Tag: CO2 emisijos

  • Harvardo skaičiavimai: JAV duomenų centrai sunaudoja 1,8 proc. elektros ir išmeta 25,7 mln. t CO2

    Didžiausi JAV duomenų centrai per metus sunaudoja tiek elektros, kad tai sudaro apie 1,8 proc. viso šalies elektros vartojimo, o su tuo siejamos anglies dioksido emisijos siekia apie 25,7 mln. metrinių tonų.

    Tokius įverčius pateikė Harvardo universiteto T. H. Chano visuomenės sveikatos mokyklos mokslininkai, analizę paskelbę žurnale „Nature Sustainability“.

    Tyrėjai skaičiavo vadinamųjų hiperskalės (hyperscale) duomenų centrų poveikį – tai itin dideli objektai, aptarnaujantys debesijos paslaugas ir didelio masto skaičiavimus, įskaitant dirbtinio intelekto sprendimus.

    Pagrindinė išvada – didelę dalį šių centrų energijos poreikio vis dar dengia iškastinis kuras, todėl didėjant paklausai auga ir klimatinis pėdsakas.

    Kaip buvo vertintas duomenų centrų mastas

    Harvardo komanda sudarė 403 didelių duomenų centrų JAV sąrašą. Jų dydžiui ir infrastruktūrai įvertinti buvo naudojami palydoviniai vaizdai.

    Tada mokslininkai apskaičiavo kiekvieno objekto metinį elektros suvartojimą laikotarpiu nuo 2024 metų gegužės iki 2025 metų balandžio, taikydami skirtingus eksploatacijos scenarijus.

    Emisijoms įvertinti buvo pasitelkta informacija apie elektrines, tiekiančias energiją į atitinkamus regioninius tinklus, remiantis JAV Aplinkos apsaugos agentūros (EPA) duomenimis.

    Skaičiavimai parodė, kad, priklausomai nuo veiklos intensyvumo, visi analizuoti centrai per metus galėjo suvartoti nuo 68 iki 99 teravatvalandžių elektros energijos.

    Didžioji dalis energijos – iš dujų ir anglies

    Tyrimas nustatė, kad apie 54 proc. elektros, kuria buvo maitinami šie didieji duomenų centrai, kilo iš iškastinio kuro deginimo.

    Daugiausia tarp tokių šaltinių sudarė gamtinės dujos (38 proc.) ir anglis (15 proc.). Mokslininkai atkreipė dėmesį, kad dalis objektų yra regionuose, kur elektros gamyboje anglis vis dar užima reikšmingą vietą.

    Taip pat nurodyta, kad keturios valstijos – Virdžinija, Oregonas, Ohajas ir Ajova – sudarė daugiau nei pusę tyrime apimto elektros vartojimo.

    Kokie tyrimo apribojimai ir kas toliau

    Mokslininkai pabrėžė, kad susidūrė su duomenų trūkumais, todėl negalėjo apimti visų hiperskalės duomenų centrų JAV.

    Be to, turima informacija neleido atskirti, kiek elektros sunaudota būtent dirbtinio intelekto užduotims, o kiek – kitoms debesijos ir skaičiavimo paslaugoms.

    Komanda skelbia, kad tolesniuose darbuose ketina vertinti ir su tokių centrų veikla susijusį poveikį sveikatai.

    Vienas iš tyrimo autorių Gianluca Guidi pabrėžė, kad duomenų centrai plečiasi ypač sparčiai, o sprendimai, kur juos statyti ir iš kokių šaltinių tiekti energiją, priimami būtent dabar.

    JAV šių objektų plėtra pastaraisiais metais sulaukė ir vietos bendruomenių kritikos – greta emisijų dažnai keliami ir didelio vandens vartojimo klausimai.

  • „Uber“ fiksuoja rekordą: per ketvirtį elektromobiliais įvykdyta 207,4 mln. kelionių

    „Uber“ fiksuoja rekordą: per ketvirtį elektromobiliais įvykdyta 207,4 mln. kelionių

    „Uber“ skelbia fiksuojanti rekordinius elektrifikacijos rodiklius: per trečiąjį metų ketvirtį vairuotojai visame pasaulyje elektromobiliais įvykdė 207,4 mln. kelionių.

    Tai reiškia, kad platformoje vidutiniškai buvo atliekama daugiau nei 26 kelionės elektromobiliu kas sekundę. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, tokių kelionių skaičius išaugo 52 proc., rašo „InsideEVs“.

    Augo ir elektromobilius vairuojančių „Uber“ partnerių skaičius. Nurodoma, kad liepos–rugsėjo mėnesiais platformoje vidutiniškai buvo aktyvūs apie 434 000 elektromobilių vairuotojų – taip pat 52 proc. daugiau nei prieš metus.

    Vis dėlto pati bendrovė pripažįsta, kad, vertinant dabartines tendencijas, jos 2030 metų tikslai „toliau lieka nepasiekiami“. Kitaip tariant, augimas spartus, tačiau iki visiškos transformacijos dar trūksta daug.

    Europa ryškiai lenkia Šiaurės Ameriką

    Regioniniai skirtumai – itin ryškūs. Europoje kas penkta „Uber“ kelionė trečiąjį ketvirtį buvo atlikta elektromobiliu.

    Tuo metu JAV ir Kanadoje elektromobilis pasitaikė rečiau: teigiama, kad kas dešimtas keleivis šiose šalyse trečiąjį ketvirtį važiavo elektriniu automobiliu.

    „Uber“ pateiktose diagramose Europa pirmauja elektrifikacijos srityje jau nuo 2021 metų pirmojo ketvirčio. O nuo 2024 metų trečiojo ketvirčio atotrūkis, kaip nurodoma, dar labiau išaugo.

    Tekste pažymima, kad europiečių proveržį padėjo paskatinti įvairios skatinimo priemonės ir gerėjanti įkrovimo infrastruktūra, o JAV ir Kanadoje perėjimas prie elektromobilių išliko gana lėtas.

    Ambicingi tikslai stringa: 2030-ieji gali būti per toli

    „Uber“ praneša, kad beveik nepasiekė daugumos 2025 metams keltų tvarumo tikslų ir, panašu, gerokai atsilieka nuo planų, numatytų dešimtmečio pabaigai.

    Pavyzdžiui, bendrovė buvo numačiusi, kad 2025 metais Londone ir Amsterdame 100 proc. kelionių bus nulinės emisijos, tačiau faktinis rezultatas siekė 41 proc.

    Taip pat buvo tikimasi, kad 50 proc. visų mobilumo mylių septyniose Europos sostinėse bus nuvažiuota elektromobiliais, tačiau metų pabaigoje šis rodiklis sudarė 32 proc.

    Ilgesnio laikotarpio tikslas dar ambicingesnis: iki 2030 metų pabaigos Kanadoje, Europoje ir JAV 100 proc. kelionių turėtų būti nulinės emisijos. Vis dėlto pati bendrovė teigia, kad toks scenarijus mažai tikėtinas, nors ir tvirtina esanti „giliai įsipareigojusi“ šiam perėjimui.

    Emisijos mažėja, bet ne visur ir ne visada

    Augant elektromobilių daliai, dalis vairuotojų vis tiek renkasi benzininius ar dyzelinius automobilius. Dėl to bendras išmetamųjų teršalų paveikslas lieka nevienareikšmis.

    JAV ir Kanadoje kiekviena keleivio „Uber“ nuvažiuota mylia trečiąjį ketvirtį vidutiniškai siejosi su 318 gramų anglies dioksido emisijomis. Tai mažiau nei 2024 metais (340 gramų), bet daugiau nei 2023 metais (306 gramai).

    Europoje skaičiai mažesni: pernai vienai keleivio nuvažiuotai myliai teko vidutiniškai 186 gramai CO2. Rodiklis mažesnis nei 2024 ir 2023 metais, tačiau didesnis nei 2022 metais, kai buvo fiksuota 183 gramų vidurkis.

    Bendrovė teigia, kad atotrūkį tarp Europos ir JAV su Kanada lemia du veiksniai: europiečių vairuotojai dažniau renkasi elektromobilius ir hibridus, o taip pat skiriasi degalų ekonomijos ataskaitų teikimo standartai.

  • Suomijos Hyvinkää užlies karjerą 380 mln litrų vandens – statys milžinišką šilumos „bateriją“

    Suomijos Hyvinkää miestas planuoja buvusį žvyro karjerą paversti milžinišku šilumos kaupikliu – teritorija bus užlieta apie 380 000 000 litrų geriamojo vandens.

    Taip siekiama sukurti atvirą šilumos energijos saugyklą, kuri maitintų miesto centralizuoto šildymo tinklą. Apie projektą praneša „EcoNews“, remdamasis miesto šilumos tiekimo įmone „Hyvinkään Lämpövoima Oy“.

    Idėja paprasta: vanduo talpoje bus įkaitinamas ir šiluma kaupiama tada, kai ją pagaminti pigiau (pavyzdžiui, šiltesniu sezonu), o vėliau panaudojama žiemą, kai šilumos poreikis ir kainos paprastai didžiausi.

    Projektas numatytas kaip vienas didžiausių tokio tipo sprendimų pasaulyje, o investicijos vertė siekia 33 mln. eurų. Nurodoma, kad vandens pylimas pradėtas spalį, o procesas turėtų trukti iki 2027 metų balandžio.

    Milžiniškas baseinas miesto šilumai

    Būsimas rezervuaras turėtų būti apie 20 metrų gylio, o jo plotas – maždaug 225 x 165 metrai. Miesto įmonė šį dydį prilygina maždaug penkių futbolo aikščių plotui.

    Vanduo bus laikomas 40–90 laipsnių temperatūros intervale. Skaičiuojama, kad vieno „įkrovimo“ metu sistema galės sukaupti apie 18 000 megavatvalandžių šilumos.

    Per metus planuojama sukaupti 90 000–100 000 MWh, o tai sudarytų beveik ketvirtadalį viso Hyvinkää metinio šilumos poreikio.

    Nauda: mažesnės sąnaudos ir mažiau CO2

    Šilumos tiekėjas teigia, kad tokia saugykla bus įkraunama ir iškraunama ištisus metus, o labiausiai pasitarnaus ruošiantis šaltajam sezonui.

    Bendrovė prognozuoja, kad esant dabartinėms energijos kainoms „vandens“ šilumos sandėlis kasmet leistų sutaupyti kelis milijonus eurų, kurie kitu atveju būtų išleidžiami šilumai pirkti iš išorės šaltinių.

    Taip pat skelbiama, kad projektas sumažins sistemos anglies dioksido emisijas 4,4 tūkst. tonų. Įmonė pabrėžia, jog ateityje miesto šiluma turėtų būti gaminama tik iš atliekamos šilumos ir atsinaujinančių energijos šaltinių.

    Pasak projekto vykdytojų, pasirengimas ir leidimų gavimas užtruko daugiau nei 3,5 metų, o pati šilumos saugykla turėtų pradėti veikti 2027 metų rudenį.

  • Anglies kaina Europoje smuko iki 130 dolerių už toną – ji apie 47 proc. pigesnė už dujas

    Europoje anglies kainos pastaruoju metu mažėja, tačiau kuras išlieka konkurencingas – anglis, perskaičiavus į energijos vienetą ir įvertinus CO2 emisijų kaštus, yra apie 47 proc. pigesnė už gamtines dujas.

    Kaip skelbia Lenkijos portalas WNP, šiuo metu energetinė anglis Europoje kainuoja maždaug 130 JAV dolerių už toną. Tai ją paverčia patrauklia alternatyva tada, kai dujų kainos išlieka aukštesnės.

    Rinką veikia geopolitika ir žaliavų pasiūla: pasikeitus investuotojų lūkesčiams dėl konflikto su Iranu, per savaitę krito naftos ir dujų kainos, o tai atsiliepė ir anglies segmentui.

    Kita svarbi kryptis – Kinija: jei šalyje didės anglies gavyba, importo poreikis gali mažėti, o tai darytų papildomą spaudimą kainoms tarptautinėje rinkoje.

    Anglis išlieka konkurencinga

    Anot analitiko Jakubo Szkopekto („Erste Securities Polska“), energetinės anglies kainos smuko kartu su visu energijos žaliavų „krepšeliu“. Jis pabrėžia, kad net ir įskaičiavus emisijų sąnaudas anglis šiuo metu išlieka reikšmingai pigesnė už dujas.

    Tokio kainų skirtumo išlikimas, vertinama, galėtų palaikyti santykinai stiprią paklausą iš energetikos sektoriaus. Tuo pat metu rizika angliai – tolesnis dujų pigimas, jei derybos su Iranu atneštų proveržį.

    Europoje stebimas ir dujų atsargų klausimas: nurodoma, kad dujų saugyklų užpildymas siekia apie 73 proc., o rinkos komentaruose išskiriamas santykinai žemesnis lygis Vokietijoje – mažiau nei 60 proc.

    Kinijos sprendimai gali daryti spaudimą kainoms

    Iš pasaulinės perspektyvos reikšmingas veiksnys – Kinijos gavybos politika. Minima, kad Shanxi provincijos valdžia, kuri atstovauja vienam svarbiausių gavybos regionų, ragina atnaujinti kasyklų darbą ir didinti gamybą.

    Jeigu pasiūla Kinijoje augs, šaliai gali reikėti mažiau importo, o tai reikštų didesnį spaudimą kainoms jūrinėje (tarptautinėje) prekyboje.

    Koksuojamosios anglies rinkoje – atskira dinamika

    Koksuojamosios anglies, naudojamos plieno gamybai, kainos taip pat smuko – australietiškos žaliavos kaina nurodoma apie 255–259 JAV dolerius už toną. Kartu fiksuotas ir Australijos eksporto sumažėjimas spalį, nors metinis eksportas vis dar didesnis nei prieš metus.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į besikeičiančią pirkėjų struktūrą: vis daugiau australietiškos koksuojamosios anglies nuperka Kinija, o mažiau – Indija ir Pietų Korėja.

    Artimiausiomis savaitėmis anglies kainų kryptį, vertinama, labiausiai lems derybų su Iranu eiga, dujų kainos Europoje, dujų atsargų dinamika ir Kinijos gavybos didėjimo mastas.

  • ES ir Jungtinė Karalystė arti susitarimo sujungti CO2 kvotų rinkas: ką tai keistų pramonei

    Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė priartėjo prie susitarimo, kuris sujungtų jų CO2 emisijų leidimų prekybos sistemas. Jei susitarimas įsigaliotų, įmonės galėtų naudoti vienos rinkos leidimus įsipareigojimams kitoje pusėje vykdyti.

    Kaip skelbia „Bloomberg“, po beveik šešerių metų nuo britiškos sistemos starto derybininkai jau suderino emisijų limitus, pasiūlos reguliavimo taisykles ir nemokamų leidimų skyrimo principus. Paskutinis ne iki galo išspręstas klausimas – kaip būtų traktuojamos išvestinės finansinės priemonės.

    Šiuo metu veikia dvi atskiros sistemos: ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (EU ETS) ir po „Brexit“ sukurta Jungtinės Karalystės sistema (UK ETS). Dalis didžiųjų pramonės grupių dirba abiejose rinkose, todėl atskiri režimai reiškia daugiau administravimo ir sudėtingesnį planavimą.

    Pramonei toks žingsnis galėtų reikšti paprastesnį atsiskaitymą ir potencialiai mažesnes sąnaudas, tačiau kai kurios kliūtys prekybai tarp ES ir Jungtinės Karalystės neišnyktų automatiškai. Be to, galimas kainų suartėjimas vieniems būtų naudingas, kitiems – reikštų brangesnius leidimus.

    Susitarimas galėtų būti svarstomas lapkričio 20 dieną

    Planuojama, kad galimas susitarimas taps vienu svarbiausių ES ir Jungtinės Karalystės lyderių susitikimo, numatyto lapkričio 20 dieną, darbotvarkės klausimų. Galutiniam sprendimui vis tiek reikėtų politinio pritarimo ir vėlesnio formalaus ratifikavimo.

    EU ETS veikia nuo 2005 metų ir yra vienas pagrindinių ES klimato politikos įrankių. Sistema apima apie 10 tūkst. įrenginių ir subjektų, įskaitant energetiką, metalurgiją, cemento ir trąšų gamybą bei aviaciją, o mažinamas leidimų kiekis turėtų skatinti mažinti emisijas.

    Kainų skirtumas tarp rinkų išlieka, nors pastaruoju metu jis mažėjo. Tekste nurodoma, kad gruodžio kontraktas britiškiems leidimams penktadienį kainavo 64,81 svaro už toną, o ES orientyras buvo 86,55 euro.

    CBAM klausimas: automatinio palengvinimo nebus

    Rinkų sujungimas svarbus ir dėl anglies dioksido pasienio korekcinio mechanizmo (CBAM), kuris skirtas suvienodinti emisijų kainos naštą ES viduje ir už jos ribų. Teoriškai glaudesnis ETS sistemų ryšys galėtų mažinti išlaidas ir formalumus prekiaujant tarp Jungtinės Karalystės ir ES.

    Vis dėlto CBAM taikymas Jungtinei Karalystei nenutrūktų vien dėl politinės deklaracijos. ES teisė numato, kad reikalingas pilnas ETS rinkų susiejimas ir veiksmingas emisijų kainos nustatymas be preferencinių išimčių, o tik tuomet Europos Komisija galėtų atskiru sprendimu keisti JK statusą.

    Tekste taip pat pažymima, kad britiškas CBAM atitikmuo turėtų pradėti galioti nuo 2027 metų pradžios. Tai reiškia, kad net ir judant ETS susiejimo link, pereinamuoju laikotarpiu verslui gali tekti veikti dviejų skirtingų taisyklių aplinkoje.

    Kainos gali suartėti, bet tai reikštų ir riziką

    Vienas svarbiausių praktinių aspektų – galimas leidimų kainų suartėjimas. ABN Amro ekonomistas Moutazas Altaghlibis vertina, kad per artimiausius dvejus metus britiška rinka galėtų priartėti prie ES kainų, tačiau tai reikštų brangesnius leidimus daliai Jungtinės Karalystės įmonių.

    Pagal projektą numatoma ir didesnė taisyklių dermė. ES turėtų pripažinti JK emisijų limitus 2028–2030 metams, o nuo 2031 metų metinis UK ETS išduodamų leidimų kiekis negalėtų viršyti 7,1 proc. to, kas išduodama EU ETS.

    Taip pat numatyta, kad Jungtinė Karalystė turėtų derinti savo reguliavimą prie būsimų ES teisės aktų. Galutiniam susitarimui reikės ratifikavimo abiejose pusėse, įskaitant Europos Parlamentą ir valstybes nares Taryboje, o kai kurios nuostatos galėtų būti pradėtos taikyti laikinai.

  • „Google“ į Malezijos duomenų centrus investuos 15 mlrd. dolerių: auga spaudimas elektrai ir vandeniui

    „Google“ per artimiausius dvejus metus planuoja investuoti apie 15 mlrd. JAV dolerių į duomenų centrus ir skaitmeninę infrastruktūrą Malaizijoje, susijusią su debesijos sprendimais.

    Investicijas skatina sparčiai auganti duomenų apdorojimo debesyje paklausa ir paslaugos, susijusios su dirbtiniu intelektu. Apie tai rašo portalas WNP.pl.

    Pati „Google“ pabrėžia, kad Malaizija yra viena greičiausiai augančių Pietryčių Azijos ekonomikų, o interneto skverbties rodiklis šalyje siekia 99 proc.

    Vis dėlto milijardinės technologijų milžinų investicijos turi ir kainą: kartu auga spaudimas šalies energetikos sistemai bei gėlo vandens ištekliams, kurių reikia duomenų centrams vėsinti.

    Auganti duomenų centrų našta energetikai

    Iki šiol „Google“ Malaizijoje duomenų centrams ir panašiems sprendimams jau buvo skyrusi apie 2 mlrd. JAV dolerių, tačiau dabar projektų tempas gerokai spartėja.

    Tekste pažymima, kad prie tokio sprendimo galėjo prisidėti mažėjantis elektros prieinamumas ir vandens stoka šalyje – tai du kritiniai ištekliai dideliems duomenų centrams.

    Remiantis vyriausybės duomenimis, jei tarptautinių IT bendrovių projektų paraiškų tempas išliks, jau 2035 metais daugiau nei 30 proc. Malaizijoje pagaminamos energijos gali būti sunaudojama duomenų centruose.

    Tai reikštų rimtą iššūkį šalies energetiniam saugumui, o kartu – ir vandens išteklių valdymui.

    Nauji leidimai – su papildomomis sąlygomis

    Dėl didėjančios apkrovos planuojama, kad kiekvienas naujas leidimas statyti duomenų centrą būtų siejamas su reikalavimais užtikrinti papildomus pajėgumus.

    Taip pat numatoma, kad gali būti keliamos sąlygos dėl jūros vandens gėlinimo – jis būtų naudojamas vėsinimo poreikiams, siekiant mažinti spaudimą geriamojo vandens resursams.

    Emisijų problema: energija vis dar iškastinė

    Straipsnyje atkreipiamas dėmesys ir į klimato aspektą: Malaizijoje 78 proc. energijos pagaminama iš iškastinio kuro.

    Iš jų 44 proc. sudaro akmens anglis, o 34 proc. – gamtinės dujos, todėl didėjantis duomenų centrų elektros poreikis gali prisidėti prie bendrų pasaulinių CO2 emisijų augimo.

  • Vokietija 2027 metais „įšaldo“ CO2 kainas: ką tai reiškia degalams ir šildymui iki ETS2 starto

    Vokietijos Bundestagas priėmė įstatymo pataisas, kuriomis 2027 metais nacionalinėje CO2 emisijų prekybos sistemoje paliekamas dabartinis kainų koridorius. Tai reiškia, kad už toną CO2 ir toliau būtų taikomas 55–65 eurų intervalas, o ne leidžiama kainai šoktelėti pagal platesnius rinkos mechanizmus.

    Šis nacionalinis modelis taikomas sektoriams, kurie nepatenka į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (EU ETS). Pirmiausia tai yra transportas ir pastatų naudojimas, todėl sprendimas tiesiogiai siejasi su degalų ir šildymo kainų dinamika.

    Sprendimo priežastis – atidėtas ETS2

    Pataisos siejamos su tuo, kad ES mastu planuojamas ETS2 mechanizmas, apimantis būtent transportą ir pastatus, startuos vėliau nei anksčiau numatyta. Vokietija siekia išvengti situacijos, kai 2027 metais gyventojams ir verslui tektų papildomas kainų šuolis dėl „pereinamojo“ laikotarpio taisyklių.

    Nacionalinė sistema Vokietijoje buvo patvirtinta 2019 metais ir realiai pradėjo veikti po kelerių metų. Pirmaisiais etapais CO2 kaina buvo nustatoma administraciniu būdu, o vėliau palaipsniui didinama iki dabartinio lygio.

    Kaip CO2 mokestis atsispindi kainose

    Praktikoje, kai pasiūla neatitinka paklausos, kaina aukcionuose gali remtis viršutine nustatyto intervalo riba. Dėl to CO2 dedamoji jau dabar yra vienas veiksnių, keliančių degalų ir šildymo energijos kainas, nors galutinė suma priklauso ir nuo naftos, dujų bei rinkos maržų.

    Skaičiuojama, kad dabartinis CO2 mokestis Vokietijoje prisideda prie kelių proc. dydžio pabrangimo degalams ir šildymo kurui, o kai kuriais atvejais poveikis gali artėti prie dviženklio. Tai ypač aktualu namų ūkiams, kurie šildosi iškastiniu kuru, ir įmonėms, kurių logistika priklauso nuo dyzelino.

    Politinis ir socialinis jautrumas

    Vokietijos sprendimas rodo, kad klimato politikos priemonės vis dažniau vertinamos per socialinio priimtinumo prizmę. Nors Berlynas išlieka ETS2 šalininkas, politinėje darbotvarkėje ryškėja klausimas, kaip išvengti staigių kainų šuolių ir su tuo susijusio nepasitenkinimo.

    Artėjant ETS2 startui, pagrindinė įtampa gali kilti dėl to, kaip greitai kaštai bus perkelti vartotojams ir ar kompensavimo priemonės spės su poveikiu kainoms. Vokietijos pasirinktas „įšaldymo“ modelis signalizuoja siekį šį perėjimą padaryti labiau kontroliuojamą.

  • Įkraunami hibridai teršia gerokai daugiau nei žadėta: siūlo drastiškai mažinti bakus iki 15 litrų

    Įkraunami hibridai teršia gerokai daugiau nei žadėta: siūlo drastiškai mažinti bakus iki 15 litrų

    Įkraunami hibridai (PHEV) reklamuojami kaip kompromisas tarp elektromobilio ir benzininio automobilio: kasdieniams maršrutams turėtų pakakti elektros, o ilgesnėms kelionėms lieka vidaus degimo variklis. Tačiau praktikoje nemaža dalis vairuotojų jų visai nekrauna, todėl reali tarša ir degalų sąnaudos smarkiai nutolsta nuo oficialių skaičių.

    Transporto ir aplinkosaugos organizacija Transport and Environment (T&E) naujoje analizėje ragina keisti taisykles taip, kad PHEV naudotojams būtų mažiau patogu važinėti vien degalais. Viena ryškiausių idėjų – riboti degalų bako talpą iki 15 litrų, kad automobilis dažniau būtų įkraunamas ir daugiau kilometrų nuvažiuotų elektra.

    Kodėl PHEV realybė nuvilia?

    T&E, remdamasi Europos aplinkos agentūros duomenimis, teigia, kad 2024 metais Europoje registruotų PHEV realios anglies dioksido emisijos buvo beveik šešis kartus didesnės nei deklaruojama oficialiuose bandymuose. Palyginti su 2023 metų modeliais, atotrūkis, organizacijos vertinimu, dar padidėjo.

    Organizacijos skaičiavimais, realiomis sąlygomis PHEV taršos sumažėjimas, palyginti su vidaus degimo ir įprastais hibridiniais automobiliais, buvo tik apie 14 proc., nors oficialūs rodikliai sudarytų įspūdį, kad mažėjimas siekia apie 83 proc. Tai ypač ryšku, kai automobiliai dažniau naudojami kaip benzininiai ir įkrovimas tampa epizodinis.

    Siūlomi pokyčiai iki 2030 metų

    T&E ragina skatinti tokius PHEV sprendimus, kuriuose elektra būtų pagrindinis energijos šaltinis, o degalai – tik atsarginė galimybė. Tam siūloma iki 2030 metų orientuotis į mažiausiai 200 kilometrų realiomis sąlygomis nuvažiuojamą elektrinį atstumą, didesnę nei 100 kilovatų nuolatinės srovės įkrovimo galią ir gerokai galingesnį elektros variklį.

    Pasak organizacijos, svarbu ne tik didesnė baterija, bet ir elektros pavaros galia, nes kai kuriuose PHEV vidaus degimo variklis įsijungia net tada, kai akumuliatoriuje dar yra energijos. T&E teigia pastebėjusi tendenciją, kad modeliai, kuriuose elektros variklis santykinai galingesnis už benzininį, realiame eisme pasižymi mažesnėmis emisijomis.

    Ką rodo naudojimo įpročiai ir piniginė?

    T&E analizė rodo, kad vien elektra nuvažiuojama tik apie 27 proc. atstumo, o dalyje atkarpų vidaus degimo variklis dirba net ir tada, kai baterija turėtų užtikrinti judėjimą. Tai reiškia, kad dalis PHEV savininkų realiai negauna nei žadėto efektyvumo, nei mažesnės taršos.

    Organizacija taip pat akcentuoja finansinę pusę: kai PHEV dažniausiai varomi degalais, metinės eksploatavimo išlaidos išauga. T&E pateiktoje metodikoje skaičiuojama, kad oficialūs vartojimo rodikliai gali sukurti klaidingą lūkestį ir vairuotojams kainuoti šimtais eurų daugiau per metus, nei jie tikėtųsi pirkdami automobilį.

    Europos Sąjungai griežtinant emisijų skaičiavimo tvarką, gamintojai jau didina kai kurių PHEV elektrinį nuotolį, kad laboratoriniuose bandymuose rezultatai išliktų patrauklūs. Vis dėlto T&E pabrėžia, kad vien techninių patobulinimų neužtenka, jei naudojimo įpročiai nesikeičia, todėl siūlomas ribojamas bako dydis būtų papildomas spaudimas rinktis įkrovimą.

    15 litrų bakas, tikėtina, priverstų dažniau planuoti įkrovimą, tačiau kartu gali mažinti dalies pirkėjų norą rinktis PHEV, jei jų elektrinis nuotolis realybėje neatitinka kasdienių poreikių. Dėl to pagrindinis klausimas išlieka tas pats: ar įkraunamas hibridas tampa elektriniu automobiliu su atsarginiu varikliu, ar tik benzininiu automobiliu su didele baterija.

  • „Orlen Termika Silesia“ sujungs Jastrzębie-Zdrój ir Pniówek šilumos tinklus: tikslas – atsisakyti anglies iki 2035

    „Orlen Termika Silesia“ planuoja svarbią šilumos ūkio investiciją Lenkijos Silezijos regione – bus sujungtos Jastrzębie-Zdrój ir Pniówek šilumos tiekimo sistemos. Projektas turi padidinti patikimumą tiek įprastu režimu, tiek avarijų atveju, kai viena sistema galėtų paremti kitą.

    Bendra investicijos vertė siekia apie 24 milijonus eurų, iš jų maždaug 12 milijonų eurų sudarys išorinis finansavimas dotacijos forma. Bendrovė pabrėžia, kad tai didžiausia tokio tipo parama jos istorijoje.

    Kas bus pastatyta?

    Projekte numatyta nutiesti šilumos perdavimo tinklą su reikalinga technologine infrastruktūra. Planuojamas tinklo ilgis sieks 6,789 kilometro, o tai, pasak vystančiųjų projektą, turėtų reikšmingai sustiprinti šilumos tiekimo saugumą ir sistemos atsparumą sutrikimams.

    Įmonė skaičiuoja, kad įgyvendinus projektą mažės iškastinio kuro poreikis: per metus planuojama sutaupyti apie 121 141 gigadžaulį. Taip pat prognozuojama, kad anglies dioksido emisijos kasmet sumažės apie 13 928 tonas, o viso šilumos tiekimo ūkio efektyvumas augs.

    Atsisakymas anglies iki 2035

    Ši investicija siejama su įmonės neutralumo klimato kaitai kryptimi – pagal parengtą Jastrzębie-Zdrój ir Pniówek padalinių konversijos planą numatoma palaipsniui atsisakyti anglies deginimo iki 2035 metais. Praktikoje tai reiškia esamų įrenginių pertvarką ir naujų, švaresnės šilumos gamybos technologijų diegimą.

    Projektas taip pat turėtų padėti išlaikyti efektyvios šilumos tiekimo sistemos statusą Pawłowicų ir Jastrzębie-Zdrój teritorijose. Be to, sujungtas tinklas leistų turėti didesnę galios rezervą ir sumažintų riziką šildymo sezono metu.

    Šiluma pramonei ir gyventojams

    Darbus planuojama vykdyti 2026–2029 metais, o rezultatai turėtų būti svarbūs ir pramonei, ir vietos gyventojams, besinaudojantiems centralizuotu šildymu. „Orlen Termika Silesia“ tiekia šilumą ir elektros energiją ne tik pramonės klientams, bet ir kelioms regiono savivaldybėms.

    Įmonė taip pat gamina suslėgtą orą ir šaltį kasybos sektoriui, įskaitant paslaugas Jastrzębska Spółka Węglowa kasykloms. Bendrovės instaliuota elektrinė galia siekia 126,8 megavato, šiluminė – 682,1 megavato, o šaldymo – 20,8 megavato.

  • „ArcelorMittal“ uždaro plieno gamybą Duisburge: nutrūks ketaus tiekimas, gręsia 550 atleidimų

    „ArcelorMittal“ pranešė planuojanti uždaryti plieno gamybos padalinį Duisburge, nes artėjant sutarčių pabaigai nebeturės užtikrinto ketaus tiekimo. Koncerno teigimu, alternatyvų, kurios būtų ekonomiškai pagrįstos, rasti nepavyko, todėl pokyčiai palies ir šimtus darbuotojų.

    Iki šiol Duisburgo gamykla neturėjo savo aukštakrosnių ir nuo 1997 metų rėmėsi skystu ketumi, atgabenamu iš „Thyssenkrupp Steel“ tame pačiame mieste. Skystas ketus buvo vežamas specialiais „torpedo“ tipo vagonais, kurie dėl ugniai atsparios dangos leidžia ilgiau išlaikyti maždaug 1 400 laipsnių Celsijaus temperatūrą per transportavimą apie 10 kilometrų atstumą.

    Kodėl sprendimas priimtas dabar?

    Koncernas dar 2024 metais viešai įvardijo, kad derybos dėl tiekimo sutarties pratęsimo su „Thyssenkrupp Steel“ buvo nesėkmingos. Viena esminių priežasčių – augančios su anglies dioksido emisijomis susijusios sąnaudos, kurios tradicinę gamybą iš ketaus Europoje daro vis brangesnę.

    Nutrūkus skysto ketaus srautui, Duisburgo valcavimo cechams ketinama tiekti plienines plokštes ir kitus pusgaminius iš kitų grupės gamyklų. Tai reiškia, kad vietos plieno lydymo padalinys ir su juo susijusi pusgaminių gamyba tampa pertekliniai.

    Kas pakeis iki šiol naudotą žaliavą?

    Pagrindiniu nauju pusgaminių šaltiniu įvardijama „ArcelorMittal“ gamykla Hamburge, kur vystoma gamyba taikant tiesioginės geležies redukcijos technologiją ir elektrines lankines krosnis. Be Hamburgo, koncernas neatmeta galimybės dalį žaliavos pirkti ir iš kitų grupės įmonių ar išorės tiekėjų, priklausomai nuo rinkos situacijos.

    Tiekimo grandinės pokyčiai paliestų ir kitus padalinius regione, kurie iki šiol buvo priklausomi nuo Duisburgo pusgaminių. Koncerno tikslas – užtikrinti, kad valcavimo cechai galėtų tęsti darbą, nors pati plieno gamyba vietoje būtų nutraukta.

    Kiek žmonių gali netekti darbo?

    Su darbuotojais ir jų atstovais planuojama pradėti konsultacijas dėl kolektyvinių atleidimų. Skelbiama, kad rizika netekti darbo gali paliesti iki 550 iš maždaug 800 darbuotojų, dirbusių su uždaromu padaliniu susijusiose veiklose.

    Gamyklos pajėgumai Duisburge siekė apie 1 000 000 tonų plieno per metus, o produkcija buvo svarbi automobilių, mašinų gamybos ir geležinkelių sektoriams. „ArcelorMittal“ tikina, kad klientų tiekimas turėtų išlikti stabilus, tačiau didesnė priklausomybė nuo rinkoje perkamo pusgaminio kainų gali didinti sąnaudų svyravimo riziką ateityje.