CP v2

Tag: Darbo našumas

  • Lenkijos anglių kasybos paradoksas: nuostoliai mažėja, bet efektyvumas kyla dėl mažėjančių darbuotojų

    Lenkijos akmens anglių kasybos sektorius ir toliau dirba nuostolingai, tačiau naujausi rodikliai rodo mažesnius praradimus nei prieš metus. Kartu sparčiai kyla darbo našumo statistika, kurią labiausiai stumia mažėjantis darbuotojų skaičius.

    Pirmąjį šių metų pusmetį Lenkijos akmens anglių sektorius patyrė apie 580 000 000 eurų grynojo nuostolio, o pajamos siekė maždaug 3 880 000 000 eurų. Palyginimui, per tą patį 2025 metų laikotarpį nuostolis buvo apie 920 000 000 eurų, pajamoms siekiant apie 3 920 000 000 eurų.

    Našumas auga, darbuotojų mažėja

    Darbo našumas sektoriuje dažniausiai matuojamas kaip išgaunamos produkcijos kiekis vienam darbuotojui. Per pirmąjį 2025 metų pusmetį jis siekė 283,5 tonos, o per pirmąjį 2026 metų pusmetį pakilo iki 301,3 tonos.

    Šis šuolis sutampa su ryškiu užimtumo mažėjimu: per metus, nuo 2025 metų birželio iki 2026 metų birželio, darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 72 500 iki 66 400. Tuo pat metu gavyba didėjo nuo 20 400 000 iki 21 150 000 tonų per pusmetį.

    Ekspertai ragina nepervertinti skaičių

    Ekspertai pabrėžia, kad dalis „pagerėjimo“ yra matematinė: kai darbuotojų mažėja sparčiau nei keičiasi gavybos apimtys, vienam žmogui tenkanti produkcija neišvengiamai auga. Tai nebūtinai reiškia, kad sektorius tapo struktūriškai konkurencingesnis ar atsparesnis kainų svyravimams.

    „Tai rodo, kaip pokyčiai užimtumo struktūroje gali tiesiogiai pagerinti rodiklius sektoriuje“, – sakė Jerzy Markowski.

    Vis dėlto pati nuostolių dinamika rodo, kad sektorius ieško būdų mažinti sąnaudas ir stabilizuoti finansus. Lenkijai vykdant energetikos transformaciją, anglių kasybos įmonėms tenka derinti trumpalaikį energetinį saugumą su ilgalaikiu iškastinio kuro vaidmens mažėjimu.

    Artimiausiu metu darbuotojų mažėjimas turėtų tęstis ir dviejose didžiausiose bendrovėse. „Polska Grupa Górnicza“ šiemet planuoja sumažinti užimtumą maždaug 5 000 darbuotojų, daugiausia per savanoriško pasitraukimo programas ir natūralų išėjimą į pensiją.

    „Jastrzębska Spółka Węglowa“ 2026 metais planuoja, kad kalnakasių atostogų schemomis pasinaudos 3 092 darbuotojai, o dar apie 1 000 žmonių galėtų pasitraukti su vienkartinėmis išmokomis. Tai signalizuoja, kad sektoriaus persitvarkymas yra ne vienkartinis, o tęstinis procesas.

  • DI darbe ir kasdienybėje: kur prasideda kognityvinis pasidavimas ir kaip jo išvengti

    DI darbe ir kasdienybėje: kur prasideda kognityvinis pasidavimas ir kaip jo išvengti

    2023 metais pasirodžiusiame filme Leave the World Behind yra scena, kuri daugeliui atpažįstama ir už ekrano ribų: veikėjas pasiklysta ne todėl, kad nemoka vairuoti, o todėl, kad nebežino, kaip orientuotis be įprastų skaitmeninių įrankių. Kai nustoja veikti telefonas ir automobilio sistemos, paaiškėja, kad dalis mąstymo ir sprendimų seniai buvo patikėta technologijoms.

    Šis epizodas tampa patogia metafora tam, kas vis dažniau aptariama ir realiame gyvenime: dirbtinis intelektas daug kur jau veikia kaip kognityvinis antras vairuotojas. Jis ne tik pagreitina paiešką ar rašymą, bet ir siūlo argumentus, vertina įrodymus, formuluoja išvadas, o kartais net parenka, ką verta manyti.

    Kada pagreitis virsta pakaitalu?

    Pagrindinė riba eina tarp DI kaip įrankio ir DI kaip pakaitalo. Kol žmogus pats geba atlikti užduotį ir supranta, kodėl pasirinko vieną ar kitą sprendimą, technologija didina produktyvumą. Tačiau kai DI pradedamas naudoti tam, kad pakeistų sprendimą, intuiciją ar vertinimą, atsiranda rizika, kad gebėjimai pamažu atrofiuosis.

    Šis procesas vis dažniau įvardijamas kaip kognityvinis pasidavimas, kai patogumas ir greitis ima konkuruoti su savarankišku mąstymu. Pavojus čia ne vien teorinis: kuo sklandesnis ir įtikinamesnis DI atsakymas, tuo mažiau natūralios trinties lieka kritiniam įvertinimui.

    „Pavojus slypi ne tik mūsų augančiame per dideliame pasitikėjime DI vietoj bendrojo intelekto, bet ir tame, kad savo duomenis bei sprendimų kontrolę perleidžiame trečiųjų šalių debesijos paslaugų teikėjams, kurie gali naudoti duomenis savo finansiniams ar politiniams tikslams“, – sakė JB Benjamin.

    Sklandūs atsakymai gali maskuoti klaidas

    DI sistemos dažnai pateikia atsakymus užtikrintai ir taisyklingai suformuotus, todėl žmonės linkę juos priimti kaip patikimus net tada, kai trūksta konteksto ar atsiranda faktinių netikslumų. Šis efektas ypač pavojingas, kai sprendimai priimami greitai, o vartotojas neturi įpročio tikrinti prielaidų, šaltinių ar logikos grandinės.

    Problema paaštrėja, kai DI pradedamas naudoti ne tam, kad mestų iššūkį mąstymui, o tam, kad jį pakeistų. Jeigu žmogus pirmiausia suformuoja savo poziciją, o tada paprašo DI pateikti kontrargumentų ar patikrinti silpnąsias vietas, rezultatas gali būti geresnis mąstymas. Tačiau jei išvada užsakoma dar neturint nuomonės, svarbiausia dalis jau būna perleista sistemai.

    „Už pasekmes atsakome mes, kai naudojame sistemas, kurios kai kuriose srityse tampa protingesnės už mus, o kartais žmonių grupėms jau sunku suspėti su DI tempu. Todėl svarbiausia yra aiškiai suprasti, kiek galima pasitikėti išvada ir kokia yra jos vertė“, – sakė Nathaniel Bradley.

    „Užduoties perdavimas DI yra laimėjimas tol, kol žmogus vis dar gali ją atlikti savarankiškai. Tačiau kai pradeda nykti sprendimo pagrindas, ta pati substitucija tampa rizika“, – sakė profesorius Stoyan Stoyanov.

    Darbo vietose rizika didėja tyliai

    Darbe DI dažnai perima būtent tas užduotis, per kurias darbuotojai mokosi: pirmuosius juodraščius, santraukas, palyginimus, argumentų struktūravimą. Organizacijoms tai atrodo kaip greitas efektyvumo laimėjimas, tačiau ilgainiui tai gali reikšti mažiau treniruojamus gebėjimus, mažiau diskusijų ir silpnesnį sprendimų pagrindimą.

    Kai sprendimai pradedami maršrutuoti per modelį, gali tyliai išnykti tai, kas anksčiau buvo sprendimo kokybės dalis: ginčas, argumentų rašymas, alternatyvų svarstymas ir atsakomybės pasidalijimas. Dėl to institucijos kartais kognityviai pasiduoda greičiau nei pavieniai žmonės, nes naujos taisyklės įsitvirtina kaip procesas.

    „Kai įmonė sprendimus pradeda leisti per modelį, susitikimai, nesutarimai ir rašytinis argumentavimas, kuris anksčiau lydėjo sprendimą, gali tiesiog pradingti“, – sakė Mücahit Kaya.

    Praktinis kelias išlaikyti kontrolę dažnai paprastas, bet reikalaujantis disciplinos: pirmiausia suformuluoti tikslą ir pirminę poziciją, o DI naudoti tyrimui, palyginimui, kontrargumentams ir greitesniam informacijos apdorojimui. Taip pat svarbu vertinti ne atsakymo grožį, o motyvus, prielaidas ir tai, ką žmogus realiai suprato bei patikrino.

    Didžiausia rizika nėra vien tai, kad DI taps labai galingas. Didesnė grėsmė kyla tada, kai jis tampa toks patogus, kad žmonės nustoja lavinti gebėjimą orientuotis, abejoti ir priimti sprendimus savarankiškai, o prireikus nebežino, kaip grįžti prie mąstymo be pagalbinių sistemų.

  • Karščio vasara smogia ES: nuostoliai iki 180 mlrd. eurų, labiausiai nukenčia Prancūzija

    Karščio vasara smogia ES: nuostoliai iki 180 mlrd. eurų, labiausiai nukenčia Prancūzija

    Karštis gali „suvalgyti“ augimą

    Užsitęsęs ekstremalus karštis Europoje šią vasarą gali kainuoti Europos Sąjungos ekonomikai apie 180 mlrd. eurų. Tokį vertinimą pateikė „Triodos Bank“ tyrėjai, skaičiuodami tiesioginę ir netiesioginę karščio bei gaisrų žalą.

    Ši suma prilyginama maždaug 1 proc. ES bendrojo vidaus produkto, tad poveikis būtų panašus į visus metus planuotą ekonomikos prieaugį. Kitaip tariant, karštis gali gerokai pristabdyti augimą ir priartinti bloką prie stagnacijos.

    Kur prarandami milijardai?

    Analizėje išskiriami keli kanalai, per kuriuos karštis smogia ekonomikai: žemės ūkio derliaus kritimas, energijos gamybos ir tiekimo sutrikimai, transporto infrastruktūros ribojimai ir darbo našumo mažėjimas. Pastarasis poveikis laikomas didžiausiu, tačiau jį sunkiausia tiksliai įvertinti.

    Karštis mažina augalų derlingumą, pieno ūkių produktyvumą, o tai vėliau atsispindi maisto kainose ir didesnėse verslo sąnaudose. Energetikoje problemų kelia ribojama kai kurių elektrinių veikla, mažėjantis hidroenergetikos potencialas dėl vandens trūkumo ir augančios didmeninės elektros kainos.

    Transporto sektoriuje karštis didina rizikas geležinkeliams ir keliams, o kai kur riboja ir vidaus vandenų laivybą. Tuo pat metu auga išlaidos remontui, vėsinimo sprendimams bei veiklos tęstinumui, o tai ypač jaučia logistikos ir pramonės grandinės.

    Darbo našumas krenta, kai viršija 30 laipsnių

    Tyrime pabrėžiama, kad darbuotojų našumas pradeda ryškiai mažėti, kai oro temperatūra peržengia maždaug 25–30 laipsnių ribą. Didžiausi nuostoliai fiksuojami lauko ir fiziškai sunkiuose darbuose, tačiau nukenčia ir biurų sektorius, nes karštis blogina miego kokybę bei dėmesio koncentraciją.

    Įvertinimuose remiamasi ir kitų analitikų skaičiavimais: ilgiau trunkant temperatūrai virš 30 laipsnių, vienam papildomam laipsniui siejamas kelių procentų produkcijos per valandą kritimas. Tai tiesiogiai reiškia mažesnę pagaminamą pridėtinę vertę ir didesnį spaudimą įmonių kaštams.

    Kodėl labiausiai nukenčia Prancūzija?

    Didžiausias smūgis tarp didžiųjų ES ekonomikų prognozuojamas Prancūzijai. Vertinimas grindžiamas ne vien temperatūra, o ir ekonomikos struktūra, sektorių jautrumu karščiui, kelionių į darbą trukme, oro kondicionavimo paplitimu bei visuomenės prisitaikymo lygiu.

    Skaičiuojama, kad Prancūzijai šiemet gali „dingti“ apie 1,4 procentinio punkto augimo, o tai reikštų realią riziką pereiti į ekonomikos susitraukimą. Kitos šalys, pavyzdžiui, Ispanija ar Italija, turi itin karščiui jautrių darbo vietų, tačiau ilgesnė prisitaikymo patirtis mažina vienos konkrečios vasaros smūgį.

    Žala, kurios BVP neparodo

    Ekonominiai skaičiavimai neapima visos kainos, kurią visuomenė sumoka per sveikatos ir gyvybių praradimus. Šią vasarą karščio bangos Europoje siejamos su tūkstančiais papildomų mirčių, o sveikatos sistemoms tenka didesnė apkrova dėl šilumos smūgių, dehidratacijos ir paūmėjančių lėtinių ligų.

    Didelę riziką didina ir miškų gaisrai: ES mastu kasmet fiksuojami dideli išdegę plotai, o sausros ir karščio kombinacija šią grėsmę augina. Be tiesioginių nuostolių turtui, padaroma žala ekosistemoms, prarandamos jų teikiamos paslaugos, didėja oro tarša ir kvėpavimo sutrikimų rizika.

    Tyrėjai pabrėžia, kad prisitaikymo priemonės, tokios kaip pastatų vėsinimas, darbo organizavimo pokyčiai, miestų žalinimas ar ankstyvo perspėjimo sistemos, gali sumažinti dalį nuostolių, tačiau visiškai jų neeliminuos. Kartu akcentuojama, kad be nuoseklaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo ekstremalūs vasaros epizodai ilgainiui taps vis brangesni.