CP v2

Tag: COVID-19

  • DI sukurta universali vakcina pirmą kartą išbandyta su žmonėmis: siekiama apsaugos nuo virusų šeimų

    DI sukurta universali vakcina pirmą kartą išbandyta su žmonėmis: siekiama apsaugos nuo virusų šeimų

    Kas pasiekta per pirmąjį bandymą?

    Jungtinės Karalystės Kembridžo ir Sautamptono universitetų mokslininkai pranešė sukūrę vakciną, kurios pagrindinis aktyvusis komponentas suprojektuotas pasitelkiant DI, ir ją pirmą kartą išbandė su žmonėmis. Tyrėjų tikslas – sukurti vadinamąją universalią vakciną, galinčią suteikti platesnę apsaugą ne nuo vienos atmainos, o nuo ištisų virusų grupių.

    Pirmojo etapo klinikinis tyrimas buvo skirtas įvertinti saugumą, toleravimą ir imuninį atsaką. Nuo 2021 metų gruodžio iki 2023 metų rugsėjo vakcina buvo skirta 39 savanoriams, išbandant keturias dozes, o reikšmingų saugumo signalų, pasak tyrėjų, nenustatyta.

    „Tokie virusai kaip gripas, koronavirusai ar Ebolos grupės virusai nuolat evoliucionuoja, o kol vakcinos pradedamos plačiai taikyti, jos gali nebebūti optimaliai pritaikytos“, – sakė Sautamptono universiteto profesorius Saulas Faustas.

    Kaip DI keičia vakcinų kūrimą?

    Kuriant vakcinos komponentą, mokslininkai rėmėsi pasaulinėse stebėsenos programose sukauptais Sarbeco pogrupio koronavirusų genetinių sekų duomenimis. Vietoje sprendimų, orientuotų į vieną konkrečią atmainą, buvo siekiama sukurti baltymą, atkartojantį bendrus kelių giminingų virusų bruožus ir taip paskatinant platesnį imuninį atsaką.

    Tokio tipo idėja atsiremia į pamokas, kurias parodė COVID-19 pandemija: plačiai cirkuliuojant virusui, mutacijos ir naujų variantų atsiradimas gali priversti nuolat atnaujinti vakcinas. Platesnės aprėpties sprendimai būtų skirti sumažinti poreikį „vytis“ kiekvieną naują variantą, ypač kai protrūkiai plinta greičiau nei spėjama pritaikyti gamybą ir logistiką.

    „Vakcinos kūrimą pavertėme ne reakcija į dabartį, o pasirengimu ateičiai“, – sakė Kembridžo universiteto profesorius Jonathanas Heeney.

    Skiepijimas be adatos ir logistika

    Tyrėjai pabrėžia ir vakcinos suleidimo būdą: vietoje adatos naudojama mikroskysčių srovė, kuri dideliu greičiu įveda antigeną į odą. Tokia metodika gali būti patraukli ten, kur skiepijimą apsunkina adatų baimė, riboti resursai ar poreikis mažinti aštrių atliekų kiekį.

    Komanda taip pat akcentuoja praktinius aspektus, svarbius pandemijų pasirengimui: jei vakcinos formulė yra stabilesnė temperatūrai, mažėja priklausomybė nuo sudėtingos šaltos grandinės. Tai ypač aktualu žemo ir vidutinio pajamų lygio šalims bei situacijoms, kai skiepijimą reikia organizuoti greitai ir dideliu mastu.

    Kokie tolesni žingsniai?

    Nors pirmojo etapo rezultatai vertinami kaip daug žadantys, tokio dydžio tyrimas negali atsakyti į klausimą, kiek stipri ir kiek plati yra reali apsauga nuo skirtingų virusų. Tam reikalingi didesni, įvairesnėse populiacijose vykdomi tyrimai, kuriuose būtų vertinami ne tik imuniniai žymenys, bet ir apsauginio efektyvumo požymiai.

    Po pirmojo etapo tyrėjai planuoja pereiti prie antrojo etapo klinikinio tyrimo, kuriame bus tikrinama, ar vakcina sukelia tvirtą ir platesnį imuninį atsaką didesniam savanorių ratui. Jei šie etapai bus sėkmingi, vėlesni tyrimai turėtų atsakyti, ar tokia DI sukurta „universali“ koncepcija gali tapti realiu įrankiu ruošiantis būsimoms epidemijoms.

    „Šio DI sukurto komponento sėkmė žymi svarbų šuolį siekiant platesnės ir ilgiau trunkančios apsaugos nuo virusų“, – sakė Jungtinės Karalystės Nacionalinio sveikatos ir priežiūros tyrimų instituto atstovė Marian Knight.

  • Šiaulių apskrityje sergamumas gripu ir ŪVKTI traukiasi: išimtis – Joniškio rajonas

    Šiaulių apskrityje sergamumas gripu ir ŪVKTI traukiasi: išimtis – Joniškio rajonas

    Šiaulių apskrityje mažėja sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Šiaulių departamento duomenimis, rodikliai krito visose apskrities savivaldybėse, išskyrus Joniškio rajoną.

    Naujausios ataskaitos duomenys apima 2026 metais 18 savaitę, tai yra balandžio 27 dieną–gegužės 3 dieną. Per šį laikotarpį Šiaulių apskrityje registruoti 5 gripo atvejai, 1 325 ŪVKTI atvejai ir 4 COVID-19 ligos atvejai.

    Bendras sergamumo rodiklis apskrityje siekė 500,12 atvejo 100 tūkst. gyventojų per savaitę. Palyginimui, 17 savaitę jis buvo 608,84, tad bendra kryptis išlieka mažėjanti.

    Kur sergamumas mažėjo labiausiai?

    Didžiausias atvejų skaičius tradiciškai fiksuotas Šiaulių mieste, kur per 18 savaitę registruoti 2 gripo atvejai, 672 ŪVKTI atvejai ir 3 COVID-19 ligos atvejai. Miesto suminis rodiklis siekė 604,37 atvejo 100 tūkst. gyventojų, kai savaite anksčiau buvo 763,27.

    Šiaulių rajone per 18 savaitę nustatytas 1 gripo atvejis, užregistruoti 223 ŪVKTI atvejai, o COVID-19 atvejų nefiksuota. Suminis rodiklis sumažėjo nuo 668,00 iki 558,33 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

    Mažėjimas matomas ir Kelmės rajone, kur ŪVKTI atvejų skaičius per savaitę krito nuo 108 iki 76, o gripas nefiksuotas abiem savaitėmis. Rodiklis sumažėjo nuo 452,88 iki 315,77 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

    Kodėl išsiskyrė Joniškio rajonas?

    Joniškio rajonas tapo vienintele savivaldybe apskrityje, kur suminis sergamumo rodiklis per savaitę paaugo. 17 savaitę jis siekė 349,76, o 18 savaitę padidėjo iki 354,75 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

    Nors pokytis nėra didelis, jis išsiskiria bendrame mažėjimo kontekste. 18 savaitę Joniškio rajone gripo atvejų nefiksuota, registruotas 71 ŪVKTI atvejis ir COVID-19 atvejų neužfiksuota.

    Tokie svyravimai savivaldybėse dažnai priklauso nuo sezoniškumo, aktyvesnio virusų plitimo uždarose kolektyvų aplinkose, taip pat nuo to, kiek gyventojų kreipiasi į gydymo įstaigas ir kiek atvejų patenka į statistiką. NVSC nuolat primena, kad sergamumo rodikliai geriausiai vertinami stebint kelių savaičių tendencijas.

    Hospitalizacijos ir rizikos grupės

    NVSC Šiaulių departamento duomenimis, per savaitę Šiaulių apskrities ligoninėse dėl gripo hospitalizuotų asmenų nebuvo. Dėl COVID-19 ligos hospitalizuotas 1 vyresnis nei 65 metų asmuo.

    Medikai pabrėžia, kad vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiesiems lėtinėmis ligomis kvėpavimo takų infekcijos gali sukelti rimtesnes komplikacijas. Dėl to šiai grupei ypač svarbu stebėti sveikatą, laiku kreiptis į gydytoją, o susirgus likti namuose ir riboti kontaktus.

    Viešosios sveikatos specialistai taip pat primena bazines infekcijų kontrolės priemones, kurios aktualios ir sergamumui mažėjant: dažną rankų higieną, patalpų vėdinimą ir atsakingą elgesį pajutus simptomus. Tai ypač svarbu siekiant sumažinti virusų plitimą šeimose, mokyklose ir darbovietėse.

  • Epidemiologas paaiškino, kodėl kruiziniai laivai taip dažnai tampa ligų židiniais

    Epidemiologas paaiškino, kodėl kruiziniai laivai taip dažnai tampa ligų židiniais

    Kruizinis laivas – tarsi laikinas miestas

    Kruizai reklamuojami kaip atostogos ant vandens, tačiau visuomenės sveikatos požiūriu tai yra ypač palanki terpė infekcijoms plisti. Kelioms dienoms ar savaitėms tūkstančiai žmonių gyvena toje pačioje, glaudžiai sujungtoje aplinkoje.

    Laive yra restoranai, teatrai, liftai, koridoriai, sporto ir poilsio zonos, o didelė dalis veiklų vyksta uždarose patalpose. Kai infekcija patenka į vidų, ji gali greitai judėti tais pačiais maršrutais, kuriais juda keleiviai ir įgula.

    Kas labiausiai didina protrūkių riziką?

    Didžiausia problema yra nuolatinis artimas kontaktas ir bendri paviršiai: turėklai, liftų mygtukai, savitarnos zonos, bendri tualetai. Ypač greitai plinta žarnyno infekcijos, nes užtenka mažo užterštumo, kad virusas pasiektų kitus žmones per rankas ar maistą.

    Norovirusas yra viena dažniausiai su kruizais siejamų infekcijų, nes jis lengvai perduodamas nuo žmogaus žmogui ir gali išlikti ant paviršių. Savitarnos bufetai, bendri įrankiai ir didelis žmonių srautas sudaro sąlygas užkratui plisti net tada, kai sergantis dar nejaučia ryškių simptomų.

    Riziką didina ir tai, kad įgula gyvena bei dirba toje pačioje erdvėje, neretai dalijasi patalpomis, o tai palengvina infekcijos judėjimą tarp keleivių ir personalo. Kai kuriais atvejais protrūkį suvaldyti sudėtinga vien dėl to, kad laive nuolat vyksta masinis judėjimas ir renginiai.

    Oras, vanduo ir pažeidžiamos grupės

    Kvėpavimo takų virusams palankios vietos yra uždaros, žmonių perpildytos erdvės, kuriose ilgai būnama kartu, pavyzdžiui, restoranai ir pramogų salės. Ventiliacijos kokybė, šviežio oro tiekimas ir filtravimo sprendimai turi didelę reikšmę, nes prastas vėdinimas didina užkrato koncentraciją patalpose.

    Kitas rizikos tipas susijęs ne su tiesioginiu plitimu, o su vandens sistemomis. Legioneliozė gali plisti įkvėpus smulkių vandens lašelių iš užterštų sistemų, pavyzdžiui, dušų ar sūkurinių vonių, todėl kruizuose svarbi nuolatinė vandens sistemų priežiūra ir dezinfekcija.

    Protrūkių pasekmės dažniau būna sunkesnės vyresnio amžiaus žmonėms ir keleiviams, turintiems lėtinių ligų. Net iš pažiūros paprasta žarnyno infekcija gali baigtis dehidratacija, o kvėpavimo takų infekcijos atvejais padidėja komplikacijų ir hospitalizacijos tikimybė.

    „Kruizinis laivas patogus keleiviui, bet infekcijai tai taip pat idealios sąlygos: tie patys valgiai, tas pats oras, tie patys paviršiai ir tas pats vanduo“, – sakė visuomenės sveikatos specialistas.

    Kaip sumažinti riziką keliaujant?

    Specialistai pataria pasiruošti dar prieš kelionę: pasitikrinti, ar kruizų organizatorius turi aiškias susirgimų registravimo, valymo ir izoliavimo taisykles. Taip pat svarbu įsivertinti savo sveikatos būklę ir, jei priklausote rizikos grupėms, pasitarti su šeimos gydytoju.

    Laive efektyviausia priemonė nuo žarnyno infekcijų yra rankų plovimas muilu ir vandeniu, nes vien dezinfekantas ne visada pakeičia kruopštų plovimą. Pajutus simptomus rekomenduojama kuo anksčiau pranešti laivo medicinos tarnybai ir vengti bufetų bei perpildytų erdvių, kad užkratas neplistų toliau.

    Nors kruizų bendrovės per pastaruosius metus sustiprino higienos protokolus ir reagavimo į protrūkius procedūras, pati kruizo struktūra išlieka iššūkis. Dėl to visuomenės sveikatos ekspertai pabrėžia, kad atsakomybė tenka ir organizatoriams, ir keleiviams, ypač ankstyvai atpažįstant ligos požymius.

  • Karas ir uždelsta pagalba: epidemiologė paaiškino, kodėl pasitaiko dujinė gangrena ir kaip jos išvengti

    Kas vyksta su sezoninėmis infekcijomis

    Šaltuoju metų laiku įprastai daugėja susirgimų gripu ir ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis, tačiau dabartinė situacija vertinama kaip valdoma. Epidemiologai sergamumą lygina su daugiamečiais rodikliais ir vadinamuoju epideminiu slenksčiu, o laboratorijos stebi, kokie virusai realiai cirkuliuoja.

    Pasak epidemiologės Natalijos Ivančenko-Timko, daugelyje regionų vyrauja kiti kvėpavimo takų virusai, o ne gripas. Tai reiškia, kad nors peršalimo simptomų turinčių žmonių daugėja, plataus masto gripo epidemijos požymių visur fiksuojama ne vienodai.

    Gripo vakcinų trūkumas ir skiepai gruodį

    Rudenį dalis gyventojų susidūrė su gripo vakcinų stygiumi, nes įprastai užsakomi kiekiai ne visada sutapo su gautomis dozėmis. Tokiose situacijose skiepijimas nusikelia vėlesniam laikui, o naujų partijų laukiama žiemos pradžioje.

    Specialistai pabrėžia, kad skiepytis nuo gripo naudinga ir gruodį, nes sezonas trunka kelis mėnesius, o imunitetas paprastai susiformuoja per maždaug dvi savaites. Didesnės rizikos grupėms, įskaitant sergančius lėtinėmis ligomis, nėščiąsias ir dirbančius su dideliais žmonių srautais, skiepai išlieka viena svarbiausių apsaugos priemonių.

    COVID-19: neišnyko, bet dinamika pasikeitė

    COVID-19 ir toliau diagnozuojamas, nes sergantieji tiriami tiek greitaisiais testais, tiek laboratorijose. Pastaraisiais metais stebima tendencija, kad ryškesni COVID-19 pakilimai kai kuriais laikotarpiais dažniau fiksuojami vasarą, o ne vien žiemą.

    Vis dėlto sunkių baigčių rizika išlieka, ypač vyresniems nei 65 metų žmonėms ir tiems, kurie turi gretutinių ligų ar nėra pasiskiepiję. Gydymo įstaigos akcentuoja, kad nuoseklus rizikos grupių skiepijimas ir laiku pradėtas gydymas mažina hospitalizacijų tikimybę.

    Kodėl karo sąlygomis pasitaiko dujinė gangrena

    Dujinė gangrena yra greitai progresuojanti, sudėtingai gydoma infekcija, susijusi su giliais, užterštais audinių pažeidimais. Ji dažniau siejama su sunkiomis traumomis, kai žaizdos būna sutraiškytos, užterštos žemėmis ar nuolaužomis, o pagalba suteikiama pavėluotai.

    „Kai yra karas, traumos ir ne laiku suteikta pagalba, nėra nieko neįprasto, kad pasitaiko ir dujinė gangrena“, – sakė epidemiologė Natalija Ivančenko-Timko.

    Medikai pabrėžia, kad lemiamas veiksnys yra laikas: kuo greičiau suteikiama tinkama chirurginė ir intensyviosios pagalbos apimtis, tuo didesnė tikimybė suvaldyti komplikacijas. Dujinė gangrena nėra kasdienė diagnozė civilinėje medicinoje, tačiau karo ir masinių sužeidimų sąlygomis rizika objektyviai didėja.

    Stabligė, pasiutligė ir kitos rizikos

    Karo aplinkoje daugėja žaizdų ir traumų, todėl išauga stabligės rizika, nes sukėlėjo sporos paplitusios aplinkoje. Skiepai nuo stabligės yra būtini ne tik vaikams: suaugusiesiems rekomenduojama revakcinacija kas 10 metų, kad apsauga išliktų.

    Kita praktinė rizika yra pasiutligė, kai kontaktuojama su laukiniais ar benamiais gyvūnais, ypač įkandimo ar apsiliejimo seilėmis atveju. Tokiais atvejais taikoma po kontakto skiriama profilaktika, o sprendimą dėl vakcinos ir, kai kuriais atvejais, imunoglobulino priima gydytojai pagal sužalojimo pobūdį ir riziką.

    Kaip elgtis dingus elektrai ir šilumai

    Ilgesni elektros tiekimo sutrikimai kelia papildomų sveikatos rizikų, ypač dėl maisto saugos ir higienos. Specialistai pataria neperkrauti šaldytuvo greitai gendančiais produktais ir neplanuoti maisto ilgam laikui, jei nėra užtikrintos laikymo sąlygos.

    Žiemą produktai genda lėčiau, tačiau ilgai nebeveikiant šaldytuvui rizika išlieka, todėl svarbu vertinti maisto būklę ir vengti vartoti tai, kas kelia įtarimų. Taip pat rekomenduojama turėti vandens atsargų rankų higienai ir nenaudoti neapdoroto vandens iš atvirų telkinių maistui ar indams, kol jis nebuvo pakankamai termiškai apdorotas.

  • Mokslininkai paaiškino, kodėl sapnai neatsitiktiniai: ką apie jus išduoda naktinės istorijos

    Sapnai dažnai atrodo chaotiški ir beprasmiai, tačiau vis daugiau tyrimų rodo, kad jie susiję su mūsų emocijomis, asmenybės bruožais ir kasdieniais išgyvenimais. Naktį smegenys ne tiesiog atkuria dienos įvykius, o juos perdirba, sujungia ir kartais paverčia simboliniais siužetais.

    Naujesnėje analizėje tyrėjai rėmėsi kelių šimtų dalyvių sapnų aprašymais ir jų kasdienybės dienoraščiais. Kelių savaičių laikotarpiu žmonės fiksavo, kas nutiko dieną, kaip jautėsi, o taip pat vertino miego kokybę ir psichologinę savijautą.

    Rezultatai parodė aiškią tendenciją: kuo labiau žmogaus dienos mintys buvo padrikos, skubios ar persmelktos įtampos, tuo dažniau sapnai būdavo fragmentiški ir nestabilūs. Tuo metu žmonės, kurie sapnams teikia prasmę ir juos prisimena, dažniau apibūdino ryškius, emocingus ir detalius sapnus.

    Kodėl sapnai būna keisti?

    Mokslininkai pabrėžia, kad sapnai retai būna pažodinis realybės atspindys. Smegenys linkusios pažįstamas vietas, žmones ir situacijas perkurti, supaprastinti arba sujungti tarpusavyje, todėl atsiranda siurrealūs posūkiai, netikėti personažų deriniai ir laiko šuoliai.

    Toks „montažas“ siejamas su atminties ir emocijų apdorojimu miego metu. Sapnuose gali susipinti skirtingi gyvenimo laikotarpiai, o nedidelis dienos epizodas virsti didelio nerimo ar džiaugsmo istorija, nes svarbiausia tampa emocinė reikšmė, o ne faktinė logika.

    Emocijos ir stresas palieka pėdsaką

    Atskirai tyrimuose dažnai išskiriami didelio sukrėtimo laikotarpiai, kai sapnų turinys tampa tamsesnis ir labiau nerimastingas. Pavyzdžiui, per COVID-19 pandemiją daugelyje šalių fiksuota, kad žmonės dažniau sapnavo izoliacijos, persekiojimo, suvaržymų ar grėsmės motyvus.

    Vėliau, kasdienybei stabilizuojantis, tokios temos paprastai silpnėjo, o sapnai pamažu grįžo prie įvairesnių, mažiau įtemptų siužetų. Tai laikoma ženklu, kad sapnai atspindi ne tik dienos įvykius, bet ir bendrą psichologinės įtampos foną.

    Ką tai sako apie mūsų psichiką?

    Tyrėjai daro išvadą, kad sapnai gali būti vienas iš būdų, kaip smegenys „perrūšiuoja“ patirtis ir emocijas, stiprina atminties ryšius ir padeda prisitaikyti. Dėl to sapnai dažnai pasako daugiau apie vidinę būseną nei apie konkrečius įvykius, net jei jų turinys atrodo nelogiškas.

    Specialistai pabrėžia, kad vieno sapno nereikėtų laikyti diagnoze ar pranašyste. Tačiau pasikartojantys košmarai, nemiga ar nuolatinis nerimas sapnuose gali būti signalas atkreipti dėmesį į stresą, miego higieną ir, prireikus, pasitarti su sveikatos specialistais.

  • Ukmergėje pagerbti beveik 80 medikų: Metų gydytojos ir slaugytojos vardai bei premijos

    Ukmergėje balandžio 24 dieną Medicinos darbuotojų diena paminėta iškilmingu renginiu Ukmergės kultūros centre. Čia skambėjo padėkos žodžiai gydytojams, slaugytojams ir kitiems sveikatos priežiūros specialistams, kasdien užtikrinantiems paslaugas rajono gyventojams.

    Profesinės šventės proga Ukmergės rajono savivaldybė įteikė apdovanojimus Metų medicinos darbuotojams ir padėkas dideliam būriui specialistų. Renginyje sveikino savivaldybės vadovai, Seimo narė Indrė Kižienė, tarybos atstovai ir kiti svečiai.

    Metų vardai ir įvertinimai

    Ukmergės rajono savivaldybės mero potvarkiu, įvertinus atrankos komisijos siūlymą, 2026 metų gydytojos vardas suteiktas VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojai Simonai Vainorienei. 2026 metų slaugytojos vardą pelnė VšĮ Ukmergės ligoninės Ortopedijos-traumatologijos ir Chirurgijos skyrių vyresnioji slaugytoja Kristina Saldukė.

    Savivaldybė skelbia, kad apdovanojimų tikslas yra pastebėti išskirtinį indėlį į pacientų aptarnavimo kokybę, profesinę lyderystę ir atsakingą darbą. Kandidatus gali siūlyti savivaldybės teritorijoje registruoti fiziniai ir juridiniai asmenys, o nominantus išrenka mero potvarkiu sudaryta komisija.

    Kuo išsiskyrė laureatės?

    Ukmergės PSPC dirbanti S. Vainorienė įstaigoje dirba nuo 2015 metų ir, savivaldybės teigimu, yra pelniusi pacientų pasitikėjimą dėl rūpestingo požiūrio ir paslaugų prieinamumo. Taip pat pažymima, kad ji dalyvavo vertinant gydymo įstaigų atitiktį šeimos medicinos akreditavimo reikalavimams ir sulaukė teigiamų profesinių įvertinimų.

    K. Saldukė Ukmergės ligoninėje dirba nuo 1992 metų, o jos darbe akcentuojami aukšti profesiniai standartai, empatija ir gebėjimas koordinuoti slaugos procesus. Reikšmingu profesiniu etapu įvardijamas COVID-19 pandemijos laikotarpis, kai ji organizavo darbą su sergančiais pacientais ir užtikrino sklandų slaugos proceso valdymą.

    Kokios premijos ir kas dar apdovanota?

    S. Vainorienei ir K. Saldukei įteikti diplomai, simbolinės dovanos ir gėlės, taip pat skirtos vienkartinės dviejų minimalių mėnesinių algų dydžio premijos. Savivaldybė pabrėžia, kad toks įvertinimas yra ir padėka, ir paskata tęsti profesinį tobulėjimą.

    Šiais metais Medicinos darbuotojų dienos proga padėkomis apdovanota beveik 80 Ukmergės krašto medikų iš įvairių įstaigų ir padalinių. Tarp jų yra Ukmergės PSPC ir Ukmergės ligoninės darbuotojai, taip pat privačių sveikatos priežiūros įstaigų, greitosios medicinos pagalbos bei savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai.

    Renginyje taip pat įteiktos Lietuvos sveikatos apsaugos ministrės padėkos ir Europos Parlamento nario Virginijaus Sinkevičiaus padėkos atskiriems Ukmergės sveikatos sistemos darbuotojams. Savivaldybė nurodo, kad rajone pirmines sveikatos priežiūros paslaugas teikia kelios įstaigos, o antrinio lygio stacionarinės ir ambulatorinės paslaugos teikiamos Ukmergės ligoninėje.

    „Jūsų darbas dažnai prasideda tada, kai žmonėms labiausiai reikia pagalbos, o rezultatai matuojami ne tik rodikliais, bet ir pasitikėjimu“, – sakė renginyje Ukmergės rajono savivaldybės atstovas.