Tag: Colette Kress

  • NVIDIĄ sukrėtė Jenseno Huango atsistatydinimas: akcijos krito daugiau nei 10 proc.

    NVIDIĄ sukrėtė Jenseno Huango atsistatydinimas: akcijos krito daugiau nei 10 proc.

    NVIDIA ilgametis vadovas ir vienas įkūrėjų Jensenas Huangas atsistatydino iš generalinio direktoriaus pareigų, o rinkoje kilo stipri reakcija – bendrovės akcijos smuko daugiau nei 10 proc.

    Kaip rašoma „Interia“, sprendimas įsigaliojo nedelsiant lapkričio 12 dieną. Huangas NVIDIĄ valdė nuo 1993 metų – nuo pat įmonės įkūrimo kartu su Chrisu Malachowsky’iu ir Curtisu Priemu.

    Pranešime teigiama, kad atsistatydinimas siejamas su keliais pastarųjų dienų viešumoje aptartais asmeniniais skandalais. Pats Huangas prisipažino turėjęs romaną su Alice Huang, užimančia vadovaujančias pareigas bendrovėje „Megaspeed“.

    Publikacijoje taip pat minimos spekuliacijos, esą ši moteris galėjo būti susijusi su Kinijos žvalgyba, o tai papildomai pakurstė kalbas apie galimą geopolitinę riziką ir poveikį bendrovės veiklai.

    Laikinai NVIDIAi vadovaus Colette Kress

    Laikinosios vadovės pareigos patikėtos ilgametei finansų direktorei Colette Kress. Ji prie NVIDIA prisijungė 2013 metais ir ilgą laiką buvo viena svarbiausių vadovų, atsakingų ir už santykius su investuotojais.

    Pranešama, kad naujuoju valdybos pirmininku tapo buvęs „Synopsys“ vadovas Harvey C. Jonesas. Jis tvirtino, kad valdyba pasitiki C. Kress ir vadovų komanda, o įmonės veikla, įsipareigojimai klientams ir produktų planai turėtų būti tęsiami be trikdžių.

    Tuo pat metu pradedama ieškoti nuolatinio J. Huango įpėdinio – svarstomi tiek vidiniai kandidatai, tiek žmonės iš išorės.

    Rinkos reakcija: smukusios akcijos ir investuotojų nerimas

    Tekste pažymima, kad po atsistatydinimo NVIDIA akcijos krito daugiau nei 10,3 proc. Taip pat skelbiama, jog bendra išpardavimo banga galėjo „išgarinti“ iš bendrovės kapitalizacijos net iki 1 trilijono JAV dolerių.

    Investuotojus neramina ne vien skandalai, bet ir tai, kaip įmonė bus valdoma po staigaus lyderio pasitraukimo. Publikacijoje atkreipiamas dėmesys, kad NVIDIA ilgus metus rėmėsi specifiniu valdymo modeliu, kuriame J. Huangas asmeniškai prižiūrėjo esminius sprendimus ir didelį skaičių aukšto lygio vadovų.

    Be to, įtarimų šešėlis dėl galimų ryšių su Kinijos žvalgyba, pasak teksto autorių, gali didinti riziką, kad JAV administracija imtųsi griežtesnės eksporto kontrolės ar kitų reguliacinių ribojimų technologijų milžinei.

  • „Nvidia“ po Jenseno Huango atsistatydinimo: laikina vadovė ir klausimai dėl ateities

    „Nvidia“ po Jenseno Huango atsistatydinimo: laikina vadovė ir klausimai dėl ateities

    DI lustų milžinė „Nvidia“ atsidūrė neįprastoje situacijoje – iš pareigų pasitraukus ilgamečiui vadovui ir vienam iš įkūrėjų Jensenui Huangui, bendrovei tenka spręsti, kaip atrodys jos veikla be žmogaus, su kuriuo ji buvo siejama daugiau nei tris dešimtmečius.

    Apie tai praneša „Euronews“. J. Huangas pasitraukė ketvirtadienį po to, kai pripažino turėjęs romaną su moterimi, kurią JAV pareigūnai laiko dirbusia Kinijos žvalgybai, taip pat pasirodžius pranešimams apie dar vienus santykius su pavaldine.

    Kol kas „Nvidia“ vairą perima finansų direktorė Colette Kress – ji paskirta laikinąja generaline direktore ir tuo pat metu išsaugo finansų vadovės pareigas. Tuo metu valdybos pirmininku tampa Harvey C. Jonesas, anksčiau vadovavęs mikroschemų projektavimo programinės įrangos bendrovei „Synopsys“.

    Rinkos dalyviams tai signalas, kad „Nvidia“ gali tekti atsakyti į klausimą, kurio iki šiol vengė: kas yra aiškus įpėdinis. Straipsnyje pabrėžiama, jog viešai žinomo paveldėjimo plano bendrovė neturėjo, o J. Huangas esą ne kartą vengė įvardyti būsimą lyderį.

    Laikinoji vadovė ir įpėdinio paieškos

    C. Kress prie „Nvidia“ prisijungė 2013 metais, prieš tai beveik 25 metus dirbo įvairiose technologijų bendrovėse, tarp jų – „Cisco“ ir „Microsoft“. Dėl patirties ji dažnai minima kaip viena realiausių vidinių kandidačių vadovauti įmonei ilguoju laikotarpiu.

    Vis dėlto ekspertai, cituojami publikacijoje, atkreipia dėmesį, kad įpėdinystės klausimas bendrovėje nėra aiškiai išspręstas. Buvusi vyresnioji DI patarėja Baltųjų rūmų administracijoje Carmem Domingues teigė nematanti žmogaus, kuris būtų akivaizdžiai paruoštas „kitas eilėje“.

    Technologijų leidinio „The Information“ atstovas Martinas Peersas, kurio komentarai pateikiami straipsnyje, sako, kad viduje nėra „akivaizdžių kandidatų“, ir nurodo galimus išorinius pasirinkimus: AMD vadovę Lisą Su (ji įvardijama kaip J. Huango giminaitė) bei britų lustų kūrėjo „Arm“ vadovą Rene Haasą. Kitas analitikas minėjo ir „Intel“ vadovą Lip-Bu Taną.

    Publikacijoje taip pat pažymima, kad J. Huango vaikai Madison ir Spencer užima vadovaujančias pareigas bendrovėje, tačiau, pasak C. Domingues, neaišku, ar jie būtų pasirengę perimti aukščiausią postą.

    Investuotojų „Huango premija“ ir artimiausias testas

    Straipsnyje teigiama, kad investuotojai ilgą laiką „mokėjo daugiau“ už „Nvidia“ akcijas, vertindami ne tik technologijas, bet ir J. Huango viziją. SPI Asset Management atstovas Stephenas Innesas cituojamas sakantis, jog rinka dabar gali perskaičiuoti, kiek šios vertės buvo susieta su vienu žmogumi.

    „Bloomberg Intelligence“ technologijų tyrimų vadovas Mandeepas Singhas mano, kad pasikeitus lyderystei „Nvidia“ gali tapti mažiau agresyvi – o tai svarbu įmonei, kuri varžosi dėl kiekvienos naujos DI lustų kartos pristatymo tempo.

    Tuo pat metu konkurentai gali pasinaudoti momentu, jei klientai nuspręstų labiau paskirstyti užsakymus. „Saxo Markets“ atstovė Charu Chanana teigė, kad DI lyderystė gali „išsiplėsti“, ir kaip galimus laimėtojus įvardijo AMD, „Broadcom“, „Alphabet“ ir „Samsung“.

    Pirmasis ryškesnis rinkos ir bendrovės valdymo stabilumo išbandymas, anot publikacijos, ateis jau lapkričio 17 dieną, kai „Nvidia“ turėtų skelbti ketvirčio rezultatus jau laikinosios vadovybės laikotarpiu.

    Rizikos DI ekosistemai ir įtaka Europai

    Publikacijoje pabrėžiama, kad „Nvidia“ užima itin svarbią vietą DI rinkoje, todėl didžiausias nerimas – galimas „užkrato“ efektas visai ekosistemai. C. Domingues teigimu, daugelis DI bendrovių arba yra finansiškai susijusios su „Nvidia“, arba nuo jos priklauso, o vienos grandies suklupimas gali turėti poveikį kitiems.

    Ch. Chanana taip pat akcentuoja, jog didesnė rizika gali būti ne vienos bendrovės reputacijos ar valdymo krizė, bet galimi sutrikimai DI investicijose apskritai. Tarp veiksnių minimi finansavimo klausimai, debesijos gigantų išlaidų mastas ir vis griežčiau vertinama DI investicijų grąža.

    Straipsnyje atskirai aptariama ir Europa. Teigiama, kad J. Huangas asmeniškai rėmė kelis didelius „Nvidia“ projektus žemyne, tačiau dabar lieka neaišku, ar jo įpėdinis turės tokį pat entuziazmą. Tarp minimų iniciatyvų – DI partnerystė Vokietijoje ir 2025 metais beveik 1 mlrd. JAV dolerių (apie 900 mln. eurų) siekusios „Nvidia“ investicijos šioje šalyje, taip pat spalį paskelbtas DI startuolių centras Stokholme.

    Silpnesnė pozicija Vašingtone ir Kinijos faktorius

    Publikacijoje rašoma, kad J. Huangas buvo neformalus JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjas DI klausimais ir ilgą laiką lobavo prieš pažangių lustų eksporto į Kiniją ribojimus. Minima, kad praėjusiais metais D. Trumpas leido eksportuoti „Nvidia“ H200 lustus į Kiniją, nepaisant griežtesnės pozicijos šalininkų abiejose politinėse stovyklose.

    Autorių teigimu, J. Huangui pasitraukus, o virš bendrovės pakibus šnipinėjimo įtarimų šešėliui, „Nvidia“ įtaka Vašingtone gali mažėti. Demokratų senatoriai Elizabeth Warren ir Chrisas Coonsas esą jau paprašė administracijos išsaugoti dokumentus, susijusius su „Nvidia“ lustų eksportu į Kiniją.

    Kinija neigia šnipinėjimo teiginius ir kaltina Vašingtoną bandant technologijomis „blokuoti“ šalį. Tuo pat metu kinų bendrovės mėgina mažinti priklausomybę nuo JAV tiekėjų, o „Huawei“ save pristato kaip Kinijos atsaką „Nvidia“.