CP v2

Tag: CNN

  • Ferran Torresas apie MEGA kepurę per Ispanijos triumfą: tai buvo pokštas, o ne politinė žinutė

    Ferran Torresas apie MEGA kepurę per Ispanijos triumfą: tai buvo pokštas, o ne politinė žinutė

    „Barcelona“ puolėjas Ferranas Torresas po Ispanijos pergalės pasaulio futbolo čempionate atsidūrė dėmesio centre ne tik dėl rezultatyvaus žaidimo, bet ir dėl aksesuarų. Pergalės parade Madride jis pasirodė su kepure, primenančia JAV politinį šūkį, tik su užrašu „Make Spain Great Again“.

    Ši detalė iškart sukėlė diskusijų bangą socialiniuose tinkluose: dalis sirgalių ją priėmė kaip juoką, kiti įžvelgė politinę potekstę. Pastaraisiais metais sporto ir politikos ribos vis dažniau susilieja, todėl net ir, atrodytų, menka simbolika tampa naujienų tema.

    Ką pasakė pats futbolininkas?

    Interviu „CNN“ Torresas pabrėžė, kad kepurė buvo pasirinkta be politinių ketinimų. Pasak jo, tai tebuvo šventimo akimirka su artimaisiais ir draugais, o užrašas reiškė norą dar kartą matyti Ispaniją viršūnėje.

    „Tai buvo tik linksmybės su draugais ir šeima, tai neturėjo nieko bendra su politika“, – sakė Ferranas Torresas.

    Futbolininkas pridūrė, kad politika jam nėra artima tema, o dėmesys turėtų likti sportui ir iškovotam titului. Tokie pasisakymai dažnai naudojami siekiant užgesinti kilusias interpretacijas, tačiau viešojoje erdvėje simboliai neretai gyvena savarankišką gyvenimą.

    Kaip sureagavo JAV administracija?

    Vis dėlto JAV prezidento Donaldo Trumpo aplinkos atstovai žinutę interpretavo kitaip. Baltųjų rūmų oficiali paskyra socialiniuose tinkluose kepurę pristatė kaip netiesioginį pritarimą MAGA idėjoms, pabrėždama, kad „visi nori prisijungti prie šio judėjimo“.

    Toks komentaras dar labiau pakurstė ginčą, nes į futbolininko veiksmą įtraukė politinį kontekstą, kurio jis pats tvirtina vengiantis. Politinio turinio sklaida per oficialias institucijų paskyras pastaraisiais metais tapo dažnesnė, o sportininkų įvaizdis neretai pasitelkiamas platesnėms žinutėms sustiprinti.

    Gandai dėl ateities ir nekilnojamojo turto istorijos

    Torresas taip pat sulaukė klausimų apie karjeros ateitį, nes žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, jog jis gali palikti „Barcelona“ ir persikelti į Paryžiaus „Saint-Germain“, kurią treniruoja Luisas Enrique. Pats puolėjas teigė šiuo metu žinantis tik tiek, kad rugpjūčio 12 dieną turi grįžti į klubą treniruotis, o futbole situacija gali pasikeisti bet kurią akimirką.

    Žaidėjo pavardė buvo minima ir dėl kitos istorijos: viešojoje erdvėje sklandė teiginiai, kad su juo siejama nekilnojamojo turto bendrovė esą įsigijo 20 būstų Valensijoje spekuliacijai. Futbolininko aplinka šiuos kaltinimus atmetė, pabrėždama, kad informacija klaidinga.

    Šią vasarą Torresas dalyvavo ne viename interviu JAV žiniasklaidai, o jo vieši pasirodymai tik didina dėmesį tiek sportiniams pasiekimams, tiek detalėms, kurios gali sukelti neprognozuojamų interpretacijų. Pasaulio čempionato herojams tai tampa nauja realybe: kiekvienas gestas, nuotrauka ar užrašas gali tapti atskira naujiena.

  • Irano žiniasklaida meta kaltinimus JAV: paviešino civilių objekto nuotraukas ir ginklo dalis

    Irano žiniasklaida meta kaltinimus JAV: paviešino civilių objekto nuotraukas ir ginklo dalis

    Irano pusiau oficiali naujienų agentūra Mehr paskelbė nuotraukas, kuriose matyti apgriautas geriamojo vandens rezervuaras ir šalia aptikti įtariami ginkluotės fragmentai. Teigiama, kad tai galėjo būti tikslaus valdymo amunicija, siejama su JAV naudojamomis sistemomis, tačiau šių teiginių nepriklausomai patvirtinti kol kas nepavyko.

    Apie šiuos kadrus pranešusi CNN nurodė, kad redakcija negalėjo patikrinti, ar visi parodyti metalo fragmentai tikrai yra iš įvykio vietos. Vis dėlto paties rezervuaro vieta, remiantis nepriklausomo analitiko geolokacija, siejama su Pietų Iranu, o tai sustiprino diskusijas dėl incidento aplinkybių.

    Ginklų ekspertai, kuriuos citavo CNN, atkreipė dėmesį, kad nuotraukose matomi elementai gali atitikti JAV gaminamos GBU-39 serijos mažo skersmens valdomos bombos komponentus. Tai precizinė amunicija, kurią naudoja ne tik JAV, todėl vien pagal fragmentus galutinai nustatyti paleidėją sudėtinga.

    Pranešimai pasirodė platesniame karinės eskalacijos kontekste, kai JAV viešai skelbė apie smūgius taikiniams Irane. Tuo pat metu neaišku, ar vandens infrastruktūra buvo tiesioginis šių operacijų rezultatas, ar incidentas susijęs su kitu smūgiu ar klaida pasirenkant taikinį.

    Irano institucijos skelbia, kad buvo apgadinti du betoniniai vandens rezervuarai, kurių bendra talpa siekia 2 500 kubinių metrų, ir jie aptarnavo tūkstančius gyventojų. Tokie objektai laikomi civiline infrastruktūra, todėl jų sunaikinimas ar apgadinimas tarptautinėje teisėje vertinamas itin jautriai ir gali kelti klausimų dėl galimų pažeidimų.

    JAV Centrinės vadovybės atstovas žurnalistams patvirtino, kad informacija apie incidentą yra vertinama, tačiau detalių nepateikė. Kol nėra nepriklausomai patikrintų papildomų duomenų, įskaitant tikslią smūgio seką, panaudotos amunicijos kilmę ir objekto paskirtį, incidento interpretacijos išlieka prieštaringos.

  • Mirė CNN įkūrėjas Tedas Turneris: kaip jis pakeitė naujienų televiziją ir paliko filantropijos pėdsaką

    Mirė CNN įkūrėjas Tedas Turneris: kaip jis pakeitė naujienų televiziją ir paliko filantropijos pėdsaką

    Mirė JAV verslininkas ir žiniasklaidos magnatas Tedas Turneris, plačiausiai žinomas kaip visą parą transliuojančio naujienų kanalo CNN įkūrėjas. Jo pradėtas projektas 1980 metais tapo lūžiu televizijos industrijoje ir pakeitė tai, kaip auditorijos pasaulyje seka svarbiausius įvykius realiuoju laiku.

    CNN vadovai išplatintame pareiškime pabrėžė Turnerio reikšmę kanalo istorijai ir jo lyderystę ankstyvaisiais etapais. Jų teigimu, būtent Turnerio ambicija ir rizika padėjo sukurti naujienų formatą, kuris vėliau tapo standartu daugeliui transliuotojų.

    „Jis buvo ir visada bus CNN vedančioji dvasia. Mes stovime ant milžino pečių“, – sakė CNN generalinis direktorius ir prezidentas Markas Thompsonas.

    Pirmasis 24 valandų naujienų kanalas

    CNN startas 1980 metais išsiskyrė paprasta, bet tuo metu drąsia idėja: naujienos transliuojamos visą parą, o ne tik vakaro žinių metu. Toks modelis greitai prigijo JAV, o vėliau tapo globaliu reiškiniu, paskatinusiu konkurentus kurti analogiškus kanalus ir stiprinti tiesioginių transliacijų infrastruktūrą.

    Vienu svarbiausių CNN įtakos simbolių laikomas Persijos įlankos karas 1990–1991 metais, kai kanalas išpopuliarino nuolatinį tiesioginį reportažą iš konflikto zonos. Palydovinės technologijos leido operatyviai rodyti įvykius, o auditorijai tai tapo nauju informacijos vartojimo standartu.

    Turnerio verslas neapsiribojo vien naujienomis: jis kūrė ir pirko pramoginius televizijos kanalus, plėtojo kabelinės televizijos modelį, investavo į sportą. JAV jis buvo siejamas ir su profesionalių sporto komandų valdymu, o jo pavardė ilgą laiką buvo neatsiejama nuo Atlantos sporto ir žiniasklaidos ekosistemos.

    Filantropija ir parama klimato iniciatyvoms

    Turneris buvo žinomas ir kaip filantropas, viešai kritikavęs turto koncentraciją bei skatinęs turtinguosius daugiau prisidėti prie visuomenės problemų sprendimo. Ši pozicija ilgainiui virto konkrečiais įsipareigojimais, kuriuos jis siejo su tvarumu, sveikata ir švietimu.

    1998 metais jis skyrė maždaug 930 000 000 eurų Jungtinėms Tautoms, kad būtų įkurta Jungtinių Tautų fondo veiklą koordinuojanti struktūra ir remiamos programos, susijusios su klimato kaita, darniu vystymusi, technologijomis ir sveikatos iniciatyvomis. Ši auka laikoma viena didžiausių privačių paramų JT istorijoje.

    Be to, 1990 metais pradėjo veikti Turnerių fondas, kuris rėmė aplinkosaugos projektus ir iniciatyvas, skirtas kovai su klimato kaita. Pastaraisiais metais, augant politinėms ir ekonominėms diskusijoms dėl žaliųjų investicijų, Turnerio ankstyvas dėmesys aplinkosaugai dažnai minimas kaip pavyzdys, kaip privačios lėšos gali formuoti viešąją darbotvarkę.