Tag: Curiosity

  • NASA paskelbė: po 10 metų misijos Marsą stebėjęs zondas MAVEN nutilo visam laikui

    NASA paskelbė: po 10 metų misijos Marsą stebėjęs zondas MAVEN nutilo visam laikui

    NASA patvirtino, kad Marsą iš orbitos daugiau kaip dešimtmetį tyrinėjęs erdvėlaivis MAVEN baigė misiją ir yra laikomas nebeatkuriamu. Sprendimas priimtas po maždaug pusmečio nesėkmingų bandymų atkurti ryšį, kai aparatas staiga nutilo 2025 metų pabaigoje.

    Agentūros teigimu, telemetrija rodė, kad MAVEN galėjo patekti į greitą sukimąsi, dėl kurio sutriko orientacija, pasikeitė orbita ir greičiau išsikrovė baterijos. NASA suburta vertinimo komisija šių metų pradžioje padarė išvadą, kad aparatas nebefunkcionuoja ir jo sugrąžinti į darbą nebepavyks.

    Kas nutiko ir kas bus toliau

    MAVEN ryšys dingo po to, kai zondas praskriejo už Marso ir nebeatsiliepė į siunčiamas komandas. NASA pabrėžia, kad tyrimas, kas tiksliai sukėlė gedimą, dar tęsiamas, nes svarbu įvertinti rizikas būsimiems orbitiniams projektams.

    Skaičiuojama, kad aparatas orbitoje gali išlikti dar apie 50–100 metų, o vėliau nukristi į Marso paviršių. Pasak agentūros, iki tol MAVEN neturėtų kelti grėsmės kitiems aplink Marsą dirbantiems kosminiams aparatams.

    Kuo MAVEN buvo svarbus mokslui

    MAVEN buvo paleistas 2013 metais siekiant suprasti, kaip laikui bėgant kito Marso atmosfera ir kodėl planeta prarado didelę dalį dujų, būtinų šiltesniam ir drėgnesniam klimatui. Zondo duomenys padėjo tikslinti atmosferos ir Saulės vėjo sąveikos modelius, kurie svarbūs vertinant Marso klimato evoliuciją.

    Per misiją MAVEN stebėjo Marso „orą“ viršutinėje atmosferoje, fiksavo reiškinius, susijusius su Saulės audromis, ir registravo neįprastus švytėjimus. Taip pat pranešta, kad aparatas atliko ir platesnio konteksto stebėjimus, įskaitant praskriejusio tarpžvaigždinio objekto fiksavimą.

    Ar nukentės Marso roveriai?

    MAVEN atliko ir praktišką vaidmenį, padėdamas perduoti duomenis iš Marso paviršiuje dirbančių roverių, įskaitant „Curiosity“ ir „Perseverance“. NASA nurodo, kad ryšio ir mokslinių duomenų perdavimo grandinė iš esmės neturėtų sutrikti, nes darbą perims kiti orbitiniai aparatai.

    Agentūra skelbia, kad aplink Marsą veikia dar keturi svarbūs erdvėlaiviai, įskaitant Jungtinių Valstijų ir Europos misijas, todėl roverių mokslinė programa neturėtų prarasti galimybių. Vis dėlto mokslininkams MAVEN pabaiga reiškia vienu instrumentu mažiau ilgalaikiuose Marso atmosferos pokyčių stebėjimuose.

    „Komanda tikrai išgyveno netektį, kai misija baigėsi“, – sakė NASA projekto vadovas Mike Moreau.

    „Mums skaudu, bet kartu didžiuojamės, ką per pastarąjį dešimtmetį pavyko nuveikti moksle“, – sakė misijos vyriausioji mokslininkė Shannon Curry iš Kolorado universiteto Boulderyje.

  • „Curiosity“ gręžė Marso uolą, bet nutiko neregėta: įrankis iškėlė visą luitą

    „Curiosity“ gręžė Marso uolą, bet nutiko neregėta: įrankis iškėlė visą luitą

    Neregėtas incidentas Marse

    NASA marsaeigis „Curiosity“ dar kartą priminė, kad Raudonoji planeta geba nustebinti net po daugiau nei dešimtmečio darbo. Šįkart netikėtumas įvyko gręžiant uolą, kai mėginys elgėsi visai ne taip, kaip prognozavo inžinieriai ir geologai.

    2026 metais balandžio 25 dieną „Curiosity“ įgręžė sukamąja ir smūgine sistema į uolą, pavadintą Atakama. Planas buvo įprastas: susmulkinti paviršinį sluoksnį į miltelius ir perduoti juos vidiniams prietaisams cheminei bei mineraloginei analizei.

    Tačiau ištraukus grąžtą įvyko tai, ko misijos komanda iki šiol nebuvo fiksavusi: prie grąžto movos liko prikibęs visas apie 13 kilogramų sveriantis uolos luitas. NASA pažymėjo, kad ankstesniais atvejais gręžimas būdavo suskaldęs viršutinius sluoksnius, bet uola dar niekada nebuvo „iškeliavusi“ kartu su įrankiu.

    Kodėl uola „užsikabino“?

    Tokie incidentai išryškina pagrindinį nuotolinių planetinių misijų iššūkį: net kruopščiausi bandymai Žemėje neleidžia tiksliai numatyti, kaip elgsis reali medžiaga Marse. Uolienų sandara gali turėti mikroskopinių įtrūkimų, skirtingo kietumo zonų ir nevienodai sukimbančių sluoksnių, kurie pasimato tik įrankiui kontaktuojant su paviršiumi.

    Marse geologinių mėginių negalima tirti „rankomis“ vietoje, todėl kiekvienas gręžimas yra ir eksperimentas. „Curiosity“ grąžtas sukurtas ne tik sukti, bet ir „kaltuku“ smūgiuoti, kad uoliena virstų smulkiais milteliais, tinkamais analizei, tačiau tokia apkrova kartais sukelia neplanuotą skilimą.

    Per savo darbą Marse nuo 2012 metų „Curiosity“ ne kartą susidūrė su sudėtingu reljefu ir techniniais iššūkiais. Ypač daug dėmesio tekdavo gręžimo mechanizmui: ankstesniais metais buvo fiksuoti perkusinės dalies elektros sutrikimai, įtarta, kad stabdį trikdo nuolauža, o vėliau sustojo grąžto padavimo mechanizmas, todėl gręžimai kurį laiką buvo pristabdyti.

    Kaip problema buvo išspręsta

    Šį kartą komanda pirmiausia bandė išjudinti prikibusį luitą vibruodama įrankį, tačiau rezultato nebuvo. 2026 metais balandžio 29 dieną pakartojus bandymą nuo uolos byrėjo smėlis, bet pats luitas vis dar laikėsi.

    Galiausiai 2026 metais gegužės 1 dieną uola atsikabino. NASA nurodė, kad buvo keičiama grąžto padėtis, jis buvo sukamas ir vibruojamas, o luitas nukritęs ant grunto dar ir suskilo.

    Nors toks epizodas atrodo kaip nesėkmė, jis misijai taip pat yra vertinga informacija: iš uolienos elgsenos galima spręsti apie jos sluoksniuotumą ir mechanines savybes. Tokie duomenys padeda geriau planuoti būsimus gręžimus ir mažinti riziką, kad instrumentai patirs didesnį nusidėvėjimą.

    „Curiosity“ misija iš pradžių buvo planuota maždaug dvejiems metams, tačiau tęsiasi jau gerokai ilgiau. Per šį laiką marsaeigis reikšmingai prisidėjo prie Marso istorijos rekonstrukcijos, įskaitant senovinio vandens pėdsakus, geologinių sluoksnių analizę ir organinių junginių paieškas, o komanda Žemėje nuolat pritaiko darbą prie planetos pateikiamų staigmenų.

  • „Curiosity“ iš Marso uolienų išlaisvino 3,5 mlrd. metų chemiją: rado per 20 organinių junginių

    „Curiosity“ iš Marso uolienų išlaisvino 3,5 mlrd. metų chemiją: rado per 20 organinių junginių

    NASA marsaeigis „Curiosity“ Gale kraterio Glen Torridon regione ištyrė maždaug 3,5 milijardo metų senumo uolienas ir jose aptiko daugiau nei 20 organinių junginių. Tai laikoma reikšmingu žingsniu, nes organinė chemija išliko nepaisant milijardus metų trukusių uolienų pokyčių ir Marso paviršių veikusios spinduliuotės.

    Mokslininkai pabrėžia, kad organiniai junginiai nebūtinai yra gyvybės įrodymas. Jie gali susidaryti be biologijos, pavyzdžiui, vykstant geocheminėms reakcijoms, arba būti atnešti meteoritais ir kosminėmis dulkėmis, tačiau pats aptiktos organikos išlikimas tokiame senume rodo, kad Marsas gali būti geresnis chemijos archyvas, nei manyta.

    Molingos uolienos saugo geriau

    Tirtas mėginys paimtas iš molingo smiltainio sluoksnių, susidariusių ežerinėje ir upinėje aplinkoje. Tokios uolienos mokslinėje literatūroje dažnai laikomos palankiomis organinių medžiagų koncentracijai ir išsaugojimui, nes molio mineralai gali „užrakinti“ organiką tarp struktūrų ir apsaugoti nuo irimo.

    Gale krateris pasirinktas neatsitiktinai: „Curiosity“ misijos tikslas nuo pat pradžių buvo ieškoti senovinių aplinkų, kurios galėjo būti tinkamos gyvybei, ir tirti anglies chemijos pėdsakus. Glen Torridon sritis išsiskiria molio mineralų gausa, todėl ji yra viena svarbiausių vietų ieškant senovinių cheminių signalų.

    Naujas būdas „atverti“ mėginį

    Šį kartą svarbiausia buvo ne tik kur ieškota, bet ir kaip. „Curiosity“ instrumentų rinkinyje esantis SAM modulis pritaikė metodą su tetrametilamonio hidroksidu, kuris padeda išlaisvinti organinius junginius, susijusius su mineralais arba „įkalintus“ sudėtingesnėje anglingoje medžiagoje.

    Toks priėjimas keičia ankstesnį vertinimą, kad jei kaitinant mėginį nieko nerandama, vadinasi, organikos ten nėra. Vis dažniau akcentuojama, kad dalis Marso organinių medžiagų gali būti paslėpta formose, kurias standartiniai metodai aptinka prasčiau, todėl rezultatams didelę reikšmę turi cheminio paruošimo strategija.

    Ką konkrečiai aptiko?

    Tyrime minimi aromatiniai ir kiti organiniai junginiai, tarp jų benzotiofenas, metilo benzoatas, taip pat signalai, suderinami su benzenu, toluenu, įvairiais metilintais benzenais bei naftaleno ir metilnaftaleno pėdsakais. Mokslininkai teigia, kad dalis aptiktos chemijos gali būti susijusi su didesnėmis, sudėtingesnėmis organinėmis struktūromis, kurios skilimo metu išskiria mažesnes molekules.

    Kol kas iš šių duomenų neįmanoma tiesiogiai nustatyti kilmės, ar organika susidarė Marse, ar atkeliavo iš kosmoso, taip pat ar ji galėjo būti susijusi su biologiniais procesais. Vis dėlto atradimas stiprina argumentą, kad senoviniuose, molinguose sluoksniuose verta ieškoti ir sudėtingesnės chemijos, o ateities misijoms būtina turėti daugiau nei vieną analizės metodą.

    Praktinė žinia ateičiai aiški: jei organinės medžiagos gali išlikti uolienose milijardus metų, tuomet tikslingai parinktose vietose ir su tinkamais instrumentais galima išgauti dar daugiau informacijos. Tai svarbu ir ruošiantis naujiems Marso tyrimams, ypač tiems, kuriuose numatoma dar detalesnė organikos analizė ir galimų biosignatūrų paieška.