Tag: CNN

  • Po „Paramount“ ir „Warner Bros. Discovery“ sandorio – naujas vardas „Skydance“ ir startas biržoje spalį

    Pramogų industrijoje bręsta vienas didžiausių pastarųjų metų pokyčių: po „Paramount“ ir „Warner Bros. Discovery“ susijungimo planuojama keisti visos grupės pavadinimą. Apie tai viešai pranešė „Paramount Skydance“ vadovas Davidas Ellisonas, akcentuodamas, kad naujasis vardas turėtų suteikti jungtinei bendrovei aiškią, atpažįstamą tapatybę.

    Numatoma, kad po sandorio užbaigimo bendrovė veiks „Skydance“ vardu, o istoriniai prekių ženklai „Paramount“ ir „Warner Bros.“ bus išlaikomi kaip atskiros turinio ir studijų linijos. Toks modelis dažnas dideliuose susijungimuose, kai siekiama vienu metu ir suvienodinti valdymą, ir neatsisakyti prekių ženklų, kurie kuria auditorijos lojalumą.

    „Norėjome pavadinimo, kuris suteiktų sujungtai įmonei savitą tapatybę, bet leistų „Paramount“ ir „Warner Bros.“ bei visiems mūsų prekės ženklams likti dėmesio centre“, – sakė Davidas Ellisonas.

    Pagal skelbiamą planą sandoris turėtų būti užbaigtas spalio 6 dieną. Nuo tos datos jungtinė įmonė ketina pradėti prekybą biržoje su simboliu SKYD, o tai reikštų naują etapą investuotojams, vertinantiems tiek kino studijų, tiek televizijos kanalų ir transliavimo platformų perspektyvas.

    „Skydance“ pavadinimas nėra naujas rinkoje: taip vadinosi Davido Ellisono įkurta kino gamybos bendrovė. Ellisonas yra technologijų kompanijos „Oracle“ įkūrėjo Larry Ellisono sūnus, o jo vadovaujama struktūra pastaraisiais metais vis aktyviau dalyvavo Holivudo konsolidacijoje.

    Sandorio apimtys ir poveikis rinkai vertinami kaip itin reikšmingi, nes po vienu stogu atsidurtų didelė dalis pasaulinio turinio kūrimo ir platinimo grandinės. „Warner Bros. Discovery“ portfelyje yra tokie aktyvai kaip studija „Warner Bros.“, transliavimo platforma „HBO Max“ ir televizijos kanalai CNN, TNT, „Discovery“, taip pat Lenkijoje veikianti TVN grupė.

    Tokio masto susijungimai paprastai grindžiami keliais tikslais: mažinti kaštus, stiprinti derybinę galią reklamos ir platinimo rinkose bei greičiau perorientuoti veiklą į transliavimo platformas. Pastaraisiais metais tradicinė televizija spaudžiama mažėjančių auditorijų, o turinio gamybos kaštai auga, todėl didelės grupės ieško masto ekonomijos ir efektyvesnio investicijų paskirstymo.

    Skelbiama, kad „Skydance“ kryptį formuos Davidas Ellisonas, o valdymo komandą papildys ir žaislų gamintojos „Mattel“ vadovas Ynonas Kreizas. Rinkai tai signalizuoja siekį derinti klasikinį studijų verslą su stipresne prekės ženklų ir intelektinės nuosavybės komercializacija, kuri šiandien tampa vienu svarbiausių pramogų sektoriaus pajamų šaltinių.

  • Paramount ir Warner Bros. Discovery susitarimas arti finišo: ką tai reiškia TVN savininkei ir rinkai

    Susitarimas JAV gali atverti kelią sandoriui

    JAV žiniasklaida praneša, kad „Paramount Skydance“ priartėjo prie taikos susitarimo su Kalifornija ir kitomis valstijomis, siekusiomis teisme stabdyti planuojamą „Warner Bros. Discovery“ perėmimą. Pasak informuotų šaltinių, kompromisas pasiektas po to, kai dalis valstijų sutiko nebetęsti ginčo.

    Minimos keturios valstijos, kurios iš pradžių nepritarė deryboms, galiausiai nusprendė, kad tolesnis brangus teisinis procesas be Kalifornijos paramos būtų menkai prasmingas. Dėl to susitarimas, atveriantis kelią vienai didžiausių pramogų industrijos konsolidacijų, gali būti paskelbtas artimiausiu metu.

    Kokiomis sąlygomis svarstoma taika

    Skelbiama, kad derybose atsirado idėja įsteigti nepriklausomas redakcines tarybas televizijoms CBS ir CNN. Tokia priemonė dažnai pasitelkiama dideliuose žiniasklaidos sandoriuose, kai politikai ir reguliuotojai siekia papildomų garantijų dėl redakcinės nepriklausomybės.

    Taip pat aptariamos finansinės sankcijos, jei „Paramount Skydance“ neįgyvendintų įsipareigojimo kasmet išleisti į kino teatrus 30 filmų. Vienas svarstytų scenarijų buvo bauda po maždaug 27 milijonus eurų už kiekvieną filmą, kurio trūktų iki šio tikslo.

    Kodėl „Paramount“ gali sutaupyti

    Jei galutinis susitarimas būtų patvirtintas, „Paramount Skydance“ galėtų išvengti atidėliojimo mokesčių „Warner Bros. Discovery“ akcininkams. Anksčiau buvo skelbta, kad jei sandoris neįvyktų iki rugsėjo 30 dienos, už kiekvieną vėlavimo dieną tektų mokėti apie 6,3 milijono eurų.

    Tokios sąlygos dideliuose susijungimuose yra įprastos: jos veikia kaip drausminantis mechanizmas, skatinantis pirkėją užbaigti procesą laiku. Vis dėlto būtent teisiniai ginčai ir reguliacinės rizikos dažnai tampa pagrindiniu veiksniu, kodėl terminai pradeda slysti.

    Kas bandė stabdyti sandorį ir kodėl?

    Perėmimą buvo mėginę blokuoti 12 valstijų generalinių prokurorų bei Amerikos scenaristų gildija. Valstijos argumentavo, kad toks susijungimas gali sumažinti konkurenciją filmų ir televizijos turinio platinimo rinkoje.

    Savo ruožtu scenaristų atstovai kėlė riziką, kad po konsolidacijos gali mažėti atlyginimai ir kūrybinio darbo apimtys. Ši įtampa atspindi platesnę tendenciją JAV pramogų sektoriuje, kur studijos ir platformos, siekdamos pelningumo, mažina kaštus ir peržiūri turinio investicijas.

    Kiek vertas sandoris ir kodėl jis svarbus Lietuvai

    Bendra perėmimo vertė siejama su maždaug 102 milijardais eurų. Sandoris svarbus ne tik Holivudui, bet ir regioninėms rinkoms, nes „Warner Bros. Discovery“ portfelyje yra HBO, platforma „Max“, CNN, „Discovery Channel“, „Cartoon Network“ ir kiti kanalai.

    Lietuvai ir regionui aktualu tai, kad „Warner Bros. Discovery“ valdo ir Grupę TVN Lenkijoje. Jei susijungimas įvyktų, tai galėtų reikšti naują valdymo struktūrą, galimus strateginius prioritetų pokyčius bei didesnį spaudimą efektyvumui, ypač turinio gamybos ir platinimo grandinėje.

    „Kalbame apie sandorį, kuris gali pakeisti jėgų pusiausvyrą turinio rinkoje ir turėti pasekmių tiek studijoms, tiek televizijoms, tiek transliavimo platformoms“, – sakė su procesu susipažinęs šaltinis.

    Nors galutinės sąlygos dar gali kisti, pati kryptis aiški: didžiosios pramogų grupės ieško masto ekonomijos, o reguliuotojai siekia papildomų apsaugų, kad konsolidacija nepakenktų konkurencijai ir redakciniam savarankiškumui.

  • Ferran Torresas apie MEGA kepurę per Ispanijos triumfą: tai buvo pokštas, o ne politinė žinutė

    Ferran Torresas apie MEGA kepurę per Ispanijos triumfą: tai buvo pokštas, o ne politinė žinutė

    „Barcelona“ puolėjas Ferranas Torresas po Ispanijos pergalės pasaulio futbolo čempionate atsidūrė dėmesio centre ne tik dėl rezultatyvaus žaidimo, bet ir dėl aksesuarų. Pergalės parade Madride jis pasirodė su kepure, primenančia JAV politinį šūkį, tik su užrašu „Make Spain Great Again“.

    Ši detalė iškart sukėlė diskusijų bangą socialiniuose tinkluose: dalis sirgalių ją priėmė kaip juoką, kiti įžvelgė politinę potekstę. Pastaraisiais metais sporto ir politikos ribos vis dažniau susilieja, todėl net ir, atrodytų, menka simbolika tampa naujienų tema.

    Ką pasakė pats futbolininkas?

    Interviu „CNN“ Torresas pabrėžė, kad kepurė buvo pasirinkta be politinių ketinimų. Pasak jo, tai tebuvo šventimo akimirka su artimaisiais ir draugais, o užrašas reiškė norą dar kartą matyti Ispaniją viršūnėje.

    „Tai buvo tik linksmybės su draugais ir šeima, tai neturėjo nieko bendra su politika“, – sakė Ferranas Torresas.

    Futbolininkas pridūrė, kad politika jam nėra artima tema, o dėmesys turėtų likti sportui ir iškovotam titului. Tokie pasisakymai dažnai naudojami siekiant užgesinti kilusias interpretacijas, tačiau viešojoje erdvėje simboliai neretai gyvena savarankišką gyvenimą.

    Kaip sureagavo JAV administracija?

    Vis dėlto JAV prezidento Donaldo Trumpo aplinkos atstovai žinutę interpretavo kitaip. Baltųjų rūmų oficiali paskyra socialiniuose tinkluose kepurę pristatė kaip netiesioginį pritarimą MAGA idėjoms, pabrėždama, kad „visi nori prisijungti prie šio judėjimo“.

    Toks komentaras dar labiau pakurstė ginčą, nes į futbolininko veiksmą įtraukė politinį kontekstą, kurio jis pats tvirtina vengiantis. Politinio turinio sklaida per oficialias institucijų paskyras pastaraisiais metais tapo dažnesnė, o sportininkų įvaizdis neretai pasitelkiamas platesnėms žinutėms sustiprinti.

    Gandai dėl ateities ir nekilnojamojo turto istorijos

    Torresas taip pat sulaukė klausimų apie karjeros ateitį, nes žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, jog jis gali palikti „Barcelona“ ir persikelti į Paryžiaus „Saint-Germain“, kurią treniruoja Luisas Enrique. Pats puolėjas teigė šiuo metu žinantis tik tiek, kad rugpjūčio 12 dieną turi grįžti į klubą treniruotis, o futbole situacija gali pasikeisti bet kurią akimirką.

    Žaidėjo pavardė buvo minima ir dėl kitos istorijos: viešojoje erdvėje sklandė teiginiai, kad su juo siejama nekilnojamojo turto bendrovė esą įsigijo 20 būstų Valensijoje spekuliacijai. Futbolininko aplinka šiuos kaltinimus atmetė, pabrėždama, kad informacija klaidinga.

    Šią vasarą Torresas dalyvavo ne viename interviu JAV žiniasklaidai, o jo vieši pasirodymai tik didina dėmesį tiek sportiniams pasiekimams, tiek detalėms, kurios gali sukelti neprognozuojamų interpretacijų. Pasaulio čempionato herojams tai tampa nauja realybe: kiekvienas gestas, nuotrauka ar užrašas gali tapti atskira naujiena.

  • Irano žiniasklaida meta kaltinimus JAV: paviešino civilių objekto nuotraukas ir ginklo dalis

    Irano žiniasklaida meta kaltinimus JAV: paviešino civilių objekto nuotraukas ir ginklo dalis

    Irano pusiau oficiali naujienų agentūra Mehr paskelbė nuotraukas, kuriose matyti apgriautas geriamojo vandens rezervuaras ir šalia aptikti įtariami ginkluotės fragmentai. Teigiama, kad tai galėjo būti tikslaus valdymo amunicija, siejama su JAV naudojamomis sistemomis, tačiau šių teiginių nepriklausomai patvirtinti kol kas nepavyko.

    Apie šiuos kadrus pranešusi CNN nurodė, kad redakcija negalėjo patikrinti, ar visi parodyti metalo fragmentai tikrai yra iš įvykio vietos. Vis dėlto paties rezervuaro vieta, remiantis nepriklausomo analitiko geolokacija, siejama su Pietų Iranu, o tai sustiprino diskusijas dėl incidento aplinkybių.

    Ginklų ekspertai, kuriuos citavo CNN, atkreipė dėmesį, kad nuotraukose matomi elementai gali atitikti JAV gaminamos GBU-39 serijos mažo skersmens valdomos bombos komponentus. Tai precizinė amunicija, kurią naudoja ne tik JAV, todėl vien pagal fragmentus galutinai nustatyti paleidėją sudėtinga.

    Pranešimai pasirodė platesniame karinės eskalacijos kontekste, kai JAV viešai skelbė apie smūgius taikiniams Irane. Tuo pat metu neaišku, ar vandens infrastruktūra buvo tiesioginis šių operacijų rezultatas, ar incidentas susijęs su kitu smūgiu ar klaida pasirenkant taikinį.

    Irano institucijos skelbia, kad buvo apgadinti du betoniniai vandens rezervuarai, kurių bendra talpa siekia 2 500 kubinių metrų, ir jie aptarnavo tūkstančius gyventojų. Tokie objektai laikomi civiline infrastruktūra, todėl jų sunaikinimas ar apgadinimas tarptautinėje teisėje vertinamas itin jautriai ir gali kelti klausimų dėl galimų pažeidimų.

    JAV Centrinės vadovybės atstovas žurnalistams patvirtino, kad informacija apie incidentą yra vertinama, tačiau detalių nepateikė. Kol nėra nepriklausomai patikrintų papildomų duomenų, įskaitant tikslią smūgio seką, panaudotos amunicijos kilmę ir objekto paskirtį, incidento interpretacijos išlieka prieštaringos.

  • Mirė CNN įkūrėjas Tedas Turneris: kaip jis pakeitė naujienų televiziją ir paliko filantropijos pėdsaką

    Mirė CNN įkūrėjas Tedas Turneris: kaip jis pakeitė naujienų televiziją ir paliko filantropijos pėdsaką

    Mirė JAV verslininkas ir žiniasklaidos magnatas Tedas Turneris, plačiausiai žinomas kaip visą parą transliuojančio naujienų kanalo CNN įkūrėjas. Jo pradėtas projektas 1980 metais tapo lūžiu televizijos industrijoje ir pakeitė tai, kaip auditorijos pasaulyje seka svarbiausius įvykius realiuoju laiku.

    CNN vadovai išplatintame pareiškime pabrėžė Turnerio reikšmę kanalo istorijai ir jo lyderystę ankstyvaisiais etapais. Jų teigimu, būtent Turnerio ambicija ir rizika padėjo sukurti naujienų formatą, kuris vėliau tapo standartu daugeliui transliuotojų.

    „Jis buvo ir visada bus CNN vedančioji dvasia. Mes stovime ant milžino pečių“, – sakė CNN generalinis direktorius ir prezidentas Markas Thompsonas.

    Pirmasis 24 valandų naujienų kanalas

    CNN startas 1980 metais išsiskyrė paprasta, bet tuo metu drąsia idėja: naujienos transliuojamos visą parą, o ne tik vakaro žinių metu. Toks modelis greitai prigijo JAV, o vėliau tapo globaliu reiškiniu, paskatinusiu konkurentus kurti analogiškus kanalus ir stiprinti tiesioginių transliacijų infrastruktūrą.

    Vienu svarbiausių CNN įtakos simbolių laikomas Persijos įlankos karas 1990–1991 metais, kai kanalas išpopuliarino nuolatinį tiesioginį reportažą iš konflikto zonos. Palydovinės technologijos leido operatyviai rodyti įvykius, o auditorijai tai tapo nauju informacijos vartojimo standartu.

    Turnerio verslas neapsiribojo vien naujienomis: jis kūrė ir pirko pramoginius televizijos kanalus, plėtojo kabelinės televizijos modelį, investavo į sportą. JAV jis buvo siejamas ir su profesionalių sporto komandų valdymu, o jo pavardė ilgą laiką buvo neatsiejama nuo Atlantos sporto ir žiniasklaidos ekosistemos.

    Filantropija ir parama klimato iniciatyvoms

    Turneris buvo žinomas ir kaip filantropas, viešai kritikavęs turto koncentraciją bei skatinęs turtinguosius daugiau prisidėti prie visuomenės problemų sprendimo. Ši pozicija ilgainiui virto konkrečiais įsipareigojimais, kuriuos jis siejo su tvarumu, sveikata ir švietimu.

    1998 metais jis skyrė maždaug 930 000 000 eurų Jungtinėms Tautoms, kad būtų įkurta Jungtinių Tautų fondo veiklą koordinuojanti struktūra ir remiamos programos, susijusios su klimato kaita, darniu vystymusi, technologijomis ir sveikatos iniciatyvomis. Ši auka laikoma viena didžiausių privačių paramų JT istorijoje.

    Be to, 1990 metais pradėjo veikti Turnerių fondas, kuris rėmė aplinkosaugos projektus ir iniciatyvas, skirtas kovai su klimato kaita. Pastaraisiais metais, augant politinėms ir ekonominėms diskusijoms dėl žaliųjų investicijų, Turnerio ankstyvas dėmesys aplinkosaugai dažnai minimas kaip pavyzdys, kaip privačios lėšos gali formuoti viešąją darbotvarkę.