas 2026“ dalis

    Susitikimas yra Lietuvos kariuomenės pratybų „Perkūno griausmas 2026“ dalis. Rugsėjo 22 dieną–spalio 1 dieną Ignalinos rajono ir Visagino savivaldybių teritorijose vykstančioje treniruotėje integruojami kariuomenės, Vidaus reikalų ministerijai pavaldžių tarnybų, savivaldos ir civilinių institucijų veiksmai.

    Tokios pratybos ir pasirengimo pasitarimai orientuoti į realias situacijas, kai vien kariuomenės ar vien civilinių tarnybų pajėgumų nepakanka. Praktikoje ypač svarbu iš anksto susitarti dėl atsakomybės ribų, ryšio kanalų ir veiksmų sekos, kad krizinėmis minutėmis nebūtų gaištamas laikas.

    Ką tai reiškia gyventojams

    Gyventojams tokie susitikimai dažniausiai pastebimi per išaugusį tarnybų aktyvumą regione, pratybų metu vykstantį judėjimą ar papildomas informavimo priemones. Savivaldybei tai kartu yra proga pasitikrinti pasirengimą civilinei saugai, įvertinti kritinių paslaugų tęstinumą ir bendradarbiavimo mechanizmus su pagalbos tarnybomis.

    Visagino savivaldybė primena, kad institucijų tarpusavio sąveika apima ne tik reagavimą į incidentus, bet ir prevenciją, informavimą bei gyventojų įtraukimą. Pratybų kontekste akcentuojama, jog aiškus koordinavimas ir vienoda informacija visoms grandims mažina riziką ir didina bendrą atsparumą.

    Karinės technikos paroda Visagine

    Spalio 1 dieną Visagine, Draugystės gatvėje 10, gyventojai kviečiami į karinės technikos ir ginkluotės parodą. Organizatoriai nurodo, kad tai bus galimybė iš arčiau susipažinti su Lietuvos kariuomenės naudojama technika ir ginkluote.

    Tokie renginiai paprastai skirti ne tik pristatyti kariuomenės pajėgumus, bet ir stiprinti visuomenės informuotumą apie gynybą bei pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Savivaldybė ragina sekti oficialią informaciją dėl renginio eigos ir galimų organizacinių pokyčių.

  • Šiandien 3 minutes kauks sirenos: gyventojams siųs pranešimus į telefonus – ką daryti

    Šiandien 3 minutes kauks sirenos: gyventojams siųs pranešimus į telefonus – ką daryti

    Šiandien visoje Lietuvoje bus tikrinama Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas praneša, kad patikrinimas vyks per didžiausias mobilizacinės sistemos patikrinimo pratybas „Vyčio skliautas 2026“.

    Sirenų patikrinimas numatytas nuo 11.52 iki 11.55 valandos, o signalas truks 3 minutes. Gyventojai išgirs garsinį signalą „Perspėjimo sistemos patikrinimas“.

    Netrukus po sirenų, 11.55 valandą, informacija ir rekomendacijos bus skelbiamos per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, taip pat per regionines ir vietines radijo stotis. Gyventojai raginami įsijungti radiją arba televiziją ir vadovautis pateiktais nurodymais.

    Pranešimai į telefonus: kodėl gali negauti?

    Patikrinimo metu gyventojams į mobiliuosius telefonus taip pat bus siunčiami trumpieji perspėjimo pranešimai. Jų perdavimas prasidės 11.52 valandą ir tęsis iki 12.00 valandos.

    Tokie pranešimai siunčiami visiems mobiliojo ryšio vartotojams, tačiau juos gaus tik tie telefonai, kuriuose įjungta perspėjimo pranešimų priėmimo funkcija. Jei pranešimo negausite, tai nebūtinai reiškia ryšio sutrikimą, dažnai priežastis būna telefono nustatymai.

    Ką daryti išgirdus sirenas?

    Išgirdus sirenas, gyventojai turėtų nedelsdami įsijungti radiją ar televiziją ir išklausyti skelbiamą informaciją. Toliau rekomenduojama elgtis pagal pateiktas oficialias instrukcijas.

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena, kad realios grėsmės ar ekstremaliosios situacijos metu gyventojai gali būti perspėjami ne tik sirenomis ir pranešimais į telefonus. Prireikus informavimas vykdomas ir per radiją, televiziją, mobiliąsias įgarsinimo priemones ar kitais būdais.

    Kiek sirenų Lietuvoje ir kas keisis?

    Departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 1 163 perspėjimo sirenos, kuriomis perspėjama apie 69 proc. šalies gyventojų. Tai reiškia, kad dalis gyventojų, ypač atokesnėse vietovėse, sirenų gali negirdėti arba jas girdėti silpnai.

    Planuojama įdiegti 275 naujas perspėjimo sirenas, o 600 esamų sirenų prijungti prie centralizuotos perspėjimo sirenų valdymo sistemos. Siekiama, kad perspėjimas būtų greitesnis ir vienodai valdomas visoje šalyje.

    Skelbiama, kad 2029 metais, įgyvendinus investicinio projekto veiklas, gyventojams perspėti bus naudojamos 1 438 sirenos. Iš jų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas centralizuotai valdys 1 125, o sirenomis planuojama pasiekti apie 75 proc. Lietuvos gyventojų.

    Pratybų „Vyčio skliautas 2026“ įgyvendinimą koordinuoja Nacionalinis krizių valdymo centras ir Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.