Šiltuoju metų laiku skruzdėlės dažnai persikelia arčiau žmonių: į terasas, šiltnamius, gėlynus, o kartais ir į namus. Nors gamtoje jos naudingos, per gausios kolonijos gali ardyti veją, „kelti“ žemę lysvėse ir skatinti amarų plitimą, nes skruzdėlės juos „saugo“ dėl saldžių išskyrų.
Viena populiariausių naminių priemonių – mišinys iš sodos ir cukraus pudros santykiu 1:1. Idėja paprasta: cukrus privilioja skruzdėles, o soda, patekdama į jų virškinimo sistemą, gali sutrikdyti fiziologinius procesus ir taip sumažinti aktyvumą bei populiaciją.
Mišinį rekomenduojama berti ten, kur matyti skruzdėlių takai, prie plyšių, trinkelių siūlių, šiltnamio kraštų ar prie numanomo lizdo vietos. Skruzdėlės maistą neša į koloniją ir dalijasi su kitomis, todėl masalas gali pasiekti daugiau individų, o ne tik tas, kurios randamos paviršiuje.
Vis dėlto ši priemonė nėra stebuklinga ir ne visada veikia vienodai. Skruzdėlių mityba kinta: dalį sezono jos aktyviau ieško saldumynų, o kitais laikotarpiais – baltymingo maisto, ypač kai kolonijoje daug lervų. Dėl to saldus masalas geriausiai „suveikia“ sausomis, šiltomis dienomis, kai skruzdėlių judėjimas intensyvesnis.
Norint ilgalaikio efekto, vien masalo dažnai nepakanka – svarbi ir prevencija. Vertėtų pašalinti maisto likučius, nepalikti atvirų saldžių gėrimų, reguliariai iššluoti trupinius, o namuose sandarinti plyšius prie grindjuosčių, palangių ir angokraščių. Lauke padeda ir paprasti sprendimai, pavyzdžiui, sumažinti drėgnas slėptuves po lentomis ar vazonais, kur kolonijos mėgsta kurtis.
Jei skruzdėlių labai daug arba jos įsikūrė pastato konstrukcijose, gali prireikti tikslingesnių sprendimų. Tokiais atvejais dažnai efektyvesni yra specialūs masalai ar profesionali kenkėjų kontrolė, ypač kai svarbu ne tik sumažinti skaičių, bet ir pasiekti lizdą.