Olandų inžinieriaus sukurtas internetinis įrankis „OmnesViae“ leidžia pažvelgti į Romos imperijos kelių tinklą ir apskaičiuoti, kiek laiko prieš maždaug 2 000 metų būtų trukusi kelionė tarp miestų. Sistema veikia naršyklėje, todėl maršrutus galima planuoti ir telefonu.
Projektas remiasi istorine kartografija ir akademiniais šaltiniais, o jo pagrindas yra Tabula Peutingeriana – viduramžiais perrašytas romėniško kelio žemėlapio variantas. Šiame dokumente buvo vaizduojamas cursus publicus, oficialus imperijos susisiekimo tinklas, naudojamas ir pašto, ir administraciniams poreikiams.
Kadangi vakarinė Tabula Peutingeriana dalis neišliko, trūkstami duomenys atkuriami pasitelkiant Antonino itinerarijų – kitą romėnų laikų kelionių ir atstumų sąvadą. Projekto autorius René Voorburg taip pat rėmėsi istorikų tyrimais bei antikinių vietovių lokalizacijomis, kurios padeda senovinius pavadinimus susieti su šiandienos geografija.
Kaip veikia maršrutų skaičiavimas
Naudotojui tereikia įvesti pradinį tašką ir kelionės tikslą, o sistema parenka greičiausią kelią pagal antikiniuose šaltiniuose fiksuotus atstumus. Maršrutas parodomas šiuolaikiniame žemėlapyje, o papildomai pateikiama informacija apie tarpines stoteles ir sustojimo vietas.
Toks detalumas ypač praverčia, nes romėnų keliai dažnai ėjo palei upes arba jungė gyvenvietes, kurios egzistuoja iki šiol, tik vadinasi kitaip. „OmnesViae“ pateikia senovinius vietovardžius ir leidžia suprasti, kaip keitėsi geografijos vardynas, bet išliko susisiekimo logika.
Kiek truktų kelionė iš Madrido į Milaną
Vienas iš pavyzdžių – maršrutas tarp Madrido ir Milano: įrankis šiuos miestus atpažįsta kaip Miaccum ir Mediolanum bei pažymi svarbiausias tarpines stoteles. Tarp jų nurodomos ir šiandien atpažįstamos vietos, pavyzdžiui, Conplutum, siejama su dabartine Alcalá de Henares.
Skaičiuojama, kad tokia kelionė romėnų laikais būtų trukusi apie 43 dienas ir sudarytų maždaug 1 500 romėniškų mylių. Tai leidžia ne tik įsivaizduoti kelionių tempą, bet ir geriau suprasti, kodėl Romos infrastruktūra laikoma vienu svarbiausių imperijos stabilumo veiksnių.
Projektas pabrėžia ir platesnę tendenciją: pastaraisiais metais vis daugiau istorijos rekonstrukcijų persikelia į skaitmenines platformas, kuriose sujungiami šaltiniai, duomenų bazės ir interaktyvūs žemėlapiai. Pats René Voorburg teigia nuolat atnaujinantis sistemą, o naujesnė versija perkurta iš esmės, įskaitant DI pagalbą vertimams ir iliustracijoms.
Nors „OmnesViae“ nėra vienintelis tokio pobūdžio sprendimas, jis išsiskiria paprastu naudojimu ir aiškiai pateikiamu rezultatu, leidžiančiu greitai palyginti antikines keliones su dabarties atstumais. Tokie įrankiai tampa patrauklūs ne tik istorikams ar mokytojams, bet ir keliautojams, norintiems pažinti Europos kelių istoriją per praktinį klausimą – kiek laiko užtruktų pasiekti tikslą.