Kultūros ministras Lukas Alsys patvirtino Kultūros centrų veiklos plėtros rekomendacijas, kurios apibrėžia bendrą kryptį savivaldybių kultūros centrams visoje Lietuvoje. Dokumentu siekiama stiprinti jų vaidmenį regionuose, didinti paslaugų kokybę, prieinamumą ir įtrauktį skirtingoms visuomenės grupėms.
Rekomendacijos numato, kad kultūros centrai turi veikti kaip atviros, bendruomenę telkiančios erdvės, derinančios tradicijas su šiuolaikinėmis technologijomis. Jose pabrėžiama, kad tai nėra griežtas standartas, o lankstesnis įrankis, padedantis planuoti veiklą ir nusistatyti prioritetus pagal vietos poreikius.
Kokia misija keliama centrams
Dokumente kultūros centrų misija įvardijama kaip kokybiškų kultūros paslaugų kūrimas ir teikimas, atliepiant kultūrinius, edukacinius, pažintinius ir socialinius gyventojų poreikius. Taip pat akcentuojamas tikslas stiprinti regiono kultūrinį tapatumą ir mažinti kultūrinę atskirtį, prisidedant prie gyvenimo kokybės.
Vizijoje kultūros centrai matomi kaip socialiai atsakingos įstaigos, ugdančios pilietiškumą ir kūrybiškumą. Kartu iš jų tikimasi aktyvesnio dialogo su vietos žmonėmis, kad kultūros pasiūla atspindėtų realius bendruomenės lūkesčius, o ne vien tradicinį renginių kalendorių.
Daugiau skaitmeninio turinio ir tradicijų apsauga
Rekomendacijose pabrėžiamas balansas tarp istorinės atminties ir šiuolaikiškų veiklos formų. Akcentuojama etninės kultūros, nematerialaus paveldo ir dainų švenčių tradicijos puoselėjimo svarba, kartu skatinant inovacijas ir skaitmeninio turinio sklaidą.
Tarp numatytų krypčių įvardijamas kultūros turinio viešinimas nacionalinėje platformoje „eKultūra“, siekiant didesnio pasiekiamumo ir patogesnės prieigos gyventojams. Taip pat raginama stiprinti mėgėjų ir profesionaliojo meno sinergiją, kad vietos kolektyvų veikla būtų papildoma aukštesnės meninės vertės programomis.
Dėmesys prieinamumui, partnerystėms ir specialistams
Dokumente daug dėmesio skiriama paslaugų prieinamumui, ypač socialiai jautrioms grupėms, taip pat kultūrinei edukacijai. Kultūros centrams rekomenduojama aktyviau įsitraukti į Kultūros paso veiklas ir neformalųjį suaugusiųjų švietimą, kad auditorijos būtų plečiamos nuosekliai, o ne vien per pavienius renginius.
Rekomendacijose akcentuojama, kad kokybiškoms paslaugoms būtina tinklaveika, todėl raginama stiprinti bendradarbiavimą su savivaldybių ir valstybinėmis įstaigomis, mokyklomis, nevyriausybinėmis organizacijomis bei individualiais kūrėjais. Taip pat išskiriamas kultūros darbuotojų kvalifikacijos kėlimas ir profesionalų pritraukimas į regionus kaip vienas svarbiausių ilgalaikių uždavinių.
Ministerija tikisi, kad nuoseklus rekomendacijų taikymas padės stiprinti kultūros centrų tvarumą ir jų indėlį į vietos bendruomenių gerovę. Nors dokumentas nėra finansavimo sprendimas, jis gali tapti pagrindu savivaldybėms planuojant prioritetus, vertinant paslaugų kokybę ir formuojant kultūros paslaugų tinklą.
Kultūros centrų veiklos plėtros rekomendacijos paskelbtos Teisės aktų registre.
