Vairuotojai, važinėjantys dyzeliniais automobiliais, vėl atidžiai stebi degalinių kainų švieslentes: prognozuojama, kad artimiausiu metu dyzelino litras gali kainuoti apie 1,85–1,88 euro. Tokiame fone itin pigus rapsų aliejus prekybos centruose kai kam atrodo kaip greitas būdas sutaupyti.
Lenkijoje kai kuriuose tinkluose, pavyzdžiui, „Biedronka“ ar „Lidl“, litras įprasto rapsų aliejaus kainuoja maždaug 1,04–1,06 euro. Vien tik kainų palyginimas su dyzelinu atrodo įspūdingai, tačiau tai yra skirtingi produktai, turintys visiškai kitokias fizines ir degimo savybes.
Kodėl aliejus nėra dyzelino pakaitalas
Rapsų aliejus yra gerokai klampesnis už dyzeliną, todėl šaltuoju metu sunkiau teka kuro sistemoje, apsunkina užvedimą ir blogina purkštukų darbą. Dėl prastesnio išpurškimo jis dažniau sudega nevisiškai, o tai skatina suodžių ir nuodegų susidarymą.
Internete vis dar pasitaiko patarimų senesniems dyzeliniams varikliams maišyti rapsų aliejų su dyzelinu, pavyzdžiui, santykiu 1 prie 2 ar net 1 prie 3. Tokios schemos rodo ne efektyvumą, o problemą: aliejaus negalima tiesiog supilti į baką ir tikėtis tokio paties rezultato kaip su įprastais degalais.
Kiek „sutaupoma“ realybėje
Jeigu dyzelinas kainuoja apie 1,85 euro už litrą, 50 litrų bakas atsieitų maždaug 92,50 euro. Jei skaičiuotume mišinį, kuriame vienai daliai rapsų aliejaus tenka dvi dalys dyzelino, 50 litrų sudarytų apie 33,3 litro dyzelino ir 16,7 litro aliejaus.
Tokiu atveju, kai aliejus kainuoja apie 1,04 euro už litrą, o dyzelinas 1,85 euro, teorinė mišinio kaina būtų apie 78,50 euro. Mišinyje su dar didesne dyzelino dalimi, kai trims dyzelino dalims tenka viena aliejaus dalis, kaina siektų apie 82,40 euro.
Taigi reali „nauda“ dažniausiai susitraukia iki maždaug 10–14 eurų vienam 50 litrų bakui, dar neįvertinus didesnių sąnaudų, prastesnio darbo šaltuoju metu ir rizikos sugadinti kuro sistemą. Kitaip tariant, skambi „marketinio“ kuro matematika dažnai subliūkšta susidūrus su technika.
Didžiausia rizika tenka moderniems dyzeliams
Senesni atmosferiniai dyzeliai su paprastesnėmis mechaninėmis sistemomis istoriškai būdavo atsparesni netinkamam kurui, tačiau tai nereiškia, kad aliejus jiems nekenkia. Net ir tokiose konstrukcijose gali greičiau dėvėtis siurblys, užsiteršti purkštukai, kauptis nuodegos, o į variklio alyvą patekusios nesudegusios liekanos blogina tepimą.
Šiuolaikiniai dyzeliniai varikliai, ypač su „Common Rail“ įpurškimu, dirba itin aukštu slėgiu ir reikalauja degalų su griežtai apibrėžtais parametrais. Tirštas maistinis aliejus gali lemti blogesnį degimą, didesnį suodžių kiekį ir apkrauti EGR sistemą bei kietųjų dalelių filtrą.
Potencialių išlaidų spektras platus: purkštukų remontas ar keitimas, aukšto slėgio siurblio gedimai, turbinos problemos, DPF valymas ar keitimas. Vienas rimtesnis remontas gali kainuoti kelis šimtus ar net kelis tūkstančius eurų, todėl keliolikos eurų „sutaupymas“ bakui tampa labai abejotinas.
Teisinė pusė ir mokesčiai
Dar viena tema, kurią vairuotojai dažnai ignoruoja, yra mokesčiai ir degalų apibrėžimas. Maistinis aliejus parduodamas kaip maisto produktas, o ne kaip kelių transportui skirtas kuras, todėl jo apmokestinimas ir reglamentavimas skiriasi.
Praktikoje tai reiškia, kad supylus maistinį produktą į automobilio baką problema gali tapti ne tik techninė, bet ir teisinė. Maža kaina parduotuvės lentynoje savaime nereiškia, kad produktas tampa leistinu kuru viešiesiems keliams.
Rapsų aliejaus ir dyzelino kainų skirtumas iš tiesų atrodo įspūdingas, ypač kai degalai brangsta. Tačiau įvertinus realias mišinio proporcijas, galimą didesnį vartojimą ir gedimų riziką, tai daugeliu atvejų lieka tik brangstančio dyzelino laikų „triukas“, galintis baigtis dar didesnėmis sąskaitomis.