Tag: Coix lacryma-jobi

  • Atrodo kaip perlinės kruopos, bet lenkia jas praktiškumu: kas yra Hiobo ašaros?

    Virtuvėje dažniausiai sukasi grikiai ar perlinės kruopos, tačiau pastaraisiais metais populiarėja ir mažiau pažįstamas produktas – Hiobo ašaros. Tai valgomosios augalo Coix lacryma-jobi sėklos, plačiai naudojamos Azijos virtuvėse ir vis dažniau pastebimos Europos parduotuvėse.

    Hiobo ašaros vizualiai primena stambesnes, ovalesnes perlines kruopas. Išvirtos jos išlieka standžios, bet ne kietos, todėl tinka patiekalams, kuriuose svarbi tekstūra ir norisi, kad kruopos „neištižtų“ net pakartotinai pašildžius.

    Kas tai per kruopos?

    Hiobo ašaros priskiriamos javinių augalų grupei, o jų kulinarinis panaudojimas skaičiuoja ilgą istoriją Kinijoje, Pietryčių Azijoje ir kitose regiono šalyse. Dėl švelnaus skonio jos lengvai prisitaiko prie skirtingų prieskonių ir padažų.

    Mitybos požiūriu tai krakmolingas, sotus produktas, todėl dažnai naudojamas vietoj ryžių ar kitų kruopų. Šiuolaikinėse mitybos tendencijose tokie produktai vertinami dėl universalumo: tinka tiek kasdieniams patiekalams, tiek pasiruošimui maistui kelioms dienoms į priekį.

    Kaip virti, kad pavyktų?

    Prieš verdant kruopas pravartu perplauti, o turint laiko – užmerkti nakčiai. Mirkymas paprastai sutrumpina virimo laiką ir padeda išgauti tolygesnę tekstūrą, ypač jei kruopos buvo ilgiau laikytos sandėliavimo metu.

    Dažniausiai verdama pasūdytame vandenyje arba sultinyje, kol kruopos suminkštėja, bet išlieka elastingos. Praktikoje virimo trukmė priklauso nuo gamintojo ir ar kruopos buvo mirkytos, tačiau dažnai pirmas patikrinimas prasmingas maždaug po 35 minučių.

    Kur jas panaudoti kasdien?

    Hiobo ašaros tinka sriuboms vietoj makaronų ar perlinių kruopų, ypač daržovių ir sultiniams, kuriems reikia sotesnės konsistencijos. Jos taip pat gerai laiko formą, todėl patiekalas „nesusiklijuoja“ net stovėdamas šaldytuve.

    Salotoms jos gali tapti patikimu pagrindu pietų dėžutei: derinamos su kepta moliūgo ar burokėlių daržove, žalumynais, feta, sėklomis ar ankštiniais. Norint sotesnio varianto, jos dera ir su vištiena, lašiša ar avinžirniais, o azijietiškame variante – su imbieru, česnaku, grybais ir soja.