CP v2

Tag: CŽV

  • CŽV paviešino netikėtą trofėjų: atnaujino rusišką sraigtasparnį ir parodė visuomenei

    CŽV paviešino netikėtą trofėjų: atnaujino rusišką sraigtasparnį ir parodė visuomenei

    CŽV būstinėje Langley mieste, Virdžinijoje, visuomenei pristatytas restauruotas rusiškos kilmės sraigtasparnis, kurį agentūra naudojo pirmosiomis operacijų Afganistane savaitėmis po 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių. Orlaivis sugrąžintas į pradinę kamufliažo schemą ir pažymėjimus, kokius turėjo per istorinį skrydį.

    Pasak agentūros pateikiamos informacijos, būtent šis sraigtasparnis 2001 metų rugsėjo 26 dieną, praėjus 15 dienų po atakų JAV, tapo pirmąja platforma, nugabenusia amerikiečius į Afganistaną. Restauracija paskelbta artėjant 25-osioms operacijos JAWBREAKER metinėms, kuri laikoma viena pirmųjų JAV atsako į „Al Qaeda“ veiksmus dalių.

    Skrydis į Pandžšyrą

    Tą dieną sraigtasparniu skrido septyni CŽV pareigūnai, trijų žmonių įgula ir du afganų partneriai. Grupių užduotis buvo pasiekti Pandžšyro slėnį, užmegzti ryšius su Šiaurės aljansu, rinkti žvalgybinę informaciją ir parengti dirvą vėlesnei platesnei kampanijai prieš „Al Qaeda“ ir talibų pajėgas.

    Publikuotuose pasakojimuose minima, kad krovinys buvo maksimalus, o įranga ir atsargos turėjo lemiamą reikšmę veiksmams atšiauriomis sąlygomis. Kelionei reikėjo įveikti Andžumano perėją maždaug 4 400 metrų aukštyje, todėl skrydis buvo sudėtingas tiek dėl retėjančio oro, tiek dėl ribotų galios rezervų.

    Kodėl pasirinktas sovietinis modelis

    CŽV pasirinko sovietinės konstrukcijos Mi-17 šeimos sraigtasparnį dėl praktinių priežasčių. Toks tipas tuo metu buvo paplitęs regione ir galėjo mažiau traukti dėmesį, o konstrukcija laikoma pakankamai atsparia darbui dideliame aukštyje, kas Afganistane yra kritiškai svarbu.

    Agentūra sraigtasparnį pritaikė savo poreikiams, papildydama avioniką ir prietaisus, kad įgulai būtų paprasčiau orientuotis. Kadangi orlaivyje nebuvo transponderio, ant stabilizatoriaus atsirado JAV ženklinimas ir vėliava, matoma iš viršaus sąjungininkų pilotams, tačiau mažiau pastebima nuo žemės.

    Restauracija ir viešas eksponavimas

    Vėliau sraigtasparniui suteiktas numeris 91101, siejamas su 2001 metų rugsėjo 11-osios data, o dabartinės restauracijos metu atkurti ankstesni skrydžio žymėjimai, įskaitant numerį 607. Pastarasis siejamas su identifikacija, leidusia orlaiviui atrodyti kaip vietinių pajėgų naudojamas sraigtasparnis.

    CŽV viešai jį įvardija kaip Mi-17, nors buvę agentūros pareigūnai yra nurodę, kad techniškai tai gali būti Mi-8MTV varianto orlaivis. Skelbiama, kad Afganistane šis sraigtasparnis įvykdė 310 misijų, o paskutinį kartą kilo 2012 metų kovo 1 dieną.

    Po tarnybos orlaivis buvo perkeltas į Langley ir 2019 metų rugsėjo 26 dieną pristatytas kaip eksponatas. Kadangi jis laikomas lauke, dažai laikui bėgant išbluko, o į vidų patekdavo gyvūnai, todėl per naujausią konservavimą sandarintas korpusas ir atnaujintas išorės vaizdas, kad sraigtasparnis vėl atrodytų kaip 2001 metais.

  • CIA įspėjimas Lenkijai: Tuskas apie galimas provokacijas pasienyje ir rizikas visai ES rytiniame flange

    Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas po susitikimo su Višegrado grupės vyriausybių vadovais Bratislavoje pranešė gavęs tiesioginę JAV Centrinės žvalgybos valdybos vadovo ataskaitą apie galimus įvykius artimiausiais mėnesiais. Pasak jo, perspėjimai apima ne tik Rusijos karą prieš Ukrainą, bet ir platesnį rizikų spektrą Europos Sąjungos rytiniame flange.

    Tuskas teigė, kad Lenkija ir Europa turi būti pasirengusios skirtingiems scenarijams, įskaitant provokacijas pasienyje ir veiksmus, kuriais siekiama destabilizuoti situaciją. Jis pabrėžė, kad grėsmės gali būti nukreiptos į infrastruktūrą ir logistikos grandines, kurios karo metu tampa kritinėmis tiek Ukrainai, tiek ES.

    Premjeras taip pat informavo, kad naktį, bendradarbiaujant Lenkijos ir Ukrainos tarnyboms, pavyko užkirsti kelią tiesioginei grėsmei viename iš pasienio kontrolės punktų. Jis priminė, kad Rusija jau yra pasirinkusi provokacijų taktiką prieš pasienio infrastruktūrą kitose regiono valstybėse, todėl panašių bandymų tikimasi ir Lenkijoje.

    „Tai ne taip, kad Lenkijai šiuo klausimu reikia Europos Sąjungos pagalbos. Mes atliekame sunkiausią užduotį šiuo metu visai Europai, ne tik sau“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Tusko teigimu, diskusijose su partneriais akcentuota, kad rytinio flango saugumas yra bendras, o ne atskirų valstybių rūpestis. Jo vertinimu, spaudimas pasienyje, galimos diversijos ir bandymai kelti sumaištį vidaus teritorijoje turėtų būti vertinami kaip platesnės strategijos dalis, kuria siekiama išbandyti ES ir NATO atsparumą.

    Kas kelia didžiausią riziką?

    Pastaraisiais metais Europos saugumo institucijos vis dažniau kalba apie hibridines operacijas: sabotažą, dezinformaciją, kibernetines atakas ir provokacijas prie sienos. Tokie veiksmai dažnai pasirenkami todėl, kad leidžia sukelti įtampą neperžengiant akivaizdžios karinės eskalacijos ribos, o atsako priemonės reikalauja koordinacijos tarp kelių valstybių.

    Lenkijos ir kitų rytinio flango šalių vaidmuo karo Ukrainoje kontekste yra ypatingas, nes per šį regioną keliauja dalis karinės, humanitarinės ir ekonominės paramos srautų. Todėl pasienio kontrolės punktai, geležinkelio mazgai ir energetikos infrastruktūra išlieka tarp jautriausių taikinių, kuriuos gali bandyti paveikti priešiškos jėgos.

    CŽV vadovo vizitas regione

    Viešojoje erdvėje taip pat minėta, kad CŽV vadovas Johnas Ratcliffe’as rugpjūčio 25 dieną lankėsi Maskvoje ir susitiko su Rusijos žvalgybos bei saugumo institucijų vadovais. Tokie kontaktai paprastai siejami su aukšto lygio saugumo klausimais, krizių valdymu ir rizikų mažinimu, tačiau jų detalės dažniausiai neviešinamos.

    Anksčiau ir Lenkijos specialiųjų tarnybų koordinatorius Tomaszas Siemoniakas buvo užsiminęs apie svarbų pokalbį su CŽV vadovu, tačiau temos neatskleidė. Tusko išsakytas perspėjimas rodo, kad Varšuva šiuos signalus vertina kaip raginimą spartinti pasirengimą galimoms provokacijoms ir stiprinti bendrą regiono saugumo koordinavimą su sąjungininkais.

  • CŽV vadovo vizitas Maskvoje: aptarta galimybė surengti Trumpo, Zelenskio ir Putino susitikimą

    JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovas Johnas Ratcliffe’as praėjusią savaitę netikėtai lankėsi Maskvoje. Kaip skelbia JAV portalas „Axios“, vizito metu Rusijos pareigūnams buvo pristatyta idėja dėl trišalio formato susitikimo, kuriame dalyvautų Donaldas Trumpas, Volodymyras Zelenskis ir Vladimiras Putinas.

    „Axios“ nurodo, kad panašios iniciatyvos buvo aptarinėtos ir anksčiau, tačiau, šaltinių teigimu, Rusijos pusė jas esą atmesdavo. Šį kartą viešai neatskleidžiama, kokia buvo Maskvos reakcija į siūlymą ir ar idėja sulaukė bent jau preliminaraus svarstymo.

    Kas žinoma apie vizitą

    Pasak publikacijos, J. Ratcliffe’as Maskvoje susitiko su Rusijos Užsienio žvalgybos tarnybos vadovu Sergejumi Naryškinu ir Federalinės saugumo tarnybos vadovu Aleksandru Bortnikovu. Tokie kontaktai paprastai derinami itin jautriai, nes žvalgybų vadovų susitikimai neretai apima tiek saugumo, tiek politinius signalus, susijusius su karo eiga ir derybų perspektyvomis.

    Ukrainos prezidentas V. Zelenskis yra nurodęs, kad Ukrainos pusė buvo informuota apie pokalbių turinį. Tačiau konkrečios detalės, kas tiksliai buvo aptarta ir kokie įsipareigojimai, jei tokių buvo, galėjo būti pasiekti, viešai neįvardijami.

    Trišalis formatas ir kliūtys

    Trišalio susitikimo idėja skamba patraukliai kaip būdas sutelkti sprendimų priėmėjus prie vieno stalo, tačiau praktikoje ją riboja keli veiksniai. Pirmiausia, Ukrainai esminis klausimas yra saugumo garantijos ir aiškūs įsipareigojimai dėl teritorinio vientisumo, o Rusija iki šiol siekė derybų darbotvarkę formuoti jai palankiomis sąlygomis.

    Antra, politinis laikas ir aplinkybės daro tiesioginę įtaką tokiems susitikimams: net ir esant tarpininkavimo pastangoms, formatas dažnai stringa dėl išankstinių sąlygų, viešosios nuomonės spaudimo ir to, kad šalys skirtingai mato paliaubų bei taikos susitarimo turinį. Dėl to netikėtas CŽV vadovo vizitas labiau vertinamas kaip bandymas patikrinti Maskvos poziciją ir komunikacijos kanalus, o ne kaip garantija, kad susitikimas tikrai įvyks artimiausiu metu.

    Ką tai gali reikšti toliau

    Žvalgybų vadovų kontaktai kartais naudojami kaip užkulisinis diplomatinis mechanizmas, kai oficialios derybos įstringa arba kai siekiama perduoti signalus be viešų įsipareigojimų. Tokiuose formatuose gali būti aptariami ir humanitariniai klausimai, ir rizikų valdymas, pavyzdžiui, eskalacijos prevencija.

    Vis dėlto kol kas nėra patvirtinimo, kad trišalis Trumpo, Zelenskio ir Putino susitikimas yra realiai suderintas ar artėjantis. Artimiausiu metu daugiausia priklausys nuo to, ar po šio vizito bus tęsiami kontaktai, ar pasirodys aiškesni signalai apie galimą derybų darbotvarkę ir priimtinus kompromisus.

  • Slaptas CŽV vadovo vizitas Maskvoje įplieskė nerimą: ar Baltijos šalys tikrai saugios?

    Slaptas CŽV vadovo vizitas Maskvoje įplieskė nerimą: ar Baltijos šalys tikrai saugios?

    Slapta kelionė, viešos interpretacijos

    Slaptas JAV CŽV direktoriaus Johno Ratcliffe’o vizitas Maskvoje sukėlė naują spėlionių bangą dėl Rusijos ketinimų ir NATO pasirengimo. Nors oficialiai detalių mažai, pats faktas, kad žvalgybos vadovas vyko asmeniškai, daug kam tapo signalu apie galimai jautrią informaciją.

    JAV žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Maskvai perduotas perspėjimas nesvarstyti smūgių NATO narėms, ypač Estijai, Latvijai ir Lietuvai. Tokie pranešimai sustiprino klausimą, ar Rusija gali mėginti patikrinti Aljanso vienybę, nes karas Ukrainoje užsitęsė ir išlieka aklavietės požymių.

    Ko baiminamasi labiausiai

    Karo analitikai pabrėžia, kad šiandien nematyti tokio plataus Rusijos pajėgų telkimo prie Baltijos valstybių, koks buvo fiksuotas prieš 2022 metų vasario invaziją į Ukrainą. Tačiau tai nereiškia, kad rizikos nebėra, nes NATO atgrasymas gali būti testuojamas ir mažesnėmis, ribotomis priemonėmis.

    Diskusijose dažniausiai minimi scenarijai apima oro erdvės pažeidimus, riboto masto raketų ar dronų smūgius, taip pat provokacijas pasienyje. Tokie veiksmai galėtų būti skirti ne teritorijai užimti, o patikrinti, kaip greitai ir vieningai sąjungininkai reaguotų pagal NATO 5 straipsnį.

    „Svarbiausia rizika yra ne masinė invazija, o ribota provokacija, kurią būtų sunku iš karto aiškiai įvardyti“, – sakė vienas Europos karinių struktūrų atstovas.

    Baltijos šalių žinutė: vertinimai nesikeičia

    Baltijos šalių pareigūnai po vizito viešai siekė mažinti įtampą ir pabrėžė, kad jų grėsmių vertinimai iš esmės nepasikeitė. Estija ir Latvija akcentavo, kad tiesioginės plataus masto konvencinės invazijos tikimybė šiuo metu vertinama kaip žema.

    Kartu girdima ir kita žinutė: net jei didelio puolimo požymių nėra, regionas turi būti pasirengęs hibridinėms atakoms, sabotažui, kritinės infrastruktūros trikdymui ir dronų incidentams. Tai ypač aktualu energetikos, transporto, ryšių ir pasienio saugumo srityse, kur pastaraisiais metais Europoje fiksuota daugiau įtartinų incidentų bei sisteminių bandymų kelti nestabilumą.

    „Mes nematome Rusijos pajėgų koncentravimo ar karinio pasirengimo pulti NATO ar Baltijos valstybes“, – sakė Estijos užsienio reikalų ministras Margus Tsahkna.

    Lietuvos ir Latvijos lyderiai pastaraisiais mėnesiais taip pat yra kalbėję apie galimus ribotus veiksmus, nukreiptus į infrastruktūrą, ir apie bandymus patikrinti NATO politinę valią. Tokios įžvalgos dera su platesne europine diskusija, kad atgrasymas šiandien turi apimti ne tik kariuomenę, bet ir visuomenės atsparumą bei civilinę parengtį.

    2021 metų šešėlis ir kodėl tai svarbu

    Situaciją papildomai aštrina istorinė paralelė: 2021 metų lapkritį tuometinis CŽV vadovas Williamas Burnsas taip pat vyko į Maskvą su perspėjimu, o po kelių mėnesių Rusija pradėjo plataus masto karą Ukrainoje. Dėl to dalis ekspertų ragina neapsigauti vien tuo, kad dabar nėra didelio telkimo požymių.

    Skirtumas tas, kad riboto masto operacijoms gali nereikėti tokio akivaizdaus pasiruošimo, kokį matė pasaulis prieš 2022 metų invaziją. Todėl NATO rytiniame flange didėja dėmesys greitai reakcijai, oro gynybai, žvalgybai, logistikai ir kritinės infrastruktūros apsaugai.

    Galutinis klausimas, kurį išryškino vizitas Maskvoje, nėra vien apie tai, ar Baltijos šalys saugios šiandien. Jis apie tai, kaip greitai ir aiškiai Vakarai sugebėtų reaguoti į mažas, bet kryptingas provokacijas, kurios kuriamos tam, kad sujauktų sprendimų priėmimą ir pasėtų abejones dėl kolektyvinės gynybos.

  • Slaptas CŽV vadovo vizitas Maskvoje: kodėl Vašingtonas siuntė žinią dėl Ukrainos ir NATO?

    Slaptas CŽV vadovo vizitas Maskvoje: kodėl Vašingtonas siuntė žinią dėl Ukrainos ir NATO?

    CŽV direktoriaus Johno Ratcliffeo netikėtas vizitas Maskvoje sukėlė naują spėlionių bangą, kokią žinutę Vašingtonas nusprendė perduoti ne per įprastus diplomatinius kanalus, o per žvalgybos vadovą. Kremlius patvirtino, kad jis kelias valandas bendravo su Rusijos žvalgybos pareigūnais, tačiau su Vladimiru Putinu nesusitiko.

    Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas teigė, kad susitikimų su Putinu nebuvo planuota, o Rusijos prezidentas esą buvo informuotas apie pokalbių rezultatus. Nei JAV, nei Rusija viešai neatskleidė derybų turinio, todėl kelionės tikslas liko neaiškus.

    Vizito laikas sutapo su įtemptu Rusijos karo prieš Ukrainą etapu ir augančiu nerimu dėl galimos Rusijos eskalacijos prieš Europos valstybes. Tokiose situacijose žvalgybos kanalai dažnai pasirenkami tam, kad jautriausia informacija pasiektų adresatus greitai ir su mažesne viešumo rizika.

    Įspėjimas dėl eskalacijos?

    Viena iš versijų, aptariamų tarptautinėje erdvėje, yra tai, kad Ratcliffeas galėjo atvežti įspėjimą dėl galimos platesnės Rusijos eskalacijos. Vakarų sostinėse pastaraisiais metais vis dažniau kalbama apie rizikas, susijusias su provokacijomis NATO valstybėse, sabotažo incidentais ir įvairiomis hibridinėmis operacijomis.

    Istorinis precedentas jau buvo: 2021 metais tuometinis CŽV vadovas Williamas Burnsas vyko į Maskvą, kai Rusija telkė pajėgas prie Ukrainos sienų. Tuomet žinutė buvo perspėjimas dėl invazijos pasekmių, tačiau net ir po to Rusija 2022 metais pradėjo plataus masto karą.

    Pasak pranešimų, kelionės metu buvo imtasi papildomų atsargumo priemonių, o Ukraina esą buvo prašoma laikinai nesmūgiuoti Maskvai ar Sankt Peterburgui. Toks prašymas svarbus kontekste, nes Ukraina yra išplėtusi tolimojo nuotolio smūgius prieš karinei logistikai ir infrastruktūrai reikšmingus taikinius Rusijos teritorijoje.

    Ukraina, NATO ar Iranas?

    Nors dėmesio centre išlieka Ukraina, vizitas gali būti susijęs ir su platesniu geopolitiniu paveikslu, įskaitant įtampas dėl Irano. Pastaraisiais metais Iranas ir Rusija stiprino karinį bei technologinį bendradarbiavimą, o Vakarai tai vertina kaip riziką tiek Artimuosiuose Rytuose, tiek Europoje.

    Kremlius kontaktus tarp žvalgybos tarnybų pavadino teigiamais, tačiau pabrėžė, kad dar per anksti spręsti, ar tai gali paveikti bendresnius Vašingtono ir Maskvos santykius. Tai leidžia manyti, kad pokalbiai galėjo apimti ne vieną temą, o jų tikslas buvo bent minimaliai suvaldyti eskalacijos rizikas.

    Neįprastas vizito slaptumas ir aukštas delegacijos lygis rodo, kad diskutuota apie ypač jautrius klausimus, kuriuose svarbus greitas tiesioginis ryšys. Tuo pat metu tai nereiškia artėjančio santykių atšilimo, veikiau bandymą nustatyti raudonąsias linijas situacijoje, kai klaida gali brangiai kainuoti abiem pusėms.

  • CBS: CŽV vadovas Johnas Ratcliffe atvyko į Maskvą – kol kas neatskleidžiama, su kuo susitinka

    JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovas Johnas Ratcliffe antradienį atvyko į Maskvą, pranešė televizija CBS, remdamasi anoniminiais šaltiniais. Pasak jų, vizito metu vyksta susitikimai, tačiau jų tikslas ir dalyviai kol kas neįvardijami.

    Dėmesį vizitui sustiprino pranešimai apie JAV karinių oro pajėgų transporto lėktuvo nusileidimą Maskvos Vnukovo oro uoste. Agentūra „Reuters“, remdamasi skrydžių stebėjimo platformos „Flightradar24“ duomenimis, skelbė, kad antradienį ten leidosi transporto orlaivis.

    Kremlius viešai pareiškė neturintis informacijos apie tokio lėktuvo nusileidimą. Tuo pat metu CBS nurodė, kad būtent šiuo transporto lėktuvu į Maskvą galėjo atvykti CŽV vadovas.

    Kol nėra oficialių JAV institucijų komentarų, vizito aplinkybės vertinamos atsargiai. Tokie aukšto lygio kontaktai paprastai siejami su saugumo darbotvarke, galimais apsikeitimais informacija ar krizių valdymo kanalų palaikymu, tačiau be patvirtintų detalių aiškių išvadų daryti neįmanoma.

    Vizitas vyksta įtampos fone

    Pranešimai apie CŽV vadovo kelionę pasirodė tuo metu, kai Rusija toliau koreguoja vidaus saugumo ir infrastruktūros apsaugos režimą karo su Ukraina kontekste. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pasirašė dekretą, kuriame apibrėžiami kritinės infrastruktūros apsaugos būdai, įskaitant galimybę valstybei perimti kontrolę, jei apsauga būtų laikoma nepakankama.

    Tuo pačiu Ukrainos Generalinis štabas pranešė apie naktinius smūgius Rusijos energetikos objektams. Pasak Ukrainos kariuomenės, buvo atakuotos Afipskos naftos perdirbimo gamyklos infrastruktūros dalys Krasnodaro krašte, taip pat smogta Astrachanės dujų perdirbimo įmonei.

    „Patvirtintas gaisras gamyklos teritorijoje. Padarytos žalos mastas tikslinamas“, – teigiama Ukrainos Generalinio štabo pranešime.

    Šie įvykiai rodo, kad saugumo situacija regione išlieka įtempta, o bet kokie aukšto lygio kontaktai su Maskva neišvengiamai sulaukia papildomo dėmesio. Dėl vizito detalių, įskaitant galimus susitikimų tikslus, aiškumo tikimasi tik pasirodžius oficialiems komentarams.

  • CŽV vadovas Johnas Ratcliffe’as slapta atvyko į Maskvą: ką išduoda skrydžių duomenys ir tyla

    CŽV vadovas Johnas Ratcliffe’as slapta atvyko į Maskvą: ką išduoda skrydžių duomenys ir tyla

    Pranešimai apie slaptą kelionę

    JAV žiniasklaida pranešė, kad CŽV vadovas Johnas Ratcliffe’as antradienį neoficialiai atvyko į Maskvą. Nei Vašingtonas, nei Maskva šios informacijos viešai nepatvirtino, todėl kol kas neaišku, su kuo jis turėjo susitikti ir kokia buvo kelionės darbotvarkė.

    Tokio lygio vizitai paprastai planuojami itin slapta, o oficialūs patvirtinimai, jei jų apskritai būna, neretai pateikiami jau po susitikimų. Dėl to žiniasklaidos dėmesys krypsta į netiesioginius ženklus, ypač aviacijos ir diplomatinio judėjimo signalus.

    Ką rodo orlaivio maršrutas

    Tą pačią dieną Maskvos Vnukovo oro uoste nusileido JAV karinių oro pajėgų transporto lėktuvas „Boeing C-17A Globemaster III“. Skrydžių sekimo duomenys rodė, kad orlaivis į Maskvą atskrido iš Rygos, o į Latvijos sostinę buvo atvykęs po skrydžio iš Merilando valstijoje esančio Camp Springs, netoli Vašingtono.

    Neįprastas maršrutas ir oficialių paaiškinimų stoka paskatino spėliones, jog į Rusiją galėjo vykti aukšto rango JAV pareigūnai. Papildomu signalu tapo ir mieste pastebėta diplomatinė automobilių kolona, apie kurią pranešė keli stebėtojai.

    „Šiuo metu neturiu jokios informacijos apie JAV karinį orlaivį, o šią savaitę Kremliuje susitikimai su JAV administracijos atstovais neplanuojami“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

    Platesnis kontekstas ir precedentai

    Pranešimai pasirodė Ukrainai minint 35-ąsias Nepriklausomybės metines, kai į Kyjivą vyko Europos lyderiai, demonstruodami paramą Rusijos karo alinamos šalies gynybai. Tuo pat metu viešai skelbta, kad renginiuose nedalyvavo einantys pareigas JAV administracijos atstovai.

    Žiniasklaidoje anksčiau buvo svarstoma, ar į regioną gali vykti JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris, tačiau tokio vizito požymių nepaskelbta. Šių figūrų pavardės minimos todėl, kad jie buvo siejami su kontaktais su Rusijos pareigūnais ir derybinėmis iniciatyvomis.

    Ratcliffe’as, kaip skelbiama, palaikė ryšius su Rusijos žvalgybos vadovybe ir anksčiau dalyvavo derybiniuose procesuose. Viešai buvo minėta, kad jis prisidėjo prie derybų, kurios 2025 metais baigėsi JAV ir Rusijos dvigubos pilietybės turėjusios Ksenios Karelinos paleidimu.

    Paskutinis CŽV vadovas, kurio vizitas Maskvoje buvo žinomas viešai, buvo Williamas Burnsas, 2021 metų lapkritį lankęsis Rusijos sostinėje. Tai įvyko likus keliems mėnesiams iki plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą, todėl tokie kontaktai ir šiandien vertinami kaip ypač jautrūs.

    Kol kas nėra patikimos informacijos, ar dabartinis vizitas, apie kurį pranešė JAV žiniasklaida, buvo susijęs su karo Ukrainoje eiga, kalinių mainais ar žvalgybinių kanalų palaikymu. Dėl oficialios tylos pagrindiniai atsakymai, tikėtina, paaiškės tik vėliau arba taip ir liks nepatvirtinti.