CP v2

Tag: Dantų ėduonis

  • Valgote daug saldumynų? Gydytojai įspėja, kokias mirtinas ligas didina cukraus perteklius

    Saldumynai daugeliui yra kasdienybė, tačiau mitybos specialistai pabrėžia, kad ilgainiui didelis pridėtinio cukraus kiekis siejamas su rimtomis, kartais ir gyvybei pavojingomis ligomis. Ypač rizikinga, kai cukrus gaunamas ne tik iš desertų, bet ir iš saldintų gėrimų, padažų, pusfabrikačių ar net kai kurių „sveikų“ užkandžių.

    Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja riboti laisvuosius cukrus iki mažiau nei 10 proc. paros energijos, o papildomai sveikatai palankesnė riba yra mažiau nei 5 proc. Praktikoje tai reiškia, kad net keli saldinti gėrimai ar dažni desertai per dieną gali greitai viršyti rekomendacijas.

    Kas vyksta organizme?

    Reguliarus cukraus perteklius skatina svorio augimą, nes energijos gaunama daug, o sotumo jausmas dažnai neatsiranda, ypač vartojant skystą cukrų. Didėjant kūno masei ir riebalinio audinio kiekiui, dažnėja atsparumas insulinui, kuris laikomas pagrindiniu 2 tipo diabeto vystymosi mechanizmu.

    Didelę reikšmę turi ir kepenys: kai cukraus, ypač fruktozės, gaunama per daug, ji lengviau virsta riebalais. Tai siejama su nealkoholine kepenų suriebėjimo liga, kuri gali progresuoti iki uždegimo, fibrozės ir kitų komplikacijų, didinančių ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką.

    Širdžiai ir kraujagyslėms – papildoma našta

    Tyrimai rodo, kad dažnas saldintų gėrimų ir didelio kiekio pridėtinio cukraus vartojimas siejamas su nepalankiais kraujo riebalų rodikliais, padidėjusiu kraujospūdžiu ir lėtiniu uždegimu. Šie veiksniai didina išeminės širdies ligos ir insulto tikimybę, ypač jei kartu trūksta fizinio aktyvumo ir racione gausu itin perdirbtų produktų.

    Specialistai pabrėžia, kad problema dažnai slypi ne viename produkte, o bendrame mitybos modelyje, kai saldūs produktai išstumia pilnavertį maistą. Tuomet organizmui ima trūkti skaidulų, baltymų ir mikroelementų, kurie padeda stabilizuoti gliukozės svyravimus ir palaikyti normalų sotumą.

    Poveikis dantims ir galimi ryšiai su vėžiu

    Cukrus laikomas vienu pagrindinių dantų ėduonies rizikos veiksnių, nes burnos bakterijos jį greitai paverčia rūgštimis, ardančiomis emalį. Rizika ypač didėja, kai saldūs užkandžiai „užkandžiaujami“ dažnai, o nevalgoma rečiau ir reguliariai.

    Kalbant apie onkologines ligas, mokslininkai pabrėžia, kad pats cukrus nėra tiesioginė vėžio priežastis, tačiau per didelis jo vartojimas gali prisidėti netiesiogiai. Svorio augimas, atsparumas insulinui ir lėtinis uždegimas laikomi veiksniais, kurie didina kai kurių vėžio formų riziką ir blogina bendrą metabolinę sveikatą.

    Jei norisi sumažinti rizikas, dažniausiai rekomenduojama pradėti nuo saldintų gėrimų, nes jie yra vienas didžiausių „nematomų“ cukraus šaltinių. Taip pat verta rinktis produktus su mažiau pridėtinio cukraus, daugiau skaidulų ir stebėti porcijas, o esant antsvoriui, padidėjusiam gliukozės kiekiui ar kepenų rodikliams – pasitarti su gydytoju.

  • Mokslininkai nustebino: dantų būklė gali išduoti, kiek ilgai gyvensite

    Mokslininkai nustebino: dantų būklė gali išduoti, kiek ilgai gyvensite

    Burnos sveikata vis dažniau vertinama ne tik kaip estetikos ar patogaus kramtymo klausimas. Naujausi tyrimai rodo, kad dantų būklė gali būti susijusi su vyresnio amžiaus žmonių bendra sveikata ir net ilgaamžiškumo prognozėmis.

    Japonijoje atliktoje didelės apimties analizėje vertinta, kaip dantų būklė siejasi su ilgalaikėmis sveikatos išeitimis. Tyrėjai pabrėžia, kad svarbu ne vien tai, kiek dantų žmogus yra praradęs, bet ir kokios būklės yra likę dantys bei kaip jie gydyti.

    Osakos universiteto komanda išanalizavo 190 282 asmenų, kurių amžius buvo 75 metų ir daugiau, medicininius bei odontologinius duomenis. Kiekvienas dantis buvo priskirtas vienai kategorijai: trūkstamas, sveikas, plombuotas arba pažeistas ėduonies.

    Rezultatai parodė, kad tiek sveiki, tiek profesionaliai gydyti ir plombuoti dantys buvo siejami su palankesnėmis ilgalaikėmis sveikatos prognozėmis. Tuo metu didesnis trūkstamų ar ėduonies stipriai pažeistų dantų skaičius dažniau rodė blogesnius sveikatos rezultatus.

    Tyrimo autoriai akcentuoja, kad bendra sveikų ir plombuotų dantų suma buvo tikslesnis rodiklis nei vien sveikų dantų skaičius. Kitaip tariant, laiku sutvarkyti dantys gali būti reikšminga bendros sveikatos dėlionės dalis, o ne tik kosmetinis sprendimas.

    Ryšį tarp burnos ir viso organizmo sveikatos mokslininkai aiškina keliais mechanizmais. Vienas svarbiausių yra užsitęsęs uždegimas, kuris gali vystytis dėl negydomų burnos ligų ir turėti įtakos kitoms organizmo sistemoms.

    Kitas svarbus aspektas yra mityba: sumažėjęs dantų skaičius ar prasta jų būklė apsunkina kramtymą. Tai gali riboti racioną, didinti nepakankamos mitybos riziką ir prisidėti prie silpnumo, svorio kritimo ar prastesnės bendros būklės vyresniame amžiuje.

    Osakos analizės išvados dera su kitais Japonijoje nagrinėtais reiškiniais, susijusiais su vadinamuoju burnos trapumu. Ši būklė apima ne tik dantų netekimą, bet ir kramtymo bei rijimo sunkumus, burnos sausumą, kalbos problemas, kurios gali rodyti didesnį sveikatos pažeidžiamumą.

    Vienoje iš analizių, kurioje vertinti 11 080 senjorų duomenys, nustatyta, kad turintys bent kelis tokius simptomus dažniau prireikė ilgalaikės priežiūros, o jų sveikatos prognozės buvo prastesnės. Tyrėjai pabrėžia, kad tai nėra vieno veiksnio klausimas, tačiau burnos sveikata gali būti svarbus ankstyvas signalas.

    Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį į galimus iškraipančius veiksnius, tokius kaip socioekonominė padėtis, sveikatos paslaugų prieinamumas ar gyvenimo būdas. Vis dėlto sukaupti duomenys stiprina praktinę žinutę: profilaktiniai vizitai, ėduonies kontrolė ir kokybiškas gydymas gali būti reikšmingi bendrai sveikatai, ypač senstant.

  • Stomatologai įspėja: 5 kasdieniai įpročiai nepastebimai „suvalgo“ dantis ir baigiasi brangiu gydymu

    Odontologai perspėja, kad brangus dantų gydymas dažnai prasideda ne nuo vieno netikėto įvykio, o nuo kasdienių įpročių, kurie ilgainiui ardo emalį, didina ėduonies riziką ir skatina dantenų ligas. Didžiausia problema ta, kad daug jų atrodo nekalti, todėl žala kaupiasi nepastebimai.

    Burnos sveikatai svarbus pH balansas: pavalgius ar išgėrus rūgščių ar daug angliavandenių turinčių produktų, burnoje padaugėja rūgščių, o emalis kurį laiką tampa pažeidžiamesnis. Seilės padeda neutralizuoti rūgštis, tačiau joms reikia laiko, todėl nuolatinis užkandžiavimas ar gurkšnojimas neleidžia burnai „atsigauti“.

    Nuolatinis užkandžiavimas ir gėrimai

    Lėtas kavos gėrimas ryte, saldinti gėrimai ar rūgštūs gėrimai visą dieną reiškia dažnas rūgšties atakas emaliui. Kuo daugiau tokių epizodų, tuo didesnė ėduonies, dantų jautrumo ir emalio dėvėjimosi rizika.

    Specialistai pataria susitarti aiškų valgymų ir užkandžių laiką, o tarp jų rinktis paprastą vandenį. Jei vis dėlto geriami rūgštūs ar saldūs gėrimai, geriau tai daryti per trumpesnį laiką, o ne gurkšnoti kelias valandas.

    Ultraperdirbtas maistas ir pridėtinis cukrus

    Ultraperdirbtuose produktuose dažnai būna daug pridėtinio cukraus ir krakmolų, kurie burnoje greitai skyla į paprastesnius angliavandenius. Tai maitina bakterijas, kurios gamina rūgštis, o jos silpnina emalį ir skatina ėduonį.

    Dantims palankesni pasirinkimai yra mažiau lipnūs, maistingi produktai, pavyzdžiui, daržovės, nesaldintas jogurtas, sūris, ankštiniai, riešutai, sėklos, liesesni baltymai ir pilno grūdo produktai. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į paslėptą cukrų gėrimuose, užkandžiuose ir padažuose.

    Dantų griežimas, naktinis spaudimas ir stresas

    Jei rytais jaučiamas žandikaulio nuovargis, galvos skausmas, dantų jautrumas, pastebimi nuskilimai ar įtrūkimai, priežastis gali būti bruksizmas, tai yra dantų griežimas ar stiprus sukandimas. Ilgainiui tai didina emalio nusidėvėjimą, gali lemti dantų skilimus, sąkandžio problemas ir dantenų recesiją.

    Bruksizmą gali stiprinti stresas, miego trūkumas, alkoholis, rūkymas, taip pat kai kurie kasdieniai įpročiai, pavyzdžiui, ilgas buvimas prie ekranų vakare. Tokiais atvejais verta pasitarti su odontologu dėl apsauginės kapos ir kartu spręsti miego bei streso valdymo klausimus.

    Dalijimasis įrankiais ir dantų siūlo ignoravimas

    Dalijimasis stalo įrankiais, gertuvėmis ar šiaudeliais gali perduoti bakterijas iš vieno žmogaus burnos kitam, o tai ypač aktualu mažiems vaikams, kurių burnos mikrobiota dar formuojasi. Todėl rekomenduojama kiekvienam naudoti savo įrankius ir nenaudoti bendrų šiaudelių ar butelių.

    Kita dažna klaida yra dantų siūlo nenaudojimas: šepetėlis nepasiekia tarpdančių, todėl ten kaupiasi apnašos, didėja ėduonies tarp dantų ir dantenų uždegimo tikimybė. Kasdienė tarpdančių priežiūra, ar tai būtų siūlas, tarpdančių šepetėliai ar irigatorius, yra viena efektyviausių prevencijos priemonių.

    Odontologai primena, kad burnos sveikatai svarbūs keli baziniai dalykai: pakankamas vandens vartojimas, fluoro turinti dantų pasta ir reguliarios profilaktinės apžiūros. Dažniausiai rekomenduojama pasitikrinti vieną ar du kartus per metus, o jei yra padidinta rizika ar jaučiami simptomai, vizitų gali reikėti dažniau.

    „Kuo anksčiau pastebimi įpročiai, kurie kasdien ardo emalį, tuo daugiau šansų išvengti sudėtingo ir brangaus gydymo“, – sako odontologai.

  • Krekenavos gimnazijoje vaikai mokėsi dantų priežiūros: nauji duomenys rodo, kur dar atsiliekame

    Burnos sveikata vaikystėje daro tiesioginę įtaką bendrai savijautai, mitybai ir mokymosi kokybei, todėl prevencija mokyklose tampa vis svarbesnė. Specialistai pabrėžia, kad kasdieniai įpročiai, susiformuojantys pradinėse klasėse, dažnai nulemia, ar paauglystėje pavyksta išvengti ėduonies ir dantenų problemų.

    Naujausi Higienos instituto duomenys rodo, kad 2024–2025 mokslo metais visiškai sveikus dantis turėjo 35,2 proc. vaikų iki 17 metų. Tarp 0–6 metų vaikų šis rodiklis siekė 63,7 proc., o 7–17 metų grupėje – tik 23,9 proc., todėl didžiausi iššūkiai fiksuojami mokykliniame amžiuje.

    Kas vyksta mokyklose?

    Gegužės 19 dieną Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijoje 2a ir 3 klasės mokiniai dalyvavo edukacijoje Šypsokis drąsiai-rūpinkis dantų sveikata. Užsiėmimo tikslas buvo praktiškai sustiprinti burnos higienos įgūdžius ir padėti vaikams suprasti, kaip kasdieniai sprendimai atsispindi šypsenoje.

    Edukacijos metu visuomenės sveikatos specialistė Justina Tuleikienė priminė pagrindines taisykles: kiek laiko valyti dantis, kokiais judesiais tai daryti ir kaip taisyklingai laikyti šepetėlį. Aptarta ir šepetėlio priežiūra, tarpdančių valymas bei profilaktinių vizitų pas odontologą svarba.

    Praktika ir mitybos įpročiai

    Didžiausio dėmesio sulaukė praktinė dalis, kai mokiniai dantų valymo judesius išbandė ant dantų modelio. Interaktyvus formatas leido vaikams užduoti klausimus, pasitikrinti žinias ir iškart pamatyti, ką reiškia kruopštus, o ne paskubomis atliktas valymas.

    Su mokiniais taip pat kalbėta apie mitybą ir jos poveikį dantims, akcentuojant saldumynų bei saldintų gėrimų ribojimą. Vaikai aptarė, kokie produktai dažniau siejami su ėduonies rizika, o kokie padeda palaikyti burnos sveikatą kasdienėje rutinoje.

    Ką rodo higienos įpročių pokyčiai?

    Higienos instituto duomenys fiksuoja ir teigiamą kryptį: 2024 metais 60,6 proc. mokinių nurodė, kad dantis valosi du ir daugiau kartų per dieną. Palyginimui, 2016 metais taip teigė 55,6 proc. mokinių, tačiau specialistai pabrėžia, kad vien dažnis ne visada reiškia kokybę.

    Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuras, organizuodamas tokias edukacijas, siekia, kad vaikai ne tik išgirstų taisykles, bet ir jas pritaikytų praktikoje. Tikimasi, jog nuosekliai kartojamos prevencinės veiklos mokyklose padės mažinti ėduonies paplitimą ir stiprinti sveikos gyvensenos įpročius.