CP v2

Tag: Copernicus

  • DI ir palydovai taps vandenynų sargais? ES kuria skaitmeninį vandenyno dvynį

    DI ir palydovai taps vandenynų sargais? ES kuria skaitmeninį vandenyno dvynį

    Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas Pasaulinės vandenynų dienos proga perspėjo, kad vandenynai patiria vis didesnį spaudimą, o žmogaus veikla juos stumia prie ribų. Šis pareiškimas sutapo su naujausiu Pasaulinio vandenyno vertinimu, kuriame akcentuojamas spartėjantis jūros lygio kilimas ir šylantis vandenynas.

    Pastarųjų metų stebėjimai rodo, kad vandenyno šilumos kiekis auga, o tai siejama su ekstremalesniais reiškiniais, didesne audrų energija ir ekosistemų kaita. Kartu mažėja Arkties jūros ledo plotas, todėl keičiasi srovių ir klimato pusiausvyra, o poveikis jaučiamas ir Europoje.

    Kas yra skaitmeninis vandenyno dvynys?

    Siekiant geriau suprasti procesus ir greičiau priimti sprendimus, Europos Sąjungoje vystoma iniciatyva European Digital Twin Ocean, dar žinoma kaip EDITO. Tai skaitmeninė, didelės raiškos vandenyno „kopija“, kuri sujungia įvairius duomenų šaltinius ir leidžia virtualiai stebėti bei modeliuoti vandenyno būklę.

    Platforma kuriama kaip atvira, internetu pasiekiama priemonė, orientuota į mokslininkus ir sprendimų priėmėjus. Joje galima analizuoti temperatūrą, sroves, bangavimą, druskingumą, biologinius rodiklius, taip pat vertinti taršą, įskaitant plastiko kaupimąsi.

    Kaip DI padeda prognozuoti pokyčius?

    Viena svarbiausių EDITO idėjų yra vadinamieji „kas būtų, jeigu“ scenarijai, kai galima tikrinti, kaip pasikeistų rodikliai esant kitoms pradinėms sąlygoms. Pavyzdžiui, modeliuoti, kaip kistų žuvų populiacijos, jei vandens temperatūra pakiltų keliais laipsniais, arba ar jūržolės juostos tam tikrose vietose sumažintų pakrančių eroziją.

    Tokios prognozės remiasi DI metodais, kurie padeda greičiau apdoroti didelius duomenų kiekius ir atkurti sudėtingus ryšius tarp atmosferos, vandens masių ir ekosistemų. Kartu diegiami ir pokalbių robotai, kad naudotojai galėtų paprasčiau gauti atsakymus apie vandenyną ir duomenų interpretaciją.

    Palydovai ir „Copernicus“ duomenys

    Skaitmeninis dvynys neįmanomas be Žemės stebėjimo palydovų. Pagrindinis duomenų ramstis Europoje yra Copernicus programa, kuri teikia informaciją apie vandenyno paviršiaus temperatūrą, jūros lygio pokyčius, spalvą, ledo būklę ir kitus parametrus, reikalingus operatyviai stebėsenai.

    Vis dėlto palydovai daugiausia mato vandenyno paviršių, todėl svarbūs ir vietoje renkami matavimai iš laivų, plūdurų bei kitų jutiklių. Tokia duomenų sintezė leidžia tikslinti modelius, mažinti paklaidas ir geriau prognozuoti pokyčius regioniniu mastu.

    Europos planuose numatyta, kad EDITO taps pilnai veikiančia, plačiai naudojama sistema iki 2030 metų. Tikimasi, jog ji bus naudinga ne tik mokslui ar aplinkosaugai, bet ir jūrų saugumui, kai tikslūs ir greiti duomenys gali padėti anksčiau pastebėti rizikas bei efektyviau valdyti incidentus.

  • Europa liepsnoja ir tirpsta: „Copernicus“ ir WMO fiksuoja rekordinius karščius visame žemyne

    Europa liepsnoja ir tirpsta: „Copernicus“ ir WMO fiksuoja rekordinius karščius visame žemyne

    Rekordinė šiluma beveik visur

    Europos žemyną 2025 metais užklupo istorinės karščio bangos, o temperatūros daugelyje regionų buvo gerokai aukštesnės už daugiametį vidurkį. Naujausi programos Copernicus ir Pasaulio meteorologijos organizacijos duomenys rodo, kad neįprastai šilta buvo didžiojoje dalyje Europos teritorijos.

    Vertinimuose akcentuojama, kad aukštesnės nei įprasta temperatūros fiksuotos maždaug 95 proc. Europos. Tarp ryškiausių išskiriamos Jungtinė Karalystė, Norvegija ir Islandija, kur 2025 metais registruoti šilumos rekordai matavimų istorijoje.

    Karščio bangos pasiekė ir šiaurę

    Copernicus ir WMO ataskaitose pabrėžiama, kad Europoje karščio bangos darosi dažnesnės, ilgesnės ir apima vis platesnes teritorijas. Karštis 2025 metais driekėsi nuo Viduržemio jūros regiono iki šiaurinių platumų, paveikdamas ir įprastai vėsesnes zonas.

    Subarktinėje Suomijos, Norvegijos ir Švedijos dalyje vasarą fiksuota kelias savaites trukusi karščio banga, o vietomis termometrai kilo iki 30 laipsnių šilumos net už poliarinio rato. Kai kur beveik dvi savaites vyravo vadinamasis stiprus šiluminis stresas, kai juntamoji temperatūra perkopdavo 32 laipsnius.

    50 laipsnių Turkijoje ir šylančios jūros

    Rekordai krito ir pietuose: Turkijoje liepos mėnesį pirmą kartą buvo fiksuota 50 laipsnių temperatūra. Graikijoje didelė dalis gyventojų patyrė ekstremalias sąlygas, kai karštis artėjo prie 40 laipsnių ar ją viršijo.

    Birželį vakarinę ir pietinę Europą taip pat veikė kelios stiprios karščio bangos, ypač Ispanijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje ir pietinėje Jungtinės Karalystės dalyje. Ataskaitose pažymima, kad Europos jūrų paviršiaus metinė temperatūra 2025 metais buvo aukščiausia stebėjimų istorijoje ir tai jau ketvirti metai iš eilės.

    Ledynai traukiasi, rizikos auga

    Mokslininkus vis labiau neramina spartėjantis ledynų tirpimas: ledo masės balansas išlieka neigiamas, o Islandijoje fiksuotas vienas didžiausių tirpimų per stebėjimų istoriją. Europos ledynai telkiasi Alpėse, šiaurinėje Skandinavijoje, Islandijoje ir Grenlandijos pakraščiuose, tačiau prognozuojama, kad jų mažėjimas tęsis visą XXI amžių.

    Ataskaitose taip pat pabrėžiama mažesnė sniego danga, kuri kai kuriose vietovėse ne tik keičia hidrologinį režimą, bet ir didina sausrų bei miškų gaisrų riziką. Ilgėjant karščio periodams, ryškėja ir poveikis biologinei įvairovei, ypač Viduržemio jūros ekosistemoms, kur šiluma ir jūros temperatūros anomalijos silpnina jautrias buveines.

    „Europa šyla maždaug dvigubai greičiau nei pasaulio vidurkis, todėl tampa sparčiausiai šylančiu žemynu“, – sakė Pasaulio meteorologijos organizacijos generalinė sekretorė Celeste Saulo.

    Ekspertai įspėja, kad ekstremalūs karščiai gali kartotis ir artimiausiais sezonais, o globalius temperatūrų šuolius papildomai gali sustiprinti natūralūs klimato svyravimai. Dėl to vis dažniau keliami klausimai ne tik apie prisitaikymą prie karščio, bet ir apie energijos bei sveikatos apsaugos sistemų pasirengimą ilgesniems karščio epizodams.

  • Europa fiksuoja rekordinę 2025 metų kaitrą: mokslininkai įspėja, kad El Ninjo gali dar pakelti temperatūras

    Europa fiksuoja rekordinę 2025 metų kaitrą: mokslininkai įspėja, kad El Ninjo gali dar pakelti temperatūras

    Mokslininkai skelbia, kad 2025 metais Europa buvo viena šilčiausių per stebėjimų istoriją, o artėjantis El Ninjo gali paskatinti naują karščio bangą.

    2025 metais beveik visa Europa buvo šiltesnė už daugiametį vidurkį, rodo Pasaulio meteorologijos organizacijos ir ES programos „Copernicus“ vertinimai. Kai kuriuose duomenų rinkiniuose tai tapo pirmu atveju, kai virš vidurkio atsidūrė beveik visas žemynas.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad karščio bangos apėmė ne tik sausumą, bet ir jūras, o aukšta temperatūra prisidėjo prie miškų gaisrų, sausros ir spartesnio ledynų tirpsmo. Tuo pat metu vis dažniau fiksuojami ir šiltesnių žiemų požymiai, mažėjant dienų su šalčiu skaičiui.

    El Ninjo efektas gali sustiprėti

    Pasaulio meteorologijos organizacija prognozuoja, kad vėliau šiais metais gali susiformuoti El Ninjo, natūralus klimato reiškinys, kuris paprastai sustiprina žmogaus sukeltos klimato kaitos poveikį. Tokiais metais pasaulinė temperatūra dažnai pakyla dar labiau, o didžiausias efektas neretai juntamas kitais metais.

    Jungtinės Karalystės Met Office taip pat pažymi didesnę tikimybę, kad šis El Ninjo gali būti neįprastai stiprus. Tai reikštų didesnę ekstremalių orų riziką skirtinguose regionuose, priklausomai nuo atmosferos ir vandenynų cirkuliacijos.

    Kas vyko Europoje 2025 metais

    Ataskaitoje teigiama, kad 2025 metais Europa patyrė ypač intensyvų miškų gaisrų sezoną, išsiskyrusį tiek išdegusiais plotais, tiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijomis. Šiltesni ir sausesni periodai didino gaisrų plitimo greitį bei gesinimo sudėtingumą.

    Jūrų paviršiaus temperatūros aplink Europą kilo ketvirtus metus iš eilės ir pasiekė aukščiausią lygį pagal turimus stebėjimus. Be to, 2025 metai buvo vieni sausiausių nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžios, o tai dar labiau paaštrino vandens trūkumo ir žemės ūkio nuostolių riziką.

    Ledynų masė daugelyje regionų toliau mažėjo, o Grenlandijos ledo skydas, įtrauktas į Pasaulio meteorologijos organizacijos Europos apibrėžtį, taip pat fiksavo reikšmingą tirpsmą. Tai svarbu ne tik vietos ekosistemoms, bet ir pasauliniam jūros lygio kilimui.

    Kodėl Europa šyla sparčiau

    Specialistai pabrėžia, kad Europa šyla greičiau nei pasaulio vidurkis dėl geografinių ir atmosferos cirkuliacijos ypatybių, taip pat dėl mažėjančios sniego dangos, kuri anksčiau atspindėdavo daugiau Saulės spinduliuotės. Prie pokyčių prisideda ir oro taršos mažėjimas, kuris kai kuriais atvejais sumažina atmosferos gebėjimą „užtamsinti“ Saulės spinduliuotę.

    ES institucijų atstovai akcentuoja, kad spartėjant kaitrai būtinos ne tik emisijų mažinimo priemonės, bet ir prisitaikymas: ankstyvo perspėjimo sistemos, atsparios infrastruktūros plėtra, miestų vėsinimo sprendimai ir efektyvesnis vandens išteklių valdymas.

    Ekspertai pažymi, kad net ir trumpalaikiai temperatūros „atšokimai“ po vėsesnių periodų nekeičia bendros tendencijos: šiltesni metai didina ekstremalių reiškinių tikimybę, o El Ninjo gali tapti papildomu veiksniu, pastumiančiu temperatūras į naujas aukštumas.

  • Europa šyla sparčiausiai pasaulyje: naujas „Copernicus“ ir WMO raportas apie rekordines karščio bangas

    Europa pastaraisiais metais fiksuoja vis dažnesnes ir intensyvesnes karščio bangas, o naujausios klimato apžvalgos rodo, kad žemynas šyla greičiau nei kiti pasaulio regionai. Dėl to auga su karščiu susijusios rizikos visuomenei, ūkiui ir ekosistemoms, o ekstremalūs reiškiniai vis dažniau tampa ne išimtimi, o tendencija.

    Copernicus klimato kaitos tarnybos ir Pasaulio meteorologijos organizacijos parengtoje Europos klimato būklės apžvalgoje pabrėžiama, kad didelė žemyno dalis susidūrė su aukštesnėmis nei daugiametės normos temperatūromis. Kartu daugelyje regionų sustiprėjo sausros požymiai, o tai didino ir miškų gaisrų tikimybę.

    Ataskaitoje aprašomi epizodai, kai Pietų Europoje temperatūra artėjo prie 46 laipsnių karščio, o net ir šiaurėje, įskaitant teritorijas netoli poliarinio rato, buvo fiksuojami neįprastai aukšti rodikliai. Toks kontrastas rodo, kad karščio bangos vis dažniau apima dideles teritorijas nuo šiaurės iki pietų.

    Karštį lydėjo ir didesnis miškų gaisrų mastas: kai kuriais sezonais ugnis paveikė rekordinio dydžio plotus, o dalis šalių vienu metu gesino keliasdešimt aktyvių židinių. Specialistai pabrėžia, kad šiltesnis ir sausesnis fonas pailgina gaisrų sezoną ir apsunkina jų kontrolę.

    Vienas pagrindinių veiksnių – Europos geografinė padėtis ir artumas Arkties regionui, kuris šyla gerokai sparčiau už pasaulio vidurkį. Arkties ledo ir sniego mažėjimas silpnina vadinamąjį atspindžio efektą, todėl daugiau saulės energijos sugeriama, o tai dar labiau skatina šilimą.

    Kitas svarbus aspektas – kintantys atmosferos cirkuliacijos modeliai, kurie gali ilgiau „užrakinti“ karšto oro mases virš tam tikrų regionų. Tokiomis sąlygomis karščio bangos užsitęsia, didėja naktinės temperatūros, o tai yra ypač pavojinga sveikatai, nes organizmas prasčiau atsistato.

    Ataskaitose akcentuojama, kad „pavojingai aukštos“ temperatūros turi realių pasekmių: nuo didesnio mirtingumo karščio periodais iki žalos žemės ūkiui, infrastruktūrai ir biologinei įvairovei. Šylant klimatui, daugėja ir jūrinių karščio bangų epizodų, kurie keičia jūrų ekosistemas ir gali paveikti žvejybą.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien tik reagavimo į ekstremalius įvykius nepakanka: būtina spartinti prisitaikymo priemones miestuose, sveikatos apsaugos sistemoje ir energetikoje, taip pat nuosekliai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Vertinant pastarųjų metų kreives, karštesnės vasaros Europoje vis dažniau laikomos nauja norma, o ne vienkartiniu nukrypimu.

    „Tokie išskirtiniai metai vis labiau tampa nauja norma“, – teigė viena iš ataskaitos autorių, atkreipdama dėmesį, kad ekstremalūs reiškiniai plečiasi tiek geografija, tiek intensyvumu.