CP v2

Tag: CO2 saugojimas

  • Kroatija ruošia geologinio CO₂ saugojimo projektus: 4 mln. eurų studijoms ir „Bockovac“ vieta

    Kroatija ruošia geologinio CO₂ saugojimo projektus: 4 mln. eurų studijoms ir „Bockovac“ vieta

    Kroatijos vyriausybė skyrė 4 mln. eurų studijoms, kurios turėtų atverti kelią nuolatiniam anglies dioksido (CO₂) saugojimui geologiniuose sluoksniuose. Šis žingsnis laikomas parengiamąja dalimi prieš priimant sprendimus dėl konkrečių investicijų ir galimų leidimų procedūrų.

    Apie parengtus dokumentus pranešė Kroatijos angliavandenilių agentūra, koordinuojanti dalį šalies požeminių išteklių ir su jais susijusių duomenų. Agentūra nurodė, kad darbai orientuoti į ilgalaikį, vadinamąjį nuolatinį CO₂ izoliavimą, kai dujos suleidžiamos į tinkamas požemines struktūras.

    Kur ieškoma saugyklų?

    Pagal pateiktą informaciją parengti du atlasai, apimantys potencialias sausumos ir jūros teritorijų geologines struktūras, kurios teoriškai galėtų būti tinkamos CO₂ saugojimui. Tokie atlasai paprastai apibendrina geologinius duomenis, vertina galimų talpų ribas ir identifikuoja teritorijas, kuriose reikėtų detalesnių tyrimų.

    Be to, užbaigta integruota galimybių studija dėl nuolatinio saugojimo „Bockovac“ vietoje. Tai viena iš konkretesnių krypčių, nes šioje teritorijoje taip pat identifikuotas gilus sūrus vandeningasis sluoksnis, vadinamasis giliai slūgsantis sūrus akviferas.

    Kodėl svarbus „Bockovac“ akviferas?

    Gilūs sūrūs akviferai laikomi vienu dažniausiai svarstomų variantų CO₂ saugojimui, nes teoriškai gali turėti dideles talpas ir nėra tiesiogiai susiję su geriamojo vandens ištekliais. Praktikoje tai reiškia, kad prieš pradedant realų įgyvendinimą reikia atlikti detalius geologinius, hidrodinaminius ir sandarumo vertinimus.

    „Bockovac“ vieta yra Osijek-Baranja apskrityje, o parengta galimybių studija turėtų padėti atsakyti į esminius klausimus: ar geologinė struktūra pakankamai sandari, kokios būtų injekcijos apimtys, kokios stebėsenos priemonės reikalingos ir kokie rizikos scenarijai turi būti valdomi.

    Ką tai reiškia pramonei ir klimato politikai?

    Geologinis CO₂ saugojimas dažniausiai siejamas su pramonės sektoriais, kuriuose išmetimus mažinti sudėtinga vien elektrifikacija ar energijos vartojimo efektyvumu, pavyzdžiui, cemento, chemijos ar dalies energetikos grandinių veikla. Todėl tokie parengiamieji darbai dažnai vertinami kaip infrastruktūrinis pagrindas platesniems dekarbonizacijos sprendimams.

    Vis dėlto nuo studijų iki realios saugyklos kelias paprastai ilgas: reikia papildomų tyrimų, poveikio aplinkai vertinimo, reguliacinių sprendimų, finansavimo modelio ir visuomenės informavimo. Kroatijos žingsnis rodo, kad šalis sistemina duomenis ir pasirengimą, kad sprendimai dėl CO₂ saugojimo būtų paremti konkrečiais geologiniais įrodymais, o ne vien politiniais siekiais.

  • Ukraina ir Lenkija pradeda bandomą CO2 surinkimo ir saugojimo koridorių per sieną

    Ukraina ir Lenkija pradeda bandomą CO2 surinkimo ir saugojimo koridorių per sieną

    Ukrainos energetikos grupė „Naftogaz“ pasirašė bendradarbiavimo memorandumą su Lenkijos įmone „C-Questra Poland“ dėl tarpvalstybinio anglies dioksido surinkimo, transportavimo ir ilgalaikio saugojimo projekto.

    Susitarimu numatytas bandomasis modelis, kuriuo pramonėje susidarančios CO2 emisijos būtų sugaunamos, paruošiamos transportui ir per sieną nukreipiamos į geologiškai tinkamas vietas nuolatiniam saugojimui po žeme.

    Projektas buvo patvirtintas per Ukraine Recovery Conference 2026 konferenciją Gdanske. Iniciatyva laikoma dalimi platesnių Ukrainos pastangų stiprinti energetinį atsparumą ir pritraukti investicijų į mažesnės taršos sprendimus, ypač pramonės sektoriuose.

    Kaip veiktų CO2 saugojimas

    Numatoma remtis anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijomis, kurios Europoje vis dažniau siejamos su sunkiai dekarbonizuojamomis šakomis, tokiomis kaip cementas, chemijos pramonė ar metalo gamyba. Tokiose srityse vien elektrifikacijos ar atsinaujinančių išteklių dažnai nepakanka, todėl CO2 surinkimas tampa papildoma priemone emisijoms mažinti.

    Techniniame plane minimas ir scenarijus, kai išeksploatuoti naftos ir dujų telkiniai, pasibaigus gavybai, galėtų būti pritaikyti kaip nuolatinės saugyklos. Tokia praktika jau taikoma kai kuriose šalyse, kur CO2 injekuojamas į gilius geologinius sluoksnius, o sandarumą užtikrina uolienų struktūros.

    Kodėl svarbus tarpvalstybinis modelis

    Tarpvalstybinės grandinės logika paremta tuo, kad pramonės emisijų šaltiniai ir tinkamos saugojimo vietos ne visada sutampa vienoje valstybėje. Tokiu atveju CO2 transportas gali tapti ekonominiu sprendimu, jei yra aiški reguliacinė sistema, suderinti leidimai ir užtikrinta atsakomybė už ilgalaikį saugumą.

    „Šiuo bendradarbiavimu siekiame Lenkijos ir Ukrainos pramoninį bei geologinį papildomumą paversti praktišku dekarbonizacijos koridoriumi“, – sakė „C-Questra“ valdybos pirmininkas Walidas Sinno.

    Pasak jo, tikslas yra sukurti ekonomiškai gyvybingą bandomąjį projektą, kuris parodytų, kaip surinktas CO2 gali būti saugiai transportuojamas ir nuolat saugomas tinkamose geologinėse formacijose.

    „Naftogaz“ teigimu, susitarimas yra vienas iš keliolikos komercinių paktų, pasiektų konferencijoje, orientuotų į ilgalaikį energetikos sektoriaus stabilumą. Bendrovė taip pat akcentuoja, kad kuriant projektą numatoma remtis praktika, kurią jau yra išbandžiusios Europos valstybės, plėtojančios CO2 saugojimą jūrinėse ar buvusių telkinių struktūrose.

    Ką tai gali reikšti regionui

    Jei bandomasis etapas pasiteisintų, jis galėtų tapti pagrindu didesnio masto infrastruktūrai, apimančiai CO2 surinkimo įrenginius, transportavimo tinklus ir licencijuotas saugojimo aikšteles. Toks modelis svarbus ir dėl to, kad ES klimato politikos kryptis vis labiau remiasi ne vien emisijų mažinimu šaltinyje, bet ir technologijomis, leidžiančiomis valdyti likutines emisijas.

    Kartu ekspertai pabrėžia, kad CO2 saugojimo projektams būtini griežti monitoringos, atsakomybės ir duomenų skaidrumo standartai, nes visuomenės pasitikėjimas čia tampa tokia pat svarbia sąlyga kaip ir geologinis tinkamumas. Dėl to bandomieji projektai dažnai vertinami kaip kritinis žingsnis prieš priimant investicinius sprendimus didesniems pajėgumams.