Tag: Dailės terapija

  • Nemokamos savipagalbos grupės Vilniuje: dailės terapija padės tėvams ir negalią slaugantiems

    Vilniuje startuoja dvi nemokamos savipagalbos grupės, kuriose dalyviai emocinę įtampą ir kasdienius iššūkius mokysis atpažinti pasitelkdami dailės terapijos metodus. Grupes veda dailės terapeutės Remigija Gilė ir Jūratė Bukauskienė, o dalyvavimas finansuojamas Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis.

    Organizatorės pabrėžia, kad dailės terapija nėra dailės pamoka ar vertinamas kūrybinis rezultatas. Svarbiausia tampa pats procesas, leidžiantis saugiai išreikšti jausmus, sumažinti stresą, geriau suprasti savo reakcijas ir stiprinti vidinius resursus, kai žodžių pritrūksta.

    Tėvams skirtoje grupėje bus laukiami auginantys vaikus, patiriančius mokymosi, elgesio ar emocinių sunkumų. Pirmasis susitikimas numatytas spalio 20 dieną, o visas ciklas apima šešis antradienio vakarus nuo 17.30 iki 19.30 valandos.

    Šių susitikimų metu dalyviai kviečiami ieškoti atsakymų, kaip išbūti su vaiko sunkumais jų neperimant sau, kaip suvaldyti nuovargį ir emocijas, bei kaip kasdienėje rutinoje atrasti laiko savo poreikiams. Praktikos bus orientuotos į savistabą, ribų stiprinimą ir palaikymo bendruomenės kūrimą.

    Artimiesiems skirta grupė orientuota į tuos, kurie rūpinasi šeimos nariu su negalia ir susiduria su ilgalaikės priežiūros keliamu nuovargiu, nerimu ar kaltės jausmu. Pirmasis susitikimas vyks spalio 7 dieną, susitikimai numatyti pirmadieniais nuo 17.30 iki 19.30 valandos, taip pat šešis kartus.

    Abi grupės vyks studijoje „Dailės terapijos erdvė“ Pulko gatvėje 2, Žirmūnuose, Vilniuje. Organizatorės ragina registruojantis įsivertinti galimybę dalyvauti visuose susitikimuose, nes nuoseklumas grupinėje savipagalboje yra viena svarbiausių sąlygų siekiant tvaraus emocinio pokyčio.

    Norintiems dalyvauti aktualu žinoti, kad savipagalbos grupės paprastai grindžiamos konfidencialumu ir pagarbiu bendravimu, o saugią atmosferą užtikrina vedančios specialistės. Dailės terapijos metodai šiuolaikinėje praktikoje dažnai pasitelkiami emocinei savireguliacijai, streso mažinimui ir psichologinio atsparumo stiprinimui, ypač patiriant ilgalaikį krūvį šeimoje.

    Daugiau informacijos apie registraciją ir praktinius klausimus teikiama tiesiogiai organizatorėms nurodytais kontaktais. Dalyvavimas abiejose grupėse yra nemokamas.

  • Dailės terapija mokykloje: kaip 40 valandų programa padėjo mokiniams atpažinti emocijas ir mažinti stresą

    Dailės terapija mokykloje: kaip 40 valandų programa padėjo mokiniams atpažinti emocijas ir mažinti stresą

    Dailės terapija kaip saugi erdvė

    2026 metais kovo–balandžio mėnesiais gimnazijoje vyko 40 akademinių valandų dailės terapijos užsiėmimai, įgyvendinti pagal „Tūkstantmečio mokyklų II“ programos veiklas. Jie buvo skirti ne meniniam rezultatui, o patyrimui: sustoti, įsiklausyti į save ir saugiai išreikšti emocijas.

    Užsiėmimų metu dalyviai per spalvas, formas ir simbolius galėjo perteikti nerimą, baimes ar sumišimą, kuriuos ne visada paprasta įvardyti žodžiais. Tokia neverbalinė raiška ypač svarbi paauglystėje, kai emocijos intensyvios, o kalbėti apie jas gali būti nedrąsu.

    Kas pasikeitė mokiniams

    Mokiniams dailės terapijos procesas padėjo geriau atpažinti ir įvardyti jausmus, sumažino vidinę įtampą ir sustiprino pasitikėjimą savimi. Kartu buvo lavinami dėmesio ir atminties įgūdžiai, nes kūrybinės užduotys reikalauja susitelkimo, planavimo ir nuoseklumo.

    Ne mažiau svarbus poveikis – santykiams. Bendra patyriminė veikla skatino atvirumą, drąsesnį bendravimą ir bendradarbiavimą, o klasės ar grupės viduje kūrė daugiau tarpusavio palaikymo.

    Nauda specialistams ir bendruomenei

    Pagalbos mokiniui specialistams šie užsiėmimai tapo galimybe metodą patirti „iš vidaus“ ir praplėsti profesinių priemonių spektrą. Kūrybiniai metodai dažnai pasiteisina dirbant su vaikais, kuriems sunku kalbėti tiesiai, tačiau lengviau atsiverti per vaizdą ir procesą.

    Be to, daliai specialistų tai buvo ir emocinio atsparumo stiprinimas: kai dirbama su kitų žmonių sunkumais, svarbu turėti būdų saugiai reflektuoti ir patiems. Tokios veiklos gali prisidėti prie visos mokyklos bendruomenės mikroklimato, nes didina jautrumą emocinei savijautai ir skatina empatiją.

    „Kai sukuriama saugi erdvė jausmams išreikšti, atsiranda reali galimybė augti, stiprėti ir kurti palaikančią mokyklos bendruomenę“, – teigė projekto iniciatoriai.

    Veiklos buvo įgyvendintos bendradarbiaujant su „Tūkstantmečio mokyklų“ programa, finansuojama Europos Sąjungos lėšomis, o programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra. Gimnazijoje už veiklų koordinavimą ir turinio pristatymą buvo atsakingos įtraukiojo ugdymo koordinatorė Solveiga Voinovienė ir lyderystės veikiant koordinatorė Katažyna Dolžkova.