Tag: Dantų implantai

  • Implantai gąsdina, bet gydytojai ramina: ko bijo pacientai ir kas nutinka laukiant per ilgai

    Danties implantavimą dalis žmonių atidėlioja metų metus, nes bijo skausmo, komplikacijų ar didelių išlaidų, o prarastas krūminis dantis iš pirmo žvilgsnio neatrodo kaip skubi problema. Vis dėlto odontologai pabrėžia, kad delsimas gali turėti ilgalaikių pasekmių: nyksta žandikaulio kaulas, keičiasi sąkandis ir didėja apkrova likusiems dantims. Gydytojas odontologas Kazimieras Szulist paaiškina, kaip paprastai vyksta gydymas ir kodėl sprendimą verta priimti anksčiau, o ne tada, kai gydymas jau tampa sudėtingesnis.

    Kas vyksta netekus danties?

    Netekus danties lieka ne tik tarpas dantų lanke. Kaulas, kuris anksčiau laikė danties šaknį, negauna įprastinės kramtymo apkrovos, todėl organizmas pradeda jį pertvarkyti, o ilgainiui kaulo kiekis mažėja.

    Klinikiniai stebėjimai rodo, kad didžiausi pokyčiai dažnai įvyksta pirmaisiais mėnesiais po rovimo, o per pirmuosius metus kaulo plotis toje vietoje gali sumažėti labai reikšmingai. Dėl to kaimyniniai dantys linkę krypti į tuščią vietą, o priešpriešinis dantis gali išilgėti, todėl pakinta sąkandis.

    „Danties, kurio nesimato šypsantis, žmonės lengvai neatstato ilgus metus. Problema ta, kad kaulas nelaukia: be apkrovos jis palaipsniui nyksta, o šalia esantys dantys pradeda slinkti į tarpą. Kuo vėliau pradedame gydymą, tuo dažniau jį tenka pradėti nuo kaulo atkūrimo“, – sakė gydytojas odontologas Kazimieras Szulist.

    Kas yra implantas ir kaip jis veikia?

    Implantas dažniausiai yra nedidelis titano sraigtas, kuris atstoja danties šaknį. Įsriegtas į kaulą, jis su juo suauga per procesą, vadinamą osteointegracija, o tik tada ant implanto tvirtinamas atraminis elementas ir karūnėlė.

    Karūnėlė yra matoma danties dalis, parenkama pagal formą ir spalvą, kad kuo natūraliau derėtų prie esamų dantų. Odontologai pabrėžia, kad būtent tiksli diagnostika ir planavimas dažnai lemia, kaip sklandžiai vyks gydymas ir kokia bus ilgalaikė prognozė.

    Nuo konsultacijos iki karūnėlės

    Gydymas paprastai prasideda konsultacija, išsamia sveikatos būklės peržiūra ir klausimais apie vartojamus vaistus bei įpročius, pavyzdžiui, rūkymą. Tuomet atliekami tyrimai, neretai pasitelkiama kūginio pluošto kompiuterinė tomografija, kuri leidžia įvertinti kaulo kiekį ir svarbių anatominių struktūrų padėtį.

    Jei kaulo trūksta, prieš implantaciją arba jos metu gali būti atliekamos kaulo atkūrimo procedūros. Vieno implanto įsriegimas dažniausiai atliekamas vietinėje nejautroje ir trunka iki valandos, o vėliau skiriamas gijimo laikotarpis, kuris įprastai trunka apie 3–6 mėnesius, priklausomai nuo situacijos.

    Ar skauda ir ar implantai tinka visiems?

    Dažniausias klausimas prieš procedūrą yra apie skausmą. Vietinė nejautra paprastai leidžia išvengti skausmo, tačiau pacientas gali jausti spaudimą ar vibraciją, o po procedūros kelias dienas gali varginti tinimas ir diskomfortas.

    „Dažnai paaiškėja, kad pati procedūra žmonėms būna gerokai lengvesnė, nei jie įsivaizdavo. Didžiausias streso šaltinis paprastai yra nežinomybė, todėl prieš procedūrą daug laiko skiriu tam, kad pacientas tiksliai suprastų, kas ir kada vyks“, – sakė K. Szulist.

    Implantai tinka ne visiems ir ne visada iš karto. Nors griežtos viršutinės amžiaus ribos nėra, vertinama bendra sveikatos būklė, burnos higiena ir rizikos veiksniai, tokie kaip nekompensuotas cukrinis diabetas, aktyvus periodonto uždegimas, intensyvus rūkymas, galvos ir kaklo srities spindulinis gydymas ar tam tikri kaulo apykaitą veikiantys vaistai.

    Kiek laiko tarnauja implantai?

    Ilgalaikiai tyrimai rodo, kad didžioji dalis implantų sėkmingai funkcionuoja ir po 10 metų, tačiau rezultatas labai priklauso nuo priežiūros. Kasdienė higiena, profesionali burnos higiena ir reguliarūs patikrinimai mažina audinių uždegimo aplink implantą riziką.

    Odontologai primena, kad implantas nėra sprendimas, kuriuo galima pasirūpinti ir pamiršti. Geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai prarasto danties vieta atkuriama laiku, o pacientas laikosi priežiūros rekomendacijų ir atvyksta kontrolei.

    „Implantas nėra laikinas sprendimas. Tinkamai parinktas gydymas, kruopšti higiena ir reguliarios kontrolės leidžia jam tarnauti ilgus metus. Svarbiausia ne laukti iki momento, kai kaulo sąlygos tampa nepalankios“, – sakė K. Szulist.

  • Marijampolėje atsidaro „Albadenta“: žada priimti tą pačią dieną ir sutelkti 30 odontologų

    Kitą savaitę Marijampolėje veiklą pradės nauja odontologijos klinika „Albadenta“. Daugiau kaip dešimtmetį Alytuje veikianti klinika, plėsdama savo veiklą, Marijampolėje pristatys sukauptą profesinę patirtį ir savo veiklos filosofiją – kokybišką gydymą grįsti žmogišku, pagarbiu ir kiekvienam pacientui prieinamu bendravimu.

    Naujoji klinika įsikurs atskirame, specialiai odontologijos paslaugoms suprojektuotame pastate. Čia dirbs daugiau kaip 30 odontologijos specialistų komanda, vienoje vietoje teiksianti visas pagrindines odontologijos paslaugas – nuo profilaktinės priežiūros ir terapinio gydymo iki implantacijos, protezavimo, burnos chirurgijos, periodontologijos, endodontinio gydymo bei kompleksinių dantų atkūrimo sprendimų.

    „Albadenta“ vadovas Andrius Nevecka sako, kad sprendimas plėstis į Marijampolę buvo nuoseklus klinikos augimo etapas. „Marijampolė man visada atrodė gyvas, verslus ir augantis miestas. Per dešimt veiklos metų Alytuje išaugome iki vienos didžiausių klinikų Pietų Lietuvoje, o savo burnos sveikatą mums jau patikėjo daugiau kaip 20 tūkstančių pacientų. Nemažai jų atvyksta ir iš Marijampolės bei aplinkinių vietovių, todėl natūraliai kilo mintis mūsų paslaugas priartinti prie šio regiono žmonių“, – pasakoja A. Nevecka.

    Dešimtmetį kaupta patirtis ir daugiau kaip 20 tūkst. pacientų

    Alytuje veikianti „Albadenta“ per dešimtmetį nuosekliai augo tiek komandos, tiek teikiamų paslaugų apimtimi. Klinikos vadovo teigimu, vienas svarbiausių pasitikėjimo rodiklių yra tai, kad didžioji dalis naujų pacientų į kliniką ateina rekomenduoti šeimos narių, draugų ar pažįstamų. „Rekomendacija odontologijoje reiškia labai daug. Žmogus kitam rekomenduoja tik tada, kai pats jaučiasi gavęs ne tik profesionalų gydymą, bet ir dėmesį, aiškius atsakymus bei pagarbų bendravimą. Todėl mums svarbu kiekvieną darbą atlikti sąžiningai, kruopščiai ir atsakingai“, – sako jis.

    Pasak A. Neveckos, Marijampolės klinikoje bus laikomasi tų pačių gydymo ir pacientų priežiūros standartų, kurie jau pasiteisino Alytuje. Būsimos gydytojų komandos branduolį sudarys klinikoje „Albadenta“ jau dirbantys ir pacientų pasitikėjimą pelnę specialistai. Tai patyrę įvairių sričių odontologai, dalis jų dėsto Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose, rengia mokymus ir dalijasi profesinėmis žiniomis su kitais sveikatos priežiūros specialistais. Klinika nuolat investuoja į gydytojų kvalifikacijos tobulinimą Lietuvoje ir užsienyje, iš dalies finansuoja mokymus, skatina dalyvauti konferencijose, kursuose bei tarptautiniuose kongresuose.

    Marijampolėje planuojama teikti visų pagrindinių sričių odontologijos paslaugas. Specialistų komanda bendradarbiaus tarpusavyje spręsdama ir sudėtingas, kelių skirtingų sričių gydytojų įsitraukimo reikalaujančias klinikines situacijas. „Norime, kad pacientui nereikėtų ieškoti skirtingų specialistų keliose gydymo įstaigose. Mūsų tikslas – vienoje vietoje įvertinti visą situaciją, sudaryti aiškų gydymo planą ir nuosekliai lydėti žmogų viso proceso metu“, – teigia A. Nevecka.

    Pagalba tą pačią dieną

    Pasak klinikos vadovo, vienas svarbiausių naujosios klinikos tikslų – kad profesionali odontologinė pagalba būtų lengvai prieinama pacientams. Planuojama, kad žmogus, kuriam ūmiai suskaudo dantį ar prireikė neatidėliotinos odontologinės pagalbos, bus priimtas tą pačią dieną.

    Klinikos darbo laikas bus pritaikytas dirbantiems pacientams – numatoma dirbti nuo 9 iki 19 valandos. Esant skubiai situacijai pacientai galės susisiekti su klinikos komanda ir po įprastų darbo valandų ar savaitgalį, gauti pirminę konsultaciją ir informaciją, kaip elgtis iki artimiausio galimo vizito. „Kai žmogui skauda, jam svarbu žinoti, kad neliks vienas su savo problema. Siekiame būti prieinami ne tik formaliai, bet ir žmogiška prasme – atsiliepti, išklausyti, patarti ir kuo greičiau suteikti reikalingą pagalbą“, – pabrėžia klinikos vadovas.

    Siekiant, kad gydymas būtų prieinamas platesniam pacientų ratui, klinika planuoja bendradarbiauti su Valstybine ligonių kasa. Taip pat bus sudaryta galimybė už odontologijos paslaugas atsiskaityti dalimis.

    Lanksčiai bus planuojamas ir iš užsienio trumpam grįžtančių lietuvių gydymas. Kadangi emigracijoje gyvenantys pacientai Lietuvoje dažnai turi ribotą laiką, klinikos komanda stengsis iš anksto suderinti tyrimus, konsultacijas ir procedūras taip, kad gydymo kelias būtų kuo aiškesnis ir patogesnis.

    Moderni diagnostika ir tikslus gydymo planavimas

    Naujojoje klinikoje bus įrengti modernūs odontologijos kabinetai ir naudojama šiuolaikinė diagnostikos bei gydymo įranga.

    Klinikoje veiks naujos kartos mažos apšvitos trimatis kompiuterinis tomografas, leidžiantis tiksliai įvertinti dantų, žandikaulių, kaulo ir aplinkinių anatominių struktūrų būklę. Skaitmeniniams dantų atspaudams bus naudojami intraoraliniai skeneriai, o sudėtingam dantų šaknų kanalų gydymui – optinis „Leica“ mikroskopas.

    Esant poreikiui, dantų atkūrimas ir implantacija bus planuojami skaitmeniniu būdu. Chirurginiai gidai leis iš anksto numatyti implanto padėtį ir procedūrą atlikti pagal individualią paciento anatomiją bei būsimą protezavimo rezultatą.

    „Technologijos mums svarbios ne dėl pačių technologijų. Jos padeda tiksliau diagnozuoti, išsamiau suplanuoti gydymą, sumažinti netikėtumų tikimybę ir pacientui aiškiau parodyti, kokia yra jo situacija bei kokius sprendimus galime pasiūlyti“, – aiškina A. Nevecka.

    Atskirai odontologijai suprojektuotas pastatas

    Klinika įsikurs visiškai naujame, išskirtinės architektūros pastate, suprojektuotame atsižvelgiant į odontologijos klinikos darbo specifiką. Jame bus įrengti modernūs kabinetai, erdvi registratūra ir patogios laukimo zonos.

    Pastatas bus pritaikytas žmonėms, turintiems judėjimo, regos ar kitų negalių. Kliniką bus patogu pasiekti tiek viešuoju, tiek nuosavu transportu. Nors ji įsikurs miesto pakraštyje, vieta bus gerai matoma, netoli Marijampolės ligoninės. Šalia numatyta erdvi automobilių stovėjimo aikštelė su elektromobilių įkrovimo stotelėmis.

    Ypatingas dėmesys skiriamas ne tik gydymo kabinetams, bet ir visai klinikos aplinkai. Maždaug 67 arų sklype kuriamas gausiai apželdintas parkas, apimantis vidinį klinikos kiemą ir erdves už pastato. Jame įrengti japoniškos architektūros elementai, augs bonsai ir kiti dekoratyviniai augalai. „Norėjome sukurti aplinką, kuri ramintų, lėtintų tempą ir padėtų žmogui bent šiek tiek atsipalaiduoti dar prieš įžengiant į gydytojo kabinetą. Mums svarbu, kad pacientas čia jaustųsi ne kaip įprastoje gydymo įstaigoje, o estetiškoje, ramiai nuteikiančioje erdvėje, kurioje kiekviena detalė – nuo interjero iki vaizdo už lango – prisideda prie bendros patirties“, – pasakoja A. Nevecka.

    Šiltuoju metų laiku pacientai galės laukti ar pailsėti vidiniame kieme, apsuptame žalumos. Klinikos vadovo teigimu, toks sprendimas ypač svarbus žmonėms, kuriems vizitas pas odontologą vis dar kelia įtampą.

    Gydytojo ir paciento santykis – partnerystė

    Nors moderni įranga, patyrę specialistai ir tinkamai suplanuotos erdvės turi svarbią reikšmę, A. Nevecka pabrėžia, kad didžiausias dėmesys bus skiriamas žmogiškam ryšiui. „Paslaugų spektras skirtingose klinikose gali būti panašus, tačiau skiriasi tai, kaip žmogus jaučiasi viso gydymo metu. Mums svarbu ne tiesiog suteikti paslaugą, o išgirsti pacientą, paaiškinti jo situaciją, aptarti galimus sprendimus ir kartu pasirinkti tinkamiausią kelią“, – sako jis.

    Klinikoje siekiama, kad pacientas nebūtų pasyvus gydymo stebėtojas. Jam turi būti suprantamai paaiškinta diagnozė, galimi gydymo būdai, jų privalumai, ribotumai ir eiga. Toks įtraukimas, pasak klinikos vadovo, padeda mažinti nežinomybę, kurti pasitikėjimą ir siekti geresnių gydymo rezultatų.

    „Santykį tarp gydytojo ir paciento pirmiausia suprantame kaip partnerystę, paremtą atvirumu, pagarba ir pasitikėjimu. Dantų gydymas nėra vienkartinė paslauga. Tai visas kelias iki siekiamo rezultato, o dažnai – ir ilgalaikis ryšys, kai pacientas pas mus sugrįžta profilaktinei priežiūrai ir rekomenduoja kliniką savo artimiesiems“, – teigia A. Nevecka.

    Atsakomybė už gydymo rezultatą

    Klinikos vadovas pabrėžia, kad darbuotojams keliami aukšti profesinės kokybės ir atsakomybės standartai. „Kai žmogus patiki mums savo sveikatą, negalime ieškoti pasiteisinimų. Stengiamės viską atlikti maksimaliai gerai, o jeigu nutinka nenumatyta situacija ar rezultatas neatitinka to, ko siekėme, prisiimame atsakomybę ir ieškome būdo problemą kuo greičiau išspręsti“, – sako A. Nevecka.

    Pasak jo, pastebėti trūkumai ar gydymo metu kilusios nenumatytos situacijos klinikoje sprendžiamos operatyviai. Net ir tais atvejais, kai problema nėra tiesiogiai susijusi su klinikos darbu, komanda stengiasi padėti pacientui rasti sprendimą ir pasirūpinti, kad jis neliktų vienas su savo rūpesčiu. Tokį požiūrį klinika sieja su ilgalaike reputacija ir pacientų pasitikėjimu, kuris, pasak vadovo, užsitarnaujamas ne pažadais, o kasdieniais sprendimais.

    Siekis tapti patikimu ilgalaikiu partneriu

    Kalbėdamas apie naujosios klinikos viziją, A. Nevecka sako norintis, kad „Albadenta“ Marijampolėje būtų vertinama dėl specialistų kompetencijos, gebėjimo spręsti sudėtingas ir kompleksines situacijas bei nuoširdaus požiūrio į žmogų.

    „Norėtume tapti viena iš klinikų, apie kurias Marijampolės žmonės pirmiausia pagalvotų prireikus odontologinės pagalbos. Tačiau tokio pasitikėjimo negalima pareikalauti – jį reikia užsitarnauti. Todėl mūsų tikslas yra kiekvienam pacientui parodyti, kad jo problema mums iš tiesų rūpi, kad galime ją profesionaliai įvertinti ir pasiūlyti aiškų, pagrįstą sprendimą“, – teigia klinikos vadovas.

    Pasak jo, naujosios „Albadenta“ klinikos plėtra grindžiama ne tik didesniu paslaugų prieinamumu, bet ir siekiu keisti pačią odontologinio gydymo patirtį. Moderni diagnostika, įvairių sričių specialistų bendradarbiavimas, apgalvota aplinka ir pagarbus bendravimas turėtų padėti pacientams gydymą suvokti ne kaip neišvengiamą nemalonią procedūrą, o kaip aiškų, ramų ir profesionaliai valdomą procesą.

  • Japonijoje pradėti vaisto, galinčio paskatinti naujų dantų augimą, bandymai: kada tai taptų realybe?

    Japonijoje mokslininkai pradėjo klinikinius bandymus su vaistu, kuris teoriškai galėtų paskatinti žmogaus organizmą užauginti naują dantį vietoje prarasto. Idėja skamba kaip alternatyva implantams, tačiau kol kas tai ankstyvas kelias, kuriame pirmiausia tikrinamas saugumas.

    Klinikinė programa siejama su Kioto universiteto ligoninės tyrėjais, o pati kryptis remiasi ankstesniais bandymais su gyvūnais. Tyrėjai aiškinasi, ar galima „pažadinti“ dantų užuomazgas, kurios įprastai nebeaktyvios po nuolatinių dantų susiformavimo.

    Pagrindinis taikinys yra baltymas USAG-1, kuris siejamas su dantų vystymosi slopinimu. Strategija paprasta savo logika: jeigu šio baltymo veiklą pavyktų nuslopinti, organizme galėtų suaktyvėti mechanizmai, leidžiantys formuotis naujam dančiui.

    Pirmoje bandymų fazėje dalyvauja 30 sveikų 30–64 metų vyrų, kuriems trūksta bent vieno danties. Šiame etape svarbiausia įvertinti vaisto saugumą ir parinkti dozę, nes nuo to priklausys, ar bus galima pereiti prie platesnių, veiksmingumą vertinančių tyrimų.

    Jei pradinis etapas būtų sėkmingas, vėlesniuose bandymuose planuojama daugiau dėmesio skirti vaikams, turintiems įgimtą dantų nebuvimą. Kalbama apie 2–7 metų amžiaus pacientus, kuriems diagnozuojama anodontija, kai dantys neišdygsta dėl įgimtų vystymosi sutrikimų.

    Tyrimų kryptį viešai sieja ir Osaka vykdomi darbai, kuriems vadovauja gydytojas Katsu Takahashi, dirbantis Medicinos tyrimų institute prie Kitano ligoninės. Ankstesniuose eksperimentuose su pelėmis ir šeškais USAG-1 blokavimas buvo susietas su naujų dantų susiformavimu, o šie duomenys ir tapo pagrindu pereiti prie žmonių tyrimų.

    Odontologijoje tai būtų vienas didžiausių lūžių per dešimtmečius, nes šiuo metu trūkstami dantys dažniausiai atkuriami implantais, tiltais arba išimamais protezais. Vis dėlto naujo danties „atauginimas“ reikštų ne tik estetiką, bet ir potencialiai natūralesnį kramtymo apkrovų pasiskirstymą bei ilgalaikę burnos sveikatos naudą.

    Tačiau net ir sėkmingi ankstyvieji bandymai nereiškia, kad vaistas greitai pasieks klinikas. Tyrėjai mini orientacinį tikslą apie 2030 metus, bet tai priklausys nuo kelių klinikinių fazių rezultatų, ilgalaikio saugumo duomenų ir reguliacinių institucijų vertinimo.