CP v2

Tag: Dainuojamoji poezija

  • Albertas Antanavičius-Šekspyras Alytuje pristatys naują knygą ir pakvies į dainuojamosios poezijos vakarą

    Alytaus miesto dienų išvakarėse į Alytų sugrįžta kraštietis, dainuojamosios poezijos kūrėjas ir atlikėjas Albertas Antanavičius-Šekspyras. Birželio 11 dieną 17.15 valandą Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) jis surengs muzikinį-poetinį susitikimą, kuriame pristatys naujausią savo leidinį, gros ir dainuos.

    Renginyje klausytojai išgirs ir kūrybos fragmentų iš knygos-albumo Veisiejų krašte – su paukščiais ir paukštukais, kurioje susipina poezija, gamtos pažinimas ir dzūkiškas krašto jautrumas. Biblioteka kviečia į vakarą kaip į gyvą susitikimą su autoriumi, kuriame knyga tampa ne tik skaitomu, bet ir klausomu pasakojimu.

    Leidinys sudarytas iš 117 eiliuotų tekstų apie Dzūkijos Veisiejų krašto sparnuočius, o kiekvieną jų lydi dailininkės Aurelijos Ozolinios iliustracijos. Tokia knygos struktūra artima albumui ir kartu primena pažintinį žinyną, todėl gali sudominti ir vaikus, ir suaugusiuosius, ypač tuos, kurie ieško ryšio su regiono gamta bei kultūra.

    Dainuojamosios poezijos vakarai Lietuvoje pastaraisiais metais išlieka gyvi dėl kamerinės atmosferos ir tiesioginio santykio su publika, o bibliotekos vis dažniau tampa svarbia erdve tokiems susitikimams. Čia dėmesys krypsta į tekstą, kalbą ir autentišką atlikimą, o klausytojai dažnai ateina ne tik į koncertą, bet ir į pokalbį.

    „Albertą praminė Šekspyru, ne kokiu apgailėtinu eiliakaliu, bet pačiu Šekspyru. Ir tai daug pasako, visų pirma apie jo aistrą eiliuoti. Panašu, kad jam daug sunkiau kalbėti proza, ilgais sakiniais nei sueiliuoti. Todėl jo tekstuose – ir nenuvalkiotos, šviežios metaforos, ir paprastučiai kasdieniai žodžiai, ir gili mintis. Bet svarbiausia, kad Albertas nesideda esąs Šekspyras. Jis tiesiog rašo kaip moka – ir jam sekasi“, – sakė rašytojas Juozas Šikšnelis.

    Organizatoriai pabrėžia, kad susitikimas atviras visiems, kurie vertina dainuojamąją poeziją, literatūrą ir dzūkišką kultūros pulsą. Tai proga išgirsti naujausius autoriaus tekstus, pasikalbėti apie knygos idėją ir patirti vakaro programą gyvai.

  • 62-asis „Poezijos pavasaris“ Pakruojyje: poetai, almanachas bibliotekai ir dainuojamoji poezija

    62-asis „Poezijos pavasaris“ Pakruojyje: poetai, almanachas bibliotekai ir dainuojamoji poezija

    Gegužės 21 dieną Pakruojo ugniagesių draugijos stoginės erdvėse įvyko tarptautinio festivalio „Poezijos pavasaris 2026“ renginys. Tai jau 62-asis kartas, kai Lietuvoje vykstantis festivalis suburia poetus ir klausytojus skirtinguose miestuose.

    Pakruojyje poeziją skaitė Sara Poisson, Rūta Vyžintaitė, Valdas Antanas Daškevičius ir Daiva Molytė-Lukauskienė. Susitikimas tapo proga gyvai išgirsti naujausius tekstus ir pasikalbėti apie šiuolaikinės lietuvių poezijos kryptis.

    Poetai Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio bibliotekai padovanojo festivalio „Poezijos pavasaris 2026“ almanachą. Toks almanachas bibliotekose svarbus ne tik kaip leidinys skaitytojams, bet ir kaip festivalio metraštis, fiksuojantis to metų literatūrinį pulsą.

    Renginio dalyvius pasveikino Pakruojo rajono savivaldybės vicemeras Virginijus Kacilevičius ir savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Renata Budrienė. Jie pabrėžė, kad festivalio tradicija rajone stiprina kultūrinį gyvenimą ir kasmet pritraukia vis daugiau poezijos klausytojų.

    Renginyje dalyvavo ir bibliotekos direktorė Vilma Pekelienė, akcentavusi gyvų susitikimų su autoriais vertę bibliotekos bendruomenei. Tokie vakarai, anot organizatorių, padeda skaitytojams atrasti literatūrą kaip dialogą, o ne vien knygą lentynoje.

    Programą papildė dainuojamoji poezija: susirinkusiems muzikinius kūrinius atliko Sigitas Kivilis ir Gintas Gvazdauskas. Poezijos ir muzikos derinys leido renginiui išlaikyti kamerinę atmosferą ir įtraukti įvairaus amžiaus publiką.

    „Poezijos pavasaris“ kasmet plečia renginių geografiją ir skatina literatūrą skambėti ne tik didžiosiose scenose, bet ir mažesnių miestų bendruomenėse, bibliotekose bei kultūros erdvėse. Tokia kryptis vis labiau atliepia auditorijos poreikį kultūrą patirti čia pat, savo mieste.

  • Rojaus kaime sužydo festivalis: 65 metų muziejui ir istorija apie obelų sodą, pakeitusį Velnią

    Rojaus kaime sužydo festivalis: 65 metų muziejui ir istorija apie obelų sodą, pakeitusį Velnią

    Pavasario šventė Ignalinos rajone

    Gegužės 16 dieną Ignalinos rajono Rojaus kaime, prof. Adomo Hrebnickio memorialiniame muziejuje, surengtas pavasario muzikos ir poezijos festivalis „Tarp žydinčių rojaus obelų“.

    Renginys skirtas muziejaus įkūrimo 65 metų sukakčiai ir subūrė kultūros, istorijos bei gamtos paveldu besidominčius lankytojus į senąją sodybą, kuri pavasarį tampa išskirtiniu traukos tašku.

    Kaip gimė pomologinis sodas

    Profesorius Adomas Hrebnickis 1886 metais, sukūręs šeimą ir gavęs žemės, pradėjo formuoti pomologinį sodą vietovėje, kuri anuomet buvo vadinama Velnyne. Jo tikslas buvo praktiškas ir ambicingas: nederlingą plotą paversti vaismedžių ir selekcijos vieta.

    Muziejuje priminta, kad sode augo šimtai veislių, tarp jų gausus obelų, kriaušių, slyvų, vyšnių ir trešnių rinkinys. A. Hrebnickis rinko vietines veisles, vykdė atranką ir prisidėjo prie selekcijos tradicijų, kurios šiandien laikomos reikšminga žemės ūkio paveldo dalimi.

    „Adomas Hrebnickis sodus kūrė ne vien sau, o visuomenei ir ateities kartoms“, – sakė renginyje dalyvavę organizatoriai.

    Mokslas, edukacijos ir muzika

    Festivalio programoje skambėjo pranešimai apie istorinių vaismedžių sodų reikšmę, obelų veislių paveldą ir biologinę įvairovę. Įžvalgomis dalijosi akademinės bendruomenės ir praktikos atstovai, pabrėžę, kad senieji sodai svarbūs ne tik kultūrai, bet ir vietinių genofondų išsaugojimui.

    Vėliau lankytojai kviesti į edukacijas ir degustacijas, o vakare vyko dainuojamosios poezijos koncertas, kuriame pasirodė Ignalinos viešosios bibliotekos literatų klubas Lelija ir muzikos grupė „Baltos varnos“.

    „Žydinčių obelų apsuptyje muzika ir poezija primena, kad paveldas gyvas tada, kai juo dalijamasi“, – sakė renginio dalyviai.

    Renginyje išskirta ir archyvinė medžiaga, filmuota 1961 metais. Ji leido pažvelgti į anuometinį sodo gyvenimą ir įamžintas bendruomenės bei mokslininkų susibūrimo akimirkas, kurios šiandien muziejuje tampa pasakojimo apie vietos tapatybę dalimi.

    Organizatoriai dėkojo savanoriams ir rėmėjams už pagalbą puoselėjant muziejaus aplinką. Taip pat pristatyta gamtos fotografijų paroda, kuri visą vasarą eksponuojama muziejaus erdvėse, papildydama festivalio temą apie gamtos ciklą ir atmintį.

  • Muziejų dieną Rojuje minės 65-metį: festivalis tarp žydinčių obelų ir „Baltų varnų“ koncertas

    Muziejų dieną Rojuje minės 65-metį: festivalis tarp žydinčių obelų ir „Baltų varnų“ koncertas

    Gegužės 16 dieną prof. Adomo Hrebnickio memorialinis muziejus Rojuje kviečia į Muziejų dienai skirtą šventę, kurioje bus minimas muziejaus 65 metų jubiliejus. Renginio ašis – dainuojamosios poezijos festivalis „Tarp žydinčių Rojaus obelų“, sujungiantis muziejaus istoriją, vietos tradicijas ir gyvą muziką.

    Organizatoriai žada programą po atviru dangumi senųjų obelų sode: lankytojų lauks edukacijos, degustacijos, parodos ir literatų kūrybos pristatymai. Vakaro akcentu taps grupės „Baltos varnos“ koncertas, kuris, pasak muziejaus, turėtų vainikuoti pavasarišką susitikimą Rojuje.

    Programa ir praktinė informacija

    Renginys skirtas ne tik Muziejų dienai, bet ir paties memorialinio muziejaus sukakčiai, todėl numatytos veiklos orientuotos į patyriminį pažinimą. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų muziejų tendencijas Lietuvoje: vis daugiau institucijų kviečia ne vien apžiūrėti ekspozicijas, bet ir dalyvauti edukacijose, ragavimuose, susitikimuose su kūrėjais.

    Norintiems atvykti patogiau, organizuojamas specialus autobusas į Rojų. Išvykimas planuojamas nuo Ignalinos krašto muziejaus (Ateities g. 43) 11.00 ir 15.00 valandomis, o grįžimas iš prof. Adomo Hrebnickio memorialinio muziejaus numatytas 14.00 ir 19.30 valandomis.

    Organizatoriai pabrėžia, kad vietų skaičius autobuse ribotas, todėl būtina išankstinė registracija telefonu +370 682 13 864 arba el. paštu muziejus@ignalina.lt. Projektas „Tarp žydinčių Rojaus obelų: profesoriaus Adomo Hrebnickio atminimui“ finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą.