CP v2

Tag: Cloud Act

  • Vokietijos DI startuolis „Langdock“ traukiasi iš JAV: kas privertė perkelti pagrindinę būstinę?

    Vokietijos DI startuolis „Langdock“ traukiasi iš JAV: kas privertė perkelti pagrindinę būstinę?

    Kodėl tai neįprastas žingsnis?

    Berlyne įkurtas sparčiai augantis dirbtinio intelekto startuolis „Langdock“ pasirinko netipišką kryptį: vietoj įprasto ėjimo į JAV jis perkėlė patronuojančią bendrovę iš Jungtinių Valstijų į Vokietiją. Europoje daug jaunų technologijų įmonių steigia JAV holdingus, nes taip dažnai lengviau pritraukti rizikos kapitalą ir plėstis globaliai.

    „Langdock“ teigia šį modelį apsukusi atgal dėl aiškumo klientams ir teisinės rizikos mažinimo. Įmonė pertvarkė struktūrą į europinę bendrovę Societas Europaea, registruotą Vokietijoje, o procesas, anot atstovų, prasidėjo 2026 metų pradžioje ir kainavo kelis milijonus eurų.

    Duomenys, teisė ir geopolitika

    Startuolio sprendimas priimtas augant diskusijoms, kaip Europa galėtų kurti savo DI infrastruktūrą ir mažinti priklausomybę nuo JAV debesijos bei DI tiekėjų. Ši tema pastaraisiais metais ypač sustiprėjo dėl tiekimo grandinių, lustų ir skaičiavimo galios trūkumo, taip pat dėl duomenų suvereniteto ir reguliavimo.

    Įmonė nurodo, kad ankstesnė JAV patronuojanti struktūra klientų teisininkams keldavo papildomų klausimų, ar nėra duomenų apsaugos ir prieigos rizikų. Rinkoje dažnai minima JAV teisė, įskaitant Cloud Act, kuri gali sudaryti prielaidas JAV institucijoms siekti prieigos prie duomenų, net jei paslaugos teikiamos už JAV ribų.

    „Manome, kad Europa yra stipri vieta kurti pasaulinę technologijų įmonę, ir norime prisidėti prie jos suvereniteto bei konkurencingumo“, – sakė „Langdock“ atstovas.

    Kas yra „Langdock“ ir kaip jis auga?

    „Langdock“ įkurtas 2023 metais Berlyne ir vysto įmonėms skirtą DI platformą. Ji suteikia darbuotojams prieigą prie kelių DI modelių, leidžia prijungti juos prie vidinių duomenų ir darbo programų, kurti DI agentus bei automatizuoti užduotis.

    Įmonė skelbia aptarnaujanti apie 13 000 organizacijų. Taip pat nurodoma, kad metinių prenumeratų pajamų tempas 2026 metų rugpjūtį pasiekė apie 43 milijonus eurų, kai 2024 metų spalį jis siekė apie 870 000 eurų.

    Ambicija tapti europiniu hyperskaleriu

    „Langdock“ kalba apie ilgalaikį tikslą kurti suverenią, pilno technologinio ciklo DI platformą, kuri ilgainiui galėtų konkuruoti su JAV hyperskaleriais. Įmonė planuoja iki metų pabaigos pristatyti tris naujas paslaugas ir naudoti savo duomenų centrą Vokietijoje atvirojo kodo DI modeliams vykdyti bei skaičiavimo resursams teikti.

    Vis dėlto mastelio skirtumas išlieka didžiulis: vien pajamų palyginimas rodo, kad „Langdock“ dar toli iki rinkos gigantų. Pavyzdžiui, „Amazon“ padalinio Amazon Web Services pajamos 2025 metais, kaip skelbiama viešai, siekė apie 108 milijardus eurų.

    Šis žingsnis tampa savotišku testu, ar Europos reguliavimas ir duomenų suvereniteto argumentai gali tapti konkurenciniu pranašumu, o ne papildoma našta. „Langdock“ pabrėžia, kad apie 80 proc. įmonės priklauso steigėjams ir darbuotojams, gyvenantiems Europos Sąjungoje, o planai aptarnauti klientus visame pasaulyje ir pritraukti tarptautinių investuotojų nesikeičia.

  • ES ruošia ribojimus JAV debesijai: jautrūs valstybės duomenys gali būti „Google“ nepasiekiami

    ES ruošia ribojimus JAV debesijai: jautrūs valstybės duomenys gali būti „Google“ nepasiekiami

    Europos Sąjungoje svarstoma įtvirtinti taisykles, kurios ribotų valstybių institucijoms galimybes jautrius duomenis tvarkyti JAV debesijos platformose. Apie tai, remdamiesi su diskusijomis susipažinusiais šaltiniais, pranešė CNBC.

    Europos Komisija gegužės 27 dieną turėtų pristatyti vadinamąjį Tech suvereniteto paketą. Jame numatomos priemonės, kuriomis siekiama didinti ES strateginę autonomiją kritinėse skaitmeninėse srityse, įskaitant debesiją ir dirbtinį intelektą.

    Diskusijų esmė yra ne visiškas užsienio tiekėjų draudimas, o reikalavimai, kad tam tikrų kategorijų jautri informacija būtų apdorojama suverenia europine infrastruktūra. Tai galėtų paliesti viešąjį sektorių, kai kalbama apie duomenis, kurių nutekėjimas sukeltų reikšmingą žalą.

    Kurios sritys gali būti paliestos?

    Pasak su derybomis susipažinusių pareigūnų, griežčiausi reikalavimai gali būti taikomi finansiniams, teismų ir sveikatos duomenims, kuriais disponuoja valdžios institucijos ir kitos viešojo sektoriaus organizacijos. Tokiais atvejais būtų siekiama užtikrinti, kad duomenų saugojimas ir prieiga būtų valdomi pagal ES jurisdikciją.

    Svarbu ir tai, kad aptariamos nuostatos būtų orientuotos į viešąjį sektorių, o ne į privačias įmones. Kitaip tariant, bendros taisyklės verslui dėl JAV debesijos naudojimo šiame pakete, tikėtina, nebūtų siūlomos.

    „Pagrindinė idėja yra apibrėžti sritis, kurios turi būti talpinamos europinėje debesijos infrastruktūroje“, – sakė vienas su diskusijomis susipažinęs pareigūnas.

    Kodėl priklausomybė tapo problema?

    Pastaraisiais metais ES vis dažniau kelia skaitmeninio suvereniteto klausimą, ypač atsižvelgiant į geopolitines įtampas ir didelę Europos priklausomybę nuo JAV technologijų gigantų. Debesijos rinkoje Europoje dominuoja tokios bendrovės kaip „Amazon“, „Microsoft“ ir „Google“.

    Papildomą jautrumą kelia JAV 2018 metais priimtas Cloud Act, pagal kurį JAV teisėsauga gali reikalauti duomenų iš amerikietiškų bendrovių, nepriklausomai nuo to, kur fiziškai duomenys saugomi. ES institucijoms tai reiškia riziką, kad net ir Europoje laikomi duomenys tam tikromis aplinkybėmis galėtų atsidurti už ES teisės ribų.

    „Tai apie tai, kad Europa pabustų ir susitvarkytų“, – taip Komisijos atstovas apibūdino planuojamo paketo kryptį.

    Kas bus toliau?

    Komisijai pristačius paketą, politinis procesas dar tik prasidės, nes sprendimus turės palaiminti visos 27 ES valstybės narės. Pakete numatomi teisėkūros elementai, siejami su debesijos ir DI plėtra bei puslaidininkių politika, kurią Briuselis laiko kritiškai svarbia ekonominiam ir saugumo atsparumui.

    Praktikoje tai gali reikšti didesnį spaudimą viešosioms institucijoms peržiūrėti sutartis, architektūras ir tiekėjų pasirinkimą, o rinkai atverti daugiau galimybių europiniams tiekėjams. Kartu tikėtina, kad bus ieškoma kompromiso, kaip suderinti saugumo reikalavimus su realybe, jog didelė dalis pažangiausių debesijos paslaugų šiandien vis dar ateina iš JAV.