CP v2

Tag: Daiktų internetas

  • Routeris praranda Wi‑Fi signalą? Štai kas lemia ryšio atstumą ir kaip jį akimirksniu pagerinti

    Routeris praranda Wi‑Fi signalą? Štai kas lemia ryšio atstumą ir kaip jį akimirksniu pagerinti

    Wi‑Fi ryšio nuotolis priklauso ne tik nuo maršrutizatoriaus galios, bet ir nuo fizikos dėsnių: kuo aukštesnis radijo bangų dažnis, tuo trumpesnis jų pasiekiamas atstumas ir prastesnis skverbimasis pro kliūtis. Dėl to namuose ryškiai skiriasi 2,4 GHz, 5 GHz ir 6 GHz tinklų elgsena, o signalas kai kuriose patalpose gali staiga susilpnėti.

    Vienas įspūdingiausių istorinių eksperimentų parodė, kiek daug reiškia ideali matomumo linija: dar 2007 metais belaidis ryšys buvo perduotas šimtų kilometrų atstumu tarp taškų kalnų viršūnėse. Tokiais atvejais lemia ne buto sienos ar kaimynų tinklai, o švari radijo kelio geometrija, kryptinės antenos ir minimali signalo sklaida.

    Kasdienėse namų sąlygose dažniausiai pasitaiko trys juostos. 2,4 GHz paprastai suteikia didžiausią aprėptį ir geriausiai prasiskverbia pro sienas, tačiau yra jautresnis trikdžiams ir dažniau būna užimtas. 5 GHz dažnai užtikrina stabilesnį greitį, bet prasčiau keliauja per kliūtis, o 6 GHz gali duoti didžiausią spartą ir mažiausią delsą, tačiau paprastai reikalauja artimesnio atstumo iki maršrutizatoriaus.

    Kodėl signalas dingsta net arti?

    Maršrutizatoriui prarandant ryšį dažniausiai kalti ne paslaugos tiekėjo sutrikimai, o bangų sugėrimas ir atspindžiai namuose. Gelžbetonio sienos, metalinės konstrukcijos, veidrodžiai ir net dideli buitiniai prietaisai gali slopinti signalą arba sukurti netolygias zonas, kur ryšys svyruoja.

    Įtakos gali turėti ir šildomos grindys bei komunikacijos: vanduo ir tankios medžiagos dalį radijo energijos sugeria, todėl už kelių metrų ryšys gali suprastėti labiau, nei tikimasi. Prie problemų prisideda ir kaimynų tinklai, ypač daugiabučiuose, kur 2,4 GHz diapazone dažnai susidaro didesnė trukdžių rizika.

    Kaip greitai pagerinti Wi‑Fi?

    Efektyviausias sprendimas dažniausiai būna paprastas: perkelti maršrutizatorių į kuo centrinę būsto vietą ir pastatyti aukščiau, atviroje erdvėje. Uždarius į spintelę ar paslėpus už televizoriaus, signalas dažnai tampa netolygus, o greitis krenta net tose pačiose patalpose.

    Taip pat verta laikyti maršrutizatorių toliau nuo storų sienų ir kitų elektronikos prietaisų, kurie gali kelti papildomus trikdžius. Jei būstas didelis arba jame daug kliūčių, padėti gali signalo stiprintuvas, o dar patikimesnis sprendimas dažnai būna kelių prieigos taškų arba tinklinės Wi‑Fi sistemos naudojimas.

    Technologijos, skirtos ilgam nuotoliui

    Be įprastų namų standartų egzistuoja ir sprendimai, orientuoti į didesnius atstumus, pavyzdžiui, ryšys žemesniame nei 1 GHz diapazone. Tokios technologijos paprastai geriau skverbiasi pro kliūtis ir gali veikti toliau, tačiau dažnai aukojamas greitis, todėl jos labiau tinka daiktų interneto įrenginiams, o ne didelės spartos namų internetui.

    Praktikoje tai reiškia, kad ieškant geresnės aprėpties namuose dažniau laimi teisingas maršrutizatoriaus pastatymas, tinkamos juostos pasirinkimas ir papildomi prieigos taškai. O įspūdingi kilometrų rekordai išlieka labiau inžinerinių bandymų sritis, kur sąlygos yra beveik idealios.

  • „Onomondo“ pritraukė per 100 mln. eurų: kaip Kopenhagos IoT tinklas ruošiasi augimo šuoliui

    „Onomondo“ pritraukė per 100 mln. eurų: kaip Kopenhagos IoT tinklas ruošiasi augimo šuoliui

    Kopenhagoje įsikūrusi daiktų interneto (IoT) ryšio ir infrastruktūros bendrovė „Onomondo“ pritraukė daugiau nei 100 mln. eurų investicijų paketą. Investicijai vadovavo „Aspirity Partners“, pasirašiusi galutinį susitarimą įsigyti kontrolinį akcijų paketą, o Danijos valstybinis investicijų fondas EIFO didins savo dalyvavimą.

    Sandoris žymi ambicingą etapą bendrovei, kuri kuria visą ryšio valdymo grandinę apimantį technologijų sprendimą. Tokia kryptis leidžia įmonėms paprasčiau valdyti įrenginių ryšį skirtingose šalyse ir tinkluose, kai tradiciniai modeliai dažnai palieka daug operacinės naštos pačiam klientui.

    Kas yra „Onomondo“ platforma

    „Onomondo“ vysto nuosavą, nuo įrenginio iki debesijos integruotą technologijų rinkinį, kuris skirtas sumažinti „trintį“ tarp skirtingų mobiliojo ryšio operatorių tinklų. Bendrovė skelbia turinti natyvią prieigą prie beveik 700 tinklų visame pasaulyje, o tai aktualu tarptautinėms įmonėms, valdančioms įrenginius skirtinguose regionuose.

    Praktikoje tokia infrastruktūra leidžia vienoje platformoje stebėti ryšio kokybę, valdyti SIM profilius ir užtikrinti, kad įrenginiai sklandžiai pereitų tarp tinklų. Tai svarbu sektoriams, kuriuose IoT įranga turi veikti patikimai ir nuolat, pavyzdžiui, logistikoje, pramonėje ar jūriniame transporte.

    DI ir edge poreikis keičia ryšį

    Bendrovė savo strategiją sieja su tendencija, kai vis daugiau sprendimų priimama ne vien debesijoje, o pačiuose įrenginiuose ar arčiau jų esančioje infrastruktūroje. Tokiu atveju ryšys tampa ne tik duomenų perdavimo kanalu, bet ir kritine sąlyga, kad realaus pasaulio duomenys laiku pasiektų tinkamą vietą apdorojimui.

    „DI pakeitė galimybes apdoroti duomenis, o kitas iššūkis yra sukurti tinkamus duomenis ir pristatyti juos ten, kur reikia. Tai infrastruktūros problema, kurią sprendžiame jau aštuonerius metus“, – sakė „Onomondo“ technologijų vadovas ir bendraįkūrėjas Henrikas Aagaardas.

    Šiame kontekste vis didesnę vertę įgauna tinklo stebimumas, kontrolė ir automatinis valdymas, ypač kai kalbama apie didelius, geografiškai išskaidytus įrenginių parkus. Tokius poreikius kursto ir augantis IoT diegimų mastas, kai vienoje organizacijoje gali veikti dešimtys ar šimtai tūkstančių įrenginių.

    Ką finansavimas keičia toliau

    „Onomondo“ teigia, kad pritrauktos lėšos bus nukreiptos į tarptautinę plėtrą ir produkto vystymą. Rinkoje tai vertinama kaip bandymas užimti didesnę dalį sparčiai augančio IoT ryšio sluoksnio, kuriame klientai vis dažniau ieško ne pavienių SIM kortelių, o centralizuotai valdomos infrastruktūros.

    „Mes pasirinkome kitą kelią: kūrėme trūkstamą bazinį infrastruktūros sluoksnį – vieningą platformą, sujungiančią įrenginį, tinklą ir debesiją globaliose operacijose“, – sakė bendrovės vadovas Rasmusas Jensenas.

    Bendrovė taip pat akcentuoja hibridinių viešųjų ir privačių tinklų scenarijus, kai įrenginiai turi veikti ir uždarose aplinkose, ir pasauliniuose tinkluose. Tokie sprendimai ypač aktualūs pramoninėse teritorijose, laivuose ar nutolusiuose objektuose, kur ryšio kokybė ir valdymas tiesiogiai veikia veiklos tęstinumą.

    „Onomondo“ nurodo, kad jos technologijas naudoja daugiau nei 500 klientų, tarp jų – Maersk, Carlsberg ir Husqvarna. Bendrovės teigimu, vienas ryškiausių pavyzdžių – privatus LTE ryšys jūroje, diegiamas didelėje laivų flotilėje, siekiant sklandaus perėjimo tarp privataus ir viešo ryšio.

  • „Aspirity Partners“ įžengia į Šiaurės šalis: į Danijos „Onomondo“ investuoja per 100 mln. eurų

    Jungtinės Karalystės privataus kapitalo fondas „Aspirity Partners“ pasirašė galutinį susitarimą įsigyti kontrolinį Danijoje įsikūrusios daiktų interneto ryšio ir infrastruktūros bendrovės „Onomondo“ akcijų paketą. Kartu su sandoriu numatoma bendra daugiau nei 100 mln. eurų investicija, kuri turėtų paspartinti įmonės tarptautinę plėtrą.

    Prie finansavimo prisideda ir Danijos valstybinis investicijų fondas EIFO, „Onomondo“ rėmęs nuo 2021 metų. EIFO skelbia didinantis savo įsipareigojimus, taip sustiprindamas sandorio struktūrą ir siunčiant signalą apie strateginę IoT ryšio svarbą nacionaliniu mastu.

    „DI pakeitė mūsų galimybes apdoroti milžiniškus duomenų kiekius. Kitas iššūkis yra sukurti tinkamus duomenis ir juos pristatyti į reikiamą vietą, o tai jau yra infrastruktūros problema“, – sakė „Onomondo“ technologijų vadovas ir vienas įkūrėjų Henrikas Aagaardas.

    „Onomondo“ veikia kaip IoT ryšio infrastruktūros platforma, kuri siekia sumažinti „trintį“ tarp įrenginių, mobiliojo ryšio tinklų ir debesijos. Praktikoje tai reiškia, kad įmonėms siūlomas vieningas būdas prijungti įrenginius skirtingose šalyse, valdyti ryšio parametrus ir užtikrinti duomenų srautus net ten, kur tradiciniai sprendimai dažnai stringa.

    Bendrovė teigia turinti prieigą prie maždaug 700 ryšio tinklų visame pasaulyje, o jos technologijų paketas apima nuo įrenginių lygmens iki debesijos valdymo sluoksnio. Tokie sprendimai ypač aktualūs logistikos, pramonės, jūrų transporto ir gamybos sektoriams, kur vienas svarbiausių kriterijų yra nenutrūkstamas ryšys ir centralizuotas valdymas.

    Vienas dažniausiai minimų „Onomondo“ pavyzdžių – privatus LTE ryšio diegimas laivuose, leidžiantis sklandžiai pereiti nuo vidinio laivo tinklo prie viešųjų mobiliojo ryšio tinklų. Įmonė nurodo, kad sprendimai naudojami daugiau nei 450 „Maersk“ laivų, o iš viso „Onomondo“ klientų skaičius viršija 500.

    „Aspirity Partners“ teigia, kad ši investicija yra pirmasis fondų žingsnis Šiaurės šalių regione įgyvendinant platesnę paneuropinę strategiją. „Onomondo“ vadovas Rasmusas Jensenas sako, kad pasirinkimą lėmė investuotojo sektoriaus kompetencija ir bendra vizija, kaip išplėsti platformą į naujas rinkas bei sustiprinti komercinį augimą.

    Pastaraisiais metais Europoje matomas nuoseklus kapitalo srautas į ryšio, pramoninio tinklo ir „edge“ infrastruktūros grandinę, kuri tampa būtina DI sprendimams realiame pasaulyje. Daugėjant prijungtų įrenginių ir duomenų šaltinių, verslui vis svarbiau ne tik „turėti ryšį“, bet ir valdyti jo kokybę, saugumą bei veikimą per vieną platformą.

    Skelbiama, kad naujas finansavimas bus skirtas „Onomondo“ tarptautinės rinkos plėtrai ir infrastruktūros diegimo mastelio didinimui. Tai turėtų sustiprinti bendrovės pozicijas globalioje IoT ryšio rinkoje, kur konkurencinį pranašumą vis dažniau lemia ne pavieniai tarifai ar SIM sprendimai, o pilnas infrastruktūrinis valdymo sluoksnis.

  • „Open Cosmos“ pritraukė 300 mln. eurų: spartins palydovų gamybą ir ryšio bei stebėsenos paslaugas

    „Open Cosmos“ pritraukė 300 mln. eurų: spartins palydovų gamybą ir ryšio bei stebėsenos paslaugas

    Europos palydovų bendrovė „Open Cosmos“ pritraukė 300 mln. eurų finansavimą, kurį planuoja skirti gamybos pajėgumų didinimui ir sparčiau diegti ryšio bei Žemės stebėsenos paslaugas. Bendrovė kuria palydovų infrastruktūrą ir su ja susijusias paslaugas vyriausybėms, kosmoso agentūroms ir verslui.

    Į investuotojų ratą įėjo keli Europos kapitalo fondai ir institucijos, taip pat prisidėjo ir kiti ankstesni bei nauji dalyviai. Bendrovė akcentuoja, kad papildomas kapitalas leis greičiau plėsti tiek technologijas, tiek komandą skirtingose Europos šalyse.

    „Open Cosmos“ veiklą apima visą grandinę nuo palydovų projektavimo ir gamybos iki duomenų apdorojimo, kad vaizdai ir jutiklių informacija virstų praktiškai panaudojama žvalgybine ar operacine įžvalga. Įmonė dirba su skirtingais užsakovais, kuriems svarbūs atsparūs ryšio kanalai ir patikimi stebėsenos duomenys.

    Keturi produktų blokai

    Bendrovė savo technologijas grupuoja į keturias kryptis. „OpenOrbit“ kuria, gamina ir eksploatuoja palydovus, o „OpenConstellation“ siekia sudaryti sąlygas vyriausybėms ir organizacijoms dalintis palydovine infrastruktūra.

    Ryšio paslaugas vystantis „ConnectedCosmos“ orientuojasi į plačiajuostį ryšį ir daiktų interneto komunikacijas tarp palydovų, orbitos ir Žemės. Tuo metu „DataCosmos“ apdoroja palydovinę vaizdinę ir sensorinę informaciją, kad būtų galima artimo realiam laikui stebėsena ir sprendimų priėmimas.

    Gamybos plėtra Europoje

    „Open Cosmos“ teigia šiuo metu valdanti keturias gamyklas Europoje, o esami pajėgumai leidžia pagaminti po vieną palydovą per dieną. Naujas finansavimas turėtų padėti didinti šį tempą ir užtikrinti spartesnį užsakymų įgyvendinimą.

    Plėtra numatoma tiek gamybos, tiek inžinerijos ir programinės įrangos komandose Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Graikijoje. Bendrovė nurodo, kad iš viso šiuose padaliniuose dirba beveik 400 darbuotojų.

    Kodėl auga paklausa?

    Tokio tipo infrastruktūros poreikis pastaraisiais metais auga, nes Europos valstybės daugiau investuoja į suverenius palydovinio ryšio ir Žemės stebėsenos pajėgumus. Šios sistemos svarbios tiek civilinėms funkcijoms, pavyzdžiui, kritinės infrastruktūros stebėsenai ar nelaimių valdymui, tiek nacionalinio saugumo uždaviniams.

    Pačios bendrovės cituojami duomenys rodo didėjantį investuotojų dėmesį kosmoso sektoriui: pasaulinės rizikos kapitalo investicijos į kosmosą 2026 metų pirmąjį pusmetį pasiekė 11,3 mlrd. eurų, kai per visus 2025 metus sudarė 10,1 mlrd. eurų. Tai atspindi platesnę tendenciją, kai kosminė infrastruktūra vis dažniau vertinama kaip strateginė, o ne vien nišinė technologijų sritis.

    „Sujungdami palydovus, saugų ryšį ir DI paremtas duomenų paslaugas kuriame sistemą, kuri informaciją iš orbitos paverčia tuo, ką vyriausybės ir įmonės gali panaudoti veiksmams. Ši investicija leidžia mums greičiau įgyvendinti šią viziją“, – sakė „Open Cosmos“ įkūrėjas ir vadovas Rafel Jorda Siquier.

    Bendrovė nurodo, kad naujas kapitalas bus nukreiptas „ConnectedCosmos“ plėtrai, „OpenConstellation“ ir „DataCosmos“ augimui bei palydovų gamybos pajėgumų didinimui. Praktikoje tai turėtų reikšti greitesnį paslaugų diegimą ir didesnį Europos klientų poreikius atitinkantį mastą.

  • Skaitmeninė kasybos revoliucija po žeme: DI, duomenys ir automatizacija keičia, bet centre lieka žmogus

    Po žeme vyksta tylus, bet spartus kasybos virsmas: vis daugiau įrangos renka duomenis, bendrauja tarpusavyje ir leidžia procesus valdyti nuotoliniu būdu. Ekspertai pabrėžia, kad technologijų tikslas nėra išstumti žmogų, o sumažinti rizikas ir padėti dirbti saugiau.

    Ši kryptis buvo akcentuota Katovicuose vykusioje „Future Mining Forum & Expo“ konferencijoje, kur diskutuota apie skaitmenizaciją, autonomines sistemas ir duomenų analizę kasyboje. Dalyviai sutaria: produktyvumas svarbus, tačiau pagrindinis matas išlieka darbuotojų sauga ir sprendimų patikimumas.

    Automatizacija, kuri turi ribas

    Viena ryškiausių tendencijų – pramoninis daiktų internetas ir mašinų tarpusavio sąveika. Kai kalnakasybos kombainas, konvejeriai, atramų valdymo sistemos ir stebėsena keičiasi duomenimis realiu laiku, galima ne tik matyti situaciją, bet ir greičiau aptikti nukrypimus.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad kasyba išlieka itin dinamiška aplinka, kur ne viską įmanoma iš anksto numatyti ir „užprogramuoti“. Todėl visiškas žmogaus pašalinimas iš proceso nėra realistiškas scenarijus: net ir didėjant automatizacijai, kritinėse situacijose svarbiausios išlieka patirtis, sprendimų priėmimas ir atsakomybė.

    „Ten, kur nėra pasikartojimo ir nuspėjamumo, reikalingas žmogus“, – sakė kasybos automatizavimo ekspertas Karol Bartodziej.

    Palydovai, kurie gali įspėti anksčiau

    Skaitmenizacija kasyboje plečiasi ir į paviršiaus rizikų valdymą. Palydovinė stebėsena, paremta radarinių duomenų analize, leidžia vertinti žemės paviršiaus poslinkius ir deformacijas, o tai padeda anksčiau pastebėti galimus pavojus bei nukreipti patikras ten, kur rizika didžiausia.

    Tokie sprendimai ypač aktualūs regionams, kuriuose kasybos poveikis apima dideles teritorijas, o rizikos nėra lokalios vienoje vietoje. Ekspertai pabrėžia, kad didelė dalis palydovinių duomenų gali būti prieinama be papildomo mokesčio, tačiau realius kaštus lemia apdorojimas, modeliavimas ir integracija su įmonių sprendimų priėmimo procesais.

    DI kasyboje: nauda, bet su kontrolės taisyklėmis

    DI sprendimai kasyboje jau taikomi analitikai, įrangos darbo optimizavimui ir incidentų prevencijai. Vis dėlto konferencijoje kartota mintis, kad kasybos įmonėms svarbu vengti „algoritmų valdoma kasykla“ naratyvo ir vietoj to kurti aiškiai pamatuojamus naudojimo scenarijus: trumpesnį užduočių atlikimo laiką, tikslesnius sprendimus ir didesnį saugumą.

    Didelė tema – duomenų apsauga ir jų kontrolė. Praktikoje tai reiškia DI įrankius, veikiančius organizacijos infrastruktūroje, kad jautrūs duomenys nepatektų išoriniams tiekėjams, o naudojimas būtų audituojamas ir atsekamas. Tai tampa ypač svarbu, kai DI diegiamas plačiai – nuo vidinių asistentų iki techninės priežiūros prognozavimo modelių.

    „Technologija turi likti žmogaus kontrolėje, o jautrūs duomenys negali palikti įmonės infrastruktūros“, – sakė Wojciech Brodziński.

    Ekspertai taip pat akcentuoja, kad augant duomenų kiekiui, jų interpretacija netampa automatinė: svarbu ne tik rinkti rodiklius, bet ir suprasti procesų seką, trikdžių pasikartojimą bei realią darbo eigą. Dėl to vis dažniau kalbama apie perėjimą nuo duomenų „kasimo“ prie procesų analizės, kai iš skaitmeninių pėdsakų atkuriamas faktinis veiklos ciklas.

    Galiausiai, skaitmeninė kasykla vis labiau suprantama kaip sujungta kiberfizinė sistema, kurioje būtina derinti automatiką, informacines sistemas, duomenų srautus, tiekimo grandines ir kibernetinį saugumą. Kuo daugiau sujungtų įrenginių ir platformų, tuo didesnė potenciali atakos „paviršiaus“ zona, todėl sauga čia apima ir fizinį, ir skaitmeninį lygmenį.

  • Ekspertai įspėja: Kinijoje pagaminti traktorių lustai gali tapti šnipinėjimo įrankiu JK ūkiuose

    Didžiosios Britanijos žemės ūkis vis labiau priklauso nuo prie interneto jungiamų technologijų, tačiau kartu auga ir kibernetinės rizikos. Ekspertai įspėja, kad modernūs traktoriai ir kita išmanioji žemės ūkio technika gali būti išnaudojama duomenims rinkti, o kraštutiniais atvejais – ir nuotoliniam veikimui.

    Apie tai skelbiama Koalicijos už saugią technologiją (angl. Coalition for Secure Technology) parengtoje analizėje, kurią citavo „The Telegraph“. Dokumente teigiama, kad tiekimo grandinėse plačiai naudojami Kinijoje pagaminti elektronikos komponentai, ypač ryšio moduliai ir lustai, didina sisteminę priklausomybę nuo išorinių gamintojų.

    Kas kelia didžiausią nerimą?

    Šiuolaikiniai traktoriai, GPS valdymo įranga, ūkio dronai ir automatizuotos laistymo sistemos nuolat generuoja duomenis apie laukų vietas, darbų grafiką, kuro sąnaudas, dirvožemio būklę ir derliaus prognozes. Tokia informacija vertinga ne tik konkurenciniu požiūriu – ji gali atskleisti ir šalies maisto tiekimo pažeidžiamumą.

    Analitikai pabrėžia, kad pakanka programinės ar aparatinės įrangos spragos, kad prie interneto prijungti įrenginiai taptų stebėjimo kanalu. Dalis rizikos siejama su gamykloje paliktais saugumo trūkumais, kurie vėliau gali būti išnaudoti nuotoliniu būdu.

    „Šnipinėjimas per ūkyje naudojamas mašinas gali padėti identifikuoti kritinius taškus Jungtinės Karalystės maisto gamybos sistemoje“, – teigiama ataskaitoje.

    Ką tai reiškia ūkininkams?

    Praktinis scenarijus nebūtinai susijęs su tiesioginiu technikos „perėmimu“. Dažniau kalbama apie tylų duomenų nutekinimą: pasėlių būklės rodiklius, gyvulių bandos dydį, planuojamus pardavimus ar logistikos maršrutus, kurie ilgainiui leidžia prognozuoti šalies gamybos pajėgumus.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad daiktų interneto ryšio moduliai žemės ūkyje dažnai gaminami globaliose tiekimo grandinėse, kuriose didelę dalį sudaro Kinijos gamintojai. Dėl to saugumo klausimas tampa ne vieno ūkininko problema, o platesne infrastruktūros atsparumo tema.

    Riziką didina ir tai, kad žemės ūkio sektorius sparčiai skaitmenizuojamas: daugėja nuotolinių atnaujinimų, telemetrijos paslaugų, debesijos analitikos sprendimų. Tai patogu, tačiau reikalauja aiškių kibernetinio saugumo standartų, reguliarių atnaujinimų ir griežtos prieigos kontrolės.

  • Elektra iš vyno ir žemės? 72 metų japonas parodė, kaip energija gali slypėti po kojomis

    Japonijos dizaineris ir išradėjas Satoshi Nakagawa pristatė koncepciją, kuri skamba neįprastai: elektros energiją esą galima išgauti iš kasdienių medžiagų, tokių kaip dirvožemis, lietaus vanduo ar net vynas. Jo idėja įvardijama kaip Micropower Collection (MPC) – mikrogalingumų surinkimas, kai pasitelkiami labai silpni natūraliai atsirandantys elektriniai signalai.

    Pagrindinis principas siejamas su elektrocheminiais procesais, vykstančiais drėgnoje aplinkoje ir organinėse medžiagose. Tokiose terpėse dėl jonų judėjimo ir skirtingų medžiagų sąlyčio gali susidaryti nedidelė įtampa, kurią teoriškai įmanoma surinkti ir panaudoti mažos galios įrenginiams.

    Per demonstracijas išradėjas teigė galintis stabiliai maitinti mažus šviesos šaltinius ar autonominius jutiklius, panaudodamas, pavyzdžiui, žemę iš vazono ar kelis lašus skysčio. Tokie sprendimai labiausiai tiktų ne telefonų krovimui, o itin taupiems prietaisams, kuriems pakanka mikrovatų ar milivatų lygio energijos.

    Energetikos ir elektronikos tyrimuose mikrogalingumų rinkimas nėra naujiena: panašūs principai taikomi renkant energiją iš vibracijų, šilumos skirtumų ar radijo bangų. Pastaraisiais metais augant daiktų interneto sprendimams, didėja ir susidomėjimas baterijų alternatyvomis, nes milijonų mažų jutiklių priežiūra bei baterijų keitimas tampa brangus ir taršus.

    Vis dėlto mokslinėje praktikoje tokios idėjos vertinamos labai konkrečiai: svarbiausi rodikliai yra realiai pasiekiama galia, stabilumas skirtingomis sąlygomis, saugumas ir tai, ar sprendimas gali būti masiškai pritaikytas. Jei MPC tipo technologija pasiteisintų, ji galėtų būti naudinga atokiose vietovėse, ekstremalių situacijų metu ar ten, kur svarbus ilgas autonominis veikimas be įprastų baterijų.

  • „Asseco“ antidrone sistema keičia žaidimą: jutikliai ant gatvių žibintų stebės dangų?

    „Asseco“ antidrone sistema keičia žaidimą: jutikliai ant gatvių žibintų stebės dangų?

    Lenkijos technologijų bendrovė „Asseco“ pristatė sprendimą, skirtą aptikti ir stebėti dronus, pasitelkiant akustinius jutiklius. Jie gali būti montuojami tiesiai ant gatvių apšvietimo stulpų, taip sukuriant lengvai plečiamą stebėsenos tinklą miestuose ir prie kritinės infrastruktūros.

    Tokios vietos pasirinktos neatsitiktinai: žibintai užtikrina patogų elektros tiekimą ir leidžia jutiklius įrengti aukščiau, mažiau pažeidžiamose vietose. Sistema sukurta veikti kaip pasyvus sprendimas, todėl pati neskleidžia papildomų signalų ir gali būti sunkiau aptinkama bei atsparesnė trikdymui.

    Surinkti garso duomenys per mobilųjį ryšį perduodami į „Asseco“ daiktų interneto platformą, kur atliekama analizė, įtraukiant DI. Tokiu būdu sistema atpažįsta objektą, seka jo judėjimą ir gali modeliuoti tikėtiną skrydžio trajektoriją, o nustačius neleistiną skrydį iš anksto apibrėžtose zonose, automatiškai siunčia perspėjimus.

    „Asseco“ teigimu, sprendimas numatytas dvejopai paskirčiai: gynybai ir civilinei saugai. Jis galėtų būti taikomas saugant karines teritorijas, oro uostus, tiltus, energetikos objektus bei kitą kritinę infrastruktūrą, kur svarbus ankstyvas mažai aukštyje skrendančių bepiločių aptikimas.

    Praktikoje didžiausias tokios technologijos iššūkis yra klaidingi suveikimai, kai drono skleidžiamas garsas supainiojamas su kitais šaltiniais, pavyzdžiui, motoroleriu ar vejapjove. „Asseco“ nurodo, kad testuojant siekiama maksimaliai sumažinti tokius atvejus, kad operatoriai gautų signalus tik patvirtintose situacijose.

    „Svarbus etapas buvo klaidingų suveikimų pašalinimas, kad įspėjimai būtų siunčiami tik tada, kai atvejis patvirtintas“, – sakė „Asseco“ atstovas Grzegorzas Bartleris.

    Dronų aptikimo technologijos Europoje sparčiai vystomos dėl augančio bepiločių prieinamumo, jų panaudojimo neteisėtam stebėjimui ar kontrabandai, taip pat dėl saugumo grėsmių šalia oro uostų ir strateginių objektų. Tokių sistemų paklausa didėja ir dėl to, kad vien tik dronų neutralizavimas be patikimo aptikimo bei identifikavimo grandinės dažnai laikomas nepakankamu sprendimu.

    „Asseco“ sprendimas dar laukia pirmųjų komercinių diegimų, tačiau pati koncepcija rodo kryptį, kuria juda rinka: tankūs, ant esamos infrastruktūros įrengiami sensorių tinklai, gebantys sujungti skirtingus duomenų šaltinius ir realiu laiku pateikti aiškius perspėjimus saugos tarnyboms.

  • „Arm“ atskilusi „Kigen“ pritraukė 11,5 mln. eurų: plečia eSIM kibernetinio saugumo sprendimus

    „Arm“ atskilusi „Kigen“ pritraukė 11,5 mln. eurų: plečia eSIM kibernetinio saugumo sprendimus

    Kambridže įsikūrusi eSIM ir nuotolinio SIM profilių valdymo (RSP) saugumo technologijų bendrovė „Kigen“ pritraukė 11,5 mln. eurų finansavimą. Investiciją suteikė Jungtinės Karalystės investicijų įmonė „Salica Investments“.

    Skelbiama, kad lėšos bus skirtos bendrovės plėtrai Jungtinėje Karalystėje, Europos Sąjungoje ir JAV. Šis finansavimo tipas įvardijamas kaip augimo skola, kuri dažniausiai naudojama pardavimų, produkto plėtros ir tarptautinės plėtros pagreitinimui.

    „Ši investicija leidžia užtikrintai paspartinti kitą mūsų augimo etapą. Klientai ieško praktiškų būdų stiprinti kibernetinį atsparumą, supaprastinti atitiktį reguliavimui ir ilgainiui valdyti saugų ryšį“, – sakė „Kigen“ vadovas Vincentas Korstanje.

    „Kigen“ yra „Arm“ atskilusi įmonė, savarankiškai veikianti nuo 2020 metų. Bendrovė turi biurus Kambridže, Belfaste ir Noidoje (Indija) ir orientuojasi į pasitikėjimo bei saugumo integravimą per SIM, eSIM ir iSIM technologijas.

    Bendrovė teigia, kad jos sprendimai padeda organizacijoms diegti daiktų interneto infrastruktūrą, kai svarbūs saugumo reikalavimai, audituojamumas ir ilgaamžė priežiūra. Tokiuose projektuose ryšio sauga tampa ne tik technine, bet ir verslo tęstinumo bei reguliacinės rizikos valdymo tema.

    „Kigen“ akcentuoja, kad jos technologijos suderinamos su plačiu mikroschemų rinkiniu ir moduliais, o ryšio pasirinkimas apima daugiau nei 200 antžeminių ir palydovinių tinklų. Praktikoje tai aktualu gamintojams, kurie vienu produktu taikosi į skirtingas rinkas ir operatorius.

    Įmonė taip pat išryškina eSIM saugumo atnaujinimus ir pataisų diegimą dideliu mastu. Augant prijungtų įrenginių skaičiui, gamintojams ypač svarbu užtikrinti nuspėjamą atnaujinimų valdymą per visą produkto gyvavimo laiką, ypač kai įrenginiai rinkoje išlieka daugelį metų.

    Pastaruoju metu „Kigen“ platforma vis dažniau teikiama kaip SaaS paslauga, leidžianti lanksčiau naudotis operacinės sistemos licencijomis, valdymo įrankiais ir profesionaliomis paslaugomis pagal poreikį. Tokia schema gali būti patraukli įmonėms, siekiančioms greitesnio diegimo ir aiškesnio kaštų modelio.

    „Komanda sukūrė aiškiai išsiskiriančią platformą ryšio ir kibernetinio saugumo sankirtoje, kuri ypač aktuali gamintojams ir įmonėms vis griežtėjančio reguliavimo ir veiklos reikalavimų aplinkoje“, – sakė „Salica Investments“ atstovas Usmanas Ali.

    „Kigen“ nurodo, kad ją jau yra rėmę tokie investuotojai kaip „Arm“, „SoftBank Vision Fund 2“ ir SBI Group. Tuo metu „Salica Investments“ pristatoma kaip privataus kapitalo fondų grupė, investuojanti tiek į nuosavą kapitalą, tiek į skolą, daugiausia Jungtinėje Karalystėje.