Tag: COVID-19

  • I. Kuzinas: šį rudenį didžiausi iššūkiai medicinai – COVID-19, gripas ir psichikos sveikata

    Šį rudenį medicinos sistemai didžiausią įtampą gali kelti trys sritys: COVID-19, sezoninis gripas ir psichikos sveikata. Apie tai kalba Ukrainos sveikatos pareigūnas Igoris Kuzinas.

    Kaip skelbia Ukrainos informacinis portalas „Komentari“, I. Kuzinas įvardijo būtent šiuos klausimus kaip pagrindinius artėjančio sezono sveikatos iššūkius.

    Rudens ir žiemos mėnesiais įprastai daugėja kvėpavimo takų infekcijų, o sergamumo pakilimai sutampa laike. Tai gali didinti krūvį gydymo įstaigoms ir apsunkinti kasdienę sveikatos priežiūros veiklą.

    Kartu vis daugiau dėmesio skiriama ir psichikos sveikatai, nes šioje srityje problemos dažnai kaupiasi tyliai, o jų poveikis gali būti ilgalaikis tiek žmogui, tiek visai visuomenei.

    Originaliame tekste daugiau detalių apie planuojamas priemones, konkrečius sprendimus ar statistinius duomenis nepateikiama, todėl vertinant situaciją svarbu remtis oficialiai skelbiamais atnaujinimais ir gydymo įstaigų rekomendacijomis.

  • Marijampolės apskrityje šoktelėjo ŪVKTI: kur serga daugiausia ir ką rodo 43 savaitės statistika

    2026 metų spalio 19 dieną–spalio 25 dieną Marijampolės apskrityje fiksuota 645 ŪVKTI atvejų ir 2 gripo atvejai, taip pat registruoti 3 COVID-19 ligos atvejai. Bendras gripo, ŪVKTI ir COVID-19 ligos atvejų skaičius siekė 650, o suminis rodiklis sudarė 494,87 atvejo 100 tūkst. gyventojų per savaitę.

    Daugiausia bendrų atvejų pagal absoliučius skaičius registruota Marijampolės savivaldybėje: 309 atvejai, iš jų 144 vaikams ir paaugliams iki 17 metų. Suminis rodiklis čia siekė 577,59 atvejo 100 tūkst. gyventojų per savaitę, tad būtent ši savivaldybė išsiskyrė didžiausiu intensyvumu apskrityje.

    Kur rodikliai aukščiausi?

    Palyginus savivaldybes pagal suminį rodiklį, aukščiausias jis buvo Marijampolės savivaldybėje, o toliau rikiavosi Kalvarijos savivaldybė su 509,50 ir Kazlų Rūdos savivaldybė su 484,94 atvejo 100 tūkst. gyventojų per savaitę. Šakių rajono savivaldybėje rodiklis siekė 416,60, Vilkaviškio rajono savivaldybėje – 418,41.

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje per savaitę registruotas 1 gripo atvejis ir 3 COVID-19 ligos atvejai, o ŪVKTI atvejų skaičius siekė 134. Šakių rajono savivaldybėje gripo ir COVID-19 ligos atvejų nefiksuota, tačiau registruoti 103 ŪVKTI atvejai.

    Vaikų sergamumas išlieka svarbus

    Duomenys rodo, kad didelė dalis ŪVKTI atvejų tenka 0–17 metų amžiaus grupei: visoje Marijampolės apskrityje per savaitę šioje grupėje fiksuoti 275 atvejai. Vien Marijampolės savivaldybėje vaikams ir paaugliams teko 144 atvejai, o tai sudaro reikšmingą visų registruotų atvejų dalį.

    Toks pasiskirstymas įprastas šaltuoju metų laiku, kai kvėpavimo takų infekcijos greičiau plinta ugdymo įstaigose ir šeimose. Specialistai paprastai pabrėžia, kad net ir lengvi simptomai gali lemti spartų protrūkį klasėse ar grupėse, todėl svarbi ankstyva saviizoliacija susirgus.

    Hospitalizacijų nefiksuota

    Skelbiama, kad 43 savaitę Marijampolės apskrityje dėl gripo ir COVID-19 ligos nebuvo hospitalizuotas nė vienas asmuo. Tai gali rodyti lengvesnę ligos eigą ar mažesnį sunkių atvejų skaičių konkrečiu laikotarpiu, tačiau sergamumo kreivės rudenį dažnai kinta greitai.

    Prasidėjus intensyvesniam kvėpavimo takų infekcijų sezonui, gyventojams aktualu stebėti sergamumo dinamiką ir laikytis įprastų prevencijos priemonių, ypač rizikos grupėms. Svarbiausia praktika išlieka rankų higiena, patalpų vėdinimas, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketas bei kontaktų ribojimas susirgus.

  • Pavojingas duetas senjorams: RSV ir pneumokokai gali smogti kartu, įspėja PSO ekspertai

    Pasitinkant šaltąjį sezoną medikai vis dažniau kalba apie vienu metu plintančias kvėpavimo takų infekcijas. Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai ne kartą pabrėžė, kad gripo, RSV ir COVID-19 bangos gali sutapti, o tai ypač pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms.

    Gydytojai atkreipia dėmesį į dar vieną riziką, kuri dažnai lieka nuošalyje, nors pasekmės gali būti sunkios. Tai bakterinė infekcija, kurią sukelia pneumokokai ir kuri gali komplikuoti virusines ligas, ypač kai organizmas jau nusilpęs.

    Kas yra RSV ir kuo jis pavojingas?

    RSV, arba respiracinis sincitinis virusas, dažniausiai siejamas su kūdikiais, tačiau didelę grėsmę jis kelia ir senjorams. Vyresniame amžiuje RSV gali sukelti sunkų bronchitą ar plaučių uždegimą, dažniau prireikia gydymo ligoninėje, ilgiau užtrunka sveikimas.

    Rizika didėja žmonėms, turintiems lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies nepakankamumą, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą ar cukrinį diabetą. Tokiais atvejais net ir įprastai prasidedantys simptomai, kaip kosulys ar karščiavimas, gali greitai progresuoti.

    Kodėl pavojinga RSV ir pneumokokų kombinacija?

    Virusai gali pažeisti kvėpavimo takų gleivinę ir susilpninti natūralią apsaugą, todėl bakterijoms lengviau „įsitvirtinti“. Dėl to po virusinės infekcijos neretai išsivysto bakterinės komplikacijos, o pneumokokinė pneumonija senjorams gali būti viena sunkiausių.

    Pneumokokai gali sukelti ne tik plaučių uždegimą, bet ir invazines infekcijas, pavyzdžiui, bakteremiją ar meningitą. Vyresniame amžiuje tokių būklių gydymas sudėtingesnis, o komplikacijų tikimybė didesnė.

    Ką svarbu žinoti apie prevenciją?

    Specialistai ragina infekcijų sezonui ruoštis iš anksto ir rizikos grupėms aptarti apsaugos priemones su šeimos gydytoju. Praktikoje tai dažniausiai reiškia skiepus nuo gripo ir pneumokokinės infekcijos, o kai kuriose šalyse vyresniems asmenims taip pat rekomenduojama vakcinacija nuo RSV.

    Kasdienėje rutinoje svarbios ir paprastos priemonės: rankų higiena, patalpų vėdinimas, vengimas artimo kontakto su sergančiais žmonėmis. Pajutus stiprėjantį dusulį, krūtinės skausmą, užsitęsusį karščiavimą ar staigų būklės blogėjimą, medikai pataria nedelsti ir kreiptis pagalbos, nes ankstyvas gydymas dažnai lemia baigtis.

    „Senjorams pavojingiausios yra situacijos, kai virusinė infekcija atveria kelią bakterinėms komplikacijoms, todėl svarbiausia yra nelaukti, kol simptomai taps sunkūs“, – sako infekcinių ligų specialistai.

  • Marijampolės apskrityje šoktelėjo ŪVKTI: kur sergamumas didžiausias ir ką rodo 42 savaitė

    Marijampolės apskrityje 2026 metų 42 savaitę, spalio 12 dieną–spalio 18 dieną, užfiksuotas padidėjęs ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) atvejų skaičius. Iš viso registruoti 598 ŪVKTI atvejai, o bendras gripo, ŪVKTI ir COVID-19 ligos atvejų skaičius siekė 602.

    Gripo apskrityje registruotas 1 atvejis, COVID-19 ligos – 3 atvejai. Per šią savaitę dėl gripo ir COVID-19 ligos Marijampolės apskrityje nebuvo hospitalizuotas nė vienas asmuo.

    Sergamumas savivaldybėse

    Didžiausias suminės ligų naštos rodiklis, skaičiuojant gripo, ŪVKTI ir COVID-19 ligos atvejus 100 tūkst. gyventojų per savaitę, fiksuotas Kazlų Rūdos savivaldybėje – 540,89. Marijampolės savivaldybėje rodiklis siekė 528,99, o Kalvarijos savivaldybėje – 467,04.

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje rodiklis sudarė 382,03, Šakių rajono savivaldybėje – 368,06. Bendras Marijampolės apskrities rodiklis 42 savaitę siekė 458,32.

    Daugiausia atvejų – ŪVKTI

    Pagal absoliučius skaičius daugiausia ŪVKTI atvejų registruota Marijampolės savivaldybėje – 281. Vilkaviškio rajono savivaldybėje fiksuoti 124 atvejai, Šakių rajono savivaldybėje – 91, Kazlų Rūdos savivaldybėje – 58, Kalvarijos savivaldybėje – 44.

    Vaikų ir paauglių iki 17 metų grupėje apskrityje registruotas 241 ŪVKTI atvejis. Daugiausia jų teko Marijampolės savivaldybei – 113, Šakių rajono savivaldybei – 42, Vilkaviškio rajono savivaldybei – 37.

    Ką tai reiškia gyventojams?

    Epidemiologiniu požiūriu tokia struktūra, kai aiškiai dominuoja ŪVKTI, o gripo ir COVID-19 ligos atvejų fiksuojama mažiau, rudenį yra įprasta. Šiuo laikotarpiu didėja žmonių kontaktų intensyvumas uždarose patalpose, prasideda aktyvus ugdymo įstaigų sezonas, todėl kvėpavimo takų infekcijos plinta sparčiau.

    Specialistai primena, kad sergant kvėpavimo takų infekcija svarbu likti namuose, riboti kontaktus, laikytis rankų higienos ir kosėjimo bei čiaudėjimo etiketo. Rizikos grupėms aktuali sezoninė vakcinacija nuo gripo, o lėtinių ligų turintiems žmonėms patariama neatidėlioti konsultacijos, jei simptomai sunkėja.

    COVID-19 ligos situaciją ir detalesnius duomenis Lietuvoje gyventojai gali sekti oficialiose valstybės statistikos suvestinėse ir informaciniuose skydeliuose. Apskrities duomenys rodo, kad bent jau 42 savaitę gydymo įstaigų apkrovos dėl gripo ar COVID-19 ligos hospitalizacijų nepadidėjo.

  • Daugybinės ligos smarkiai didina riziką: gydytojai ragina skiepytis dar prieš sezoną

    Vyresniame amžiuje peršalimas ar gripas dažniau baigiasi komplikacijomis ne vien dėl silpstančio imuniteto. Didelę dalį rizikos lemia daugybinės ligos, kai žmogus tuo pačiu serga, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo ar medžiagų apykaitos ligomis. Gydytojai primena, kad skiepai aktualūs ne tik senjorams, bet ir vaikams bei darbingo amžiaus suaugusiesiems.

    Specialistai pabrėžia, kad didėjant amžiui dažnėja lėtinės būklės, o jos silpnina organizmo rezervą kovoti su infekcija. Net įprasta virusinė kvėpavimo takų infekcija gali paaštrinti širdies nepakankamumą, cukrinį diabetą ar lėtinę plaučių ligą. Dėl to auga hospitalizacijos ir ilgalaikių pasekmių tikimybė.

    Gripas prasideda anksčiau

    Gripo sezonas paprastai suaktyvėja žiemą, tačiau pasirengti rekomenduojama dar rudenį, kol virusas nepradėjo plačiai plisti. Skiepai sumažina sunkaus ligos eigos ir komplikacijų, tokių kaip plaučių uždegimas ar širdies veiklos pablogėjimas, riziką. Skiepytis ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiems lėtinėmis ligomis.

    Medikai atkreipia dėmesį, kad skiepijimas naudingas ir tiems, kurie nejaučia didelės rizikos. Apsauga dažnai reiškia trumpesnę ligos trukmę, mažesnę tikimybę užkrėsti šeimos narius ir mažiau praleistų darbo dienų. Nėščiosioms skiepai padeda sumažinti sunkaus susirgimo tikimybę ir netiesiogiai apsaugo kūdikį pirmaisiais gyvenimo mėnesiais.

    RSV ir COVID-19 vis dar pavojingi

    RSV ilgą laiką buvo siejamas su mažais vaikais, tačiau vis dažniau pabrėžiama rizika vyresniems ir sergantiems keliomis lėtinėmis ligomis. Šis virusas gali sukelti sunkų apatinių kvėpavimo takų pažeidimą ir plaučių uždegimą, todėl profilaktika tampa svarbi prieš prasidedant intensyviam sezonui.

    COVID-19 taip pat neišnyko ir išlieka reikšminga grėsmė pažeidžiamiausioms grupėms. Medikai primena, kad vyresniame amžiuje ar esant gretutinėms ligoms didesnė sunkaus ligos eigos ir mirties rizika, todėl atnaujintos vakcinos išlieka viena svarbiausių apsaugos priemonių.

    Pūslelinė, pneumokokai ir kokliušas

    Po 50 metų didėja juostinės pūslelinės rizika, o komplikacijos gali būti itin skausmingos ir užsitęsti mėnesius ar net metus. Kadangi didžioji dalis suaugusiųjų yra persirgę vėjaraupiais, virusas gali reaktyvuotis vėliau gyvenime. Skiepai gali reikšmingai sumažinti tiek susirgimo, tiek užsitęsusio nervų skausmo tikimybę.

    Pneumokokinės infekcijos pavojingos ir vaikams, ir senjorams, nes gali sukelti invazines ligas, įskaitant sepsį ar meningitą. Tuo metu kokliušo atvejai daugelyje šalių periodiškai išauga, o suaugusiesiems liga neretai užsitęsia ir tampa sunkiai atpažįstama. Gydytojai primena, kad suaugusiesiems aktualios periodinės sustiprinančios dozės.

    „Kuo daugiau gretutinių ligų, tuo mažiau organizmas turi atsargų susidoroti su infekcija, todėl profilaktika yra kritiškai svarbi“, – sakė prof. Adamas Antczakas.

    Medikai ragina skiepijimą planuoti iš anksto, ypač jei žmogus priklauso rizikos grupei arba gyvena kartu su mažais vaikais ar vyresnio amžiaus artimaisiais. Dalis skiepų gali būti kompensuojami, o kai kuriais atvejais skiepytis galima ir vaistinėje, prieš tai pasikonsultavus su sveikatos priežiūros specialistu.

  • Marijampolės apskrityje šokteli sergamumas: kurios savivaldybės pirmauja pagal rodiklį

    41 savaitės sergamumo paveikslas

    2026 metais 41 savaitę, spalio 5 dieną–spalio 11 dieną, Marijampolės apskrityje užfiksuoti 609 gripo, ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų ir COVID-19 ligos atvejai. Didžiausią dalį sudarė ŪVKTI, o gripo atvejų registruota tik 4.

    Vaikams ir paaugliams iki 17 metų teko 212 atvejų, tai yra kiek daugiau nei trečdalis visų susirgimų. Tuo pat metu COVID-19 ligos atvejų apskrityje skaičiuota 7.

    Kur rodiklis didžiausias

    Pagal suminį sergamumo rodiklį, skaičiuojamą 100 tūkst. gyventojų per savaitę, 41 savaitę pirmavo Kazlų Rūdos savivaldybė. Čia rodiklis siekė 568,87.

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje rodiklis buvo 494,21, Marijampolės savivaldybėje 471,05, Kalvarijos savivaldybėje 467,04. Mažiausias rodiklis tarp pateiktų teritorijų fiksuotas Šakių rajono savivaldybėje, kur jis siekė 359,97.

    Atvejų skaičiai savivaldybėse

    Marijampolės savivaldybėje registruoti 252 atvejai, iš jų 91 tarp 0–17 metų gyventojų. Vilkaviškio rajono savivaldybėje skaičiuoti 163 atvejai, iš jų 54 vaikams ir paaugliams.

    Šakių rajono savivaldybėje fiksuoti 89 atvejai, o vaikų grupėje 21. Kalvarijos savivaldybėje nustatyti 44 atvejai, iš jų 23 0–17 metų gyventojams, o Kazlų Rūdos savivaldybėje 61 atvejis, iš jų 23 vaikams.

    Ką rodo gripo ir COVID-19 dalis

    Nors bendras sergamumas išlieka gana aukštas, gripo atvejų skaičius apskrityje šią savaitę buvo pavienis, o 0–17 metų grupėje gripo atvejų nefiksuota. COVID-19 ligos atvejų taip pat registruota nedaug, tačiau jie prisideda prie bendro rodiklio.

    Marijampolės apskrityje 41 savaitę dėl gripo ir COVID-19 ligos nebuvo hospitalizuotas nė vienas asmuo. Tai leidžia daryti prielaidą, kad dauguma susirgimų buvo lengvesnės eigos, tačiau infekcijų plitimas išlieka aktualus, ypač ugdymo įstaigose.

    Specialistai kasmet primena, kad rudenį augant ŪVKTI skaičiui svarbiausios priemonės išlieka rankų higiena, patalpų vėdinimas ir likimas namuose susirgus. Rizikos grupėms taip pat aktualus skiepijimasis nuo gripo ir COVID-19 ligos, nes jis mažina sunkių komplikacijų tikimybę.

  • Marijampolės apskrityje auga sergamumas: kur savivaldybėse rodikliai didžiausi?

    40 savaitės situacija apskrityje

    2026 metais 40 savaitę, nuo rugsėjo 28 dienos iki spalio 4 dienos, Marijampolės apskrityje registruoti 1 gripo, 718 ŪVKTI ir 3 COVID-19 ligos atvejai. Bendrai tai sudaro 722 susirgimus, o suminį sergamumo rodiklį – 549,68 atvejo 100 tūkst. gyventojų per savaitę.

    Nors gripo atvejų fiksuota minimaliai, bendrą sergamumo vaizdą šiuo laikotarpiu daugiausia formavo ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Sveikatos specialistai pabrėžia, kad rudenį sergamumo kreivę kelia prasidėjęs intensyvesnis kontaktų sezonas mokyklose ir darbovietėse.

    Kur rodikliai didžiausi?

    Didžiausias suminės sergamumo naštos rodiklis 40 savaitę užfiksuotas Kazlų Rūdos savivaldybėje – 643,48 atvejo 100 tūkst. gyventojų per savaitę. Čia registruoti 67 ŪVKTI atvejai, 2 COVID-19 ligos atvejai, o gripo atvejų nefiksuota.

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje suminės statistikos rodiklis siekė 597,30 atvejo 100 tūkst. gyventojų per savaitę. Per savaitę čia nustatyta 196 ŪVKTI atvejų ir 1 COVID-19 ligos atvejis, o gripo atvejų statistikoje nurodyta nulis.

    Marijampolės savivaldybėje fiksuotas 568,25 atvejo 100 tūkst. gyventojų per savaitę rodiklis. Šioje savivaldybėje registruotas 1 gripo atvejis ir 303 ŪVKTI atvejai, o COVID-19 ligos atvejų nurodyta nulis.

    Hospitalizacijos ir mirtis

    40 savaitę dėl gripo Viešojoje įstaigoje Vilkaviškio ligoninėje buvo hospitalizuotas 1 suaugęs asmuo. Tai rodo, kad net ir nedidelis patvirtintų gripo atvejų skaičius gali baigtis sunkesne eiga ir gydymu stacionare.

    Vilkaviškio savivaldybėje nuo gripo mirė 1 asmuo. Nurodoma, kad pagal epidemiologinės diagnostikos duomenis mirusysis buvo 83 metų, neskiepytas ir sirgo lėtinėmis ligomis.

    „Net pavieniai gripo atvejai rudenį yra signalas, kad sezonas įsibėgėja, o didžiausią riziką patiria vyresni ir lėtinėmis ligomis sergantys žmonės“, – sako visuomenės sveikatos specialistai, vertindami 40 savaitės duomenis.

    Šakių rajono savivaldybėje per savaitę registruotas 101 ŪVKTI atvejis, o suminės statistikos rodiklis siekė 408,51 atvejo 100 tūkst. gyventojų per savaitę. Kalvarijos savivaldybėje fiksuotas 541,34 atvejo 100 tūkst. gyventojų per savaitę rodiklis, registruoti 51 ŪVKTI atvejis.

    Specialistai primena, kad sergamumui augant svarbiausia laikytis kvėpavimo higienos, dažniau vėdinti patalpas ir susirgus likti namuose, kad infekcijos neišplistų kolektyvuose. Rizikos grupėms aktuali sezoninė vakcinacija, o pasunkėjus būklei rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į medikus.

  • Tylus pavojus ligoninėse: CDC skelbia, kad invazinės pelėsių infekcijos dažnesnės, nei manyta

    Tylus pavojus ligoninėse: CDC skelbia, kad invazinės pelėsių infekcijos dažnesnės, nei manyta

    Naujas JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) tyrimas rodo, kad invazinės pelėsių sukeltos infekcijos gali būti gerokai dažnesnės, nei iki šiol manyta. Tai ypač aktualu žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi, nes šios infekcijos gali greitai komplikuotis ir tapti mirtinai pavojingos.

    CDC mokslininkai pabrėžia, kad problemos masto supratimas tampa vis svarbesnis dėl klimato kaitos sukeliamų ekstremalių reiškinių, tokių kaip potvyniai ar uraganai. Po jų dažnėja drėgmės pažeistų pastatų, o tai sudaro palankias sąlygas pelėsiams plisti ir didina užsikrėtimo tikimybę.

    Kas yra invazinės pelėsių infekcijos

    Invazinės pelėsių infekcijos yra reta, tačiau itin sunki grybelinių ligų grupė, kai pelėsiai įsiskverbia į organizmo audinius ir juos pažeidžia. Dažniausiai užsikrečiama įkvepiant pelėsių sporų, tačiau grybeliai gali patekti ir per žaizdas, pjūvius ar retais atvejais per užterštą medicinos įrangą.

    Daugumai sveikų žmonių sporos rimtų pasekmių nesukelia, tačiau vyresniems asmenims, onkologiniams pacientams, po transplantacijų gydomiems žmonėms ar vartojantiems imunitetą slopinančius vaistus rizika išauga. Gydymas paprastai reiškia ilgą priešgrybelinių vaistų kursą ir sudėtingą paciento būklės stebėseną.

    Ką parodė duomenys iš Atlantos ligoninių

    Siekdama įvertinti realų paplitimą vietos lygmeniu, tyrėjų komanda analizavo keturių Atlantos regione veikiančių ligoninių ir su jomis susijusių ambulatorinių klinikų duomenis. Vertintas 2020–2024 metų laikotarpis, o tikslas buvo nustatyti, kiek atvejų atitinka invazinės pelėsių ligos kriterijus.

    Iš pradžių buvo identifikuota beveik 1 000 galimų atvejų, tačiau detaliau įvertinus klinikinius kriterijus skaičius sumažėjo iki maždaug 450. Tyrimas parodė, kad ligoninės gali tikėtis maždaug 3–5 atvejų per metus kiekvienam 100 stacionaro lovų, o didesniuose akademiniuose centruose rodikliai gali būti aukštesni dėl sudėtingesnių pacientų profilio.

    Kodėl rizika gali augti

    Dalis pacientų, kuriems nustatytos tokios infekcijos, turėjo ryškiai nusilpusią imuninę sistemą, o kai kuriais atvejais buvo nurodoma, kad organizmas silpnesnis po persirgtos COVID-19 infekcijos. CDC autoriai atkreipia dėmesį, kad medicinos įstaigoms svarbu turėti aiškesnį atskaitos tašką, leidžiantį suprasti, ar jų fiksuojamas atvejų skaičius atitinka tikėtiną lygį, ar gali signalizuoti apie galimą protrūkį.

    Pasak tyrimo autorių, grybelinių infekcijų našta pasaulyje vertinama nevienodai, o kai kuriose šalyse trūksta vieningos stebėsenos sistemos. Tai reiškia, kad realus paplitimas gali būti nepakankamai užfiksuojamas, ypač kai simptomai panašūs į kitas kvėpavimo takų ar sistemines ligas ir diagnozei reikia specifinių tyrimų.

    „Tai vienas pirmųjų kartų, kai gavome tokio tipo įvertį“, – sakė CDC atstovas Jeremy Gold.

    CDC teigimu, tokie skaičiai gali padėti ligoninių administracijoms vertinti situaciją, stiprinti infekcijų kontrolę ir planuoti resursus, ypač didėjant pažeidžiamų pacientų daliai. Ekspertai pabrėžia, kad ankstyvas atpažinimas ir tinkama diagnostika yra esminiai veiksniai siekiant sumažinti sunkių komplikacijų ir mirčių riziką.

  • DI sukurta universali vakcina pirmą kartą išbandyta su žmonėmis: siekiama apsaugos nuo virusų šeimų

    DI sukurta universali vakcina pirmą kartą išbandyta su žmonėmis: siekiama apsaugos nuo virusų šeimų

    Kas pasiekta per pirmąjį bandymą?

    Jungtinės Karalystės Kembridžo ir Sautamptono universitetų mokslininkai pranešė sukūrę vakciną, kurios pagrindinis aktyvusis komponentas suprojektuotas pasitelkiant DI, ir ją pirmą kartą išbandė su žmonėmis. Tyrėjų tikslas – sukurti vadinamąją universalią vakciną, galinčią suteikti platesnę apsaugą ne nuo vienos atmainos, o nuo ištisų virusų grupių.

    Pirmojo etapo klinikinis tyrimas buvo skirtas įvertinti saugumą, toleravimą ir imuninį atsaką. Nuo 2021 metų gruodžio iki 2023 metų rugsėjo vakcina buvo skirta 39 savanoriams, išbandant keturias dozes, o reikšmingų saugumo signalų, pasak tyrėjų, nenustatyta.

    „Tokie virusai kaip gripas, koronavirusai ar Ebolos grupės virusai nuolat evoliucionuoja, o kol vakcinos pradedamos plačiai taikyti, jos gali nebebūti optimaliai pritaikytos“, – sakė Sautamptono universiteto profesorius Saulas Faustas.

    Kaip DI keičia vakcinų kūrimą?

    Kuriant vakcinos komponentą, mokslininkai rėmėsi pasaulinėse stebėsenos programose sukauptais Sarbeco pogrupio koronavirusų genetinių sekų duomenimis. Vietoje sprendimų, orientuotų į vieną konkrečią atmainą, buvo siekiama sukurti baltymą, atkartojantį bendrus kelių giminingų virusų bruožus ir taip paskatinant platesnį imuninį atsaką.

    Tokio tipo idėja atsiremia į pamokas, kurias parodė COVID-19 pandemija: plačiai cirkuliuojant virusui, mutacijos ir naujų variantų atsiradimas gali priversti nuolat atnaujinti vakcinas. Platesnės aprėpties sprendimai būtų skirti sumažinti poreikį „vytis“ kiekvieną naują variantą, ypač kai protrūkiai plinta greičiau nei spėjama pritaikyti gamybą ir logistiką.

    „Vakcinos kūrimą pavertėme ne reakcija į dabartį, o pasirengimu ateičiai“, – sakė Kembridžo universiteto profesorius Jonathanas Heeney.

    Skiepijimas be adatos ir logistika

    Tyrėjai pabrėžia ir vakcinos suleidimo būdą: vietoje adatos naudojama mikroskysčių srovė, kuri dideliu greičiu įveda antigeną į odą. Tokia metodika gali būti patraukli ten, kur skiepijimą apsunkina adatų baimė, riboti resursai ar poreikis mažinti aštrių atliekų kiekį.

    Komanda taip pat akcentuoja praktinius aspektus, svarbius pandemijų pasirengimui: jei vakcinos formulė yra stabilesnė temperatūrai, mažėja priklausomybė nuo sudėtingos šaltos grandinės. Tai ypač aktualu žemo ir vidutinio pajamų lygio šalims bei situacijoms, kai skiepijimą reikia organizuoti greitai ir dideliu mastu.

    Kokie tolesni žingsniai?

    Nors pirmojo etapo rezultatai vertinami kaip daug žadantys, tokio dydžio tyrimas negali atsakyti į klausimą, kiek stipri ir kiek plati yra reali apsauga nuo skirtingų virusų. Tam reikalingi didesni, įvairesnėse populiacijose vykdomi tyrimai, kuriuose būtų vertinami ne tik imuniniai žymenys, bet ir apsauginio efektyvumo požymiai.

    Po pirmojo etapo tyrėjai planuoja pereiti prie antrojo etapo klinikinio tyrimo, kuriame bus tikrinama, ar vakcina sukelia tvirtą ir platesnį imuninį atsaką didesniam savanorių ratui. Jei šie etapai bus sėkmingi, vėlesni tyrimai turėtų atsakyti, ar tokia DI sukurta „universali“ koncepcija gali tapti realiu įrankiu ruošiantis būsimoms epidemijoms.

    „Šio DI sukurto komponento sėkmė žymi svarbų šuolį siekiant platesnės ir ilgiau trunkančios apsaugos nuo virusų“, – sakė Jungtinės Karalystės Nacionalinio sveikatos ir priežiūros tyrimų instituto atstovė Marian Knight.

  • Šiaulių apskrityje sergamumas gripu ir ŪVKTI traukiasi: išimtis – Joniškio rajonas

    Šiaulių apskrityje sergamumas gripu ir ŪVKTI traukiasi: išimtis – Joniškio rajonas

    Šiaulių apskrityje mažėja sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Šiaulių departamento duomenimis, rodikliai krito visose apskrities savivaldybėse, išskyrus Joniškio rajoną.

    Naujausios ataskaitos duomenys apima 2026 metais 18 savaitę, tai yra balandžio 27 dieną–gegužės 3 dieną. Per šį laikotarpį Šiaulių apskrityje registruoti 5 gripo atvejai, 1 325 ŪVKTI atvejai ir 4 COVID-19 ligos atvejai.

    Bendras sergamumo rodiklis apskrityje siekė 500,12 atvejo 100 tūkst. gyventojų per savaitę. Palyginimui, 17 savaitę jis buvo 608,84, tad bendra kryptis išlieka mažėjanti.

    Kur sergamumas mažėjo labiausiai?

    Didžiausias atvejų skaičius tradiciškai fiksuotas Šiaulių mieste, kur per 18 savaitę registruoti 2 gripo atvejai, 672 ŪVKTI atvejai ir 3 COVID-19 ligos atvejai. Miesto suminis rodiklis siekė 604,37 atvejo 100 tūkst. gyventojų, kai savaite anksčiau buvo 763,27.

    Šiaulių rajone per 18 savaitę nustatytas 1 gripo atvejis, užregistruoti 223 ŪVKTI atvejai, o COVID-19 atvejų nefiksuota. Suminis rodiklis sumažėjo nuo 668,00 iki 558,33 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

    Mažėjimas matomas ir Kelmės rajone, kur ŪVKTI atvejų skaičius per savaitę krito nuo 108 iki 76, o gripas nefiksuotas abiem savaitėmis. Rodiklis sumažėjo nuo 452,88 iki 315,77 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

    Kodėl išsiskyrė Joniškio rajonas?

    Joniškio rajonas tapo vienintele savivaldybe apskrityje, kur suminis sergamumo rodiklis per savaitę paaugo. 17 savaitę jis siekė 349,76, o 18 savaitę padidėjo iki 354,75 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

    Nors pokytis nėra didelis, jis išsiskiria bendrame mažėjimo kontekste. 18 savaitę Joniškio rajone gripo atvejų nefiksuota, registruotas 71 ŪVKTI atvejis ir COVID-19 atvejų neužfiksuota.

    Tokie svyravimai savivaldybėse dažnai priklauso nuo sezoniškumo, aktyvesnio virusų plitimo uždarose kolektyvų aplinkose, taip pat nuo to, kiek gyventojų kreipiasi į gydymo įstaigas ir kiek atvejų patenka į statistiką. NVSC nuolat primena, kad sergamumo rodikliai geriausiai vertinami stebint kelių savaičių tendencijas.

    Hospitalizacijos ir rizikos grupės

    NVSC Šiaulių departamento duomenimis, per savaitę Šiaulių apskrities ligoninėse dėl gripo hospitalizuotų asmenų nebuvo. Dėl COVID-19 ligos hospitalizuotas 1 vyresnis nei 65 metų asmuo.

    Medikai pabrėžia, kad vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiesiems lėtinėmis ligomis kvėpavimo takų infekcijos gali sukelti rimtesnes komplikacijas. Dėl to šiai grupei ypač svarbu stebėti sveikatą, laiku kreiptis į gydytoją, o susirgus likti namuose ir riboti kontaktus.

    Viešosios sveikatos specialistai taip pat primena bazines infekcijų kontrolės priemones, kurios aktualios ir sergamumui mažėjant: dažną rankų higieną, patalpų vėdinimą ir atsakingą elgesį pajutus simptomus. Tai ypač svarbu siekiant sumažinti virusų plitimą šeimose, mokyklose ir darbovietėse.