CP v2

Tag: CNC staklės

  • Ukraina prabilo: Rusijos raketas gamina užsienio staklės – įvardijo Kinijos ir Vokietijos techniką

    Ukraina prabilo: Rusijos raketas gamina užsienio staklės – įvardijo Kinijos ir Vokietijos techniką

    Ukrainos karinės žvalgybos (HUR) platformoje War&Sanctions paskelbta informacija rodo, kad Rusijos gynybos pramonė, nepaisant pastangų keisti importą vietiniais analogais, tebėra priklausoma nuo užsienio technologijų. Skelbiama, kad tai apima precizines metalo apdirbimo stakles ir matavimo įrangą, reikalingą raketų komponentams gaminti.

    Pasak HUR, viena iš identifikuotų sistemų yra penkiaašis apdirbimo centras GX-650, siejamas su Kinijos gamintoju „Hyper Machine Tool“. Teigiama, kad tokio tipo įranga naudojama Votkinsko gamykloje, kuri gamina balistines raketas 9M723 Iskander-M ir komponentus orlaiviais leidžiamoms raketoms Ch-47M2 Kindžal.

    Žvalgybos vertinimu, penkiaašės CNC staklės yra kritiškai svarbios, kai reikia itin tiksliai apdirbti sudėtingos geometrijos detales. Ginkluotės gamyboje tokio tikslumo stoka gali turėti tiesioginę įtaką patikimumui ir deklaruojamiems parametrams.

    War&Sanctions medžiagoje taip pat minimi Kinijos prekės ženklo Shtral tekinimo ir frezavimo centrai, kurie, HUR teigimu, naudojami įmonės PEMZ Molot gamybos procesuose. Skelbiama, kad šis fabrikas susijęs su elektroninių mazgų, skirtų Iskander-M raketoms, tiekimu.

    HUR atkreipia dėmesį, kad užsienio kilmės įranga, anot jų, pasitelkiama ne tik mechaninių dalių apdirbime, bet ir platesnėje tiekimo grandinėje, apimančioje elektronikos gamybą. Tokia praktika, pasak žvalgybos, rodo, kad sankcijų apėjimas gali vykti per tarpininkus, distributorius ir reeksporto kanalus.

    Ukrainos žvalgyba taip pat mini Vokietijos gamintojo „Rohde & Schwarz“ matavimo įrangą, kuri, kaip teigiama, įdiegta konstravimo biure UPKB Detal. HUR nurodo, kad ši įmonė siejama su aukščiametriais, naudojamais hipergarsinėse raketose 3M22 Zircon, kurių gamybai esą reikalinga specializuota testavimo ir matavimo bazė.

    HUR pabrėžia, kad galutinės staklės kilmės šalis nebūtinai sutampa su visų komponentų kilme. Žvalgybos vertinimu, net ir Kinijoje surinktos staklės gali turėti dalių iš Europos, Japonijos ar Taivano, įskaitant CNC valdymo sistemas, servopavaras, precizinius velenus, guolius, matavimo sistemas ir linijines kreipiančiąsias.

    Pasak HUR, ši situacija parodo, jog vien sankcijų nepakanka, jei jų nepapildo griežtesnė galutinių naudotojų kontrolė ir realaus įrangos panaudojimo tikrinimas. Žvalgyba siūlo tikrinti, ar įranga įrengiama deklaruotais adresais, kruopščiau vertinti tarpininkus ir sekti reeksporto atvejus.

    Skelbiama, kad kontrolė, HUR vertinimu, turėtų apimti ne tik pačias stakles ar prietaisus, bet ir atsargines dalis, eksploatacines medžiagas, programinę įrangą, atnaujinimus bei servisą. Taip pat keliama idėja riboti CNC sistemų ir kitų kritinių komponentų tiekimą tiems gamintojams, kurių įranga, anot Ukrainos institucijų, patenka į Rusijos gynybos sektorių.

  • Australų „PWR“ investuoja apie 6,4 mln. eurų į gamyklą Krošne: gamyba startuos 2027 metais

    Australijos bendrovė „PWR“, dirbanti aušinimo sprendimų ir technologijų srityje aviacijai, automobilių pramonei ir gynybai, planuoja plėtrą Lenkijoje. Į naują gamybinį padalinį Krošno mieste numatoma investuoti apie 6,4 mln. eurų, o veiklos pradžia planuojama 2027 metų vasarį.

    Projektas bus įgyvendinamas išnuomotose naujai pastatytose gamybinėse patalpose, kurios pritaikytos pramoninei veiklai. Ši investicija taps ketvirtąja „PWR“ veiklos vieta pasaulyje po Australijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Jungtinės Karalystės.

    Paramos mechanizmas ir plėtros planai

    Investuotojas gavo sprendimą dėl paramos Lenkijos investicijų zonoje, kuri paprastai suteikia galimybę taikyti pelno mokesčio lengvatą daliai tinkamų projekto išlaidų. Pagal paskelbtą informaciją, lengvata gali siekti iki 50 proc. tinkamų kaštų, o laikotarpis – iki 15 metų, priklausomai nuo regiono sąlygų ir įsipareigojimų.

    Įmonė nurodo, kad pirmojo etapo išlaidos bus skirtos techninei infrastruktūrai, staklėms ir įrangai, taip pat modernioms technologijoms, įskaitant 3D spausdinimo sprendimus. Kartu svarstoma ir tolesnė pastato plėtra, jei augtų gamybos apimtys.

    Kiek darbuotojų planuojama samdyti?

    „PWR“ Krošno padalinyje darbo vietos turėtų būti kuriamos palaipsniui: pradžioje planuojama suburti apie 20 žmonių komandą, o per artimiausius kelerius metus ją didinti. Ilgesnėje perspektyvoje įmonė mato potencialą pasiekti iki 100 darbuotojų.

    Daugiausia dėmesio ketinama skirti kvalifikuotiems specialistams, ypač CNC staklių operatoriams ir programuotojams. Įmonė taip pat signalizuoja apie ketinimus bendradarbiauti su profesinėmis mokyklomis ir aukštosiomis mokyklomis, kad būtų lengviau rengti reikiamų kompetencijų darbuotojus.

    Ką gamins Krošno gamykla?

    Pradiniame etape Krošno gamykla turėtų gaminti pažangius komponentus ir šilumokaičių mazgus, kurie vėliau būtų naudojami galutiniam surinkimui kituose „PWR“ padaliniuose. Tokie gaminiai paprastai taikomi elektronikos ir radarų aušinimo sistemoms aviacijoje ir gynybos sektoriuje, taip pat didelio efektyvumo transporto sprendimuose.

    Vėliau, plečiant pajėgumus, numatoma pereiti prie platesnės apimties gamybos, įskaitant ir pilnos komplektacijos produktus. Bendrovė pabrėžia ilgalaikę investicijų logiką ir galimą papildomų lėšų nukreipimą į įrangą bei technologijas per artimiausius metus.

    „Riziką vertiname kaip labai nedidelę, Krošne ir Lenkijoje jaučiamės saugiai, o mūsų investicijos visada yra ilgalaikės“, – sakė „PWR“ atstovas Kees Weel.

    Šis projektas rodo platesnę tendenciją, kai tarptautinės pramonės grupės renkasi Vidurio ir Rytų Europą dėl kvalifikuotos darbo jėgos, tiekimo grandinių artumo ir investicinių paskatų. Tuo pat metu įmonės vis dažniau akcentuoja automatizaciją ir skaitmeninę gamybą, nes tai leidžia greičiau didinti našumą ir valdyti kaštus.

  • Švedų „IPercept“ pritraukė 15 mln. eurų: DI žada iš anksto pastebėti CNC staklių gedimus

    Švedų „IPercept“ pritraukė 15 mln. eurų: DI žada iš anksto pastebėti CNC staklių gedimus

    Švedijos startuolis „IPercept“, kuriantis pramonės įrangos būklės stebėsenos sprendimus, per A serijos investicijų etapą pritraukė apie 15 mln. eurų. Įmonė skelbia, kad lėšos bus skirtos plėtrai JAV ir technologijos tobulinimui.

    Finansavimo etapui kartu vadovavo ankstyvos stadijos rizikos kapitalo fondas „Isogon Ventures“ ir Londone įsikūręs fondas „2150“. Prie investicijos taip pat prisidėjo ankstesni investuotojai, tarp jų „Luminar Ventures“, „RunwayFBU“, „J12 Venture“ ir „AI.Fund“.

    „IPercept“ sprendimas orientuotas į CNC staklių prognozuojamąją priežiūrą, kai gedimai bandomi numatyti dar iki prastovų. Bendrovė teigia, kad jos DI asistentas padeda pastebėti dėvėjimąsi, gedimų požymius ir įrangos degradaciją, kad gamyba nesustotų netikėtai.

    Skirtingai nei dalis rinkoje esančių sistemų, „IPercept“ pabrėžia, kad duomenis renka ne iš staklių valdiklio ar kliento IT tinklo. Ant judančios CNC staklių dalies montuojamas vienas įrenginys fiksuoja mikrometrų mastelio judesius ir paverčia juos analizei tinkamais duomenimis.

    Praktiškai tai reiškia, kad gamintojai gali matyti, kurie komponentai dėvisi, kokiu greičiu tai vyksta ir kokių veiksmų imtis dar iki prastovos. Tokia prognozuojamoji priežiūra pramonėje laikoma vienu svarbiausių būdų mažinti nuostolius, kai net trumpas gamybos sustojimas gali kainuoti brangiau nei pati įranga.

    Įmonė nurodo, kad gautas finansavimas padės pradėti aktyvesnę veiklą JAV, samdyti pirmuosius vietos darbuotojus ir spartinti produkto vystymą. Pasak „IPercept“, jų technologija jau naudojama tokiose bendrovėse kaip „Airbus“, „Bosch“ ir „Volvo“.

    „IPercept“ komanda komercializaciją pradėjo 2022 metais, kai projektas atsiskyrė nuo KTH Karališkojo technologijos instituto, didžiausio Švedijos technikos universiteto. Toks akademinės kilmės startuolių kelias Europoje dažnai siejamas su ilgesniu technologijos brandinimu ir gilesniu tyrimų pagrindu.

    „CNC staklės pagamina beveik visas kitas pasaulio stakles, o iki šiol beveik niekas nematė, kas vyksta jų viduje, kai jos dirba“, – sakė „IPercept“ įkūrėjas ir vadovas Karoly Szipka.

    „Mūsų klausimas buvo, kaip paversti svarbiausią fizinio pasaulio mašiną tokią, kurią programinė įranga ir DI galėtų suprasti. Tam prireikė naujo matavimo principo, penkerių metų tyrimų ir ketverių metų realių duomenų“, – teigė jis.

    Prognozuojamosios priežiūros sprendimai pastaraisiais metais tampa viena sparčiausiai augančių pramonės skaitmeninimo krypčių, nes gamintojai siekia didesnio patikimumo ir mažesnių remonto kaštų. Jei „IPercept“ technologija pasiteisins platesniu mastu, tai gali tapti reikšmingu argumentu gamykloms, kurios ieško greitai diegiamų sprendimų be sudėtingos integracijos į esamas sistemas.

  • „Isembard“ plėtra įsibėgėja: DI valdoma gamyklų franšizė perkelia gamybą arčiau užsakovų

    „Isembard“ plėtra įsibėgėja: DI valdoma gamyklų franšizė perkelia gamybą arčiau užsakovų

    Šiaurės vakarų Londone, Harlsdeno pramoninėje zonoje, startuolis „Isembard“ įkūrė pirmąją savo gamyklą, veiklą pradėjusią 2025 metų sausį. Čia, tarp sandėlių ir depų, įmonė bando įrodyti, kad moderni, aukštos pridėtinės vertės gamyba gali augti greitai ir būti valdoma kaip technologijų verslas.

    „Isembard“ įkūrė 33 metų verslininkas Aleksas Fitzgeraldas, turintis ankstesnio startuolio pardavimo patirtį ir tarnybos kariuomenės rezerve biografiją. Jis atvirai sako, kad tokia įmonė patraukli politikams, nes sujungia darbo vietas regionuose, kritinių tiekimo grandinių stiprinimą ir gamybos grąžinimą arčiau rinkų.

    Kaip veikia modelis?

    „Isembard“ kuria nedideles, aukštos specifikacijos gamyklas, kurios gamina tikslias detales kosmoso, gynybos ir robotikos sektoriams. Veiklos principas panašus į hibridą: dalis gamyklų priklauso įmonei, o dalis veikia franšizės pagrindu, tačiau dirba pagal vienodus standartus.

    Užsakovui dažniausiai pakanka atsiųsti detalės projektą skaitmeniniu failu, o įmonė pateikia kainą, pagamina komponentą ir pasirūpina logistika. Tokia schema taikosi į rinką, kurioje tradiciškai dominuoja smulkūs, šeimos verslai, o sparčiai augančiai paklausai vis dažniau pritrūksta pajėgumų.

    MasonOS ir DI vaidmuo

    Pagrindinis „Isembard“ plėtros variklis yra „MasonOS“ – programinė platforma, kuri sujungia užsakymus, projektus, gamybos planavimą, darbų sekimą ir terminus. Įmonė teigia, kad DI padeda greičiau įvertinti užsakymus, planuoti įrangos apkrovą ir mažinti vėlavimų riziką, kai vienu metu dirba daug skirtingų gamyklų.

    Rinkos kontekstas palankus: Europoje ir JAV pastaraisiais metais ryškėja siekis mažinti priklausomybę nuo tolimų tiekėjų, ypač gynybos ir kritinių technologijų grandinėse. Tokiose srityse kainą vis dažniau nurungia patikimumas, greitis ir galimybė gaminti arčiau užsakovo.

    Augimas, investicijos ir rizikos

    Šiuo metu „Isembard“ dirba 66 žmonės, o įmonė valdo 14 gamyklų: septynias Jungtinėje Karalystėje, penkias JAV, po vieną Prancūzijoje ir Vokietijoje. Artimiausias tikslas – iki metų pabaigos pasiekti 25 gamyklas, o tarp svarstomų krypčių minima ir Ukraina, kur matoma rekonstrukcijos poreikio niša.

    2026 metų kovą „Isembard“ pritraukė apie 46 milijonus eurų A serijos investiciją, mažiau nei po metų nuo maždaug 8 milijonų eurų pradinio etapo finansavimo. Raundui vadovavo „Union Square Ventures“, taip pat prisidėjo „Notion Capital“, „IQ Capital“, „Tamarack Global“ ir kiti investuotojai.

    Greita geografinė plėtra kelia ir rizikų: plečiantis tinklui sudėtingiau užtikrinti vienodą gamybos kokybę, o franšizės modelis reikalauja stiprių procesų bei kontrolės. Kita silpnoji vieta gali būti programinės platformos tempas, nes DI sprendimai tobulėja sparčiai, o nuo „MasonOS“ priklauso viso tinklo efektyvumas.

    Įmonė tvirtina, kad paklausa šiuo metu viršija pasiūlą, todėl dalies užsakymų tenka atsisakyti. Jei „Isembard“ pavyks išlaikyti kokybę ir tuo pačiu greitai dauginti gamyklas, modelis gali tapti vienu ryškiausių bandymų paversti gamybą panašia į programinės įrangos mastelio ekonomiką.

    „Jei pagalvoji apie šį verslą, politikui tai svajonė“, – sakė Aleksas Fitzgeraldas.

    „Kiek žmonių iš tiesų žino, kad su tinkama parama galima įkurti savo gamyklą ir gaminti, pavyzdžiui, raketų dalis?“ – sakė jis.