Energetikos grupė „Enea“ ir valstybinė maisto pramonės grupė KGS pasirašė bendradarbiavimo planą, kuriuo siekiama plėtoti biometano projektus prie cukraus gamyklų. Partneriai numato įvertinti kelias vietas, kuriose būtų galima statyti biometano gamybos įrenginius, o startuoti ketinama nuo didžiausią potencialą turinčių objektų.
Pagal paskelbtas gaires planuojama rengti galimybių studijas šešioms lokacijoms prie septynių KGS valdomų cukraus gamyklų. Bendras ambicingesnio scenarijaus tikslas siejamas su maždaug 60 MW įrengtąja galia, o pirmenybė teikiama dviem pirmiesiems projektams.
„Pasirašytas bendradarbiavimo planas nustato veiksmų kryptis ir galimybių studijų rengimą numatytose vietose“, – teigiama šalių komunikacijoje.
Projekto esmė paprasta: cukraus pramonėje ir žemės ūkyje susidarančios organinės atliekos ir šalutiniai produktai gali tapti žaliava biometanui. Tarp tokių žaliavų dažniausiai minimos cukrinių runkelių išspaudos, kitos organinės likučios, taip pat mėšlas ar maisto pramonės atliekos, kurios tinka biodujų gamybai.
Iš organinių žaliavų anaerobinio pūdymo būdu pagaminamos biodujos, o jas išvalius iki reikiamų parametrų gaunamas biometanas. Toks kuras savo savybėmis artimas gamtinėms dujoms, todėl gali būti naudojamas šilumai ir elektrai gaminti, pramonėje, o tam tikrais atvejais ir transporto sektoriuje.
Partneriai skaičiuoja, kad šeši planuojami objektai teoriškai galėtų pasiekti iki 1,2 TWh metinę biometano gamybą. Pirmųjų dviejų projektų apimtys siejamos su maždaug 18,2 mln. kubinių metrų biometano per metus, kas atitiktų apie 200 GWh energijos.
Praktikoje biometano projektų ekonomika dažnai priklauso nuo dviejų veiksnių: stabilaus žaliavos srauto ir aiškios realizacijos grandinės. Cukraus gamyklos turi pranašumą, nes sezoniškai ir dideliais kiekiais generuoja organinių šalutinių produktų, o pati gamyba reikalauja daug energijos, todėl dalį biometano galima sunaudoti vietoje.
Kartu tokie projektai atliepia platesnes Europos energetikos kryptis: atsinaujinančių dujų plėtrą, atliekų panaudojimą ir priklausomybės nuo importuojamų iškastinių energijos išteklių mažinimą. Biometanas dažnai įvardijamas kaip vienas realiausių būdų dekarbonizuoti tuos sektorius, kuriuos elektrifikuoti sunkiau, pavyzdžiui, dalį pramonės procesų.
Dar vienas svarbus aspektas yra likutinio produkto pofermento panaudojimas. Po biodujų gamybos liekanti masė gali būti naudojama kaip organinė trąša, todėl projektas tampa aktualus ne tik energetikai, bet ir žemės ūkiui, ypač regionuose, kur žaliavos gaunamos iš vietinių ūkių.
Nors paskelbtas dokumentas yra bendradarbiavimo planas, o ne galutinis investicinis sprendimas, jis rodo augantį didžiųjų energetikos įmonių susidomėjimą atsinaujinančiomis dujomis. Jei galimybių studijos patvirtintų ekonominį pagrįstumą, biometano gamyba prie cukraus gamyklų galėtų tapti vienu iš sparčiau įgyvendinamų pramoninės transformacijos scenarijų.