Ginčas, peržengęs vakcinų ribas
Lenkijos oro navigacijos agentūra (PAŻP) Briuselio teismui pateikė formalų prieštaravimą dėl lėšų, kurios, vykdant išieškojimą „Pfizer“ naudai, buvo areštuotos kaip Lenkijai priklausančios sumos. Agentūra pabrėžia, kad pati nebuvo COVID-19 vakcinų pirkimo sutarties šalis, tačiau būtent jos pinigų srautai tapo taikiniu.
Iš pradžių tai atrodė kaip komercinis ginčas dėl nepanaudotų vakcinų, tačiau dabar konfliktas kelia platesnį klausimą: kur baigiasi privataus kreditoriaus teisės, kai išieškojimas paliečia viešąsias funkcijas vykdančių institucijų finansus. PAŻP lėšos siejamos su Europos oro eismo sauga, todėl situacija įgavo ir infrastruktūros apsaugos aspektą.
Kas areštuota ir kodėl tai kelia klausimų
Bylos centre yra skolos, kylančios iš pandemijos laikotarpiu sudarytų įsipareigojimų dėl vakcinų tiekimo. Viešai skelbta, kad „Pfizer“ reikalavimai Lenkijai siekia apie 1,3 mlrd. eurų, o panašūs ginčai palietė ir kitas ES valstybes, įskaitant Rumuniją bei Vengriją.
Lenkijos atvejis išsiskiria tuo, kad išieškojimo veiksmai palietė PAŻP gautinas sumas, kurios, kaip nurodoma, keliauja per Eurocontrol sistemą, susijusią su maršrutiniais mokesčiais ir oro navigacijos paslaugų finansavimu. Agentūra teigia, kad nors į ją tiesiogiai nesikreipta kaip į sutarties šalį, jos lėšos atsidūrė vykdymo procese.
Ar Belgijoje galima vykdyti neįsiteisėjusį sprendimą?
Vienas kertinių klausimų yra procedūrinis: ar Belgijoje galima pradėti priverstinį išieškojimą, kai teismo sprendimas dar neįsiteisėjęs. Belgijos teisėje egzistuoja laikino vykdytinumo mechanizmai, todėl vien apeliacija nebūtinai automatiškai sustabdo sprendimo vykdymą.
Dėl to ginče itin svarbu, ar konkrečiam Briuselio pirmosios instancijos sprendimui buvo suteikta teisė būti vykdomam nedelsiant ir koks tokio vykdymo mastas. Lenkijos institucijos viešai kartoja, kad sprendimas yra neįsiteisėjęs, o artimiausiu metu turi būti pasitelkti teisiniai instrumentai tiek ginčyti, tiek siekti vykdymo sustabdymo.
Lenkijos institucijų pozicija ir veiksmai
Lenkijos sveikatos apsaugos institucijos viešai nurodė, kad apeliacijos terminas dar nepasibaigęs, tačiau detalių apie procesinius terminus ir strategiją neatskleidžia, motyvuodamos valstybės interesų apsauga. Prokuratūros ir valstybės teisinio atstovavimo institucijos taip pat akcentuoja koordinavimą su PAŻP bei atstovais Briuselyje.
Pačios PAŻP tikslas šioje fazėje yra įrodyti, kad nėra teisinio pagrindo areštuoti agentūros lėšas tokiu būdu, jei ji nebuvo pirminės sutarties šalis. Tai tampa testu, kaip teismai vertina ribą tarp valstybės kaip skolininko ir atskirų viešųjų įstaigų finansinių srautų.
Kodėl tai svarbu visai Europai
„Pfizer“ pozicija paprastai grindžiama sutartinių įsipareigojimų logika: jei valstybės prisiėmė pareigą pirkti konkrečius kiekius, vėliau pasikeitusi pandeminė situacija pati savaime tų įsipareigojimų nepanaikina. Tokia argumentacija, paremta kontraktų stabilumo principu, daugelyje jurisdikcijų laikoma fundamentalia verslo teisės dalimi.
Kita vertus, ši byla iškelia precedento riziką: jei privataus kreditoriaus išieškojimas gali pasiekti ir tokias institucijas kaip oro navigacijos paslaugų teikėjai, ateityje panašios schemos galėtų būti taikomos ir kituose strateginiuose valstybių projektuose. Diskusija apie skaidrumą ir atsakomybę už pandemijos pirkimus ES mastu taip pat išlieka aktuali, ypač kai kalbama apie didžiausius bendrus užsakymus ir jų derybų procesą.
„Skarb Państwa ir Lenkijos oro navigacijos agentūra pasinaudos visomis teisinėmis priemonėmis, kad įrodytų, jog nėra pagrindo areštuoti PAŻP lėšų šiuo būdu“, – teigiama Lenkijos valstybės teisinio atstovavimo institucijų pozicijoje.
Artimiausiu metu esminiai atsakymai priklausys nuo Belgijos teismų: ar bus sustabdytas sprendimo vykdymas ir kaip bus įvertinta galimybė nukreipti išieškojimą į subjektą, kuris nevykdė vakcinų sutarties. Nuo šio išaiškinimo gali priklausyti ne tik šio ginčo baigtis, bet ir tai, kaip ateityje bus apsaugomi strateginių viešųjų paslaugų finansai tarpvalstybiniuose ginčuose.
