Tag: Connecting Europe Facility

  • Lietuva ir Lenkija spartina „Harmony Link“: iki 2030-ųjų – naujas elektros tiltas ir daugiau saugumo

    Lietuva ir Lenkija Varšuvoje aptarė strateginio elektros jungties projekto „Harmony Link“ eigą ir veiksmus, kurie turi priartinti jo įgyvendinimą iki 2030 metų. Kartu derybose daug dėmesio skirta ir tarpvalstybinei energetikos infrastruktūros apsaugai, kuri pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių regiono prioritetų.

    Lietuvos energetikos ministras Lukas Savickas su Lenkijos kolega Miłoszu Motyka sutarė ruoštis prisijungimo taško susitarimo pasirašymui. Šis dokumentas paprastai apibrėžia techninius sprendinius ir atsakomybes, nuo kurių priklauso statybų, bandymų ir paleidimo grafikai bei sklandus sistemos veikimas.

    Pagal aptartą kryptį, „Harmony Link“ pilnas komercinis veikimas numatomas iki 2030 metų. Lietuva taip pat planuoja siekti Europos Sąjungos finansavimo iš programos Connecting Europe Facility, kuri skirta tarpvalstybinės energetikos infrastruktūros projektams, didinantiems rinkos integraciją ir tiekimo saugumą.

    Susitikime akcentuota ir praktinė kaimyninė pagalba krizių metu. Po audrų padarinių Lietuvoje Lenkijos avarinės tarnybos buvo prisidėjusios prie elektros tiekimo atkūrimo tūkstančiams gyventojų, o ši patirtis, pasak abiejų šalių, parodė poreikį iš anksto sutarti dėl greitesnių bendrų veiksmų ir geresnės kritinės infrastruktūros apsaugos.

    Taip pat aptarta Lenkijos iniciatyva Europos Sąjungos Taryboje dėl Ukrainos elektros importo išimties anglies dioksido korekcinio mechanizmo taikymui, siekiant išlaikyti tinklų stabilumą žiemos laikotarpiu. Tokie sprendimai vertinami kaip laikinos priemonės, kurios energetikos krizės sąlygomis gali sumažinti papildomą spaudimą regiono sistemoms.

    „Kaimyniška pagalba ir greita reakcija krizių metu rodo, kad mūsų partnerystė su Lenkija veikia praktiškai“, – sakė energetikos ministras Lukas Savickas.

    Jo teigimu, bendras darbas šalinant stichijos padarinius sustiprino supratimą, kad energetikos infrastruktūra turi būti saugoma ne tik fizinėmis, bet ir organizacinėmis priemonėmis. Dėl to Lietuva ir Lenkija ketina plėsti bendradarbiavimą, kad būtų pasirengusios tiek gamtinėms, tiek saugumo rizikoms.

  • ES vėl patvirtino Čekijos vandenilio koridorius kaip PCI: ką tai keičia regiono energetikai?

    ES vėl patvirtino Čekijos vandenilio koridorius kaip PCI: ką tai keičia regiono energetikai?

    Europos Sąjunga į bendro intereso projektų (PCI) sąrašą iš naujo įtraukė du su Čekija susijusius vandenilio infrastruktūros koridorius. Apie tai pranešė Čekijos dujų perdavimo sistemos operatorius „NET4GAS“, pabrėždamas, kad statusas spartina leidimų išdavimą ir atveria kelią europiniam finansavimui.

    PCI statusas reiškia, kad projektams gali būti taikomos supaprastintos tarpvalstybinės derinimo procedūros, o daliai darbų gali atsirasti galimybės pretenduoti į ES paramą per Connecting Europe Facility mechanizmą. Praktikoje tai dažnai sutrumpina administracinius terminus ir didina investuotojų pasitikėjimą.

    Du koridoriai ir jų planai

    Pirmasis projektas yra Čekijos ir Vokietijos vandenilio jungtis, vadinama Czech-German Hydrogen Interconnector. Planuojama, kad infrastruktūra sujungs vandenilio pasiūlos zonas Šiaurės Vokietijoje ir Baltijos regione su didesnės paklausos pramonės centrais Pietų Vokietijoje ir Šiaurės Bohemijoje.

    Skelbiama, kad šio koridoriaus ilgis siektų 1 068 kilometrus, o tikslinis pralaidumas būtų 144 gigavatvalandės per parą. Projekte numatoma galimybė prijungti ir vietinius gamintojus bei vartotojus maršruto teritorijoje, kad tinklas veiktų ne tik kaip tranzitas.

    Antrasis projektas, Central European Hydrogen Corridor, vertina galimybes sukurti vandenilio vamzdynų koridorių, kuriuo vandenilis iš Ukrainos per Slovakiją ir Čekiją pasiektų paklausos centrus Vokietijoje. Šio koridoriaus bendras ilgis būtų apie 1 225 kilometrus.

    Be tranzito į Vokietiją, numatoma, kad koridorius padėtų jungti gamybos pajėgumus ir vartotojus Čekijoje bei Slovakijoje. Tokia architektūra ypač svarbi pramonės klasteriams, kuriems reikia stabilaus tiekimo planuojant perėjimą prie mažesnės taršos energijos.

    Kodėl PCI statusas svarbus?

    ES vandenilio infrastruktūros plėtra siejama su platesniu energetinio saugumo ir dekarbonizacijos tikslu, ypač regionuose, kurie istoriškai rėmėsi iškastiniu kuru. PCI statusas paprastai suteikia aiškesnį politinį mandatą, kai reikia derinti sprendimus tarp kelių valstybių ir operatorių.

    Projekto rėmėjai akcentuoja ir tai, kad dujų infrastruktūros pritaikymas mažos taršos dujoms gali tapti vienu iš būdų mažinti priklausomybę nuo anglies dioksidą intensyviai generuojančių energijos šaltinių. Vis dėlto praktinis poveikis priklausys nuo to, kaip greitai bus užtikrinti leidimai, finansavimas ir realūs vandenilio gamybos bei paklausos mastai.

    „Abiejų projektų įtraukimas į PCI sąrašą mums yra svarbus jų strateginės reikšmės patvirtinimas“, – sakė Lenka Krausová.

    „Tai taip pat aiškus signalas, kad dujų infrastruktūros transformacija į mažos taršos dujas, įskaitant vandenilį, gali reikšmingai prisidėti stiprinant energetinį saugumą ir įgyvendinant klimato tikslus“, – pridūrė ji.