CP v2

Tag: CO2 leidimai

  • ES tarėsi dėl ETS rezervo: „saugiklis“ sustiprintas, bet leidimų kasinimas tik apribotas

    Europos Parlamentas ir ES valstybės narės preliminariai sutarė dėl svarbaus pokyčio ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (ETS). Derybos sukosi apie vadinamąjį saugiklį rinkai, rinkos stabilumo rezervą (MSR), kuris turėtų amortizuoti staigius kainų svyravimus.

    MSR esmė paprasta: kai rinkoje atsiranda pernelyg daug leidimų, dalis jų laikinai išimama iš apyvartos ir perkeliama į rezervą, o kai leidimų trūksta, jie gali grįžti į rinką. Taip siekiama išvengti situacijų, kai kainos šokinėja dėl pertekliaus ar staigaus deficito.

    Ką siūlė Europos Komisija?

    Europos Komisija 2026 metais pasiūlė sustiprinti MSR, kad atsirastų daugiau lankstumo reaguojant į rinkos sukrėtimus. Vienas pagrindinių siūlymų buvo stabdyti automatinį leidimų pertekliaus naikinimo mechanizmą, kad prireikus būtų galima greičiau papildyti rinką ir mažinti kainų spaudimą.

    Iki šiol galiojo taisyklė, kad rezerve laikomi leidimai yra automatiškai ir negrįžtamai panaikinami, jei jų kiekis viršija 400 mln. Skaičiuojama, kad nuo 2023 metų tokiu būdu iš sistemos pašalinta apie 3 mlrd. leidimų.

    Koks kompromisas pasiektas?

    Derybose Europos Parlamentas ir valstybės narės nepritardavo visiškam automatinio naikinimo sustabdymui, kaip siūlė Europos Komisija. Vietoje to sutarta palikti naikinimo principą, tačiau pakelti ribą, nuo kurios jis įsijungia.

    Kompromisinis sprendimas numato ribos didinimą nuo 400 mln. iki 700 mln. Tai reiškia, kad didesnė leidimų dalis galės likti rezerve kaip potenciali atsarga, tačiau esant labai dideliam pertekliui leidimų naikinimas vis tiek vyks.

    Į kompromisą nebuvo įtrauktas Europos Parlamente aptarinėtas variantas palaipsniui mažinti ribą ateityje. Šis klausimas, kaip nurodoma, turėtų grįžti į darbotvarkę platesnės ETS sistemos reformos kontekste, kai bus sprendžiama, kaip ETS turėtų veikti po 2030 metų.

    Ką rodo dabartiniai MSR skaičiai?

    Rinkos stabilumo rezervas veikia nuo 2019 metų ir jau sukaupė reikšmingą leidimų kiekį. Skelbiama, kad į MSR perkelta apie 3,6 mlrd. leidimų, o pats mechanizmas veikia pagal apyvartoje esančių leidimų skaičių.

    Jei bendras leidimų kiekis apyvartoje viršija 1 096 mln., dalis leidimų išimama iš aukcionų ir nukreipiama į rezervą. Jei apyvartoje leidimų sumažėja iki mažiau nei 400 mln., dalis leidimų iš rezervo gali būti grąžinama į rinką.

    Energetikos ir pramonės įmonėms ETS kainos tiesiogiai reiškia sąnaudas, todėl MSR taisyklių korekcijos rinkoje paprastai sutinkamos jautriai. Nors pasiektas susitarimas laikomas MSR stiprinimu, jis taip pat signalizuoja, kad ES kol kas renkasi atsargesnį, kompromisinį kelią, o didesni sprendimai atidedami diskusijoms dėl ETS ateities po 2030 metų.

  • Ar Lenkija gali pasitraukti iš EU ETS? Vyriausybė siekia stabdyti spekuliacijas CO2 leidimais

    EU ETS tema Lenkijoje kaista

    Diskusijos dėl galimo Lenkijos pasitraukimo iš EU ETS neslūgsta ir vėl tapo viena karščiausių klimato politikos temų šalyje. Ji įgavo ir vidaus politikos atspalvį: dalis politikų kalba apie referendumus dėl Žaliojo kurso, kiti ragina grįžti prie anglies, o valdančiosios institucijos akcentuoja reformų siekį pačioje ES.

    Per Seimo komisijos posėdį klimato ir aplinkos viceministras Krzysztofas Bolesta teigė, kad pasitraukimas iš EU ETS Lenkijai yra realiai neįmanomas. Jo argumentas paprastas: EU ETS yra ES teisės dalis, o pasirinktinai taikyti tik patogias taisykles, pasak jo, reikštų griauti bendrą ES teisėkūros logiką.

    „Pasitraukimas iš ETS yra neįmanomas. Tai ES teisės dalis, o jei kiekviena valstybė galėtų rinktis, kas jai tinka, visa sistema subyrėtų“, – sakė Krzysztofas Bolesta.

    Opozicija: sąskaita už Žaliąjį kursą

    Kitą poziciją išsakė parlamentaras Januszas Kowalskis, teigęs, kad ankstesnės derybos dėl Žaliojo kurso buvo pralaimėtos, o tai dabar esą virsta didelėmis sąnaudomis energetikai ir pramonei. Jis taip pat pabrėžė, kad Lenkijos energetikos sistema ilgą laiką rėmėsi anglimi, todėl perėjimo kaštai, lyginant su kitomis šalimis, yra didesni.

    Pasak J. Kowalskio, per 2021–2027 metų laikotarpį EU ETS Lenkijai gali kainuoti apie 100 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 23 mlrd. eurų. Tuo metu viceministras pripažino, kad dabartinė padėtis iš dalies yra ankstesnių sprendimų pasekmė, tačiau ragino sprendimų ieškoti ne pasitraukiant, o derantis dėl palankesnių taisyklių ES viduje.

    „Turime būti Europos Sąjungoje ir joje kovoti dėl geresnių taisyklių. Jei kas siūlo nepriimti biudžeto ir išeiti iš ES, tegu tai pasako tiesiai“, – sakė Krzysztofas Bolesta.

    Vyriausybės tikslas – mažinti spekuliacijų įtaką

    Lenkijos vyriausybė, kalbėdama apie EU ETS peržiūrą, akcentuoja ne pasitraukimą, o sistemos koregavimą. Vienas iš ryškiausių Varšuvos siūlymų – riboti finansų institucijų dalyvavimą CO2 leidimų prekyboje, siekiant sumažinti spekuliacijų poveikį kainoms.

    CO2 leidimais prekiaujama biržose, o kritikai teigia, kad finansiniai žaidėjai sustiprino kainų šuolius ir taip padidino sąnaudas elektros gamintojams bei pramonei. Vis dėlto Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija anksčiau buvo viešai nurodžiusi, kad nemato pakankamai įrodymų, jog rinką sistemingai iškreiptų spekuliacija.

    Kainos šuolis po reformų ir naujas Briuselio planas

    Ilgą laiką, maždaug iki 2018 metų, vienos tonos CO2 emisijos kaina EU ETS sistemoje dažnai laikėsi žemiau 10 eurų. Vėliau, po reformų, kuriomis buvo sustiprintas rinkos stabilumo rezervas ir mažintas perteklinių leidimų kiekis, rinka pradėjo vertinti emisijų leidimus kaip vis labiau ribotą išteklių, o kainos reikšmingai pakilo.

    Svarbiu lūžiu tapo ir sprendimai dėl dalies leidimų anuliavimo nuo 2023 metų bei spartesnio bendro leidimų kiekio mažinimo. Tai padidino konkurenciją dėl leidimų ir sustiprino signalą, kad ateityje jų bus mažiau, todėl pramonė ir energetika turi greičiau investuoti į mažiau taršias technologijas.

    Tuo pat metu Europos Komisija neseniai pristatė naują EU ETS reformos projektą, kuriame numatomas švelnesnis kursas nei anksčiau. Tarp svarstomų krypčių – lėtesnis leidimų kiekio mažinimas dalyje laikotarpio, griežtesnės taisyklės rinkos stabilumo rezervui ir papildomi resursai Modernizavimo fondui.

    Vis dėlto nuo pasiūlymo iki realių teisės aktų pokyčių dar laukia ilgas derinimo kelias Europos Parlamente ir Taryboje. Net ir siekis susitarti iki 2027 metų pavasario, atsižvelgiant į politinius interesus ir didelį suinteresuotų šalių skaičių, gali pasirodyti pernelyg ambicingas.