CP v2

Tag: Dainų konkursai

  • Kanada debiutuos „Eurovizijoje“: po EBU sprendimo paaiškėjo, kur ir kada ją išvysime scenoje

    Kanada debiutuos „Eurovizijoje“: po EBU sprendimo paaiškėjo, kur ir kada ją išvysime scenoje

    Kanada atveria duris į konkursą

    Kanada kitais metais pirmą kartą dalyvaus „Eurovizijos“ dainų konkurse. Tai būtų pirmas naujas prie konkurso prisijungęs kraštas nuo 2015 metais įtrauktos Australijos, o sprendimą lėmė transliuotojų struktūroje įvykę pokyčiai.

    Organizatoriai paskelbė, kad Kanados visuomeninis transliuotojas CBC/Radio-Canada tapo pilnateisiu Europos transliuotojų sąjungos (EBU) nariu. Šis statusas suteikia teisę teikti paraišką dalyvauti konkurse, o Kanados pasirodymas numatomas pusfinaliuose.

    Kaip bus renkamas Kanados atstovas

    CBC/Radio-Canada nurodė, kad artimiausiais mėnesiais pateiks daugiau informacijos, kaip bus atrenkamas Kanados atstovas. Kol kas neįvardijama, ar bus rengiama nacionalinė atranka, ar pasirinktas vidinis atrankos modelis, kaip tai daro dalis šalių.

    Sprendimas vertinamas kaip galimybė Kanados atlikėjams pasiekti vieną didžiausių pasaulio muzikinių televizinių auditorijų. Pastaraisiais metais „Eurovizija“ ypač stipriai augino tarptautinį matomumą per transliacijas ir srautines platformas, todėl dalyvavimas tampa reikšmingu karjeros šuoliu ir už Europos ribų.

    „Mūsų dalyvavimas „Eurovizijos“ dainų konkurse, pradedant kitais metais Bulgarijoje, leis Kanados talentui atsiskleisti vienoje garsiausių pasaulio muzikos scenų“, – sakė CBC/Radio-Canada prezidentė ir generalinė direktorė Marie-Philippe Bouchard.

    „Tai taip pat leis žiūrovams Kanadoje ir toliau stebėti bei balsuoti, kaip jie darė ne vienerius metus, tik šįkart su papildomu jauduliu, kai scenoje bus atstovaujama jų šalis“, – pridūrė ji.

    Kur vyks konkursas ir kokiame fone

    Skelbiama, kad „Eurovizijos“ dainų konkursas vyks Bulgarijoje 2027 metais. Šalies teisė rengti konkursą siejama su pergale prieš tai vykusiame finale, kurio baigtį lėmė itin įtemptas balsavimas.

    Vis dėlto konkurso organizavimą ir artėjančio sezono pasirengimą lydi politinės įtampos bei diskusijos dėl Izraelio dalyvavimo. Dalis šalių buvo pasitraukusios iš konkurso, o ar jos sugrįš kitąmet, organizatoriai kol kas nepatvirtina.

    „Džiaugiamės, kad CBC/Radio-Canada, tapusi pilnateise EBU nare, gali dalyvauti, ir laukiame Kanados balso, kūrybiškumo bei energijos „Eurovizijos“ scenoje Bulgarijoje 2027 metais“, – sakė EBU „Eurovizijos“ dainų konkurso direktorius Martin Green.

    EBU atstovai taip pat primena, kad Kanada „Eurovizijos“ istorijoje jau turi simbolinį pėdsaką: Kanadoje gimusi Céline Dion 1988 metais laimėjo konkursą atstovaudama Šveicarijai. Tai dažnai minima kaip pavyzdys, kad konkursas seniai peržengė geografines ribas ir tapo platesnio kultūrinio lauko reiškiniu.

    Kanados auditorijos įsitraukimas, anot organizatorių, yra aukštas ir už Europos ribų: balsavime iš vadinamojo „likusio pasaulio“ kanadiečiai pastaruoju metu buvo tarp aktyviausių. Tai – vienas argumentų, kodėl Kanados įtraukimas laikomas ne tik simboliniu, bet ir pragmatišku žingsniu siekiant auginti konkurso tarptautinę rinką.

  • Alytuje skambėjo „Dzūkų balsas“: per šimtą vaikų ir jaunimo varžėsi dzūkiškų dainų konkurse

    2026 metų balandžio 23 dieną Alytaus muzikos mokykloje vyko tradicinis Dzūkijos krašto dainų konkursas „Dzūkų balsas“. Renginys subūrė jaunus atlikėjus iš įvairių regiono ugdymo įstaigų ir tapo proga gyvai puoselėti dzūkišką dainavimo tradiciją.

    Organizatorių teigimu, į konkursą susirinko daugiau nei šimtas dalyvių, o salėje netrūko nei palaikančių mokytojų, nei artimųjų. Dzūkiška šneka ir senosios melodijos tapo pagrindine renginio ašimi, priminusia, kad tarmė ir folkloras jaunajai kartai gali būti ne mažiau aktualūs nei šiuolaikinė muzika.

    Konkursą lydėjo tarmė ir tradicija

    Šventinę popietę dalyvius pasveikino Alytaus muzikos mokyklos direktorė Gabrielė Dambauskaitė, palinkėjusi sėkmės ir skambių pasirodymų. Jos žodžiais, tokie renginiai ugdo ne tik muzikinį pasirengimą, bet ir pagarbą savo krašto kultūrai.

    Kiekvienas pasirodymas buvo savitas: skambėjo dzūkiškos dainos, kuriose atgyja gamtos vaizdai, šeimos istorijos ir kasdienybės poetika. Klausytojai girdėjo ir gerai žinomus motyvus, perduodamus iš kartos į kartą, ir drąsesnes jaunųjų atlikėjų interpretacijas.

    Komisijai teko nelengvas sprendimas

    Atlikėjus vertino komisija, sudaryta iš regiono muzikos ir folkloro pedagogų. Komisijai pirmininkavo Alytaus Sakalėlio pradinės mokyklos muzikos mokytoja ekspertė Reda Vokietaitienė, taip pat vertino Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos mokytoja ir folkloro ansamblio „Avilys“ vadovė Ineta Meduneckytė Tamošiūnienė bei Lazdijų menų mokyklos Veisiejų skyriaus vyresnioji dainavimo mokytoja Rasa Sabaliauskienė.

    Renginio vedėja mokytoja Jolanta Sabonienė šiltu bendravimu ir tarmiškais intarpais padėjo išlaikyti jaukią atmosferą, todėl konkurso jaudulys daugeliui tapo labiau įkvepiančia patirtimi nei įtampa. Komisijos narių teigimu, vertinant buvo svarbu ne tik balso tembras ar intonacija, bet ir gebėjimas perteikti dzūkiško dainavimo stilių.

    Bendra daina suvienijo visus

    Renginį simboliškai užbaigė visus dalyvius sujungusi bendra daina „Šių naktelį“. Organizatoriai pabrėžė, kad tokia pabaiga svarbi ne mažiau nei apdovanojimai, nes parodo bendruomeniškumą ir gyvą tradicijos tęstinumą.

    „Svarbiausia ne laimėjimai, o tas jausmas, kai šimtas balsų susilieja į vieną didelę Dzūkijos dainą“, – sakė konkurso organizatorė mokytoja Daiva Grabauskienė.

    „Dzūkų balsas“ Alytuje dar kartą priminė, kad regioninė kultūra gali būti ne tik saugoma, bet ir aktyviai kuriama šiandien. Augantis jaunų dalyvių skaičius rodo, kad tarmė ir folkloras išlieka patrauklūs, kai jiems suteikiama scena, profesionalus palaikymas ir aiški prasmė.