Tag: CO2 taršos leidimai

  • Europoje spalį elektra brango 20,6 proc.: žiemos pradžia kelia spaudimą kainoms

    Europoje elektros kainos spalį šoktelėjo: vidutinė kaina didmeninėje „spot“ (dienos prieš) rinkoje per mėnesį pakilo 20,6 proc. ir pasiekė 175,37 euro už MWh. Tai – brangiausias mėnuo šiais metais analizuotoje rinkoje.

    Tokius skaičius pateikia „Energy Solution“ analizė, apžvelgusi spalio kainas tiek „spot“, tiek išankstinių sandorių rinkoje. Joje pabrėžiama, kad lapkritis yra pirmasis žiemos sezono mėnuo, todėl aukštesnių kainų spaudimas gali išlikti.

    Anot analizės autorių, kainas į viršų stumia keli veiksniai: prasidėjęs šaltasis sezonas, mažėjanti saulės elektrinių gamyba ir didesnis iškastinio kuro naudojimas, kuris didina elektros gamybos savikainą.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į geopolitinių veiksnių įtaką – jie prisidėjo prie gamtinių dujų kainų Europoje augimo iki aukščiausių lygių per kelerius metus. O tai, savo ruožtu, persiduoda ir elektros kainoms.

    „Spot“ rinka brango jau ketvirtą mėnesį

    Analizėje teigiama, kad kainų augimo tendencija „spot“ rinkoje tęsiasi ketvirtą mėnesį iš eilės. Skaičiuojant nuo liepos, vidutinė kaina pakilo jau apie 70 proc.

    Ekspertai pažymi, kad artimiausiu laikotarpiu situacijos gali nepalengvinti ir orų prognozės – jei temperatūra bus žemesnė už sezoninį vidurkį, didės dujų poreikis šildymui, o tai gali palaikyti aukštesnes kainas energijos rinkoje.

    Brango ir 2027 metų kontraktai

    Elektros kainos kilo ir išankstinių sandorių rinkoje: vidutinė metinio 2027 metų kontrakto kaina Europoje spalį pakilo 14,4 proc. per mėnesį – iki 135,58 euro už MWh.

    Nuo liepos metinis kontraktas (BASE_Y-27) brango nevienodai: Lenkijoje – 23 proc., Vokietijoje – 65 proc., o Prancūzijoje – 107 proc. Tuo metu Lenkijoje fiksuotos vidutinės „spot“ ir 2027 metų kontrakto kainos spalį buvo mažesnės už bendrą Europos vidurkį.

    Analizėje taip pat pabrėžiama, kad mažiau nei 100 euro už MWh vidutinės 2027 metų metinių kontraktų kainos spalį laikėsi tik trijose šalyse – Suomijoje, Švedijoje ir Norvegijoje.

    CO2 leidimų kaina didina spaudimą energetikai

    Dar vienas veiksnys, didinantis kainų spaudimą, – taršos leidimai (EUA), kurių kaštus patiria pagal ES taršos leidimų prekybos sistemą (EU ETS) veikianti energetika. Kadangi iškastinio kuro vaidmuo gamyboje daug kur išlieka reikšmingas, šis veiksnys tampa vis svarbesnis artėjant žiemai.

    Skaičiuojama, kad spalį CO2 leidimų kainos pakilo 4,8 proc. per mėnesį, o lapkričio pradžioje jos svyravo apie 90 euro už toną. Analizėje teigiama, kad didesnis iškastinio kuro naudojimas žiemą gali didinti energetikos emisijas ir atitinkamai – taršos leidimų paklausą.

  • Baigiasi elektros kainų „įšaldymas“: didmeninės kainos kyla, o sąskaitų smūgis dar tik artėja

    Lenkijoje administracinis elektros kainų ribojimas pamažu traukiasi, tačiau rinkos dalyviai perspėja, kad vartotojai tik dabar pradės jausti tikrąją pokyčių kainą. Konferencijoje „Energy Days“ Katovicuose energetikos atstovai kalbėjo apie augančias didmenines elektros ir dujų kainas bei CO2 taršos leidimų brangimą.

    Valstybės energetikos ministerijos viceministras Konradas Wojnarowskis teigė, kad situacija didmeninėje rinkoje šiuo metu atrodo stabili, tačiau vien trumpalaikių kainų stebėjimo nepakanka. Anot jo, ruošiama ilgalaikė energetikos politika iki 2050 metų ir atnaujinamas Nacionalinis energetikos ir klimato planas, kuriuose prioritetas teikiamas atsinaujinančiai energetikai, tinklų modernizavimui ir elektrifikacijai.

    Diskusijoje skambėjo ir itin ambicingi investicijų mastai. Pasak K. Wojnarowskio, per artimiausius keliolika metų investicijos į energetiką gali siekti apie 230 milijardų eurų, o valdžios tikslas yra mažesnės galutinės kainos vartotojams ilgesnėje perspektyvoje.

    Kas stumia kainas aukštyn?

    Lenkijos energijos biržos vadovas Piotras Listwońis atkreipė dėmesį, kad pastarieji mėnesiai atnešė didmeninių elektros ir dujų kainų augimą. Jo teigimu, dujų brangimas persiduoda elektros kainoms, o papildomą spaudimą daro CO2 taršos leidimų kaina, kuri 2026 metais buvo pastebimai pakilusi.

    Jis taip pat akcentavo pasikeitusį prekybos modelį: kai dujos brangsta, rinkos dalyviai dažniau renkasi trumpalaikius sandorius, o elektros rinkoje, priešingai, aktyviau naudojami ilgesnio laikotarpio kontraktai. Tai, anot jo, didina kainų svyravimo riziką ir apsunkina planavimą tiek tiekėjams, tiek dideliems vartotojams.

    Ar kainų ribojimas padėjo?

    Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorės PSE vadovas Grzegorzas Onichimowskis kainų „įšaldymo“ politiką vertino kritiškai. Jo nuomone, kompensacijų mechanizmai dažnai virsta neefektyvia pinigų perskirstymo schema, kuri nekuria ilgalaikių sprendimų.

    „Nematau jokių teigiamų dalykų, nes kainų įšaldymas yra pinigų ištraukimas iš dešinės kišenės, kad būtų įdėta į kairę, tik ne tiek pat, o gerokai mažiau“, – sakė G. Onichimowskis.

    Jo teigimu, vietoje dirbtinai palaikomų tarifų reikia skatinti vartotojų lankstumą, kad elektra būtų vartojama tada, kai jos daug ir ji pigesnė. Tam būtinos išmanesnės apskaitos priemonės, dinaminiai tarifai ir energijos kaupikliai, kurie ypač svarbūs augant saulės ir vėjo elektrinių gamybai.

    Dinaminiai tarifai ir kaupikliai

    Įmonių „Bankilo Obrót“ ir „Pstryk Energy Group“ vadovas Mirosławas Bielińskis teigė, kad po kainų ribojimo laikotarpio rinka formaliai „atšilo“, tačiau dalis struktūrinių barjerų liko. Jo nuomone, didžiausias potencialas slypi dinaminėse kainose ir energijos kaupikliuose, kurie leistų vartotojams pigiai įsikrauti energiją mažų kainų valandomis ir daugiau sutaupyti piko metu.

    „Prieš kainų įšaldymą rinka buvo užbetonuota, vėliau įšaldyta. Ji buvo atšildyta, bet betonas liko ir tai yra didelė kliūtis lankstesniems tarifams“, – sakė M. Bielińskis.

    Diskusijoje taip pat pabrėžta, kad lankstumo priemonės neturėtų būti skirtos tik vienai vartotojų grupei, o aiškesnės taisyklės ir vienodesnės teisės prie prijungimo tinklui galėtų paskatinti platesnį dalyvavimą rinkoje, įskaitant daugiabučių gyventojus.

    Konkurencija, duomenys ir CSIRE

    Rinkos dalyviai konferencijoje aptarė ir didesnės konkurencijos klausimą. P. Listwońis aiškino, kad didesnė prekyba per biržą paprastai didina rinkos likvidumą, mažina kainų skirtumus ir pagerina skaidrumą, o tai svarbu ir galutinių tiekėjų konkurencijai.

    Vienu iš kertinių projektų įvardytas CSIRE, kuris turi pagerinti duomenų apsikeitimą energetikos rinkoje ir supaprastinti tiekėjo keitimą. Anot diskusijos dalyvių, dinaminiai tarifai realiai veiks tik tada, kai vartotojai gaus aiškius ir detalius duomenis apie savo suvartojimą.

    Parama pramonei ir ilgas perėjimas

    Audito ir konsultacijų bendrovės „EY“ partneris Sławomiras Czajka atkreipė dėmesį, kad kainų ribojimo pabaiga nereiškia, jog valstybės įsikišimas visiškai baigėsi. Jo vertinimu, dalis pagalbos persikėlė į priemones, skirtas energijai imlioms įmonėms, kurios susiduria su tarptautinės konkurencijos spaudimu.

    Jo teigimu, ankstesniais metais kompensacijoms pramonei buvo skirta apie 1,3 milijardo eurų, o naujuose planuose numatomi papildomi paramos paketai, kurie turėtų būti siejami su dekarbonizacija, energijos vartojimo efektyvumu ir investicijomis į atsinaujinančią energetiką. Vis dėlto jis pabrėžė, kad atrankos kriterijai turi būti aiškesni, kad panašaus profilio įmonės nebūtų traktuojamos skirtingai.

    Kalbant apie ilgalaikį miksą, Lenkijos valdžia deklaruoja kryptį į atsinaujinančius išteklius ir branduolinę energetiką, pirmąjį reaktorių planuojant 2036 metais. Tačiau konferencijos dalyviai sutarė, kad artimiausiu laikotarpiu daug lems didmeninių kainų dinamika, tinklų modernizavimas, kaupiklių plėtra ir tai, kaip greitai vartotojams bus pasiūlyti realiai veikiantys dinaminiai tarifai.

  • Žaliavų rinka krypsta žemyn: baziniai metalai, CO2 leidimai ir anglis su daugiau minusų

    Trečiadienio, 2026 metais rugpjūčio 12 dieną, prekyba žaliavų rinkose buvo mišri, tačiau bendras tonas išliko labiau neigiamas. Londono metalų biržoje (LME) dalis bazinių metalų pigo, o investuotojų dėmesys krypo ir į ES apyvartinių taršos leidimų (EUA) kainą bei energijos išteklių ateities sandorius.

    Didžiausią dienos spaudimą tarp pagrindinių metalų patyrė aliuminis: tiek neatidėliotina kaina, tiek trijų mėnesių kontraktai smuko apie 1,6 proc. Varis taip pat judėjo žemyn, nors nuosmukis buvo nuosaikesnis: neatidėliotina kaina krito apie 0,4 proc., o trijų mėnesių kontraktai apie 0,2 proc.

    Cinkas išsiskyrė teigiama kryptimi ir brango beveik 0,9 proc., o nikelis kilo apie 0,7 proc. Alavas dieną baigė su simboliniu minusu, o švinas iš esmės išliko stabilus, rodydamas tik labai nedidelius svyravimus skirtinguose kontraktuose.

    CO2 leidimai ir anglis

    ES apyvartiniai taršos leidimai (EUA) 2026 metais rugpjūčio 12 dieną pigo apie 0,5 proc. Tokie svyravimai rinkoje paprastai siejami su lūkesčiais dėl pramonės aktyvumo, elektros gamybos struktūros ir sezoninės paklausos, kuri keičiasi priklausomai nuo oro sąlygų bei energijos vartojimo.

    Tuo metu energetinės anglies ARA (Amsderdamo, Roterdamo ir Antverpeno regiono) ateities sandorių kaina artimiausių metų laikotarpiui išliko beveik nepakitusi per dieną, tačiau mėnesio ir metų dinamika rodė augimą. Tai signalizuoja, kad dalis dalyvių vis dar vertina anglies segmentą kaip jautrų pasiūlos ir logistikos veiksniams, net ir tęsiantis Europos dekarbonizacijos krypčiai.

    Kuro kainos juda aukštyn

    Kuro segmente išryškėjo priešinga tendencija nei dalyje metalų: aviacinių degalų kaina šoktelėjo apie 6,3 proc. Dyzelino (0,1 proc. sieros) kaina kilo apie 3,4 proc., o ilgesnio laikotarpio pokyčiai išliko itin dideli, rodantys, kad rinkoje pastaruoju metu buvo patirta ryški kainų banga.

    Tokie judesiai dažnai sustiprėja, kai sutampa keli veiksniai: sezoniškai aktyvesnė paklausa, pasiūlos ribojimai atskiruose regionuose, rafinavimo pajėgumų planiniai sustabdymai ar geopolitinės rizikos priedas. Investuotojams tai reiškia didesnį nepastovumą ir būtinybę atidžiau vertinti tiek trumpalaikius, tiek ilgesnio laikotarpio rizikos scenarijus.