Tag: Darbas užsienyje

  • Darbas užsienyje gali apversti jaunuolių karjerą: ES ALMA pažadas ir kas iš tiesų veikia

    Darbas užsienyje gali apversti jaunuolių karjerą: ES ALMA pažadas ir kas iš tiesų veikia

    Kas yra NEET ir kodėl tai svarbu

    Jaunuoliai, kurie nedirba, nesimoko ir nedalyvauja mokymuose, Europoje vadinami NEET. Ši grupė ypač pažeidžiama, nes užsitęsęs nedarbas ir mokymosi pertrūkiai dažnai virsta ilgalaike socialine atskirtimi.

    Tarptautinė darbo organizacija skelbė, kad 2023 metais apie penktadalis 15–24 metų jaunuolių pasaulyje priskirti NEET grupei. Europos Sąjungoje riziką didina mažos šeimos pajamos, nepalanki socialinė aplinka ar negalia.

    ALMA: darbas ir patirtis svetur

    Europos Sąjunga siūlo programą ALMA, skirtą mažiau galimybių turintiems iki 30 metų jaunuoliams. Idėja paprasta: trumpalaikė darbo patirtis kitoje šalyje, lydima mentorystės, turi padėti sugrįžti į mokslus ar darbo rinką.

    Reportaže iš Recklinghauseno Vokietijoje pristatytos dvi programos dalyvės, kurios po stažuočių Italijoje ir Graikijoje sako įgavusios daugiau pasitikėjimo ir aiškumo. Jų patirtys atskleidžia, kad mobilumas veikia ne vien kaip eilutė gyvenimo aprašyme, bet ir kaip postūmis savarankiškumui.

    „Jaučiuosi laisvesnė ir labiau pasitikinti savimi, ši patirtis praplėtė mano akiratį“, – sakė programoje dalyvavusi Hatice Fahel.

    Hatice, būdama 20 metų, du mėnesius praleido Vercelli mieste Italijoje, kur dirbo viešbutyje ir mokėsi kalbos. Grįžusi ji, padedama mentorių, susidėliojo tolesnį planą ir įvardijo tikslą ateityje studijuoti mediciną.

    Kita dalyvė, Jasmin Nsimba Kanza, stažavosi Graikijoje ir dirbo viešbučio restorane. Ji pabrėžė, kad programa suteikė saugią struktūrą, o grįžusi buvo priimta į profesinę mokyklą, kur planuoja studijuoti dizainą, orientuotą į medijas ir komunikaciją.

    „Tapau atviresnė ir drąsesnė, dabar esu pasirengusi pokyčiams“, – sakė Jasmin Nsimba Kanza.

    Kodėl vien mobilumo nepakanka

    Programą vietoje koordinuojančios nevyriausybinės organizacijos RE-INIT atstovė Andrea Moraru pabrėžė, kad dalyviai mokosi valdyti asmeninius finansus, planuoti kasdienybę ir pirmą kartą realiai patiria savarankišką gyvenimą. Grįžus dar keturis mėnesius taikoma mentorystė, padedanti nepamesti krypties.

    Pasak A. Moraru, vienoje iš naujausių grupių daugiau nei 50 proc. dalyvių po programos rado darbą arba buvo priimti į mokymosi ar profesinio rengimo programas. Vis dėlto sociologai įspėja, kad pažeidžiamiausiems jaunuoliams vien trumpa patirtis užsienyje gali būti per silpnas instrumentas.

    „NEET statusas siejamas su didesne skurdo ir socialinės atskirties rizika, o visuomenei tai kainuoja milžiniškas sumas dėl prarasto produktyvumo“, – sakė Mastrichto universiteto profesorius Mark Levels.

    Jo teigimu, mobilumo patirtis gali padėti signalizuoti darbdaviams apie motyvaciją ir gebėjimus, tačiau mažiausiai kvalifikuotiems jaunuoliams dažnai reikia kitokio, intensyvesnio palaikymo. Kaip vieną iš raktų jis išskiria ankstyvo pasitraukimo iš švietimo prevenciją ir darbo rinkai reikalingų įgūdžių ugdymą nuo mokyklos laikų.

    Ši diskusija ypač aktuali ir dėl greitėjančių pokyčių darbo rinkoje, kur vis didesnę reikšmę įgauna skaitmeniniai gebėjimai ir dirbtinis intelektas. Jauniems žmonėms, neturintiems kvalifikacijos, rizika atsilikti tik auga, todėl programos, jungiančios įgūdžių ugdymą, praktinį darbą ir mentorystę, tampa vis svarbesnės.

  • Iš Vokietijos ateina laiškai ir lenkams: mokesčių inspekcija prašo grąžinti energetinį priedą

    Vokietijoje dirbantys ar anksčiau dirbę Lenkijos piliečiai pastaruoju metu praneša gaunantys oficialius raštus iš mokesčių administratoriaus. Juose raginama grąžinti 2022 metais išmokėtą vienkartinį energetinį priedą, kuris buvo skirtas sušvelninti staigiai išaugusių energijos kainų poveikį.

    Ši išmoka buvo įvesta po Rusijos plataus masto karo Ukrainoje pradžios, kai Europos valstybės skubiai ėmėsi kompensacinių priemonių gyventojams ir darbuotojams. Vokietijos atveju vienkartinė suma siekė 300 eurų, o ją gavo ir dalis užsieniečių, tarp jų ir daug lenkų.

    Kodėl prašoma grąžinti pinigus?

    Vokietijos mokesčių institucijos, tikrindamos ankstesnes išmokas, vertina, ar visi gavėjai atitiko nustatytas sąlygas. Esminis kriterijus buvo vadinamoji neribota mokestinė prievolė Vokietijoje, kuri paprastai siejama su nuolatine gyvenamąja vieta ar įprastine gyvenamąja vieta šalyje.

    Praktikoje dalis išmokų buvo pervesta automatizuotai per darbdavius, todėl ne visais atvejais buvo detaliai patikrinta, ar darbuotojas iš tiesų atitiko gyvenamosios vietos ir apmokestinimo kriterijus. Vėlesni darbo užmokesčio ir mokesčių patikrinimai atskleidė situacijų, kai priedas galėjo būti išmokėtas ir tiems, kurie realiai gyveno kitur.

    Kas atsakingas: darbdavys ar darbuotojas?

    Iš pradžių kai kuriais atvejais pretenzijos buvo nukreipiamos darbdaviams, kaip išmokų pervedimo grandies dalyviams. Tačiau teismų praktika Vokietijoje pastaraisiais metais iš esmės sustiprino principą, kad darbdavys gali remtis formaliais teisės akto reikalavimais ir neprivalo kiekvienu atveju atlikti išsamios darbuotojo teisės į išmoką patikros.

    Dėl to mokesčių administratoriaus reikalavimai vis dažniau adresuojami tiesiogiai gavėjams. Kitaip tariant, jei nustatoma, kad žmogus neturėjo teisės į priedą, jis gali būti raginamas grąžinti visą 300 eurų sumą.

    Ką daryti gavus raštą?

    Tokie laiškai paprastai reiškia, kad institucija jau turi duomenų, keliančių abejonių dėl teisės į išmoką, tačiau kiekviena situacija gali skirtis. Reikšmingos detalės yra gyvenamosios vietos statusas tuo laikotarpiu, darbo santykių pobūdis, mokesčių rezidavimo aplinkybės ir tai, kaip konkrečiai buvo išmokėtas priedas.

    Gyvenantiems už Vokietijos ribų svarbu įvertinti terminus, nurodytus rašte, ir pateikti prašomus paaiškinimus ar dokumentus, jei institucija jų reikalauja. Jei kyla abejonių, praktikoje dažnai prireikia mokesčių konsultanto pagalbos, nes sprendimas priklauso nuo Vokietijos mokesčių teisės taikymo konkrečiai situacijai.