Nuo prototipų prie serijinės gamybos
Lenkijoje jau veikia įmonės, galinčios kurti palydovų sistemas, tiekti komponentus ir apdoroti iš orbitos gaunamus duomenis. Vis dėlto sektorius dažnai apsiriboja pavieniais projektiniais užsakymais, o tai neleidžia peržengti ribos į nuolatinę, serijinę gamybą.
Europos kosmoso fondo vadovas Łukaszas Wilczyńskis pabrėžia, kad didžiausia kliūtis šiandien yra mastas ir nuoseklaus pirkėjo trūkumas. Be pasikartojančių užsakymų įmonėms sunku pagrįsti investicijas į gamybos linijas, kokybės užtikrinimą, ilgalaikius tiekimo kontraktus ir naujas darbo vietas.
„Pramonė atsiranda tada, kai įmonės turi serijinę gamybą ir pasikartojančius užsakymus. Tik tada apsimoka paleisti gamybą ir nuosekliai gaminti palydovus ar jų komponentus“, – sakė Łukaszas Wilczyńskis.
Kodėl ekosistema svarbesnė už vieną gamyklą
Pasak pašnekovo, vienos stiprios įmonės nepakanka: reikalinga tiekėjų, inžinerinių biurų, testavimo laboratorijų, programinės įrangos kūrėjų ir duomenų analitikos bendrovių grandinė. Tokia ekosistema leidžia didelį kontraktą išskaidyti į daugybę specializuotų darbų, o sukuriama vertė plačiau pasilieka šalies viduje.
Vakarų Europoje kosmoso pramonė augo būtent taip: aplink didžiuosius rangovus susiformavo platūs tiekėjų tinklai, o miestai tapo specializuotais centrais. Lenkija, anot jo, tik kuria panašų modelį, tačiau jau turi įmonių, kurios sugeba laimėti reikšmingus tarptautinius užsakymus, tarp jų minimos „Creotech Instruments“, „Sener“ ir „CloudFerro“.
„Reikia pagrindinio rangovo, kuris laimi didelį kontraktą, o aplink jį užauga tiekėjų ir verslo paslaugų įmonių ekosistema“, – sakė Łukaszas Wilczyńskis.
Kas pirks kosmoso technologijas?
Didžiausias klausimas, pasak Wilczyńskio, yra paprastas: kas bus stabilus klientas, leidžiantis planuoti kelerius metus į priekį. Privačioje rinkoje kosmoso sprendimai dažnai perkami epizodiškai, todėl svarbiu augimo varikliu gali tapti valstybės užsakymų politika ir ilgalaikės programos.
Valstybė tokiais atvejais veikia kaip pirmasis stambus pirkėjas, padedantis įmonėms sukurti produktą, įrodyti jo patikimumą ir tada konkuruoti tarptautiniu mastu. Kosmoso sektoriuje tai ypač aktualu, nes sertifikavimas, bandymai ir patikimumo reikalavimai yra brangūs, o įėjimas į rinką užtrunka.
„Norime, kad kuo didesnė kosmoso sektoriaus kuriamos vertės dalis liktų Lenkijoje. Todėl svarbu, kad mūsų valstybė taptų Lenkijos įmonių kliente“, – sakė Łukaszas Wilczyńskis.
Kalbama ne tik apie centrinę valdžią ar gynybos poreikius. Palydoviniai duomenys vis dažniau reikalingi savivaldybėms ir infrastruktūros valdytojams: nuo teritorijų stebėsenos ir planavimo iki transporto, energetikos tinklų, aplinkos būklės ar ekstremalių situacijų valdymo.
Dėl šių priežasčių kosmoso technologijos vis dažniau traktuojamos kaip horizontali sritis, persmelkianti daugelį kitų sektorių. Toks pritaikomumas didina potencialią paklausą, tačiau be aiškių, tęstinių programų ir biudžetų įmonėms vis tiek sudėtinga pereiti nuo vienkartinių projektų prie stabilios pramonės.
Kompetencijos, kurių neišveši per naktį
Wilczyńskis taip pat akcentuoja, kad ilgalaikė nauda slypi ne vien naujose gamybinėse patalpose. Svarbiausia yra išlaikyti inžinierių ir mokslininkų komandas, kurios kuria technologijas, nes tokie gebėjimai formuojasi metų metus ir vėliau tampa pagrindu naujiems produktams bei startuoliams.
Jo teigimu, surinkimo ar paprastos gamybos modelis yra lengvai perkeliamas į kitą regioną, tačiau aukštos kvalifikacijos komandų ir jų sukauptos patirties „perkėlimas“ yra daug sudėtingesnis. Todėl investicijos į kompetencijas, mokslinių tyrimų bazę ir ilgalaikius užsakymus gali turėti didesnį poveikį ekonomikai nei trumpalaikė kaina pagrįsta konkurencija.
„Surinkimo liniją galima uždaryti vienu sprendimu ir perkelti gamybą į Aziją ar kitur. Inžinierių komandos, kuri pati kuria technologijas, taip paprastai neperkelsi“, – sakė Łukaszas Wilczyńskis.
